Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-09-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-27548-1014/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
e2YT-27548-1014/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21903-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Valstybė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-27548-1014/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21903-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Lietuvos Valstybė atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama, B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po vyro Č. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja teismo juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Pareiškėja nurodė, kad jos tėvai buvo Č. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Tėvai buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini). Būdami santuokoje Č. P. ir B. P. susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos ir sūnaus H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris mirė 2019 m. spalio 10 d. Po motinos mirties pareiškėja kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo kaip vienintelė įpėdinė, tačiau iš notaro sužinojo, kad jos motina po sutuoktinio (pareiškėjos tėvo) mirties nebuvo priėmusi palikimo, todėl pareiškėja negali paveldėti pilna dalimi turto, kuris priklauso jos tėvams. Pareiškėja nurodė, kad tėvai būdami santuokoje, 1992 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendro ploto 48,60 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po Č. P. mirties nei pati pareiškėja, nei pareiškėjos motina B. P. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Be to, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas tik B. P. vardu, todėl pareiškėjos motina laikė, kad šis nekilnojamasis turtas jai ir priklauso pilna apimtimi. Pareiškėja paaiškino, kad po savo vyro (pareiškėjos tėvo) Č. P. mirties pareiškėjos motina B. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno iki pat savo mirties (iki (duomenys neskelbtini)), mokėjo visus komunalinius mokesčius pilna apimtimi, t. y. už visą butą, manydama, kad butas po vyro mirties automatiškai atitenka jai ir ji esanti vienintelė savininkė, ten buvo jos deklaruota gyvenamoji vieta. Tokiais savo veiksmais, pareiškėjos motina aukščiau išvardinto nekilnojamojo turto dalį, tai yra ½, priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti ir su vyro turto dalimi elgėsi kaip paveldėto turto savininkė. Kadangi B. P. po savo vyro mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina B. P. priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo Č. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Č. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Taip pat nurodė, kad neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui, jei iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos bus galima vienareikšmiškai nustatyti, kad mirusiosios palikimas buvo priimtas aktyviais veiksmais ir per nustatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikėjos mirties momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja yra B. P., mirusios (duomenys neskelbtini). ir Č. P., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. B. P. ir Č. P. (duomenys neskelbtini). buvo sudarę santuoką. Nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas B. P. vardu, tačiau yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal 1992 m. rugsėjo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi buvo įgytas santuokoje. Gyventojų registro duomenimis, B. P. savo gyvenamąją vietą deklaravusi ir iki pat savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat yra nustatyta, kad 2020 m. liepos 7 d. Vilniaus m. 18 – jo notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla ir A. B. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris patvirtina, kad po B. P. mirties A. B. yra palikimą priėmusi įpėdinė.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatyme įtvirtinta nuostata, jog įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), susijusi su įpėdinio valios turinio nustatymu. Laikoma, kad asmuo, pradėjęs valdyti palikimo dalį ar kokį nors daiktą, išreiškia valią priimti visą mirusiojo palikimą, o ne tik jo dalį. Faktą, jog nurodomas paveldėtas butas buvo B. P. dispozicijoje, patvirtina su pareiškimu pateikti įrodymai, tarp jų – faktinė ir deklaruota jos gyvenamoji vieta, pateiktos apmokėjimo sąskaitos už paslaugas, iš kurių matyti, kad jas apmokėdavo B. P.. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytus faktus ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos motina B. P. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti vyro, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėjos motina 2001 m. sausio - kovo mėnesiais atliko aktyvius veiksmus (perėmė savo vyro nekilnojamojo turto dalį), kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti. Bet tai savaime nepaneigia kitų įpėdinių, priėmusių mirusio asmens palikimą įstatymo nustatyta tvarka, teisės į palikimą. Paveldėto turto masė padalijama tarp įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017). Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos motina B. P. po savo vyro Č. P. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos A. B. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po vyro Č. P. (C. P.), gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos A. B. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Rūta Kazlauskienė