Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis numatytomis Lietuvos Respublikos BK 265 str. 1 d., 260 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis I. K., pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį kanapių, o būtent: 2020 m. nuo gegužės mėn. iki rugpjūčio mėn. 31 d., lauke prie savo negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1249 redakcija) 7 straipsnį, draudžiantį auginti kanapes Lietuvos Respublikos teritorijoje, augino didelį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatą kiekį, bet ne mažiau kaip 47 vnt. kanapių augalų, kurių dalį nuskynęs 2020 m. rugpjūčio viduryje, likusį didelį kiekį - 47 vnt. kanapių augalų augino iki 2020-08-31, kai nuo 10:25 val. iki 11:15 val. toje pačioje vietoje atliktos įvykio vietos apžiūros metu, šį didelį kiekį - 47 vnt. kanapių augalų surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Be to, kaltinamasis I. K. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: laikotarpyje nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. vidurio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, lauke prie savo negyvenamos sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), užauginęs ne mažiau kaip 47 vnt. kanapių augalų bei 29 vnt. glotniagalvių genties grybų, 2020 m. rugpjūčio viduryje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, dalį jų nuskynė ir džiovino neįrengtame name savo negyvenamoje sodyboje (duomenys neskelbtini), o taip pat gyvenamajame name savo gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis neteisėtai gamino labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos - 5448,535 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių, kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 6,1 % iki 10 %) ir psichotropinės medžiagos - 5,010 g glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių bei jų dalių, turinčių psilocino. Jis neteisėtai laikė jas tose pačiose vietose iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., kol atliktų kratų metu jas surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai: gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). - 0,535 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 7,1 %); neįrengtame name (duomenys neskelbtini) - 5448 g. narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose nuo 6,1 % iki 10 %), psichotropinės medžiagos - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių bei jų dalių, turinčių psilocino, kurių bendroji masė 5,010 g.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados:

Be kaltinamojo parodymų teisme, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai:

Specialistas, ištyręs rastus kratų metu daiktus, 2021-02-15 išvadoje Nr. IBPS-V-344724-21 ( 2t. b.l. 30-39) konstatavo, kad:

- žalsvos spalvos augalinė medžiaga iš dviejų plastikinių paketėlių, paimtų 2020-08-31 kratos metu I. K. gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 0,535 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,1 %;

- žalsvos spalvos augalai, paimti 2020-08-31 įvykio vietos apžiūros metu lauke prie sodybos, taip pat kratos metu 2020-08-31 įtariamojo I. K. negyvenamoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 4102,0 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 2,9 %);

2020-10-27 specialisto išvada Nr. T-N 2041/2020(01) patvirtina, kad I. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ( 2t. b.l. 26 ).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas tiria ir tikrina laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Spręsdamas klausimą dėl BK 260 straipsnyje 3 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų dalyko, teismas vadovaujasi būtent 2021-02-15 specialisto išvada Nr. IBPS-V-344724-21 (2t. b.l. 30-39), kuri neabejotinai patvirtina, kad tyrimui pateikti kratų pas I. K. metu paimti grybai, augalinės medžiagos ir augalai, yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) bei glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, nurodyti ir konkretūs jų kiekiai. Išvada taip pat patvirtina, jog tyrimui pateikta augalinės kilmės medžiaga bei augalai yra ne pluoštinės kanapės, kurias leidžiama auginti, o būtent narkotinė medžiaga, ką patvirtina augaluose bei augalinės kilmės medžiagoje rastas veikliosios medžiagos - tetrahidrokanabinolio kiekis.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėta apyvarta – narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įsigijimas, didmeninė ar mažmeninė prekyba, laikymas, gabenimas valstybės viduje, importas ar eksportas norint jas panaudoti sveikatos priežiūros, veterinarijos, teisėsaugos, mokslo bei mokymo tikslams, nepažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Teisėtai apyvartai būtina licencija (leidimas) – dokumentas, išduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir suteikiantis teisę narkotines ir psichotropines medžiagas įsigyti, laikyti, gabenti valstybės viduje, gaminti, perdirbti, importuoti bei eksportuoti, taip pat didmeninei ar mažmeninei prekybai. Šio įstatymo 7 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama auginti opijines aguonas, kanapes bei kokamedžius.

BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už didelio kiekio aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų auginimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia atliekant veiksmus, sudarančius kanapių auginimo procesą – nuo jų sėjos iki priežiūros auginimo metu, siekiant, kad augalai išaugtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltininkui šiuos augalus pavyko išauginti iki jų subrendimo stadijos, ar ne.

Kaltinamojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas (1t. b.l. 44-45) patvirtina, jog kaltinime nurodyti 47 kanapių augalai, rasti augantys prie kaltinamojo gyvenamosios vietos, buvo pasėti ir auginami būtent I. K.. Iš šių kanapių narkotinės medžiagos dar nebuvo pradėtos gaminti. BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia atliekant veiksmus, sudarančius minėtų augalų auginimo procesą – nuo jų sėjos iki priežiūros auginimo metu, siekiant, kad augalai išaugtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltininkui šiuos augalus pavyko išauginti iki jų subrendimo stadijos, ar ne.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 340 straipsnis taip pat numato atsakomybę už neteisėtą opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimą. Tačiau administracinė atsakomybė yra numatyta tik už nedidelio kiekio opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimą, o už didelio kiekio tokių augalų auginimą fizinis asmuo gali ir turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 265 straipsnio 1 dalį. Iš BK 265 straipsnio 1 dalies dispozicijos teksto akivaizdu, kad įstatymų leidėjas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo kriterijumi laiko neteisėtai auginamų augalų kiekį, o ne augalų masę, joje esančios narkotinės medžiagos kiekį ar pan. Baudžiamosios atsakomybės kriterijus yra pažeidžiant nustatytą tvarką augintų aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų didelis kiekis, o ne šių augalų masė, todėl teismas turi nustatyti kokį augalų kiekį kaltininkas augino. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika panašios kategorijos bylose, pavyzdžiui, asmuo buvo nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai augino didelį kiekį – 21 vienetą kanapių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-596/2011). Atsižvelgus į teisinį reguliavimą bei jau nusistovėjusią teismų praktiką, konstatuotina, kad neteisėtas užauginimas 47 vienetų kanapių užtraukia ne administracinę atsakomybę, o baudžiamąją atsakomybę, todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir už šią veiką I. K. baustinas.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše, draudžiamų vartoti medicinos tikslams narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše (pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą) įrašytos kanapės (ir jų dalys) (Cannabis plant). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais bei pakeitimais 2020-07-16 įsakymu Nr. V-1668) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose daugiau kaip 500 g kanapių (ir jų dalių) laikomas dideliu kiekiu, daugiau kaip 2500 g kanapių (ir jų dalių) – labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos; daugiau nei 5 g, bet mažiau nei 500 g glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocibino ar psilocino, laikoma nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos.

BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicija, be kitų alternatyvių veikų (perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo), nustato atsakomybę už gaminimą. Gaminimas yra procesas, kurio metu gaunamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos nepriklausomai nuo būdo (namų sąlygomis, pramoniniu būdu, perdirbus žaliavą ar sujungus turimus komponentus, rafinavus ir kt.). Gaminimas laikomas baigtu, kai pagamintas bet koks kiekis tinkamos vartoti psichotropinės ar narkotinės medžiagos, gaminimo baigtumas neturi reikšmės baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnį atsirasti. Kaltinime nurodytų kanapių, kurių sudėtyje nustatytas kaltinime nurodytas ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis bei glotniagalvių grybų, turinčių psilocino, džiovinimas, yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos gaminimo procesas, todėl kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas šis veiką kvalifikuojantis požymis. Kanapių laikymas patalpoje, jas paskleidus bei kitokiu būdu džiovinant, rodo, kad buvo siekiama išdžiovinti šias narkotines medžiagas ir jos buvo išdžiovintos. Glotniagalviai grybai, kurie pripažįstami psichotropine medžiaga, taip pat buvo išdžiovinti ir laikomi kaltinime paminėtose patalpose. Taigi narkotines ir psichotropines medžiagas džiovino ir laikė I. K.. Kanapių ir glotniagalvių grybų džiovinimas jau yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimo procesas ir tai yra nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, sudėties objektyvusis požymis (kasacinė nutartis Nr. 2K-185/2010). I. K. džiovinamas ir išdžiovintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais bei pakeitimais 2020-07-16 įsakymu Nr. V-1668) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų (daugiau kaip 500 g kanapių ir jų dalių pripažįstamas dideliu kiekiu, daugiau kaip 2500 g kanapių (ir jų dalių) – labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos; daugiau nei 5 g, bet mažiau nei 500 glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių pripažįstamas nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos), todėl kaltinamajame akte pagrįstai konstatuota, jog kaltinamasis gamino ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį reikšminga tai, kad kanapės ne augo jų auginimo vietoje, o jau buvo nupjautos ir džiovinamos, o grybai taip pat buvo jau nupjauti ir išdžiovinti. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimu pripažįstamas aktyvus procesas, siekiant mechaniškai išgauti iš augalo medžiagas, tinkamas svaiginimuisi - augalų nupjovimas, jų susmulkinimas, džiovinimas ir pan. Iš paties kaltinamojo parodymų, kratos protokolų, specialisto išvados matyti, jog rastos I. K. priklausančiose patalpose kanapės ir jų dalys bei glotniagalviai grybai, buvo ne tik jo paties išauginti, prižiūrėti, bet ir nupjauti, sukrauti džiovinimui tinkančiose patalpose t. y. šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo nuimtos iš jų augimo vietos, jos buvo išdžiovintos bei laikomos I. K. priklausančiose patalpose. Todėl pripažintina, kad kaltinamasis gamino ir laikė labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos, tokie jo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir už šią veiką I. K. baustinas.

Kaltinamojo parodymai teisme apie tai, kad jis kanapes ir glotniagalvius grybus augino bei iš jų gamino narkotinę ir psichotropinę medžiagą savo reikmėms, asmeniniams poreikiams tenkinti, neturėdamas tikslo jas parduoti, nėra reikšmingi, nes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina. Kita vertus, kaltinamojo teiginiai teisme, kad kanapes ir glotniagalvius grybus jis augino, po to džiovino turėdamas tikslą iš kanapių žiedų gamintis aliejų, arbatas, o iš glotniagalvių grybų – antpilus, jais gydytis, vertintini kritiškai ir teismas tokiais teiginiais netiki ir jais nesivadovauja. Akivaizdu, jog kanapių antžeminių dalių kiekis, tiek dar augančių, tiek ir nupjautų bei išdžiovintų, leidžia daryti išvadą, jog toks kiekis kanapių antžeminių dalių nebuvo skirtas kanapių aliejaus gamybai. Tokią išvadą teismas daro ir dėl to, kad kanapių aliejus yra spaudžiamas šaltuoju arba karštuoju būdu iš kanapių sėklų (kurių pas I. K. nebuvo rasta). Iš kanapių žiedų aliejus gali būti išgaunamas atidalijant žiedus nuo augančio arba jau nupjauto kanapės augalo iki jo sudžiovinimo, tuomet džiovinant tik žiedus, juos smulkinant, užpilant spiritu, pašalinant pačius žiedus bei jų likučius iš gauto kanapių koncentrato, ir išgarinus spiritą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis jokių kanapių žiedų nuo augalo nebuvo atskyręs, atskirai jų ne džiovino – džiovino kanapių augalų antžemines dalis visumoje, kurios paprastai yra vartojamos kaip svaiginančios (narkotinės) medžiagos, taip pat platinamos. Taigi, jis džiovino ir laikė kanapių antžemines dalis, kurios priskirtinos prie narkotinių medžiagų, jų nesunaikino ir neišmetė, kas, gal būt, leistų teismui tikėti ir vadovautis kaltinamojo teiginiais, kad antžemines kanapių dalis jis nesirengė naudoti. Be to, nors teisme I. K. teigė, jog aliejaus gamybai naudoti rengėsi spiritą, tačiau jo jis net neturėjo (kad ir nedidelio kiekio, kuris gali būti naudojamas kanapių žiedų aliejaus gamybos technologijoje). Be to, I. K. negalėjo teismui įtikinamai paaiškinti, kodėl augino būtent tokį didelį kiekį kanapių, kurių didelė dalis jau buvo net be žiedų, kodėl džiovino bežiedes kanapes, o ne kanapių žiedus, t. y. visas kanapių antžemines dalis. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas kaltinamojo teiginius apie kanapių auginimą ir jų džiovinimą aliejaus, arbatų, antpilų gamybai, vertina kritiškai, kaip siekį švelninti padarytų veikų pavojingumą, jais netiki ir nesivadovauja. Kaltinamasis, ilgus metus išdirbęs Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, turėjo pakankamai informacijos ir puikiai suvokė narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybos technologijas, apie kurias ir davė parodymus teisme, tačiau, atsižvelgus į jo veiksmus, auginant, laikant narkotines medžiagas, džiovinant visas nuimtas kanapes bei glotniagalvius grybus, darytina išvada, kad nėra objektyvaus pagrindo tikėti I. K. parodymais teisme, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis laikė, jas gamino sveikatinimo tikslais – arbatų, antpilų bei aliejaus gamybai.

Dėl kaltinamajam skirtinų bausmių

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad įstatymų leidėjas, pasirinkęs tokį sankcijos už nusikalstamą veiką padarymą konstravimo būdą, kai pačiame atsakomybę už nurodytą nusikalstamą veiką įtvirtinančiame straipsnyje yra nustatyta tokia minimali laisvės atėmimo bausmė, kuri yra griežta, kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už šią nusikalstamą veiką, turėtų galimybę atsižvelgti į visas baudžiamąją atsakomybę lengvinančias bylos aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis (tiesiogiai) nurodytos įstatyme, ir paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

Nagrinėjamoje byloje atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad I. K. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra nustatyta visų BK 62 straipsnyje numatytų aplinkybių, leidžiančių teismui remiantis šiame straipsnyje numatytomis nuostatomis, taikyti kaltinamajam švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Nors kaltinamojo padaryta BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskirtina prie labai sunkių nusikalstamų veikų, tačiau būtina atsižvelgti į tą aplinkybę, kad draudžiamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos nebuvo nei išplatintos, nei pateko į apyvartą, nebuvo pradėtos vartoti -pareigūnai jas surado ir iš kaltinamojo paėmė. Svarbu yra ir tai, kad esmines veikų padarymo aplinkybes kaltinamasis pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai leidžia kalbėti apie I. K. veiksmų mažesnį pavojingumą negu tokios pat rūšies nusikaltimų rūšinis pavojingumas.

Sprendžiant klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kaltinamajam, reikšmingas ir jo asmenybės vertinimas. Teismas, skirdamas įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmę, taip pat turi įvertinti, kaip ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė paveiks nuteistojo šeimos ryšius, resocializaciją bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra tvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas gyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015).

Nors I. K. ir yra baustas administracine tvarka, tačiau pirmiau jokių nusikaltimų nėra padaręs ir nebuvo teistas. Nors šiuo metu ir nedirba, tačiau turi lėšų pragyvenimui – yra dirbęs Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje struktūroje, atleistas iš tarnybos dėl sveikatos būklės, o šiuo metu yra Vidaus reikalų ministerijos pensininkas. Tokios aplinkybės taip pat iš dalies sumažina kaltinamojo asmenybės pavojingumą.

Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad net ir mažesnės, nei yra numatytas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmės paskyrimas kaltinamajam yra neproporcingas padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei, prieštarauja teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties, t. y. dėl itin ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, nutrūks nuteistojo socialiniai ryšiai ir tai turės neigiamos įtakos jo resocializacijai.

Teismas daro išvadą, jog bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, o bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant I. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant jam švelnesnę, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, bausmę. Atsižvelgus į visas šiame nuosprendyje aptartas aplinkybes, kaltinamajam skirtina mažesnė nei minimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje t. y. 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, teismo įsitikinimu, būtų proporcinga ir teisinga, įvertinus visas šiame nuosprendyje aptartas aplinkybes. Bausmė, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalimi, skirtina atlikti kalėjime, kadangi kaltinamasis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą.

Teismo nustatytos aplinkybės siejamos tiek su nusikalstamos veikos pavojingumu, tiek ir su šią veiką padariusio kaltinamojo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, taip pat su jo padarytos nusikalstamos vertinimu. Toks vertinimas atitinka ir galiojančią teisminę praktiką panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-689/2018 – gamino labai didelį kiekį (4303,185 g) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir jas neteisėtai laikė, taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskirtos trejų bei ketverių metų laisvės atėmimo bausmės; Nr. 2K-296-788/2017 – gabeno 68,449 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 22,545 kg psichotropinės medžiagos – metamfetamino, taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė; Nr. 2K-249-895/2017 – gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 14 855,36 g kanapių dervos ir 3 986,582 g kokaino, taikytas BK 54 straipsnio 3 dalis ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-103-307/2018 – gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 57 942,41 g kanapių dervos ir 11 846,90 g kanapių (antžeminių dalių), taikytas BK 54 straipsnio 3 dalis ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė). Taigi, aptartose baudžiamosiose bylose taikant BK 54 straipsnio 3 dalį už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą, nuteistiesiems buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trumpesniems terminams, nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmė.

Teismas negali sutikti su prokuroro baigiamojoje kalboje pareikštu prašymu taikyti I. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti kaltinamajam ne įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o kitą bausmės rūšį - laisvės apribojimo bausmę. Prokuroras tokį prašymą bei siūlymą dėl bausmės rūšies pakeitimo, iš esmės visiškai nemotyvavo, nepateikė argumentų, kodėl būtent tokia bausmės rūšis būtų optimali ir būtina kaltininko resocializacijai, kodėl būtent tokia bausmės rūšis būtų teisinga ir proporcinga padarytos veikos pavojingumui, atitiktų kaltininko asmenybę, o įstatymo sankcijoje numatytos būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas negali sutikti su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu už abi kaltinamojo padarytas veikas bei laiko jas pernelyg švelniomis, kas sudarytų visuomenei nebaudžiamumo už labai pavojingas nusikalstamas veikas įspūdį, o kai kuriuos visuomenės narius galėtų ir paskatinti tokio pobūdžio veikų darymui. Tokiu būdu nebūtų pilnai įgyvendinti teisingumo ir bausmių proporcingumo principai.

I. K. už abi padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios bendrintinos tarpusavyje, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę. Kadangi BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskirtina prie labai sunkių nusikaltimų, o BK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – prie apysunkių nusikaltimų, jos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesniąją (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje bei nubausti jį:

- už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 260 str. 3 d. – 5 (penkių ) metų laisvės atėmimo bausme;

- už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 265 straipsnio 1 dalyje - 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Paskirtas bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5 d. 2p., subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesniąją, ir paskirti galutinę 5(penkių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti kalėjime (BVK 83 str. 1d.)

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Kardomosios priemonės I. K. iki jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos nekeisti, paliekant jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam pradėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, ją panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 0,535 g ( po atlikto tyrimo likutis - 0,389 g )(?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,1 %) iš dviejų plastikinių paketėlių, paimtų kratos metu 2020-08-31 įtariamojo I. K. gyvenamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), saugomos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre ( 2t.b.l. 40 );

2. Narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 5077,0 g ( po atlikto tyrimo likutis - 5075,0 g ) (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,1 %), paimta kratos metu 2020-08-31 įtariamojo I. K. negyvenamose sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) namo antrame aukšte, saugomos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre ( 2t.b.l. 40 );

3. Narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 371,0 g ( po atlikto tyrimo likutis - 370,0 g )(?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,0 %) iš maišo, paimta kratos metu 2020-08-31 įtariamojo I. K. negyvenamoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) namo katilinėje, saugomos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre ( 2t. b.l. 40);

4. Psichotropinė medžiaga - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocino, kurio bendroji masė yra 5,010 g., ( po atlikto tyrimo likutis - 4,830 g ), paimti kratos metu 2020-08-31 įtariamojo I. K. negyvenamoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) namo 1-o aukšto židinyje, saugoma Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre ( 2t.b.l. 40);

5. Narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 4102,0 g ( po atlikto tyrimo likutis - 4100,0 g ), (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 2,9 %), paimta 2020-08-31 įvykio vietos apžiūros metu, saugomos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre ( 2t.b.l. 40);

6. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įpakavimai - paketėliai ir skiautės, 4 vnt., ( po atlikto tyrimo ), perduotos ir saugomos Marijampolės apskr. VPK ( 2t.b.l. 6-8).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, gražintini I. K. daiktai, neturintys reikšmės baudžiamojoje byloje - sekatorius, 1 vnt.; žirklės, 1 vnt., paimti kratos metu 2020-08-31 I. K. negyvenamoje sodyboje (duomenys neskelbtini), saugomi Marijampolės apskr. VPK ( 2t.b.l. 6-8).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – per tą patį laiką nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.