- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-988-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00655-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- P. D.
- Ieškovas
- A. N.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės P. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei P. D. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. D., G. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. N. (toliau – ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti ieškovui iš atsakovės P. D. (toliau – atsakovė) 13 587,40 Eur ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo, atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti po R. D. mirties (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui tapus ginčo buto savininku, bute gyveno buvusios buto savininkės G. D. buvęs sutuoktinis R. D. ir jo dukra (atsakovė). R. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties be ieškovo sutikimo bute liko gyventi atsakovė. Nesulaukęs atsakovės atsakymo į ieškovo raginimus sumokėti skolas už komunalinius patarnavimus, perduoti butą ir grąžinti jo raktus, ieškovas 2021 m. spalio 1 d., dalyvaujant antstoliui Raimundui Stanislauskui, pateko į jam priklausantį butą. Butas buvo suniokotas, išimtos vidaus durys, kitos sulaužytos, išardytos ir dingusios elektros rozetės, jungikliai, sulaužyti baldai, išardyti ir išvežti virtuvės baldai su buitine technika, iškapotos sienos, nulupti tapetai ir kita sienų apdaila, nuimti šviestuvai ir t. t. Ieškovas nurodė sieksiantis įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. faktą, kad būtent atsakovė suniokojo ieškovui priklausantį turtą, tačiau tuo atveju, jeigu atsakovė užims poziciją, kad ne jos, o jos tėvo R. D. veiksmais buto būklė tapo tokia, kokia užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, ieškovas nurodė reiškiantis ieškinį atsakovei ir kaip R. D. teisių perėmėjai. Ieškovo žiniomis, atsakovė bute gyveno iki 2021 m. liepos 1 d. Ieškovo žalą dėl turto apgadinimo sudaro: 200 Eur suma, sumokėta antstoliui Raimundui Stanislauskui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 200 Eur suma, sumokėta R. V. už sąmatos sudarymą, 9 735,12 Eur suma dėl buto sugadinimo pagal lokalinę sąmatą, pritaikius 28 procentų nusidėvėjimą. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė ir kitą žalą. Atsakovė, išsikėlusi iš buto, negrąžino ieškovui raktų, durys buvo atidarytos avariniu būdu, dėl to ieškovas patyrė 75 Eur išlaidas už avarinį durų atidarymą, 40 Eur išlaidas už durų spynos keitimą, 120 Eur išlaidas už spyną su dalimis, iš viso 235 Eur. Atsakovei po jos tėvo R. D. mirties be teisėto pagrindo gyvenant ieškovo bute, ieškovas neteko pajamų, nes negalėjo šio buto išnuomoti tretiesiems asmenims ir gauti iš to pajamas, kurios už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro 2 500 Eur, skaičiuojant buto nuomos kainą tokią, už kokią ieškovas siūlė nuomotis butą atsakovei (po 250 Eur per mėnesį). Be to, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė nemokėjo mokesčių už butą, mokesčiai už butą susidarė ir tuo metu, kai atsakovė, nors ir išsikėlusi iš buto, negrąžino buto raktų, neperdavė buto ieškovui, dėl ko ieškovas negalėjo naudotis jam priklausančia nuosavybe. 2021 m. spalio 1 d. patekus į butą, ieškovas rado butą suniokotą, dėl ko neteko galimybės jo išnuomoti, gauti nuomos mokestį ir išlaidas už komunalinius patarnavimus, dėl ko už komunalinius patarnavimus mokėjo pats. Dėl to iš atsakovės priteistina 367,82 Eur suma daugiabučio namo savininkų bendrijai, 333,31 Eur suma už energiją, 16,15 Eur už vandenį, iš viso 717, 28 Eur.
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nusipirko butą jo niekada nematęs. R. D. tik po dviejų metų, gavęs mokestinius pranešimus, sužinojo apie įvykusį buto pirkimo–pardavimo sandorį. Jis nedelsiant kreipėsi į teismą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ginčo butas buvo pripažintas jungtine R. D. ir G. D. nuosavybe, nustatant, kad R. D. priklauso 1/2 buto dalis. Teismo sprendimu R. D. buvo priteista 21 205,05 Eur kompensacija ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pablogėjus sveikatai, 2020 m. lapkričio 3 d. R. D. buvo išvežtas į ligoninę, kurioje mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė po tėvo mirties iš ieškovo sulaukė grasinančio pobūdžio žinučių ir reikalavimų, kad ji sumokėtų nuomą už gyvenimą bute arba nedelsiant išsikraustytų. 2021 m. balandžio mėn. atsakovė išsikraustė iš buto. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis apie žalą sužinojo tik 2021 m. spalio 1 d., kuomet, kaip nurodo, atvyko į butą ir pamatė suniokotą butą, neįrodo fakto, kad ieškovo kildinama žala buvo nulemta atsakovės ar jos tėvo veiksmų, nes ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kokios būklės butas buvo prieš tai ar bent jau jo įsigijimo momentu (2018 m. spalio 25 d.). G. D. neteisėtai pardavus butą be lygiateisio buto savininko, atsakovės tėvo, sutikimo, atsakovės tėvas su butu elgėsi kaip savininkas, planavo ir organizavo remonto darbus, mokėjo komunalinius mokesčius, tačiau dėl staiga pablogėjusios sveikatos būklės ir prasidėjusių teisminių procesų paaiškėjus neteisėtam buto dalies pardavimui, neužbaigė remonto darbų, todėl butas liko tokios būklės, kokios buvo iki kol jis nebuvo teismo sprendimu atidalintas. Ieškovas, pirkdamas butą su jame esančiais gyventojais, fiziškai nematęs buto, neturėdamas nuo jo raktų, prisiėmė visas iš to kylančias pasekmes.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo G. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė sprendimą priimti remiantis byloje esančiais dokumentais. Atsiliepime nurodė, kad su R. D. susituokė (duomenys neskelbtini), kartu ginčo bute gyveno iki 1998 m. Su R. D. santuoką ji nutraukė (duomenys neskelbtini). Bute liko gyventi R. D. su kita moterimi, su kuria susilaukė atsakovės. 2018 m. ji butą pardavė ieškovui, apie buto būklę pardavimo metu nežinojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovės ieškovui 13 587,40 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 368 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei 27,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas 2018 m. spalio 25 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame liko gyventi R. D. ir atsakovė. R. D. mirė (duomenys neskelbtini), bute liko gyventi atsakovė. Ieškovas 2021 m. birželio 4 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydamas jai išsikelti iš buto arba jį nuomotis už 250 Eur per mėnesį. Atsakovė į žinutes ir pranešimus nereagavo, su ieškovu nesusisiekė, raktų nuo buto ieškovui negrąžino. Ieškovas, iš anksto informavęs atsakovę apie buto durų atidarymą avariniu būdu, 2021 m. spalio 1 d. išlaužė durų spyną ir pateko į butą, dalyvaujant antstoliui Raimundui Stanislauskui, kuris 2021 m. spalio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/21/62 užfiksavo, kad turtui yra padaryta žala.
7. Teismas nusprendė, kad antstolio Raimundo Stanislausko 2021 m. spalio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/21/62 aprašytas avariniu būdu atidaryto buto sugadinimų mastas ir pobūdis – vidaus durys ne išimtos, o išlaužtos, subraižyti ir nuplėšyti tapetai, sugadinta kiliminė danga, šviestuvai, iškapotos sienos, išimti visi jungtukai ir rozetės, demontuota plautuvė, vandentiekio vamzdžiai ir kita, – labiau tikėtinai įrodo tyčinį turto sugadinimą, o ne pasirengimą ginčo buto remontui. Teismo vertinimu, mažai tikėtina aplinkybė, kad R. D., kuris, kaip byloje nustatyta atsakovės paaiškinimu ir liudytojos V. Š. parodymais, iki patekimo į ligoninę 2020 m. lapkričio 3 d. gyveno ginčo bute, žinodamas, kad nėra ginčo buto savininkas, besibylinėdamas su buvusia sutuoktine G. D. dėl piniginės kompensacijos už parduotą butą priteisimo, sirgdamas sunkia liga, nuo 2020 m. spalio mėn. sveikatai blogėjant, imtųsi grandiozinio svetimo buto remonto. Teismas pažymėjo, kad abejones šiam atsakovės atsikirtimui į ieškinį didina faktas, jog tokiomis neva rengimosi remontui sąlygomis gyventi praktiškai neįmanoma: bute nebuvo elektros, nebuvo plautuvės virtuvėje, vonia, kurioje sukrautos lentelės, naudotis nebuvo galima ir pan. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės paaiškinimu byloje nustatyta, jog ji gavo ieškovo atstovės 2021 m. birželio 4 d. raštą, siųstą ginčo buto adresu, be to, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad aprašyti bute rasti maisto produktai (pienas) su galiojimo terminu iki 2021 m. liepos 5 d. Iš atsakovės paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovė, 2021 m. balandžio mėn. išsikrausčiusi iš ginčo buto, neatidavė ieškovui raktų, kitų asmenų, galėjusių patekti į ginčo butą ir padaryti ieškovo turtui žalą, teismas nenustatė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ištirti įrodymai paneigia atsakovės atsikirtimą į ieškinį, kad konstatuotas ieškovo turto sugadinimas atsirado dėl pasirengimo remontui.
8. Teismas konstatavo, kad byloje ištirtais įrodymais yra paneigtas atsakovės teiginys, kad butas buvo ruošiamas remontui, nustatyta, kad dėl žalos, konstatuotos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, atsiradimo kalta atsakovė. Teismas vertino, kad atsakovės veiksmai: gyveno ieškovui priklausančiame bute, nesumokėjo mokesčių namo bendrijai ir už komunalinius patarnavimus, neinformavo ieškovo apie išsikėlimą iš buto, negrąžino ieškovui buto raktų įrodo atsakovės kaltę dėl ieškovo patirtų nuostolių dėl buto durų atidarymo avariniu būdu ir nurodytų mokesčių sumokėjimo. Teismas sprendė, kad minėti atsakovės veiksmai nulėmė tai, kad ieškovas laikotarpiu nuo R. D. mirties iki 2021 m. gruodžio 31 d. jam priklausančio turto negalėjo naudoti pagal paskirtį – išnuomoti jo kitiems asmenims, dėl ko jis negavo pajamų. Teismas padarė išvadą, kad byloje įrodyti atsakovės tyčiniai neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir žalos/nuostolių atsiradimo. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti ieškovo pateiktos žalos ir nuostolių atsiradimo faktu bei dydžiu. Teismas pažymėjo, kad atsakovės vertinimai apie blogą buto būklę iki jo įsigijimo yra deklaratyvūs, nepaneigiantys ieškovo prašomų priteisti žalos/nuostolių dydžio.
9. Teismas nurodė neturintis teisinio ar faktinio pagrindo abejoti sudarytos lokalinės sąmatos patikimumu ir objektyvumu, jo vertinimu, ieškovo reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo dydis atitinka realiai patirtus nuostolius. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl 9 735,12 Eur žalos ir 400 Eur išlaidų už jos nustatymą atlyginimo priteisimo. Teismas sprendė, kad žala dėl buto durų atidarymo avariniu būdu (iš viso 235 Eur) yra įrodyta sąskaitomis faktūromis ir kvitais, todėl tenkintina. Teismas, konstatavęs, kad ieškovo prašomos priteisti negautos nuomos pajamos po 250 Eur per mėnesį yra visiškai pagrįstos ir realios, ieškovas prašo priteisti negautas pajamas už 10 mėnesių laikotarpį nuo R. D. mirties (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gruodžio 31 d., kai butas jau buvo suremontuotas ir iš jo ieškovas galėjo gauti pajamas, patenkino ieškovo reikalavimą priteisti 2 500 Eur negautų pajamų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, paneigdamas, jog butas atsakovės tėvo R. D. negalėjo būti ruošiamas remontui, tokiu būdu nustatė, kad dėl žalos, padarytos ieškovui dėl turto sugadinimo, atsakomybė tenka atsakovei. Tokias išvadas teismas darė selektyviai atrinktais ieškovo paaiškinimais, grįstais prielaidomis, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
1.2. Teismas nevertino atsakovės nurodytos pozicijos apie tai, kad, prieš atsiguldamas į ligoninę, jos tėvas atliko remonto darbus, t. y. išardė duris, elektros instaliaciją ir pan., kitų įrodymų, pvz. liudytojos V. Š. 2022 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje duotų paaiškinimų, kad, R. D. sužinojus apie buto pardavimą, jis ketino jį atsikovoti, jam buvo labai skaudu, jis sunkiai priėmė šį faktą, norėjo butą remontuoti, taip pat atsakovės argumentų, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti atsakovės ar jos tėvo kokie nors neteisėti veiksmai, G. D. ir šalia gyvenusių kaimynų liudijimų apie faktinį išsikraustymą iš buto, bute atliekamus atsakovės remontus.
1.3. Teismas nevertino ikiteisminio tyrimo vietos apžiūros protokolo, iš kurio matyti, kad sąvokos vartojamos visiškai kitos, t. y. išimtos durys, o ne išplėšos, išardyta elektros instaliacija, o ne išdraskyta ir pan. Tokios sąvokos antstolio Raimundo Stanislausko 2021 m. spalio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/21/62 pavartotos tikslingai, siekiant teismui sudaryti įspūdį, kad butas buvo tyčia suniokotas, tačiau teismas nepašalino šių prieštaravimų.
1.4. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Vien tai, kad bute buvo rasti keli asmeniniai atsakovės daiktai, ji turėjo nuo buto raktus, neįrodo atsakovės veiksmų neteisėtumo, kurie būtų sukėlę žalą ieškovo turtui. Ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nepateikė šių sąlygų egzistavimui įrodyti tinkamų įrodymų.
1.5. Teismas neanalizavo aplinkybės, kad ieškovas butą nusipirko jo realiai neapžiūrėjęs ir nematęs, nevertino visumos atsakovės teikiamų įrodymų apie tai, kad ieškovas, atsakovės teigimu, teikia teismui klaidingą informaciją apie tai, kad butą nusipirko apžiūrėjęs ir įvertinęs jo būklę, dėl ko liko neįvertinta aplinkybė apie buto tikrąją būklę ir remonto atlikimo mastą.
Atsiliepimas
1.6. Teismas nevertino G. D. prieštaringų paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji nurodė nežinanti, ar ieškovas prieš pirkdamas butą susisiekė su R. D.. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje atsiliepime G. D. nurodė, kad jai jau žinoma, kad kaip pirkėjas ieškovas tarėsi su R. D..
1.7. Teismas nevertino byloje esančiais įrodymais pagrįstos aplinkybės, kad R. D. apie naująjį savininką tapo žinoma tik iš mokestinių pranešimų 2019 m. vasarą. Šios aplinkybės svarbios vertinant ieškovo paaiškinimų teisingumą ir patikimumą, jam įrodinėjant, kad butą jis nusipirko puikios būklės po naujo remonto.
1.8. Ignoravus aplinkybę apie tai, kokios būklės butą įsigijo ieškovas, buvo iš esmės neteisingai atliktas įrodymų tyrimas, kadangi ieškovas, lokaline sąmata įrodinėdamas patirtą žalą ir joje nurodytų tokio pobūdžio darbų masto reikalingumą, turėjo ją įrodyti ir pagrįsti objektyviais rašytiniais įrodymais. Ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kokia apimtimi buvo padaryta žala, būtent tokia apimtimi reikėjo atlikti remonto darbus, kadangi ieškovas nepateikė fotonuotraukų ar vaizdo įrašų, kaip atrodė patalpos iki 2021 m. spalio 1 d. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog sąmatoje nurodytos darbų ir medžiagų kainos atitinka ieškovo faktiškai patirtas ūkio būdu atlikto remonto išlaidas. Ieškovui pasirinkus įrodinėti jo prašomą priteisti žalą pagal lokalinę sąmatą, buvo paneigta civilinės atsakomybės kompensacinė funkcija ir konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas, suteiktas pagrindas ieškovui nepagrįstai praturtėti.
1.9. Teismas nevertino, kad aplinkybę, jog atsakovė iš buto išsikraustė balandžio mėn., patvirtino ieškovo pateikti mokestiniai pranešimai, elektros ir vandens rodmenų parodymai balandžio ir spalio mėn., atsakovės atliktas paskutinis apmokėjimas balandžio mėn. už komunalines paslaugas, kaimynų parodymai apie atsakovės kraustymąsi balandžio mėn., AB Telia pranešimas apie atsakovės kreipimąsi balandžio mėn. ir interneto paslaugos nutraukimą, atsakovės paaiškinimai. Teismas nepasisakė nei dėl vieno iš šių įrodymų reikšmės, nevertino ir neanalizavo jų visumos.
1.10. Teismas netinkamai vertino liudytojo K. S. paaiškinimus, kurie po trečiojo asmens M. D. paaiškinimų 2023 m. kovo 22 d. posėdžio metu tik dar labiau pasitvirtino kaip neatitinkantys tiesos, dėl ko teismo turėjo būti vertinami kritiškai.
1.11. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias negautų pajamų atlyginimo pagrindus, netyrė ir nevertino aplinkybių, kad ieškovas, kaip turto savininkas, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, pasyviu elgesiu nesiėmė jokių priemonių ir nedėjo pastangų, kad patektų į ginčo turtą. Teismas neatsižvelgė, kad byloje nėra pagrįstų duomenų, kad ieškovas neišvengiamai ir realiai būtų gavęs pajamas iš buto nuomos. Ieškovas neįrodė, jog teisėtai vykdo nekilnojamojo turto nuomos veiklą, ir nors, pasak jo, butą jis įsigijo norėdamas išnuomoti, tačiau, žinodamas apie ginčus tarp buvusių savininkų, tai, jog bute gyveno atsakovė su tėvu ir gali kilti problemų dėl buto priėmimo, jame gyvenančių asmenų iškeldinimo, turėjo suvokti, kad buto neišnuomos ir negaus pajamų už nuomą, tuo labiau, kad nebuvo matęs buto, nežinojo jo būklės, neturėjo raktų. Be to, nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės ar jos tėvo niekada nebuvo sudaryta, todėl ieškovas negalėjo tikėtis gauti iš atsakovės pajamas už nuomą.
1.12. Teismas nepagrįstai komunalinių paslaugų mokesčių naštą perkėlė atsakovei. Atsakovė įrodinėjo, kad butu nesinaudojo nuo 2021 m. balandžio mėn., tą patvirtina byloje esantys įrodymai. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu yra kildinama atsakovės atsakomybė už paties ieškovo sunaudotas butui suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d., t. y. nuo datos, kai pats ieškovas pripažįsta, jos atsakovė nebesinaudojo butu.
11. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių neteisėtus atsakovės veiksmus, todėl teismo išvados padarytos remiantis įrodymų visuma, o ne prielaidomis.
2.2. Atsakovė, žinodama, kad butas priklauso ieškovui, neperdavė jam buto, neatidavė buto raktų, neinformavo ieškovo apie išsikraustymą.
2.3. Faktas, kad ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu buvo nutrauktas, neturi reikšmės sprendžiant dėl jos neteisėtų veiksmų civilinio proceso kontekste. Prie ieškovo pateiktų įrodymų buvo pridėtos ir fotonuotraukos, filmuota medžiaga, kurią įvertinęs teismas priėjo išvados dėl tyčinio turto sugadinimo.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ne kartą lankėsi bute, bendravo su R. D. dėl buto pardavimo. Aplinkybę, kad buto būklė buvo normali, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, patvirtino trečiasis asmuo M. D..
Atsiliepimas
2.5. Atsakovės teiginiai apie jos tėvo pradėtą buto remontą yra nepagrįsti, nes teismas atsakovės versiją vertino ir argumentuotai atmetė.
2.6. Atsakovės paminėtos buto įsigijimo aplinkybės nėra šios bylos dalykas.
2.7. Atsakovė turėjo galimybę dalyvauti buto apžiūroje, ginčyti turto apžiūros metu konstatuotus buto sugadinimus, tačiau to nepadarė. Taip pat atsakovė neteikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus dėl butui padarytos žalos dydžio. Skaičiuodamas žalą, ieškovas skaičiavo 28 procentų dydžio nusidėvėjimą, sąmata sudaryta remonto išlaidoms, atliekant jį ūkio būdu, t. y. neskaičiuojant pridėtinių išlaidų rangovams, todėl yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti.
2.8. Ieškovas buvo aktyvus, aiškindamasis, ar atsakovė išsikėlė iš buto, tačiau, negavęs iš jos atsakymo, jis suprato, kad atsakovė iš buto nėra išsikėlusi.
2.9. Ieškovui negautos pajamos turi būti priteisiamos įrodžius neteisėtus atsakovės veiksmus naudojantis turtu be teisinio pagrindo, neperdavus turto ir raktų ieškovui ir padarius turtui žalą, dėl kurios ieškovas neteko galimybių naudotis turtu. Atsakovė neginčijo negautų pajamų dydžio.
2.10. Mokesčius ieškovas prašė priteisti kaip žalą, kurią suponavo neteisėti atsakovės veiksmai, atsakovei naudojantis butu, neperduodant buto ir raktų ieškovui, o už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. ieškovui negalint naudotis butu, jo išnuomoti tretiesiems asmenims, dėl ko buto nuomininkai, o ne ieškovas būtų turėję apmokėti komunalinius mokesčius.
12. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Apeliacinėje byloje ginčas tarp kilo dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo.
16. CK 6.245 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
17. Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
18. Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir kilusią žalą (CK 6.249 straipsnis) turėjo pareigą įrodinėti ieškovas, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo ir tokiu būdu išvengti atsakomybės – atsakovė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
19. Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
20. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Dėl buto įsigijimo aplinkybių bei žalos ir nuostolių atlyginimo
21. Ieškovas 2018 mm. Spalio 25 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo butą esantį (duomenys neskelbtini), dėl to ginčo nėra. Nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ginčo buto įsigijimo aplinkybės nėra šios bylos dalykas, tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, kad jos yra svarbios nagrinėjamos bylos kontekste.
22. Ieškovas teigia, kad butą pirkęs su baldais ir jį apžiūrėjęs, ilgai derėjosi su atsakovės tėvu, mirusiuoju R. D., nurodė, kad su juo tarėsi dėl buto nuomos mokesčio (300 Eur mėnesiui) už tai, kad leis jam su atsakove gyventi bute po jo pirkimo. Po jo mirties pareiškė paveldėtojams kreditorinį reikalavimą dėl nemokėtos nuomos (kuris notarės ir antstolės buvo nepriimtas, kaip nepagrįstas įrodymais. R. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties bute liko gyventi jo dukra P. D., kuri gyveno ieškovui priklausančiame bute be ieškovo sutikimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės, jog ieškovas su R. D. iš viso kalbėjo apie buto pirkimą prieš jį perkant nėra įrodytos. Tai konstatuota ir 2022 m. sausio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartyje (1 t. b.l. 38-42). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas kada nors būtų pažįstamas, būtų susitikęs su R. D.. Kolegija laiko įrodytu, kad ieškovas butą pirko išimtinai iš G. D., nuslepiant tai nuo R. D., pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyta, kad butas perkamas su baldais ir kokio lygio jo apdaila, kad jame gyvena kokie nors asmenys (nors jame gyveno atsakovė su tėvu) ir kaip bus sprendžiamas jų tolimesnis gyvenimas ar iškeldinimas (civilinės bylos e2-1998-955/2020 ieškinys, jo priedas – 2018 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis). Tą aplinkybę, kad ieškovas butą pirko nežinant atsakovei bei jos tėvui ir pardavėjos buvusiam sutuoktiniui R. D., patvirtina tas faktas, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. jis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 1/2 dalies piniginės kompensacijos už ginčo butą priteisimo iš G. D., nurodydamas, kad atsakovė be jo žinios, jam gyvenant bute, pardavė šį butą, nors jis buvo bendroji jungtinė jo ir buvusios sutuoktinės (pardavėjos) nuosavybė ir jam priklausė ½ dalis buto. 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių Kauno apylinkės teismas ieškinį tenkino, pripažino butą buvus bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisė ½ dalį buto vertės R. D., sprendimas skųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs. Taigi darytina išvada, kad G. D. pripažino faktą, kad butas buvo bendras, parduotas nepranešus R. D., akivaizdu, kad jis parduotas jam nežinant ir jokių derybų ieškovas su juo nevedė (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
24. Kolegija daro išvadą, kad tokie mirusiojo veiksmai patvirtina, faktą, kad jeigu mirusysis R. D. būtų žinojęs apie buto pardavimą, jis nebūtų sutikęs jo parduoti ir negauti jokių piniginių lėšų, juolab dar mokėti už jį nuomą (kaip teigė ieškovas). Tai paneigia ieškovo argumentus apie tai, kad jis ar atsakovė apie ginčo buto pardavimą žinojo, juolab paneigia jo nurodomas aplinkybes dėl nupirkto buto nuomos R. D..
25. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina faktą, kad buto ieškovas neapžiūrėjo, jo neaprodė ieškovui ir pardavėja G. D., kuri ginčo bute negyveno daug metų (ginčo dėl to nėra). Be to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui būtų neapdairu ir neprotinga, tariantis dėl buto pirkimo su baldais ar kokio nors lygio apdaila, jo nenufotografuoti, žinant, kad jame dar gyvena ir gyvens kiti asmenys. Įprastai praktikoje, nekilnojamasis turtas prieš perkant yra apžiūrimas, vertinama jo būklė nustatant kainą, tariamasi dėl baldų, šviestuvų ir kitų daiktų, esančių bute, palikimo pirkėjui. Šiuo atveju tai daryta nebuvo. Taigi, ieškovas neapžiūrėdamas perkamo būsto tai darė savo rizika, todėl, kolegijos įsitikinimu, negali reikalauti priteisti iš atsakovės lėšų už buto remontą, šviestuvus ir pan. (ką jis nurodo teikdamas buto remonto sąmatą).
26. Nurodytų ištirtų aplinkybių bei įrodymų kontekste atmestini ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ne kartą lankėsi bute, bendravo su R. D. dėl buto pardavimo. Šios aplinkybės byloje neįrodytos (CPK 177, 178 straipsniai).
27. Kolegija laiko įrodytu ir sprendžia, kad ieškovas ginčo butą pirko visiškai nesidomėdamas jo būkle (ką reiškia jį buvus nerūpestingi ir neapdairiu), jame gyvenusiais asmenimis, jų kiekiu ir jų ketinimu ten gyventi toliau ar pan. Taigi darytina išvada, kad ieškovas pirkdamas neapžiūrėtą butą ir nesant susitarimo apie perkamo buto būklę, taip pat neaptarus tos aplinkybės, ar butas perkamas su baldais ir baldų kiekiu, šviestuvais, virtuvės įranga, netenka teisės reikalauti, kad butas būtų tokios būklės, kaip jis mano (tvarkingas, su baldais ar pan.), kadangi jokių įrodymų apie perkamo buto būklę jo pirkimo metu, nepateikta. Tai, kad butą atsakovė paliko pasiimdama baldus, nereiškia, kad ji turi už juos atlyginti ieškovui. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas net nesiaiškino kiek ir kokių baldų bute turėjo atsakovė, kas jame darė remontus ir pan.
28. Kolegija taip pat sprendžia, kad iš buto nuotraukų pateiktų su sąmata (2 t. b.l. 65-69), nėra matyti (to neteigia ir ieškovas), kad būtų pažeistos ir nefunkcionuotų buto inžinerinės sistemos, be kurių butas negalėtų funkcionuoti iš esmės, todėl kolegija nelaiko, kad ieškovui yra padaryta jo nurodyto dydžio žala sugadinant butą. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmos instancijos teismas nevertino ikiteisminio tyrimo vietos apžiūros protokolo, iš kurio matyti, kad sąvokos vartojamos visiškai kitos, t. y. išimtos durys, o ne išplėšos, išardyta elektros instaliacija, o ne išdraskyta ir pan. Tokios sąvokos antstolio Raimundo Stanislausko 2021 m. spalio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/21/62 pavartotos jam nemačius paties veiksmo su durimis ar elektros instaliacija, todėl, kad tai buvo išlaužta ar išplėšta specialiai, teismas laiko neįrodyta aplinkybe (CPK 177, 178 straipsniai). Be to iš nuotraukų nematyti varčių išlaužimo, matyti, tik kad jos pastatytos prie sienos. Taigi, teismas laiko, kad tam, kad atlyginti žalą nėra nustatyti kokie nors atsakovės ar jos mirusio tėvo R. D. neteisėti veiksmai.
29. Tačiau teismas sprendžia, kad visgi dalis buto pažeidimų yra padaryta, kas susijęs su vandens ir elektros tiekimus ir ši žala ieškovui turi būti atlyginta, kadangi tai yra normalaus buto funkcijų pažeidimas. Kolegija sprendžia, kad ieškovui turi būti atlyginta už vandentiekio šildymo, ir suspausto oro vamzdynų iš plastikinių vamzdžių tvirtinimą bei fasonines dalis – viso 37,74 Eur bei (2 t. b.l. 77), vidaus elektros technikos suremontavimą – vagų iškirtimas paslėptai elektros instaliacijai, elektros instaliacijos laidų, kabelių tiesimas ir paruošimas, vagų užtaisymas, jungiklių ir kištukinių lizdų montavimas – viso 698,16 Eur (2 t. b.l. 81). Kolegija sprendžia, jog byloje nėra ginčo, kad bute iki pat išsikraustymo gyveno atsakovė, kad kiti asmenys pateko ar galėjo patekti į butą įrodymų nepateikta, todėl laikytina, kad ji padarė vandens tiekimo ir elektros instaliacijos pažeidimus, demontavo rozetes bei kištukinius lizdus, be jų butas normaliai finkcionuoti negali, todėl laikytina, kad šioje dalyje įrodyti jos neteisėti veiksmai, žala padaryta butui, priežastinis ryšys tarp jos veiksmų ir žalos, todėl šios sumos ieškovui priteistinos iš atsakovės. (CK 6.246-6.249, 6.263 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).
30. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad aplinkybė, jog R. D., kuris, kaip byloje nustatyta atsakovės paaiškinimu ir liudytojos V. Š. parodymais, iki patekimo į ligoninę 2020 m. lapkričio 3 d. gyveno ginčo bute, žinodamas, kad nėra ginčo buto savininkas, ir besibylinėjantis su buvusia sutuoktine G. D. dėl piniginės kompensacijos už parduotą butą priteisimo, sirgdamas sunkia liga ir nuo 2020 m. spalio mėnesio sveikatai blogėjant, imtųsi grandiozinio svetimo buto remonto yra mažai tikėtina. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė išeidama iš ginčo buto turėjo teisę pasiimti visus jos manymu reikalingus daiktus – baldus, šviestuvus ir kt., net ir vertinant, kad tai jos tėčio daiktai, kadangi ji priėmė jo palikimą, be to byloje nenustatyta, kad ieškovas butą pirko su minėtais daiktais bei kokia nors vidaus apdaila, jo būklės ieškovas buvusio pirkimo metu, kaip minėta niekaip neįrodė (CPK 177, 178 straipsniai), todėl visų kitų sąmatoje nurodytų darbų kainos (2 t. b.l. 70-71) kaip žalos priteisti nėra teisinio pagrindo.
32. Akivaizdu, kad atsakovė po teisminio proceso dėl ginčo buto tarp jos tėvo R. D. bei G. D. gyveno ne tėčiui ir ne jai priklausančiame bute, žinojo, kad ji bet kada gali būti iškeldinta iš ginčo buto. 2021 m. birželio 4 d. raštu, ieškovas per advokatę Kariną Račkauskienę (2 tomas, b.l. 54), įspėjo atsakovę išsikelti per 1 mėnesį iš ginčo buto (nurodo, kad prieš tai siūlė išsikelti arba mokėti nuomos mokestį, bet atsakymo negavo). Nesulaukęs atsakymo ir negavęs iš atsakovės buto raktų (dėl to ginčo nėra), ieškovas 2021 metų spalio 1 d. dalyvaujant antstoliui R.Stanislauskui, kuris konstatavo faktines aplinkybes 2021 metų spalio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 70/21/62 atidarius butą (1 t., b.l. 53-55) pateko į jam nuosavybės teisėmis priklausantį butą. 200 Eur suma sumokėta antstoliui Romualdui Stanislauskui už faktinių aplinkybių konstatavimą (2021 metų spalio 22 d. antstolio kvitas Nr. 0063950, 1 t., b.l. 32), teismas laiko, kad toks antstolio dalyvavimas nesant buto gyventojos buvo būtinas. Duris avariniu būdu atidarė V. M. centrinės raktų dirbtuvės darbuotojas, ginčo dėl to nėra. Dėl to ieškovas patyrė šias išlaidas: V. M. Centrinei raktų dirbtuvei už avarinį durų atidarymą sumokėta 75 Eur suma (2021-10-04 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20802, grynųjų pinigų priėmimo kvitas, 1 t. b.l. 30), už durų spynos keitimą sumokėta 40 Eur suma (2022-04-05 sąskaita-faktūra Nr. 21456, grynųjų pinigų priėmimo kvitas, 1 t., b.l. 34), spynos su dalimis kaina 120 Eur (2022-03-23 PVM sąskaita-faktūra Nr. 073632, grynųjų pinigų priėmimo kvitą (1 t. b.l. 33). Viso 435 Eur.
33. Kolegija sprendžia, kad atsakovei žinant, kad neturi ieškovo leidimo gyventi ginčo bute, neatiduodant ieškovui buto raktų, neperduodant buto jį apžiūrint, ir net gavus ieškovo pretenziją tačiau to nepadarius, šias išlaidas, kaip nuostolius atsiradusius dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) teismas laiko pagrįstais bei įrodytais. jie priteistini ieškovui iš atsakovės (CK 6.246-6.249, 6.263 straipsniai, CPK 177, 178 straipsniai).
34. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.
35. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
36. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, nurodė, kad dėl atsakovės kaltų veiksmų jis negavo pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti už buto nuomą. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėjo su trečiaisiais asmenimis sudaryta preliminaria buto nuomos sutartimi, kur numatyta mėnesio nuomos kaina 300 Eur. Šis ketinimas nuomoti būstą nėra paneigtas.
37. Atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovas žinodamas buvusių savininkų ginčus negalėjo tikėtis nuomoti turto ir gauti pajamas, nesistengė patekti į butą. Kolegija sprendžia, kad ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis buto atlaisvinimo ir nuomojimo, jei ieškovė būtų geranoriškai išsikėlusi, žinodama, kad butas jai nepriklauso ir už jį gauta kompensacija, tačiau ji savo veiksmai tai apsunkino. Tai, kad asmuo neišsikelia iš svetimo turto nereiškia, kad tai tęsis begalę laiko ir kad ieškovas neturi pagrįsto lūkesčio jį nuomoti, t.y. naudoti jo naudingas savybes, nešančias ūkinę naudą savininkui. Kad jis ėmėsi veiksmų tam įgyvendinti, įrodo pretenzija, bei pačios atsakovės teiginiai ikiteisminiame tyrime, kad ieškovas ją persekiojo, norėdamas, kad ji arba išsikeltų iš buto arba pasirašytų nuomos sutartį. Taip pat atmestinas argumentas dėl mokestinio laikotarpio, pritariant ieškovo argumentams nurodytiems atsiliepime į apeliacinį skundą, kad mokesčius ieškovas prašė priteisti kaip žalą, kurią suponavo neteisėti atsakovės veiksmai, atsakovei naudojantis butu, neperduodant buto ir raktų ieškovui, o už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. ieškovui negalint naudotis butu, jo išnuomoti tretiesiems asmenims, dėl ko buto nuomininkai, o ne ieškovas būtų turėję apmokėti komunalinius mokesčius.
38. Tarp atsakovės veiksmų neišsikeliant iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl dėl atsakovės veiksmų buvo negautos pajamos, kurios turi būti priteistos iš atsakovės. Negautos pajamos už buto nuomą po 250 Eur į mėnesį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gruodžio 31 d., sudaro 2 500 Eur (kad jos yra nepagrįstai per didelės atsakovė įrodymų nepateikė). Taip pat nesumokėti mokesčiai už komunalinius patarnavimus sudaro 367, 82 Eur daugiabučio namo savininkų bendrijai, 333,31 Eur už energiją AB Kauno energijai, 16,15 Eur už vandenį, viso 717,28 Eur. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji žinojo, kad gyvena ieškovui priklausančiame bute, kad neturi ieškovo leidimo gyventi bute, ir net gavusi ieškovo atstovės išsiųstą 2021 m. birželio 4 d. pretenziją, vis tiek iš buto neišsikėlė ir raktų nuo buto neperdavė.
39. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai). Šio pobūdžio bylose teismas nerenka įrodymų, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 179 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
Dėl procesinių palūkanų
40. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas atitinkamai nuo priteistos sumos (4388,18 Eur).
41. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas iš dalies teisingai vertino įrodymus bei faktines aplinkybes, susijusias su nuostolių bei žalos atlyginimu (negautos pajamos, mokėjimas už komunalines paslaugas) tačiau neteisingai vertino įrodymus dėl buto būklės jo pirkimo metu ir susitarimo buvimo tarp sandorio šalių ir todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovės dalį žalos atlyginimo (CPK 177, 178, 185, CK 6.245-6.249 straipsniai) dėl buto nuniokojimo, todėl sprendimas pakeistinas dalyje dėl žalos priteisimo, sumažinant priteistą sumą, ieškovui iš atsakovės priteisiant viso 4388,18 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, atitinkamai nuo priteistos sumos priteisiant ir palūkanas (CPK 177, 78 straipsniai, CK 6.245-6.249, 6.210, 6.37 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
42. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 13 587,40 Eur, apeliacinės instancijos teismas, keisdamas sprendimą priteisia ieškovui iš atsakovės 4388,18 Eur, tai yra tenkina 32,30 procentų ieškovo reikalavimo ir atmeta 67,70 procentų reikalavimo. Taigi atitinkamai tankintų ir atmestų reikalavimų daliai tarp šalių paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 93, 98 straipsniai).
43. Pirmos instancijos teisme ieškovas patyrė viso 2 415 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė patyrė 4750 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistina iš atsakovės 780,04 Eur (32,30 procentai nuo 2415 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme, atsakovei atitinkamai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistina iš ieškovo 3215,75 Eur (67,70 procentų nuo 4750 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.
44. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 906 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovas patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistina iš atsakovės 129,20 Eur (32,30 procentų nuo 400 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme, atsakovei atitinkamai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistina iš ieškovo 613,36 Eur (67,70 procentų nuo 906 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
45. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje pirmos instancijos teisme sudaro 27,87 Eur, jos priteisiamos iš šalių proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai valstybei (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Iš ieškovo priteistina 18,86 Eur, iš atsakovės – 9,00 Eur. Apeliacinės instancijos teisme valstybė išlaidų nepatyrė, todėl jos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti sumažinant priteistą sumą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip :
„Priteisti iš P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4388,18 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus, 18 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4388,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 780,04 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų, 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), P. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3215,75 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiolika eurų, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 9,00 Eur (devynių eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Priteisti iš A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 18,86 Eur (aštuoniolikos eurų, 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.“
Priteisti iš P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 129,20 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus, 20 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), P. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 613,36 Eur (šešis šimtus trylika eurų, 36 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.