- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-28
- Bylos Nr.
- 2-1734-239/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01267-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Pareiškėjas
- O. P., J. B., M. L., A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- P. B., notarei Jūratei Klepackienei
- Advokatai
- Paulius Bružas, Viktorija Čivilytė
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. P., J. B., M. L., A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. B., notarei Jūratei Klepackienei dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą A. B. palikimui priimti. Nurodė, kad jų senelė A. B. mirė 2008-02-20 dieną. Pareiškėjai yra antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Kadangi jų tėvai yra mirę dar iki jų senelės A. B. palikimo atsiradimo, todėl jie turėjo teisę paveldėti kartu su suinteresuotu asmeniu, kuris yra pirmos eilės įpėdinis. Pareiškėja teigė, kad jie visą laiką manė, jog jų senelė A. B. jokio palikimo neturėjo, nes suinteresuotas asmuo juos užtikrino, jog A. B. turtas dar iki jos mirties yra jam padovanotas ir paveldimo turto tikrai nėra. Be to, suinteresuotas asmuo paslėpė pareiškėjų gimimo liudijimus, kuriuos laikė palikėja A. B.. Tokie suinteresuoto asmens veiksmai sukėlė jiems įtarimų, jie pradėjo domėtis A. B. palikimu, todėl paaiškėjo apie jos turėtus žemės sklypus, esančius Būklių k., Trakų r. sav., ir Naujasodžio k., Trakų r. sav. Kadangi pareiškėjai neturėjo giminystės ryšį su palikėja patvirtinančių dokumentų ir negalėjo išreikalauti jų iš suinteresuoto asmens P. B., todėl negalėjo laiku, t. y. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Vėliau pareiškėjams gavus giminystės ryšį su palikėja patvirtinančių dokumentų dublikatus jie kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę Jūratę Klepackienę, kuri juos informavo, kad suinteresuotas asmuo P. B. priėmė visą A. B. palikimą ir dėl to jam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Suinteresuotas asmuo P. B. pardavė palikėjos paveldėtus A. B. žemės sklypus, todėl jiems atnaujinus terminą A. B. palikimui priimti jie galėtų pretenduoti į piniginę kompensaciją už parduotą jiems tenkančią palikimo dalį. Pareiškėjai prašo teismo jų nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ir atnaujinti terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo P. B. su pareiškimo nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjai jo motinos A. B. palikimu nesirūpino iki 2009 m. rudens. Su pareiškėjų teise paveldėti sutiko, tačiau nurodė, kad ši teisė įgyvendinama aktyviais veiksmais išreiškiant savo valią priimti palikimą. Nurodė, kad dar prieš pusantrų metų pareiškėjai Trakų rajono apylinkės teisme pateikė jam ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir termino A. B. palikimui priimti atnaujinimo. Teismui nustačius ieškinio trūkumus, pareiškėjai jų nepašalino, todėl jų ieškinys laikytas nepaduotu. Tai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjai žinojo apie savo teisę paveldėti, tačiau ja nepasinaudojo.
Suinteresuotas asmuo P. B. atsiliepime nurodė, kad jokių pareiškėjų asmens dokumentų neslėpė. Padarius prielaidą, kad pareiškėjams net ir neturint giminystės ryšį su palikėja patvirtinančių dokumentų jie galėjo padaryti jų dublikatus per maksimalų 20 dienų terminą. Kadangi pareiškėjai nesiėmė aktyvių veiksmų A. B. palikimui priimti, laikytina, kad jie buvo pasyvūs, o jų teisių realizavimas negali priklausyti nuo kitų asmenų valios. Pačių pareiškėjų neveikimas pasireiškė jų neapdairumu ir nesirūpinimu dėl savo teisių įgyvendinimo palikimo priėmimo procese, todėl pareiškėjų nurodytos priežastys, dėl kurių jie praleido terminą palikimui priimti, nelaikytinos svarbiomis.
Suinteresuotas asmuo notarė J. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas įstatymo nustatyta tvarka, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Pareiškėjai yra palikėjos A. B. vaikaičiai, t. y. antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.) (b.l. 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17). Palikėja A. B. mirė 2008-02-20 dieną (b.l. 19). Suinteresuotas asmuo P. B. paveldėjo A. B. turtą 2008-07-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (notarinio registro Nr. JK-4191) pagrindu (b.l. 20-21). Šias aplinkybes šalys pripažino ir jų neginčijo.
Kaip žinia, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d). Palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d). Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija termino palikimui priimti pratęsimo klausimu (2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006) yra nurodžiusi, kad atsižvelgiant į tai, jog su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad vertinant pareiškėjo elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007).
Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008).
Pareiškėjai nurodė dvi priežastis, dėl kurių jie praleido terminą palikimui priimti: pirma, jie neturėjo giminystės ryšį su palikėja A. B. patvirtinančių dokumentų (nuo jų buvo slepiami); antra, apie palikimo atsiradimą jie nieko nežinojo. Nors pareiškėjų nurodomos priežastys, dėl kurių jie praleido terminą palikimui priimti – giminystės ryšį su palikėja patvirtinančių dokumentų neturėjimas ir nieko apie esantį palikimą nežinojimas – yra iš esmės viena kitą šalinančios, konstatuotina, kad bylos dalykas – pareiškėjų nurodytų priežasčių, dėl kurių jie praleido terminą palikimui priimti, buvimo nustatymas ir jų įvertinimas svarbumo aspektu.
Dėl giminystės ryšį su palikėju parvirtinančių dokumentų.
Palikimo priėmimas yra įpėdinio teisė, bet ne pareiga. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi savo civilinėmis teisėmis (CK 1.137 str. 1 d.), o nenorintiems ar negalintiems tinkamai įgyvendinti savo teisių asmenims, įstatymas numato galimybę savo teises įgyvendinti per atstovą (CK XI skyrius). Niekas neturi teisės versti asmenį naudotis savo teisėmis prieš asmens valią ar be įstatymu numatyto pagrindo imtis iniciatyvos jas realizuoti. Spręsdamas ar pasinaudoti įpėdinio teise priimti palikimą, kiekvienas įpėdinis sprendžia savarankiškai ir nepriklausomai nuo kitų įpėdinių ir jis nėra saistomas kitų įpėdinių sprendimų ar veiksmų.
Pareiškėjų paaiškinimai dėl to, kad suinteresuotas asmuo P. B. slėpė jų giminystės ryšį su palikėja A. B. patvirtinančius dokumentus, paneigiami suinteresuoto asmens P. B. paaiškinimais. Byloje kitų įrodymų, patvirtinančių, kad iš pareiškėjų buvo paimti jų giminystės ryšį su palikėja patvirtinantys dokumentai, nėra. Net ir padarius išvadą, kad tokie dokumentai iš pareiškėjų buvo neteisėtai paimti ir jiems neatiduodami, byloje nėra jokių įrodymų dėl to, kad pareiškėjai palikimo priėmimo termino metu kreipėsi į atitinkamas valdžios įstaigas dėl tokių dokumentų gavimo ar dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės to padaryti. Dėl nurodyto darytina išvada, kad giminystės ryšį su palikėja A. B. patvirtinančių dokumentų neturėjimas neturėjo lemiamos įtakos pareiškėjų veiksmams priimant palikimą. Taigi, konstatuoti, kad pareiškėjai dėl to negalėjo pasirūpinti įstatyme numatytų įpėdinio teisių įgyvendinimu priimant palikimą vienu iš trijų įstatymo (CK 5.50 str. 2 d) numatytu būdu, nėra pagrindo, todėl tokia pareiškėjų nurodyta priežastis nelaikytina svarbia sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti.
Dėl nežinojimo apie palikimą.
Be to, 2011-07-20 dieną įvykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas J. B. nurodė, kad jis ir kiti pareiškėjai apie atsiradusį palikimą sužinojo 2008 m. rugsėjo mėnesį. Nors pareiškėjai O. P. ir M. L. teigė, kad jie apie esantį palikimą nieko nežinojo, tačiau tokie minėtų palikėjų paaiškinimai paneigiami 2011-07-20 dieną teismo posėdyje pateiktais pareiškėjo A. L. paaiškinimais, iš kurių matyti, kad jis žinojo apie jo senelės A. B. palikimą – turėtus žemės sklypus. Taip pat kritiškai vertintini liudytojos I. L. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kadangi ji turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir yra paneigiami liudytojų M. K. ir G. B. teismo posėdžio metu pateiktais parodymais iš kurių matyti, kad pareiškėjai žinojo apie palikėjo A. B. turėtą žemę dar 2001 metais. Įvertinus bylos duomenis, konstatuotina, kad bylos duomenys leidžia labiau tikėti, kad pareiškėjai žinojo apie palikimą, todėl mirus pareiškėjų senelei ir palikėjai A. B. turėjo objektyvią galimybę paveldėti jos turtą.
Taip pat papildomai pažymėtina, kad pareiškėjai nepaneigė ir nenuginčijo suinteresuoto asmens P. B. paaiškinimų, kad jie buvo pasyvūs ta apimtimi, kad net ir po 2008 metų pabaigoje priimtos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas jų ieškinio dėl termino atnaujinimo jų senelės A. B. palikimui priimti ir paveldėjimo teisės liudijimo trūkumams pašalinti, nustatytų trūkumų nepašalino.
Dėl įpėdinių rūpestingo ir apdairumo priimant palikimą.
Vertinant asmenų, prašančių atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju taikytini ne vidutiniai, bet individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartai. Akivaizdu, kad kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisių įgyvendinimu, o jo pažeistos teisės gali būti ginamos, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.
Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.). Taigi, asmens žinojimas, jog jis yra įstatyminis įpėdinis ir kad palikėjas mirė ir yra arba galbūt yra atsiradęs palikimas, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir užtraukia atitinkamą sankciją – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys), nes įpėdinis gali priimti palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, arba kreiptis į palikimo vietos atsiradimo notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, arba kreiptis į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą turto apyrašo sudarymo. Tokiu būdu apdairiai ir rūpestingai besielgiantis įpėdinis turi objektyvią galimybę sužinoti apie esantį palikimą ir jo turinį. Taigi, tikėjimas kitais asmenimis (įpėdiniais), teigiančiais apie palikimo nebuvimą, tik patvirtina paties įpėdinio nerūpestingumą bei atsainų ir atmestiną požiūrį į savo teisių ir pareigų įgyvendinimą palikimo priėmimo procese.
Byloje kitų duomenų, patvirtinančių, jog tiek palikimo atsiradimo, tiek termino palikimui priimti metu, taip pat ir jam pasibaigus pareiškėjai objektyviai negalėjo priimti palikimo, nėra, todėl darytina išvada, kad pareiškėjų galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po jų senelės A. B. mirties nebuvo suvaržyta. Ta aplinkybė, kad pareiškėjai į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi praėjus daugiau nei 2 (dvejiems) metams nuo palikimo atsiradimo dienos, netiesiogiai patvirtina jų nesirūpinimą bei atmestiną požiūrį į savo teisių įgyvendinimą priimant atsiradusį palikimą.
Kadangi byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai A. B. palikimo priėmimo metu išreiškė savo valią palikimą priimti ir kad jie dėl vienokių ar kitokių objektyvių priežasčių negalėjo priimanti jos palikimo, konstatuotina, kad pareiškėjai, būdami apdairūs, rūpestingi ir atidūs, galėjo priimti savo senelės A. B. palikimą kaip įstatyminiai įpėdiniai vienu iš įstatymo (CK 5.50 str. 2, 3 d. d.) numatytu būdu, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė.
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.), teismas nekonstatuoja svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl atnaujinti tokį terminą nėra pagrindo.
Kiti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai ir įrodymai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškimas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Iš pareiškėjų lygiomis dalimis suinteresuotam asmeniui P. B. priteistina 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Taip pat iš pareiškėjų valstybei lygiomis dalimis priteistina 19,01 Lt bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno po 4,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.57 str., CPK 96 str. str., 442 str. 13 p., 443 str. 6 d., 576-578 str. str., teismas
nutarė:
pareiškimo netenkinti.
Priteisti iš O. P., J. B., M. L. ir A. L. iš kiekvieno po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų P. B..
Priteisti iš O. P., J. B., M. L. ir A. L. iš kiekvieno po 4,75 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.