- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- e2-1061-232/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01018-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- L. L.
- Kategorijos
- 2.6.15Dovanojimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui L. L. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. L. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo L. L. (toliau – ir atsakovas) 2017 02 03 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. EP209, pagal kurią atsakovui mainais už išlaikymą iki gyvos galvos buvo perleistas 63,67 kv. m ploto butas su 2,45 kv. m ploto rūsiu, pažymėtu R-l, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei nekilnojamąjį turtą; panaikinti ieškovės ir atsakovo 2017 02 06 dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją, grąžinti ieškovei 0,0767 ha žemės sklypą (toliau – žemės sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namą su 19,33 kv. m terasa (toliau – sodo namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 02 03 su atsakovu sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. 2017 02 06 dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovui žemės sklypą ir sodo namą. Teigė, kad atsakovas nesirūpina nei sodo namu, nei žemės sklypu, nemoka mokesčių, šio nekilnojamojo turto neišlaiko, nesirūpina juo kaip turėtų rūpintis savininkas.
3. Paaiškino, kad po sandorių sudarymo, atsakovo elgesys pradėjo pamažu keistis. Kol nebuvo sudaryti sandoriai, atsakovas skambino kiekvieną dieną telefonu, nupirko striukę, telefoną, batus. Po sandorių sudarymo atsakovas nesirūpino ieškovės buitimi, sveikata. Ieškovė vaistus pirko pati, prašydavo nupirkti kaimynų. Teigė, kad negauna iš sandorių to, ko tikėjosi, patiria žalą. Atsakovas sudarytomis sutartimis siekė tik materialinės naudos sau ir sudarė jas iš savanaudiškų paskatų. Atsakovas laukia ieškovės mirties.
Atsiliepimas
4. Atsakovas L. L. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. nutraukti 2017 02 03 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir taikyti restitucija, kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Paaiškino, kad ieškovė su atsakovu sudarė tris sandorius: 2017 02 03 dovanojimo sutartį, 2017 02 06 dovanojimo sutartį ir 2017 02 03 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.
6. Nurodė, kad faktiškai nuo 2006 m. gyvena Anglijoje su žmona ir savo nepilnamečiais vaikais. Į Lietuvą grįžta atostogų metu, kur susitinka su giminaičiais, aplanko ieškovę. Paaiškino, kad 2016 05 31 atvažiavo į Lietuvą praleisti dalį atostogų. Ieškovė pasikvietė į svečius, kur pasiguodė, kad yra vieniša, su giminėmis nebendrauja, nurodė, kad turi turto, kuris jai nereikalingas, sunku jį prižiūrėti ir juo rūpintis, pasiūlė dalį nekilnojamojo turto padovanoti, o kitą turtą perleisti su išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi. Atsakovas paaiškino ieškovei, kad gyvena Anglijoje ir ieškove Lietuvoje negalės pasirūpinti ir prižiūrėti, bet ieškovė gali atvažiuoti į Angliją pas atsakovą. Po išvykimo į Angliją nuolatos palaikė ryšį su ieškove, su ja susiskambindavo. 2017 m. ieškovė pranešė apie paruoštus dokumentus notariniams sandoriams sudaryti. 2017 02 03 susitiko su ieškove ir nuėjo pas notarą sudaryti paruoštų sutarčių. Atsakovas atvykęs pas notarę susipažino su jau paruošta dovanojimo sutartimi ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, pagal kurias pamatė, kad ieškovė dovanojimo sutartimi neatlygintinai perduoda butą su rūsiu esantį (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje buvo numatytas uzufruktas, suteikiantis teisę ieškovei neatlygintinai naudotis butu numatytomis sąlygomis iki gyvos galvos. Kitoje paruoštoje išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje buvo numatyta, kad rentos gavėjas neatlygintinai perduoda rentos mokėtojui mainais už išlaikymą iki gyvos galvos, o rentos mokėtojas priima butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 02 06 ieškovė ir atsakovas pasirašė ginčo dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui neatlygintinai perdavė žemės sklypą ir sodo namą.
7. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo žodinis susitarimas, kad ieškovė ir toliau liks gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o kitu butu esančiu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui, ieškovė galės naudotis neatlygintinai iki gyvos galvos. Kadangi ieškovei šis butas buvo nereikalingas, jis buvo išnuomotas, o ieškovė gauna nuompinigius.
8. Paaiškino, kad pradėjo rūpintis ginčo žemės sklypu ir sodo namu. Nekilnojamas turtas buvo apleistas, ieškovė jo neprižiūrėjo, nešienavo žoles, sodo name buvo apsigyvenę asocialūs asmenys. Teigė, kad pasamdė darbininkus, kad nušienautų žolę, bei užkalė ir užsandarino nenaudojamą sodo pastatą, kad jame nesilankytų asocialūs asmenys. Nurodė, kad pastoviai bendravo su ieškove telefonu, siuntė jai dovanas, rūbus, batus, įvairiausius daiktus, sveikino ją su šventėmis, bei gimtadieniais. Teigė, kad ieškovė ieškinyje nenurodė, kuo pasireiškė atsakovo netinkamas elgesys, gavus iš ieškovės dovaną.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus apygardos teismo 2020 11 10 nutartimi patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo 2020 10 21 sudarytą taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla dalyje dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties panaikinimo.
10. Parengiamajame posėdyje ieškovė ir jos atstovė nurodė, jog nagrinėjant bylą iš esmės atsives ir prašys apklausti liudytojas sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę ir ieškovės dukterėčią (ieškovės brolio dukrą) V., kuri šiuo metu prižiūri atsakovę.
11. Tačiau teismo posėdį atsakovė šių liudytojų neatsivedė. Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad ieškovė (atsakovo močiutė) prižiūri sodo namą, samdo žmones nupjauti žolę, moka mokesčius sodo bendrijai. Atsakovas nesirūpina neišlaiko sodo namo. Nurodė, kad atsakovo prieštaraujantys gerai moralei veiksmai pasireiškia tuo, kad jis gavęs dovanas pas ieškovę neatvažiuoja su gimtadieniu ir kitomis šventėmis nesveikina, prieš dovanojimą buvo ieškovės atžvilgiu atidus ir rūpestingas, siųsdavo atvirukus sveikindamas su šventėmis gavęs dovanas ieškovę pamiršo, jis nėra teisingas žmogus. Nurodė, kad ieškovė ruošiasi rekonstruoti sodo namą ir jame gyventi. Ieškovui dovanotą butą (duomenys neskelbtini) ieškovė nuomoja iš nuomos gauna 120 eurų per mėnesį ir nuomininkai sumoka komunalines paslaugas. Atsakovas sakė, kad ieškovę prižiūrės jei ieškovė viską padovanos jam, žadėjo pasiimti į Londoną, bet neėmė, šiuo metu nebeatvažiuoja pas ją, nes kai pasirašė sutartis ją pamiršo. Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad 2020 metais vasario mėnesį ieškovė susilaužė koją, buvo atviras lūžis, todėl ieškovė sirgo 4 mėnesius, gulėjo namie ir negalėjo savimi pasirūpinti, tačiau nei atsakovas, nei jo tėvai gyvenantys Lietuvoje ja nesirūpino, nors galėjo pasamdyti slaugytoją, to nepadarė. Slaugytoją samdė pati močiutė, toks atsakovo elgesys neatitinka geros moralės kriterijaus. Atsakovas 4 metus dovanotame name nesilanko, jo neprižiūri namas vos ne griūva, nors atvyksta į Lietuvą 2, ir daugiau kartų per metus, kas rodo, kad jis nesiruošia grįžti į Lietuvą ir name gyventi. Ieškovo tėvai Nemenčinėje turi dviejų aukštų namą, kuris stovi tuščias ir atsakovas grįžęs į Lietuvą turėtų kur gyventi. Ieškovė už sodą moka mokesčius bendrijai. Atsakovas pasakė močiutei, kad jos Anglijoje niekas nelaukia, slėpė savo adresą Anglijoje, kad slėpė įrodo tai, kad šis adresas nenurodytas ir advokato atstovavimo sutartyje bei atsiliepime į ieškinį.
Atsiliepimas
12. Atsakovo (ieškovės anūko) atstovas teisme nurodė, kad ieškovas nuo 2006 metų gyvena Anglijoje su žmona ir trimis vaikais ir Lietuvą grįžta atostogų, aplankyti tėvus. Kai ieškovas 2016 05 31 grižo į Lietuvą susitiko su savo tėvu, jam paskambino jo močiutė A. L. ir pakvietė į svečius. Atsakovas su šeima nuvyko pas ieškovę į namus, butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė pasiguodė, kad yra vieniša, konfliktuoja su artimaisiais, kadangi jie yra konfliktiško būdo, vartoja alkoholį, sakėsi turinti turtą, kurį jai sunku išlaikyti ir pasiūlė sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir padovanoti turtą. Ieškovas atsakė, jog realiai prižiūrėti močiutės Lietuvoje negalės, nes gyvena Anglijoje, bet gali ją prižiūrėti Anglijoje, kur galėtų skirti jai atskirą kambarį, tačiau ieškovė nurodė, kad šiuo metu jai priežiūros nereikia, nes savimi gali pasirūpinti pati, o kai nebegalės atvyks pas jį. Ieškovas 2016 metais išvažiavo atgal į Londoną. 2017 metų sausio pabaigoje ieškovė paskambino atsakovui ir nurodė, jog buvo pas notarę ir yra paruošusi visus dokumentus 3 sandoriams sudaryti. Ieškovas 2017 02 03 atvyko į Lietuvą, kartu su ieškove nuėjo pas notarę, kur dovanojimo ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartys, jau buvo paruoštos ir jas šalys pasirašė. Kitą dovanojimo sutartį pasirašė 2017 02 06. Ieškovas pasirašė sudarytas sutartis ir sąlygų pats su notare nederino. Išvyko į Angliją siuntė atsakovei siuntinius, nupirko telefoną, sveikinimo su šventėmis, siuntė atvirukus. 2019 atsakovas sužinojo, kad ieškovė atnaujino santykius su broliu (iš tikrųjų ieškovės sūnumi V.) ir seserimi R. (iš tikrųjų jos brolio M. dukra R.), kurie visokiais būdais įtikinėjo ieškovę nutraukti su atsakovu sudarytas sutartis ir sudaryti naujas sutartis su jais, nes geriau ja pasirūpins. 2019 metais ieškovė skambino atsakovui klausė ką jis ketina daryti su sodo namu ir sklypu, ar neketina jų parduoti. Atsakovas atsakė, jog ketina namą rekonstruoti ir grįžęs iš Anglijos gyventi. Po to, ieškovė apsiramino ir daugiau šio klausimo nekėlė. Atsakovas ir toliau palaikė ryšius su ieškove. 2020 metais gegužės mėnesį ieškovė vėl paskambino atsakovui pasakė, kad jis ja nesirūpina ir paprašė nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir gražinti turtą, butą esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas dar kartą pasiūlė močiutei atvykti pas jį į Angliją, o jai nesutikus pareiškė, jog sutinka nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Todėl byloje ir buvo sudaryta taikos sutartis. Tačiau su sodo namo ir žemės sklypo dovanojimo sutarties panaikinimu nesutinka, nes ieškovė yra praleidusi 6.472 straipsnio 4 dalyje numatytą senaties terminą, kurį prašė taikyti. Nurodė, kad atsakovas prieš ieškovę neatliko veiksmų, numatytų CK 6.472 straipsnio 1 dalyje sodo pastatas buvo apleistas neįrengtas, jame buvo apsigyvenę asocialūs asmenys. Atsakovas buvo gavęs įspėjimą iš savivaldybės dėl neprižiūrimo nekilnojamojo turto, samdė žmones, kad sutvarkytų tvorą, užkaltų langus, nušienautų žolę. Ieškovas kvietė močiutę gyventi pas jį į Angliją, bet ji atsisakė. Atsakovas turi tėvą V. N., močiutė, sūnų, kuriam nieko nepadovanojo, nes V. N. piktnaudžiauja alkoholiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. Ginčas byloje yra kilęs tarp dovanotojos ir apdovanotojo dėl dovanojimo sutarties panaikinimo remiantis civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio nuostatomis.
14. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad šalys 2017 metais vasario mėn. iš viso sudarė tris nekilnojamojo turto, priklausiusio ieškovei sandorius.
15. Šalis sieja artimi giminystės santykiai ieškovė yra atsakovo močiutė, atsakovas ieškovės anūkas, sūnausm sūnus.
16. 2017 02 03 sudaryta dovanojimo sutartimi ieškovė padovanojo atsakovui butą (duomenys neskelbtini), sutarties 5.1. punktas numatė, jog šalių susitarimu šia sutartimi nustatomas uzufruktas suteikiantis teisę ieškovei (dovanotojai) neatlygintinai naudotis daiktu pagal sutartyje nurodytą paskirtį ir kitomis šioje sutartyje numatytomis sąlygomis iki gyvos galvos. Ieškovė nereikalauja pripažinti negaliojančia šią dovanojimo sutartį nurodė, jog butą (duomenys neskelbtini) nuomoja ir gauna iš jo pajamas.
17. 2017 02 03 taip pat sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi ieškovė (rentos gavėja) neatlygintinai perdavė atsakovui (rentos mokėtojui) mainais už išlaikymą iki gyvos galvos, o atsakovas (rentos mokėtojas) priėmė asmeninėn nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu reikalavo šią sutartį nutraukti nurodė, kad atsakovas, nevykdo įsipareigojimų pagal sutartį, jos neišlaiko, ja nesirūpina gyvena Anglijoje. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį šioje dalyje ieškinį pripažino sutiko 2017 02 03 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nutraukti, šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2020 11 20 nutartimi ir bylą šioje dalyje nutraukė.
18. 2017 02 06 sudaryta dovanojimo sutartimi ieškovė padovanojo atsakovui žemės sklypą ir nebaigtą statyti sodo namą, kurio statybos pradžios metai - 1995 m., baigtumas 85 procentai esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė reikalauja panaikinti šią sutartį, remdamasis ieškinyje ir teismo posėdyje įvardintais argumentais, kurie išdėstyti šio sprendimo 2,3,11 punktuose. Atsakovas prašo ieškinį atmesti remdamasis argumentais nurodytais šio sprendimo 6,8,12 punktuose ir taikyti ieškinio senatį.
19. Remiantis CK 6.465 straipsnyje pateikiama dovanojimo sutarties samprata pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
20. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, laikoma sudaryta perdavus dovanojamą daiktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 03 17. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701-2017 29 punktą; 2019 01 15 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 41 punktas).
21. Ieškovė ieškinį reiškia CK 6.472 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai.
22. Remiantis CK 6.472 straipsnio 3 dalimi kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal šios knygos normas, reglamentuojančias restituciją. Remiantis CK 6.472 straipsnio 4 dalimi šiame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.
Dėl ieškinio senaties
23. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 06 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).
24. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
25. Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 02 21 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 36 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Pirmiau minėtas reguliavimas, ieškinio senaties instituto prigimtis, tikslai bei jos taikymo pasekmės lemia, jog, ginčo šaliai pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismui kyla pareiga įvertinti tokį pateiktą prašymą konkrečių aplinkybių kontekste. Teismas ex officia negali atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino kai to neprašo šalis, kurios atžvilgiu prašoma senaties terminą taikyti.
27. Pažymėtina, kad reikalauti panaikinti dovanojimą nurodytu pagrindu dovanotojas gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą (CPK 6.472 straipsnio 4 dalis). Ieškovė savo reikalavimus grindžia aplinkybe, jog ji visą laiką moka mokesčius sodininkų bendrijai, kurioje randasi ginčo sodo namas ir žemės sklypas ir šienauja žolę. Šie jos parodymai leidžia teigti, jog ieškovė apie tai, kad ieškovas neva neprižiūri padovanoto nekilnojamojo turto jai buvo žinoma nuo sutarties pasirašymo arba vėliausia nuo 2017 metų vasaros. Darytina išvada, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Ginčo dalyku tapusi dovanojimo sutartis, kuria ieškovė atsakovui padovanojo žemės sklypą ir sodo namą esančius (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2017 02 06, o į teismą ieškovė kreipėsi tik 2020 08 11 praėjus 3, 5 metų nuo dovanojimo sutarties sudarymo. Atnaujinti senaties termino ieškovė neprašė. Kas sudaro savarankišką pagrindą taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.
Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo
28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuota praktika, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų įvertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo 2005 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005; 2009 01 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2010 06 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; kt.).
29. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjama byla nepriklauso nė vienai bylų kategorijai, kurioje teismas turi būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus, todėl įrodinėjimo našta pagal CPK 178 straipsnį tenka šalims. Teismas pažymi, kad ieškovė, nėra pateikusi jokių konkrečių, įrodymų, patvirtinančių geros moralės požiūriu smerktiną apdovanotojo atsakovo elgesį su dovanotoja.
30. Kasacinis teismas yra nurodęs kad pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį dovanotojas gali kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
31. Teismų praktikoje nuosekliai nurodoma, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 10 24 nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 02 12 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 59 punktas).
32. Ieškovės nurodyta 2013 06 20 kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013 nelaikytina taikytinu precedentu nagrinėjamos bylos atžvilgiu, nes joje numatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje teismas konstatavo, jog atsakovės elgesys, priėmus dovaną (žemę, gyvenamąjį namą bei kitus statinius) iš motinos ir žodžiu pažadėjus šiai leisti iki gyvos galvos gyventi name, kuris yra visas ieškovės kartu su vyru per gyvenimą sukurtas ir sukauptas turtas, kuriame ieškovė gyveno jau daug metų, bei motinai faktiškai gyvenant name ir po dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovei kreipusis į teismą dėl motinos iškeldinimo iš namo, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, taip pat nutraukiant name šildymą ir taip sudarant nepakeliamas gyvenimo sąlygas, vertintinas kaip Konstitucijoje įtvirtintos dukters pareigos pasirūpinti garbaus amžiaus motina nevykdymas, prieštaraujantis geriems papročiams ir visuomenės moralės principams, t.y. smerktinas geros moralės požiūriu ir sudaro pagrindą pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį.
33. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad dovanojimo sandoriai gali būti naikinami remiantis CK6. 472 straipsnio 1 dalimi tik išimtinais atvejais kai apdovanotojo elgesys su dovanotoju yra itin smerktinas visuomenėje pripažintos geros moralės atžvilgiu.
34. Šiuo atveju iš ginčo dovanojimo sutartyje nurodytų sodo namo nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad namas pradėtas statyti dar 1995 metais ir nebuvo baigtas (neįrengtas) iki pat ginčo dovanojimo sutarties sudarymo - 2017 02 06, namo baigtumas - 89 proc. Kas leidžia teigti, jog pati ieškovė, būdama garbaus amžiaus, neturėdama galimybių pabaigti namo statybų iki dovanojimo sutarties sudarymo trukusių daugiau nei 20 metų padovanojo šį nekilnojamąjį turtą anūkui (atsakovui). Todėl tikėtina atsakovo teiginių teisingumu, kad name buvo apsigyvenę asocialūs asmenys ir kad jis po dovanojimo sutarties sudarymo užsandarino langus ir duris, kad pašaliniai asmenys nebegalėtų patekti į namo vidų. Atsakovas taip pat yra pateikęs į bylą jo susirašinėjimą su savivaldybės darbuotoja, iš kurio matyti, kad atsakovas 2018 buvo įspėtas dėl žemės sklypo ir sodo namo nepriežiūros ir kad jis ėmėsi priemonių sutvarkyti jam padovanotą nekilnojamąjį turtą. Padovanojusi sodo namą ir žemės sklypą ieškovė ne tik prarado savininko teises į šį nekilnojamąjį turtą, jai nebekyla ir pareiga jį prižiūrėti, ko beje ji pati tinkamai neatliko iki dovanojimo sutarties pasirašymo. Ieškovė taip pat nebeprivalo mokėti mokesčius ir už sklypo nušienavimą. Darytina išvada, kad mokėdama už ieškovą mokesčius sodo bendrijai ir samdytiems asmenims už sklypo nušienavimą ieškovė veikia savo iniciatyva ir rizika bei turi teisę reikalauti susigražinti sumokėtas sumas iš atsakovo.
35. Kiti ieškovės kaip netinkamas apdovanotojo elgesys nurodyti atsakovo veiksmai, taip pat nesudaro pagrindo naikinti ginčo dovanojimo sutartį. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė todėl ieškovas manais į gautą dovaną neprivalo atlikti kokius nors veiksmus ieškovės naudai. Tai, kad ieškovas priešingai nei teigia atsakovė yra teisingas žmogus rodo tai, kad jis supratęs, kad ieškovė nebenori tęsti išlaikymo iki gyvos galvos teisinių santykių iš karto sutiko su ieškinio reikalavimais ir šioje dalyje ir sudarė taikos sutartį. Tai, kad apdovanotas anūkas tapo abejingas ir pamiršta aplankyti močiutę, būdamas Lietuvoje ir pasveikinti ją su šventėmis, nėra dėkingo anūko elgesys, tačiau vis tik nesudaro pakankamo pagrindo naikinti dovanojimo sandorį.
36. Ieškovės teiginys, kad ji ruošiasi rekonstruoti sodo namą ir jame gyventi pati atmestinas kaip neįrodytas ir niekuo nepagrįstas. Kaip jau minėta ieškovė namo nepabaigė statyti per daugiau nei dvidešimt metų iki dovanojimo sandorio sudarymo, yra garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) metais) todėl tikėtina jai būtų per sunku organizuoti statybos darbus.
37. CK 6. 472 straipsnio 2 dalis numato, kad dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
38. Šiuo atveju ieškovė net neįrodinėjo, kad ginčo pastatas ir žemės sklypas jai turi kokią nors neturtinę reikšmę. Taip pat neįrodė, kad šis turtas dėl atsakovo veiksmų gali žūti, pavyzdžiui, kad namas yra avarinės būklės, dėl kurios gali sugriūti, nes kokių nors specialių žinių turinčių asmenų išvadų šiuo klausimu ieškovė taip pat nepateikė. Taip pat abejotina, kad pati ieškovė dėl jos garbaus amžiaus geriau nei ieškovas galėtų šiuo turtu pasirūpinti.
39. Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo Todėl ieškinys atmetamas.
40. Ieškinį atmetus, remiantis CPK 93 straipsniu iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos bylinėjimosi teisme išlaidos, kurias sudaro atstovimo teisme išlaidos pagal pateiktus mokėjimo pavedimus sudarančios 3 000 Eur. Nors šios išlaidos neviršija Teisingumo ministerijos Rekomendacijoje nustatytų dydžių, tačiau teismas atsižvelgdamas, kad byla yra nedidelės apimties, kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose yra nusistovėjusi, atsakovo atstovas pateikė tik vieną nedidelės apimties procesinį dokumentą - atsiliepimą į ieškinį, pasiruošimas nagrinėti bylą iš esmės vyko parengiamajame posėdyje, byla iš esmės išnagrinėta per vieną posėdį, mažina priteisiamų išlaidų dydį iki 1 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) atstovavimo teisme išlaidų.
Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, per Vilniaus apygardos teismą.