Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (pareiškėjui) V. P., jo įgaliotam atstovui advokatui S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. skundą dėl (duomenys neskelbtini) V. P. (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. nubaustas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Institucija) (duomenys neskelbtini) V. P. (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucijos Nutarimu V. P. už minėto administracinio nusižengimo padarymą skirta minimali administracinė nuobauda – 450 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpiausiam terminui – 6 mėnesiams.

Į bylos nagrinėjimą Institucijos atstovas neatvyko, atsiliepime į Skundą prašė V. P. Skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, kadangi atsiliepime išsamiai išreiškė savo poziciją, palaiko jame išdėstytus argumentus bei motyvus.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pagal KET 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Atsakomybė už šio KET punkto nesilaikymą numatyta ANK 424 straipsnio 4 dalyje, kuri numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Be to, už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis).

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, jog nuobauda skiriama siekiant tiek nubausti, tiek ir prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. ANK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinio poveikio priemonės gali būti asmeniui skiriamos kartu su administracine nuobauda administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti paskiriama mažesnė nei ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

ANK 34 straipsnio 1 dalis numato, jog, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog V. P. nubaustas Institucijos Nutarimu už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais V. P. pažeidė KET reikalavimus ir tuo padarė ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucijos Nutarimu V. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 450 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Susipažinęs su visa pateikta medžiaga bei išklausęs proceso dalyvius, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, aplinkybių, jo kvalifikavimo ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. V. P. sutinka su padarytu nusižengimu, pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, sutinka su jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydžiu. Skunde iš esmės keliamas tik administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo - teisės vairuoti transporto priemones individualizavimo – sutrumpinimo klausimas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skunde akcentuojama, jog Pareiškėjas vairavo labai trumpą atstumą – išvairuodamas automobilį iš griovio ir nuvažiuodamas iki parduotuvės, kadangi (duomenys neskelbtini) dėl susijaudinimo negalėjo to daryti, kad šie veiksmai nesukėlė jokių negatyvių pasekmių. Teismas pažymi, jog ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui padaryti užtenka subjektui atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus. Asmeniui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, kokį laiko tarpą truko šie veiksmai ir ar jų atlikimas sukėlė pasekmes, ar buvo padaryta žala. Todėl negalima V. P. padaryto administracinio nusižengimo vertinti kaip mažiau pavojingo. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia Pareiškėjas, jog vairavo itin trumpą atstumą, nuo žiedinės sankryžos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) yra pakankamai didelis atstumas – daugiau nei 2 km. Be to, neįtikima ir tai, jog Pareiškėjo (duomenys neskelbtini), nuvažiavusi į kelkraštį (duomenys neskelbtini) gatvėje, nesugebėjo pati išvažiuoti - eismas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur nėra jokių didelių griovių kelkraščiuose ar kitokių eismo sąlygų apsunkinimų. Dėl šių aplinkybių visiškai nesutiktina su Skunde nurodytu argumentu, jog V. P. ,,transporto priemonę vairavo susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos kaip artimos ANK 16 straipsnyje numatytam būtinajam reikalingumui“. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog V. P. sąmoningai, taigi tyčia nesilaikė jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, kadangi asmens veiksmai konkrečioje situacijoje turi būti vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Šios aplinkybės Pareiškėjo atsakomybės niekaip nešvelnina, priešingai – rodo jo neatsakingą požiūrį į jam taikomus teisių suvaržymus ir jo, kaip vairuotojo, požiūrį į savo ir kitų eismo dalyvių saugumą.

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemonę Pareiškėjui reikalinga siekiant užtikrinti šeimos narių – sergančios (duomenys neskelbtini) interesus, negali būti laikoma išimtine ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Minimos aplinkybės būdingos daugeliui administracinius nusižengimus padariusių asmenų ir nėra išskirtinės. Teismui abejones kelia ir Pareiškėjo pozicija, jog jis vienintelis galintis pasirūpinti (duomenys neskelbtini), ypatingai šiuo atveju, kada, kaip pats Pareiškėjas nurodo, jo (duomenys neskelbtini) nedirba, turi vairuotojo pažymėjimą, jos deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra tuo pačiu adresu, kaip ir sergančios ir priežiūros reikalaujančios (duomenys neskelbtini), į tai, kad ir pats Pareiškėjas turi peties traumą, vaikšto su dešinės rankos įtvaru, negali atlikti sunkių darbų, jam pačiam reikalinga reabilitacija ir pan. Todėl pritartina Institucijos Atsiliepime nurodytai pozicijai, jog Pareiškėjas nėra vienintelis asmuo, galintis rūpintis M. V.. Pažymėtina ir tai, jog iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog V. P. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. A1-234 patvirtintu aprašu ,,Dėl transporto išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarkos“ užtikrina, jog jai kas mėnesį mokama kompensacija, kuri turi būti naudojama pagal tikslinę paskirtį asmens transporto paslaugų poreikiui tenkinti. Tai teismui leidžia neabejoti, jog M. V., gaunat tikslinę kompensaciją transporto išlaidų poreikiui užtikrinti, neturėtų būti ypatingai didelių nepatogumų ar materialinių sunkumų, laikotarpiu, kuriuo jos (duomenys neskelbtini) V. P. bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, rasti asmenis, galinčius tai daryti už jį.

Skunde nurodoma, jog Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga darbinių funkcijų vykdymui. Tačiau teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (kasacinė nutartis Nr. 2AT-3-2011). Svarbu ir tai, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (kaip pats Pareiškėjas nurodo – važinėja su (duomenys neskelbtini)) toks pavojus tampa dar didesnis. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog iš Pareiškėjo pateiktų dokumentų – (duomenys neskelbtini) prašymo ir rašto ,,Dėl darbuotojo“ matyti, jog V. P. šioje įmonėje dirba nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar (rašto data (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), taip pat nurodoma, kad be vairuotojo pažymėjimo V. P. šioje įmonėje dirbti negalėtų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš V. P. pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog jam (duomenys neskelbtini) mokėjo darbo užmokestį. Tad teismui kyla pagrįstų abejonių, ar V. P. ir šiuo laikotarpiu nevairavo transporto priemonių, kai teisė vairuoti jam buvo atimta (teisė vairuoti transporto priemones jam atimta laikotarpiui (duomenys neskelbtini)). Tokią prielaidą teismas daro įvertinęs paties V. P. nurodytą jo darbo pobūdį, (duomenys neskelbtini) nurodytą jo pareigybę bei gautą darbo užmokestį, kadangi neadekvatu, jog asmuo, dirbantis (duomenys neskelbtini), kada, kaip darbovietė nurodo, jam yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, galėtų 2 mėnesius dirbti tokiose pareigose išvengdamas būtinybės vairuoti transporto priemones.

Pažymėtina, jog V. P. darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus ir atsakingas darbuotojas, todėl, teismo vertinimu, ir darbdavys yra suinteresuotas išlaikyti šį darbuotoją sudarant jam sąlygas dirbti ir toliau – kitose pareigose, nereikalaujančiose teisės vairuoti transporto priemones, administracinės poveikio priemonės taikymo laikotarpiu.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Pareiškėjas naują administracinį nusižengimą padarė turėdamas galiojančią nuobaudą – už vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavimą neblaiviam, todėl, pritartina Institucijos pozicijai, jog ,,anksčiau Pareiškėjui taikyta bauda bei administracinio poveikio priemonė patvirtina, jog ji buvo nepakankama atgrasyti nuo tolimesnio administracinių nusižengimų darymo per trumpą 5 metų vairavimo stažą“.

Atsižvelgiant į Nutarimo turinį, matyti, jog Institucija vertino Skunde nurodytas aplinkybes (nusižengimo pobūdį, pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, susipažino su V. P. (duomenys neskelbtini) prašymu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir Skunde), todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir Skundo argumentas, jog Institucija visų faktinių aplinkybių buvusioje situacijoje, jų nežinodama, tinkamai neįvertino.

Teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra visiškai adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Pažymėtina ir tai, jog Institucija įvertino Skunde nurodytus argumentus, jog V. P. prisipažino padaręs minėtą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažindama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjo vertinimu, jo atsakomybės švelninimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu turėtų lemti šeiminės, darbinės (atitinkamai – finansinės) bei pažeidimo padarymo aplinkybės. Tačiau, kaip minėta, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Nutarimas, kuriuo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui, yra teisėtas ir pagrįstas, jos nepaskyrus ar nustačius trumpesnį terminą nei minimalus (ANK 34 straipsnio 6 dalis), nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Paskirtos poveikio priemonės terminas šiuo atveju, yra teisingas bei proporcingas, tinkamas paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per švelnus asmens baudžiamumas Pareiškėją gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą.

Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo Skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, jog Institucijos paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių paskyrimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl Skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

atmesti V. P. skundą ir (duomenys neskelbtini) V. P. (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.