Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atmestas V. Š. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2017-05-18 nutarimo, kuriuo V. Š. nubaustas pagal ANK 417 str. 1 d., 426 str. 2 d., vadovaujantis ANK 38 str., 850 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti 1 metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2017-05-18 nutarimu nubaustas pagal ANK 417 str. 1 d., 426 str. 2 d. už tai, kad 2017-02-22 13.10 val. (duomenys neskelbtini), jis, vairuodamas nuosavą automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl to prasilenkdamas su priešpriešais atvažiavusiu E. V. vairuojamu automobiliu „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė šio automobilio galinio vaizdo kairės pusės veidrodėlį, dėl to minėto automobilio vairuotojas po susidūrimo su V. Š. vairuojamu automobiliu nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į pakelės griovį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas E. V. automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiajam E. V. padaryta 938 Eur turtinė žala, sudaranti 24,9 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. V. Š. įvykus eismo įvykiui eismo įvykio vietoje nesustojo ir nuvažiavo, o apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam, policijai, taip pasitraukdamas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Tokiais savo veiksmais V. Š. pažeidė KET 119, 126, 219.1 ir 222 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 str. 1 d., 426 str. 2 d., padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimo klausimas. Apeliantas skunde nesutinka su ta nutarties dalimi, kuria nepakeista Institucijos nutarimo dalis, kuria jam už ANK 426 str. 2 d. numatyto nusižengimo padarymą paskirta ANK 426 str. 7 d. numatyta alternatyvi administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

ANK 426 str. 2 d. numatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 iki 1500 Eur. ANK 426 str. 7 d. įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Iš aptartos normos turinio matyti, jog pagal šią normą vairuotojams, pasitraukusiems iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės valdyti transporto priemones atėmimas – yra numatyta kaip papildoma, alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Taigi už ANK 426 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą tiek skirdama administracinio poveikio priemonę, tiek ir jos neskirdama, institucija neišeina iš už sankcijos už šį administracinį nusižengimą ribų. Skiriama administracinė nuobauda be administracinio poveikio priemonės šiuo atveju nėra mažesnė nei minimali, todėl apylinkės teismas, nagrinėdamas pažeidėjo skundą, nepagrįstai nurodė, jog asmeniui, padariusiam ANK 426 str. 2 d. numatytą nusižengimą, administracinio poveikio priemonė gali būti netaikoma tik taikant ANK 34 str. 5 d., kuris inter alia reglamentuoja švelnesnės administracinio poveikio priemonės, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, paskyrimą, arba administracinio poveikio priemonės neskyrimą. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas, nagrinėdamas pažeidėjo skundą, nepagrįstai vertino tai, ar egzistuoja išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima netaikyti administracinio poveikio priemonės, nes tuo atveju, kai administracinio poveikio priemonė sankcijoje numatyta kaip alternatyvi, institucija dėl jos taikymo nusprendžia atsižvelgdama į bendruosius administracinių nuobaudų skyrimo principus, o ne į ANK 34 str. 5 d. ir teismų praktikoje suformuotas aplinkybes, kurios reikšmingos skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda. Dėl to konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinio poveikio priemonės V. Š. paskyrimo klausimą, dėl to šios nuobaudos individualizavimo klausimas sprendžiamas iš naujo.

ANK 32 str. inter alia numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 str. 1 d. inter alia reglamentuota, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 3 d. įtvirtinta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Visų pirma pažymėtina, jog iš Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, jog skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę V. Š. nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja tik viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. ANK 35 str. 1 d. 1–10 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, 9 p. įtvirtinta, jog atsakomybę lengvina tai, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Iš bylos duomenų matyti, jog V. Š. yra gimęs 1948 metais, todėl administracinio nusižengimo padarymo metu 2017-02-22 jis jau buvo sulaukęs 65 metų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 9 p.).

Svarstant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, aišku, kad V. Š. padarė pakankamai pavojingą administracinį nusižengimą – pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, automobilių susidūrimas buvo nežymus (prasilenkiant kliudyti šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai), nors nukentėjusiajam padaryta žala didesnė nei 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (už tokio dydžio žalos padarymą nenumatytas administracinio poveikio priemonės taikymas) – 24,9, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, žala kilo ne tiesiogiai dėl V. Š. veiksmų, o nukentėjusiajam nuvažiavus nuo kelio į griovį. Tai, jog ne vien V. Š. pavojingas vairavimas sukėlė eismo įvykį ir jo pasekmes, tačiau ir ypač blogos eismo sąlygos, nurodė ir pats nukentėjusysis. Pažymėtina ir tai, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė. Be to, nors Institucijos atliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos sunkina jo aplinkybių ištyrimą, sudaro prielaidas neteisingai nustatyti įvykio mechanizmą, tampa neįmanoma nustatyti, ar vairuotojas įvykio metu buvo blaivus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog iš eismo įvykio vietos V. Š. pasitraukė dėl savo neblaivumo – jis buvo sustabdytas praėjus vos kelioms valandoms po eismo įvykio, ir policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl jo blaivumo, o tai, kad jis prisipažino dėl nusižengimo, dėl jo gailėjosi ir padėjo išsiaiškinti įvykį, nustatė pati Institucija, tai pripažindama lengvinančia aplinkybe. Taigi V. Š. padarytas pažeidimas, eismo įvykio mechanizmas bei asmens blaivumas buvo operatyviai išaiškintas, todėl Institucijos atsiliepime nurodomų įprastinių pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pasekmių nesukėlė. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog V. Š. nurodo, kad jis per ilgametį vairavimo stažą nėra baustas administracine tvarka, tai paneigiančių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra, jų nepateikė ir atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusi institucija. Iš byloje pateiktų V. Š. mokėjimų nurodymų matyti, jog pažeidėjas šiuo metu jau yra sumokėjęs pakankamai didelę administracinę nuobaudą – 850 Eur baudą. Institucija nenustatė jokių V. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina tai, jog dėl padaryto administracinio nusižengimo jis gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat nusižengimą padarė sulaukęs 65 metų asmuo (ANK 35 str. 1 d. 9 p.).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog ANK 28 str. 4 d. inter alia numatyta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo. Nors byloje nenustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojasi transporto priemone dėl neįgalumo (kad transporto priemonė yra pritaikyta specialiems neįgaliojo poreikiams, kad be transporto priemonės jo judėjimas būtų neįmanomas), tačiau toks įstatyminis reglamentavimas rodo, kad įstatymo leidėjas suteikia didelę reikšmę automobiliui kaip asmens judėjimo laisvę užtikrinančiai priemonei, todėl vertinant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – klausimą, ypač tais atvejais, kai ši administracinio poveikio priemonė numatyta kaip alternatyvi, turi būti skiriama didelė reikšmė pažeidėjo tolimesniam gebėjimui judėti netekus teisės vairuoti. Nors vienintelis byloje pateiktas galiojantis neįgalumą patvirtinantis pažymėjimas – pensijos gavėjo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad jis gauna netekto darbingumo pensiją, bet jame nenurodyta, dėl kokios (ir kokio laipsnio) negalios šis pažymėjimas jam išduotas, tačiau iš V. Š. pateikto 2017-04-28 medicininio pažymėjimo matyti, kad jis sunkiai vaikšto dėl kojų ligų, iš 2008-03-14 išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, jog iki V. Š. sulaukiant senatvės pensijos amžiaus, buvo nustatyta, kad jis yra tik 35 proc. darbingas, negali dirbti darbo, kuriame reikia stovėti ar vaikščioti. Akivaizdu, jog tokiam asmeniui keliavimas visuomeniniu transportu (tai kaip alternatyvą siūlė apylinkės teismas), einant iki stotelių, jose stovint ir laukiant autobuso, yra itin sunkus dėl sveikatos būklės, todėl galimybė vairuoti automobilį žymiai palengvina pažeidėjo galimybę judėti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išvardyta, į nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, jo ankstesnį elgesį, dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į judėjimą sunkinančią pažeidėjo sveikatos būklę, apygardos teismas mano, jog ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo bei juos paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų – gali būti pasiekti V. Š. neskiriant alternatyvios administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2017 m. gegužės 18 d. nutarimą pakeisti.

Pripažinti V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ANK 35 str. 1 d. 9 p.).

Panaikinti V. Š. pagal ANK 426 str. 2 d. bei taikant ANK 38 str. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Likusias Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarties ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2017 m. gegužės 18 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.