Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paskirtis“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, O. Š. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu už akių ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Paskirtis“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, O. Š. dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkino visiškai.Atsakovė UAB „Paskirtis“ 2017 m. spalio 10 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. spalio 17 d. nutartimi atsakovei UAB „Paskirtis“ nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnio 2 dalis, 3 punktas). Teismas nurodė, kad atsakovė teismui pateiktame pareiškime nenurodė nei neatvykimo į 2017 m. rugsėjo 19 d. parengiamąjį posėdį, nei nepranešimo apie neatvykimą priežasčių, nei įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Paskirtis“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Atsakovės atsiliepimas į ieškinį bei defektinio akto kopijos bei kiti dokumentai kaip faktiniai įrodymai byloje buvo pateikti.Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti.Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas vienai iš teisinio proceso šalių pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokius padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį, buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų. Vis dėlto šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikdama pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, turi nurodyti svarbias neatvykimo į teismą priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). (Lietuvos Aukšiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012). Pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti teismo argumentai ir išvados atitinka nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką. Taigi Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai nustatė atsakovei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Kaip matyti iš atsakovės procesinio elgesio, ji šių trūkumų nešalino, o apskundė nutartį. Atsakovė neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimo dėl priežasčių, kurias teismas galėjo pripažinti svarbiomis, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Atsakovei jos neatvykimo teisinės pasekmės turėjo būti žinomos ir ji galėjo numatyti, kad bus priimtas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti atsakovės pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2017 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą už akių. Atsakovė 2017 m. spalio 10 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pateiktas pareiškimas su trūkumais, skundžiama nutartimi nustatė atsakovei terminą trūkumams pašalinti. Atsakovė buvo įpareigota per teismo nustatytą terminą nurodyti neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį ir nepranešimo teismui apie neatvykimą iki posėdžio priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes.Sprendimo už akių institutas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, neįgyvendinus teisės paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, taip pat CPK 287 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Pareiškimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka (CPK 287 straipsnio 5 dalis).Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti – teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra procesinio dokumento formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovės pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra nurodytos nei neatvykimo į 2017 m. rugsėjo 19 d. parengiamąjį posėdį, nei nepranešimo apie neatvykimą priežastys, nei įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovės pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, remdamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, 287 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai nustatė atsakovei terminą šiems trūkumams pašalinti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1). Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 35,04 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (apeliantės).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834) iš atsakovės UAB „Paskirtis“ (įmonės kodas 144971960) 35,04 Eur (trisdešimt penkių eurų ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.