Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-490-245/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-08
Bylos Nr.
1S-490-245/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49836-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kaltinamasis
R. Ž.
Advokatai
Arvydas Gudas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-490-245/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49836-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios R. Ž. gynėjo advokato Arvydo Gudo skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria buvo nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-54-743/2020 perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. Ž. kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., pagamino, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą, tai yra laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. spalio 16 d., (duomenys neskelbtini), A. Ž. surašius ir atspausdinus 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartį, joje įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad S. A. iki 2023 m. sausio 1 d. perleidžia A. Ž. neatlygintinai naudotis 0,45 ha žemės sklypu, iš kurio 0,39 ha žemės ūkio naudmenos, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. Ž. ir A. Ž. šiame netikrame dokumente pasirašė, tai yra A. Ž. pasirašė kaip panaudos gavėjas, o R. Ž. S. A. vardu parašo rekvizito vietoje „Šalių parašai“ įrašė panaudos davėjo nukentėjusiojo S. A. vardu rankraštinį įrašą „S. A.“ bei prie šio įrašo ne S. A., o nenustatytam asmeniui pasirašius, šį žinomai netikrą dokumentą, tai yra A. Ž. parašu patvirtintą dokumento kopiją 2017 m. spalio 16 d., išsiunčiant registruotu laišku, 2017 m. spalio 17 d., pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, taip panaudojant netikrą dokumentą ir šį netikrą dokumentą laikė A. Ž. žinioje, namuose (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. gegužės 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi nutarė baudžiamąją bylą Nr. 1-54-743/2020 perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Šalies argumentai

3. Skunde kaltinamosios R. Ž. gynėjas Arvydas Gudas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir baudžiamąją bylą Nr. 1-54-743/2020 grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamoji R. Ž. teismui pateikė rašysenos teismo eksperto 2019 m. rugsėjo 23 d. ekspertizės aktą Nr. 20190923/01 (konsultacinė išvada), kuriame nurodyta, kad 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje rankraštinį įrašą „S. A.“ parašė ne R. Ž., bet kitas asmuo – A. R.. Pastaroji, apklausta liudytoja šioje baudžiamojoje byloje, taip pat apklausta Kauno apygardos teisme, kuriame buvo nagrinėjamas A. Ž. apeliacinis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. balandžio 16 d. apkaltinamojo nuosprendžio, parodė, kad ji, nebūdama dėl to susitarusi su A. Ž., nepadarydama jokios nusikalstamos veikos ir neturėdama jokio tikslo bei tyčios ją padaryti, padarė minėtą rankraštinį įrašą „S. A.“ bei detaliai ir išsamiai parodė kur, kodėl ir prie kokių konkrečių aplinkybių ji tai padarė. Dėl šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje buvo paskirta kompleksinė rašysenos – dokumentų ekspertizė, pavedant ją padaryti Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) teismo ekspertams. LTEC 2020 m. vasario 13 d. ekspertizės aktu atlikus tyrimą buvo galutinai nustatyta, kad 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje rankraštinį įrašą „S. A.“ parašė ne R. Ž., bet A. R.. Kaltinamosios gynėjo teigimu, šiuo ekspertizės aktu nustatyta ir pripažinta, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. liepos 16 d. specialisto išvadose Nr. 11-187 (19) ir Nr. 11-1054 (19) buvo suklysta, nustatant rankraštinį įrašą padariusį asmenį. Ši aplinkybė nurodyta ir prie ekspertizės akto pridėtame LTEC 2020 m. vasario 19 d. rašte Nr. SE-362 „Dėl ekspertizės akto siuntimo“.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Alytaus apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-90-743/2019, kurioje buvo kaltinamas R. Ž. sūnus A. Ž.. Jis buvo kaltinamas tos pačios nusikalstamos veikos padarymu, kurios padarymu dabar yra kaltinama kaltinamoji R. Ž. šioje baudžiamojoje byloje. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. Ž. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Pagal A. Ž. apeliacinį skundą Kauno apygardos teisme nagrinėjant bylą Nr. 1A-27-317/2020, minėtas LTEC 2020 m. vasario 13 d. ekspertizės aktas buvo prijungtas ir prie šios baudžiamosios bylos. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas nusprendė nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą patenkinti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. Ž. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde teigiama, kad esant šioms aplinkybėms, yra visiškai akivaizdu, jog vien dėl aukščiau nurodytos priežasties (A. Ž. išteisinimo) kitų asmenų (kaltinamosios R. Ž. ar liudytojos A. R.) veiksmų taip pat nėra jokio pagrindo laikyti nusikalstamais, todėl ir baudžiamosios bylos grąžinimas prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis logikai, teisingumo ir protingumo principams. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo nurodyta aplinkybė, kad dėl apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio prokurorė neva ruošia kasacinį skundą (nors byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų), apylinkės teismui nesudaro jokio pagrindo nagrinėjamą baudžiamąją bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti. Baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl to užsitęstų bei būtų nepateisinamai vilkinamas bylos procesas šioje baudžiamojoje byloje. Pasak kaltinamosios gynėjo, baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui pažeistų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl to užsitęstų bei būtų nepateisinamai vilkinamas bylos procesas šioje baudžiamojoje byloje.

3.3. Skunde nurodoma, kad BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė perduoti bylą prokurorui tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju prokurorė bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui pareiškė tokį prašymą tik abstrakčiai ir deklaratyviai teigdama, jog esą būtina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant nustatyti kaltinamosios R. Ž. bei A. Ž. veiksmus naujai nustatytų aplinkybių kontekste. Prokurorė savo prašyme nenurodė jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriuos neva norima atlikti papildant ikiteisminį tyrimą, nei kokius gi konkrečius mano veiksmus būtų reikalinga tirti papildant ikiteisminį tyrimą. Aiškesnių motyvų, kokius konkrečiai ikiteisminio tyrimo veiksmus būtina atlikti ir kodėl, kokius kaltinamosios R. Ž. veiksmus būtų reikalinga tirti papildant ikiteisminį tyrimą, teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nenurodė

3.4. Skunde nurodoma, kad BPK 255 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje nagrinėjimo teisme ribas, nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tu nusikalstamu veiku, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla pagal R. Ž. pareikštą kaltinimų, dėl tariamai jos padarytos nusikalstamos veikos. A. R. teisme buvo apklausta liudytoja ir teismas jos parodymus gali vertinti visų kitų įrodymų visumoje. Skunde teigiama, kad visiškai nepagrįstu laikytinas skundžiamoje nutartyje nurodytas baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui pagrindas – siekiant išsiaiškinti liudytojos A. R. veiksmų apimtį ir aplinkybes gali kisti jos procesinė padėtis. Apklausta liudytoja A. R. davė išsamius parodymus apie reikšmingas bylai aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. R. nėra kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, padarymu, įtarimas dėl dokumentų klastojimo ikiteisminio tyrimo metu jai pareikštas nebuvo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, galimybės skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu, t. y. manymu, kad A. R. galimai padarė nusikalstamą veiką, bylą perduoti prokurorui esminių baudžiamojo proceso pažeidimų pašalinimui ar ikiteisminio tyrimo papildymui baudžiamojo proceso įstatymas nenumato. Skunde pažymima, kad pagal teismų praktiką, net ir neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas arba tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, galimai dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2004, 2K-250/2009), svarbu, kad kaltinamajame akte nebūtų esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kokių nors papildomų proceso veiksmų atlikimas grąžinant byla prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nagrinėjamu atveju, viena vertus, būtu perteklinis ir netikslingas. Kita vertus, įstatymas numato, kad bylos nagrinėjimo metu teismas pats turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą (BPK 287 straipsnis). BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus.

3.5. Skunde teigiama, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į teismų praktiką, akivaizdu, jog šioje apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje visus procesinius veiksmus teismas gali atlikti pats ir tokiu būdu pašalinti byloje esančius trūkumus ar neaiškumus, jeigu mano, kad tokių šioje byloje yra. Kaip matyti iš bylos duomenų, liudytoja A. R. buvo apklausta tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme (žr. Kauno apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-27-317/2020), todėl šios liudytojos parodymų, o taip pat ir kaltinamosios R. Ž. paaiškinimų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Pats bylą nagrinėjantis teismas, jeigu jis mano, kad tai yra būtina, gali imtis priemonių, kad būtų išsiaiškinta A. R. atliktų veiksmų šioje baudžiamojoje byloje apimtis. O jeigu teismas vis tik manytų, jog yra būtina atlikti dar kokius nors proceso veiksmus, kurių atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą (kurių skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė), tai teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

3.6. Skunde nurodoma, kad baudžiamoji byla teisme yra nagrinėjama jau ilgą laiką (nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio), prieš tai vyko ikiteisminis tyrimas (nuo 2018 m. spalio 16 d. iki bylos perdavimo teismui). Todėl mano baudžiamasis persekiojimas, man nepadarius jokios nusikalstamos veikos, vyksta jau labai ilgą laiką. Dėl minėtų procesinių sprendimų akivaizdu, jog šioje baudžiamojoje byloje procesas jau ir taip užsitęsė, todėl jos perdavimas prokurorei dar labiau užvilkintų bylos išnagrinėjimą. Kaltinamosios gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju, teismui nutarus bylą grąžinti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, bus neabejotinai pažeisti proceso ekonomiškumo ir greitumo principai. Baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui šiuo atveju reikštų svarbių asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia teisės į teisingą teisinį procesą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus, todėl skundžiama teismo nutartimi byla prokurorui perduota visiškai nepagrįstai ir neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. Ž. gynėjo advokato Arvydo Gudo skundas atmetamas

4. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį, kaltinamosios gynėjo advokato Arvydo Gudo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą dėl baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui.

5. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apylinkės teisme 2020 m. birželio 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu prokurorė pareiškė prašymą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui. Prokurorė nurodė, kad byloje buvo gauta LTEC eksperto išvada, kurioje nurodoma, kad 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje, rankraštinį įrašą „S. A.“ padarė A. R.. Prokurorė nurodė, kad šis įrašas yra dokumento, kurio suklastojimu bei panaudojimu kaltinama R. Ž., grafoje „Šalių parašai“, o A. R. yra kaltinamosios R. Ž. sesuo. Nagrinėjamoje byloje R. Ž. yra kaltinama ne tik dokumento suklastojimu, bet ir jo panaudojimu bendrininkų grupe. Prokurorės teigimu, esant susiklosčiusiai situacijai, nagrinėjamu atveju reikalinga patikrinti versiją, pilnai ištirti veiką dėl galimo A. R. dalyvavimo minėtos nusikalstamos veikos padaryme. Nukentėjusysis S. A. su prokurorės prašymu sutiko. Kaltinamoji R. Ž. ir jos gynėjas advokatas Arvydas Gudas su prokurorės prašymu nesutiko.

6. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi buvo nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-54-743/2020 perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Minėta nutartimi buvo nustatytas dviejų mėnesių terminas ikiteisminio tyrimo papildymui.

7. Skunde kaltinamosios R. Ž. gynėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju bylą prokurorui grąžinti nuspręsta nepagrįstai. Pasak advokato, pats bylą nagrinėjantis teismas, jeigu jis mano, kad tai yra būtina, gali imtis priemonių, kad būtų išsiaiškinta A. R. atliktų veiksmų šioje baudžiamojoje byloje apimtis. Apygardos teismas su skunde dėstomais argumentais nesutinka.

8. BPK 254 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras gali šio Kodekso 215 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai pasinaudota antruoju pagrindu, t. y. byla prokurorui perduota esant motyvuotam prokuroro prašymui.

9. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju prokurorė bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui pareiškė tokį prašymą tik abstrakčiai ir deklaratyviai teigdama, jog esą būtina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant nustatyti kaltinamosios R. Ž. bei A. Ž. veiksmus naujai nustatytų aplinkybių kontekste. Su tokiais skundo argumentais nesutinka skundą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. R. buvo apklausta liudytoja, todėl prokuroro siekis su liudytoja atlikti procesinius veiksmus ir išsiaiškinti visus netikro dokumento pagaminimo, laikymo ir panaudojimo procese dalyvavusių asmenų veiksmus yra pagrįstas. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo prokurorės nurodytas aplinkybes laikyti deklaratyviomis ir abstrakčiomis, o šie bylos nagrinėjimo teisme metu iškilę trūkumai negali būti pašalinti teisme, kadangi priklausomai nuo to, kokios paaiškės aplinkybės, atlikus papildomus veiksmus, gali kisti A. R. procesinė padėtis, R. Ž. veiksmų apimtis ir šios aplinkybės trukdo bylą nagrinėti teisme bei priimti teisingą sprendimą.

10. Skunde taip pat teigiama, kad baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl to nagrinėjamu atveju užsitęstų bei būtų nepateisinamai vilkinamas bylos procesas. Atmetant šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad BPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad kaltinamųjų teisė į greitą baudžiamąjį procesą turi būti derinama ir su išsamiu, visapusišku bylos aplinkybių nustatymu ir išnagrinėjimu, todėl vien tai, kad baudžiamajame procese yra atliekami papildomi tyrimo veiksmai, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, nelaikytina proceso greitumo principo pažeidimu.

11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju prokurorės prašymas buvo patenkintas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo nustatytas dviejų mėnesių terminas ikiteisminio tyrimo papildymui yra teisingas ir procesas dėl to nebus nepagrįstai vilkinamas. Skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Nors skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo nutarties, tačiau apygardos teismo vertinimu, minėtoje nutartyje išdėstytos aplinkybės ir motyvai yra aiškūs ir pagrįsti, todėl kaltinamosios R. Ž. gynėjo skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamosios R. Ž. gynėjo advokato Arvydo Gudo skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis