Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, sprendė dėl bylos perdavimo prokurorui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. kaltinama, kad veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., pagamino, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą, tai yra laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. spalio 16 d., (duomenys neskelbtini), A. Ž. surašius ir atspausdinus 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartį, joje įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad S. A. iki 2023 m. sausio 1 d. perleidžia A. Ž. neatlygintinai naudotis 0,45 ha žemės sklypu, iš kurio 0,39 ha žemės ūkio naudmenos, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. Ž. ir A. Ž. šiame netikrame dokumente pasirašė, tai yra A. Ž. pasirašė kaip panaudos gavėjas, o R. Ž. S. A. vardu parašo rekvizito vietoje "Šalių parašai" įrašė panaudos davėjo nukentėjusiojo S. A. vardu rankraštinį įrašą "S. A." bei prie šio įrašo ne S. A., o nenustatytam asmeniui pasirašius, šį žinomai netikrą dokumentą, tai yra A. Ž. parašu patvirtintą dokumento kopiją 2017 m. spalio 16 d., išsiunčiant registruotu laišku, 2017 m. spalio 17 d., pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, taip panaudojant netikrą dokumentą ir šį netikrą dokumentą laikė A. Ž. žinioje, namuose (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. gegužės 2 d.

Tuo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorė prašo baudžiamąją bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Prašymas grindžiamas šiais argumentais. Teisminio nagrinėjimo metu paskyrus ekspertizę nustatyta, kad 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje rankraštinį įrašą padarė ne kaltinamoji R. Ž., o liudytoja A. R.. R. Ž. kaltinama ne tik dokumento suklastojimu bet ir jo panaudojimu, todėl būtina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant nustatyti, tiek R. Ž. bei A. Ž. veiksmus naujai nustatytų aplinkybių kontekste.

Nukentėjęs su prokurorės prašymu sutinka.

Kaltinamoji ir gynėjas prašo prašymą atmesti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismas A. Ž. dėl šios nusikalstamos veikos išteisino, nurodydamas, kad jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl bet koks tolesnis ikiteisminis tyrimas šiame kontekste nereikalingas, nes šiuo nuosprendžiu yra viskas konstatuota.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 3 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimis, prokuroro prašymu byla gali būti perduota jam ikiteisminiam tyrimui papildyti. Įstatymas nenumato, kokioms aplinkybėms esant prokuroras, būdamas atsakingas už tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą, nagrinėjimo teisme metu gali prašyti papildyti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro, kaip ir bet kurio kito prašymą pateikusio bylos nagrinėjimo teisme dalyvio, prašymas turi būti konkretus ir motyvuotas, todėl, kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėjant bylą teisme gavus prokuroro prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, teismas turi spręsti, ar tai yra tikslinga, ar prokuroro prašymas yra pagrįstas.

Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Svarbu ir tai, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau tik tada, kai kaltinimo keitimas yra susijęs su jau esančio kaltinimo papildymu, praplėtimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog turi būti išlaikoma riba, kad toks kaltinimo keitimas netaptų kaltinimu dėl visiškai kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas prieš tą asmenį nebuvo atliktas, nes tokios galimybės BPK nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018).

R. Ž. kaltinama nusikalstamą veiką padariusi veikdama bendrininkų grupe suklastojus dokumentą, jį laikius ir panaudojus. Ekspertizės aktu nustatyta, kad vieną iš rankraštinių įrašų padarė asmuo, kuris byloje yra liudytojas. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Prokuroras, prašydamas baudžiamąją bylą perduoti jam, siekia šią nuostatą realizuoti, nes sprendimą dėl nusikalstamos veikos galima priimti tik išsamiai ištyrus visų asmenų veiksmus ir juos įvertinus, tyrimas turi būti atliktas nepažeidžiant nė vieno proceso dalyvių teisių ir išsamiai. A. R. apklausta liudytoja, todėl prokuroro siekis atlikti su ja procesinius veiksmus ir įvertinti visų šio netikro dokumento pagaminimo, laikymo ir panaudojimo procese dalyvavusių asmenų veiksmus yra pagrįstas. Šie, teisminiame nagrinėjime iškilę trūkumai, negali būti pašalinti teisme, nes priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, gali kisti A. R. procesinė padėtis, R. Ž. veiksmų apimtis ir šios aplinkybės trukdo nagrinėti bylą ir priimti pagrįstą sprendimą.

Nesutiktina su gynėjo argumentais, kad 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu išteisinus A. Ž. tolesnis tyrimas beprasmis. Šiuo nuosprendžiu taip pat patvirtinta, kad 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartis yra netikras dokumentas. A. Ž. išteisinimas iš esmės grindžiamas vertinamuoju požiūriu į nusikalstamos veikos pasekmės, tačiau iš nukentėjusiojo ir prokurorės pozicijos matyti, kad jie nesutinka su tokiu nusikalstamos veikos pasekmių vertinimu, prokurorė patvirtino, kad dėl šio nuosprendžio ruošiamas kasacinis skundas. Atsižvelgus į tai kategoriškai spręsti dėl šios nusikalstamos veikos šiame etape negalima.

Pažymėtina, kad pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį, būtent prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, todėl, jau perdavęs baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui, tačiau pastebėjęs, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ar bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, prokuroras turi teisę prašyti bylą nagrinėjančio teismo grąžinti baudžiamąją bylą tyrimui papildyti. Nagrinėjamu atveju prokuroras ir spręs kokius konkrečius tyrimo veiksmus yra būtina atlikti ir kaip veiką kvalifikuoti, kam pateikti kaltinimus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste spręstina, kad prokurorės prašymas yra pagrįstas, nusikalstamos veikos aplinkybės turi būti išsamiai ištirtos, todėl jos prašymas tenkintinas ir baudžiamoji byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-54-743/2020 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-49836-2018-4, perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nustatyti prokurorui dviejų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti, jį skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.