- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-2249-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02708-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- N. M., R. M.
- Kategorijos
- 96.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui atsakovui S. M. dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir žalos priteisimo, tretieji asmenys N. M., R. M., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. M. dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir žalos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo A. N. ieškinį patenkino iš dalies. 2015 m. liepos 23 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo S. M. apeliacinis skundas, kurį pasirašė įgaliota atstovė D. G..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti S. M. apeliacinį skundą. Nurodė, kad už ieškovą apeliacinį skundą padavusi ir pasirašiusi D. G. nėra nei advokatė, nei advokatės padėjėja, nei kitas CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad į bylą pateikto 2013-04-17 įgaliojimo galiojimo terminas yra pasibaigęs (galiojo iki 2015-04-17). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad apeliacinį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti, todėl atsisakė priimti apeliacinį skundą CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį ir apeliacinio skundo priimtinumo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad jo, kaip atsakovo, valia pateikti apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo yra išreikšta tinkamai, tik esant tam tikriems formos trūkumams. Apelianto įsitikinimu, teismas turėjo nurodyti pašalinti trūkumą, t.y. pateikti galiojantį įgaliojimą ar apeliacinį skundą, pasirašytą apelianto. Pagal teismų praktiką, toks trūkumas nesudaro pagrindo atsisakyti priimti teikiamus dokumentus. Mano, kad teismas apelianto atžvilgiu yra šališkas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo pasirašė D. G., kaip atsakovo S. M. įgaliota atstovė. Pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, kurį taip pat pasirašė D. G., atsakovas buvo pridėjęs 2013 m. balandžio 17 d. įgaliojimą, kuriuo S. M. įgaliojo D. G. atstovauti jam ir vesti civilines (...) bylas visose teismo instancijose (...), apskųsti teismų sprendimus ar nutartis apeliacine ir kasacine tvarka ir kt. (b.l. 49-50). Įgaliojimo galiojimo terminas – 2015 m. balandžio 17 d.
Pažymėtina, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) (CPK 56 str. 1 d.1-4 p.). Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis (t.y. advokatais ar advokatų padėjėjais) (...) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys (CPK 56 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą konstatavęs, kad jį padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti, nes D. G. nėra CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, be to, yra pasibaigęs pateikto įgaliojimo galiojimo terminas.
Apeliantas iš esmės neneigdamas aplinkybės, kad D. G. pagal byloje esančius duomenis neturėjo teisės jo vardu pasirašyti apeliacinio skundo, mano, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti apeliacinio skundo, o turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo atsakovo argumentu.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacinį skundą gali būti atsisakoma priimti dėl to, kad jį padavė asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso ir šio apeliacinio skundo trūkumo nėra įmanoma pašalinti; tais atvejais, kai apeliacinį skundą paduoda asmuo, turintis teisę inicijuoti apeliacinį procesą, tačiau jį pasirašo netinkamas atstovas, kuris pagal įstatymą neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme, laikoma, kad apeliacinis skundas turi formos trūkumą, kuris pasireiškia tuo, kad procesinį dokumentą pasirašė tinkamai neįgaliotas asmuo (CPK 111 str. 5 d., 306 str. 1 d.,); toks apeliacinio skundo formos trūkumas turi būti šalinamas pagal CPK 316 straipsnyje nustatytą apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūrą, tai yra teismo nutartimi nustatant apeliantui terminą trūkumui pašalinti; tik tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo minėto apeliacinio skundo formos trūkumo nepašalina per teismo nutartyje nustatytą terminą, teismas apeliacinį skundą laiko nepaduotu ir nutartimi grąžina jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d., (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-742/2012, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1382/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, apeliacinis skundas paduotas atsakovo S. M., t.y. dalyvaujančio byloje asmens ir turinčio teisę skųsti teismo sprendimą, vardu. Aplinkybė, kad skundą pasirašė D. G. (kaip S. M. įgaliota atstovė), nesudaro pagrindo išvadai, kad ji skundą padavė savo vardu. Be to, atskirajame skunde atsakovas patvirtino savo valią pateikti apeliacinį skundą. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsakovui nepagrįstai nesudarė galimybės pašalinti apeliacinio skundo trūkumų, susijusių netinkamu atstovavimu/skundo pasirašymu (CPK 306 str. 1 d., 111 str. 2 d. 7 p.). Tačiau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl teismo šališkumo.
Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pažeidė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti, o apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo.