- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- eI-992-320/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00548-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- J. V.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei J. V. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras teismui paduotu prašymu prašė iš atsakovės J. V. priteisti 94,56 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau– ir vietinė rinkliava) apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (toliau– ir ginčo laikotarpis). Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto, esančio Pasvalio r. sav., Joniškėlio apylinkių sen., (duomenys neskelbtini), kuriame savo gyvenamąją vietą niekas nedeklaravo, savininkė. Todėl atsakovei kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovė per ginčo laikotarpį vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į prašymą nurodė, kad nurodytas nekilnojamojo turto objektas jai nepriklauso, nes yra perduotas I. Š.. Pati yra deklaruota Biržų r. sav., Pačeriaukštės sen., (duomenys neskelbtini) nuo 1995 m. balandžio 20 d. I. Š. nėra įregistravusi sutarties Nekilnojamojo turto registre.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba savo sprendimu. Vietinė rinkliava Pasvalio rajono savivaldybės (toliau- ir Savivaldybė) teritorijoje skaičiuojama, vadovaujantis Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. T1-155 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau- ir Nuostatai). Nuostatų 4.7 punktu pareiškėjai pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Pagal Nuostatų 59 punktą Administratorius atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą.
Nuostatų 4.4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai- komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 4.5 punktą nekilnojamojo turto objektai- pastatai su priklausiniais ir ar priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant registracijos Nekilnojamojo turto registre. Nuostatais įvesta dvinarė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios (Nuostatų 21 punktas), vietinės rinkliavos dydžiai yra nustatyti Nuostatų 3 priede (Nuostatų 32 punktas). Nuostatų 21.1 punktas nustato, kad pastovioji dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje. Kintamoji dedamoji pagal Nuostatų 21.2 punktą nustatoma Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Vietinė rinkliava apskaičiuojama Nuostatų 24-26 punktuose nustatyta tvarka.
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210-2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis nekilnojamojo turto- gyvenamojo namo, esančio Pasvalio r. sav., Joniškėlio apylinkių sen., (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Gyvenamasis namas), nuosavybės teisė įregistruota J. V.. Šiame gyvenamajame būste savo gyvenamosios vietos niekas nedeklaravo. Atsakovė teismui pateikė notariškai patvirtintą 1995 m. balandžio 6 d. sutartį (toliau- ir Sutartis), pagal kurią J. V. parduoda ir I. Š. perka nekilnojamąjį turtą– gyvenamąjį namą, esantį Pasvalio r. sav., Joniškėlio apylinkių sen., (duomenys neskelbtini). Sutartis 1995 m. gegužės 16 d. užregistruota Joniškėlio apylinkėje, tačiau neįregistruota Registrų centre (tuometiniame Valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad Sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis Kodeksas (toliau- ir 1964 m. CK), kurio 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių šį praleistą terminą gali atkurti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį darė negaliojančią. 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalyje taip pat buvo įtvirtinta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Sutarties sudarymo metu galiojusios Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 3 punkte buvo nustatyta, kad pastatus, statinius ir butus registruoja bei registravimo pažymėjimus išduoda valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai. Byloje nustatyta, kad Sutarties šalys Sutarties nebuvo įregistravę inventorizavimo biure (ir iki šiol Registrų centre), nors tokia pareiga buvo išaiškinta ir įrašyta pačioje Sutartyje.
Lietuvos Respublikos 2000 07 18 įstatymu Nr. VIII-1864 buvo patvirtintas naujas Civilinis Kodekso, įsigaliojęs nuo 2021-07-01 (toliau- ir 2000 m. Civilinis Kodeksas, ir 2000 m. CK).
Priėmus 2000 m. Civilinį Kodeksą šios srities teisinis reguliavimas pasikeitė taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento. Tačiau 2000 m. CK taikytinas tik tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurie atsirado jam įsigaliojus. Tam tikras išimtis pereinamojo laikotarpio situacijoms reglamentuoti nustatė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-18 įstatymo Nr.VIII-1864 (toliau- ir Patvirtinimo įstatymas) nuostatos. Nagrinėjamai bylai aktualūs reikalavimai sandorio formai aptarti Patvirtinimo įstatymo 8 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. 2000 m. Civilinio Kodekso 1.71–1.76 straipsniuose nustatytos normos dėl sandorių formos reikalavimų taikomos tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti įsigaliojus šiam kodeksui, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje aktuali Patvirtinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Ši teisės norma skirta būtent tokioms faktinėms situacijoms, kokia susiklostė nagrinėjamos bylos atveju: 1995 m. sutartis, kuriai pagal sudarymo metu galiojusį 1964 m. CK 255 straipsnį buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, per nustatytą terminą nebuvo įregistruota turto registravimo įstaigoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisinį reglamentavimą dėl nekilnojamojo turto sandorių teisinės registracijos, yra konstatavęs, kad susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta iki 2001 m. liepos 1 d. (2000 m. CK įsigaliojimo) ir iki 2001 m. liepos 1 d. (2000 m. CK įsigaliojimo) pasibaigus 1964 m. CK 225 straipsnyje nustatytam trijų mėnesių terminui nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties teisinei registracijai atlikti, į teismą dėl šio termino atnaujinimo nesikreipta, ar įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu šį terminą atsisakyta atnaujinti Patvirtinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tokia sutartis negalioja nuo jos sudarymo dienos, nes ji nebuvo sudaryta ta privaloma tvarka, kuri buvo imperatyviai nustatyta įstatymo, galiojusio jos sudarymo momentu (lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr.3K-3-270-684/2020).
Atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad jos nuosavybės teisė į Gyvenamąjį namą būtų pasibaigusi kokiu nors kitu teisės aktuose įtvirtintu pagrindu. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą, Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, teismas sprendžia, kad pareiškėja pagrįstai J. V. laikė Gyvenamojo namo savininke.
Tačiau nagrinėjamojoje byloje reikšmingos yra ir aplinkybės, ar atsakovė šiuo Gyvenamuoju namu faktiškai naudojosi (turėjo galimybę naudotis), ar šios veiklos išdavoje galėjo susidaryti komunalinės atliekos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir vėliau šio teismo priimtuose procesiniuose dokumentuose nuosekliai pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-1729-520/2020 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).
Atsakovė savo teismui 2021-12-22 pateiktu atsiliepimu nurodė, kad Gyvenamasis namas pagal Sutartį yra perduotas I. Š., jai nepriklauso, juo nesinaudoja. Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad J. V. nuo 1995 m. balandžio 20 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo Biržų r. sav., Pačeriaukštės sen., Sodeliškių k., tai yra vos praėjus dviem savaitėms po Sutarties sudarymo. Atsakovės teismui atsiliepime pateikti paaiškinimai patvirtina, kad ji faktiškai pripažįsta Sutartį bei Gyvenamojo namo perdavimo pirkėjai faktą. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu Gyvenamuoju namu nesinaudojo, taigi atsakovės veikloje- naudojimosi Gyvenamuoju namu pasėkoje komunalinės atliekos negalėjo susidaryti. Todėl atsakovė ginčo laikotarpiu negalėjo būti pripažinta komunalinių atliekų turėtoja, privalančia mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos duomenys sudaro objektyvų ir pakankamą pagrindą spręsti, jog šiuo atveju yra paneigta atsakovės prievolė mokėti vietinę rinkliavą už visą ginčo laikotarpį, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei J. V. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.