- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- e2A-1709-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36161-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-983-558/2018 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. T. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2007 m. gegužės 17 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-390-523/2007 priteistą išlaikymo dydį nustatant A. T. dukros D. T., gim. 2005 m. vasario 28 d. išlaikymui iki vaiko pilnametystės mokamas periodines išmokas po 230 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; dukros D. T., gim. 2005 m. vasario 28 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikyti ieškovę V. M.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė V. M. ir atsakovas A. T. buvo sudarę santuoką. Būdami santuokoje, susilaukė dukros D. T., gim. 2005 m. vasario 28 d. Jurbarko rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-390-523/2007 priteisė iš atsakovo dukros D. T., gimusios 2005 m. vasario 28 d. materialiniam išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 170 Lt (49,23 Eur) iki dukros pilnametystės. Nuo išlaikymo priteisimo dienos praėjo jau 10 metų, pasikeitė vartojimo kainų lygis, infliacijos lygis, pabrango pragyvenimas, vaikas žymiai paaugo, padidėjo jo poreikiai. Teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per mažas, neatitinkantis nepilnamečio vaiko poreikių. Dukros poreikiai šiandien sudaro 460 Eur per mėnesį. Atsakovas buvo informuotas apie didesnio išlaikymo poreikį, tačiau nesutiko jo mokėti. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas yra dirbantis Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Tiltagalių filialo, Tiltagalių ugniagesių komandoje ir ūkininkaujantis, tad gauna pakankamas pajamas. Atsižvelgus į tai, išlaikymo dydis turi būti padidintas iki 230 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka iš dalies. Sutinka, kad teismo priteistas išlaikymas šiuo metu yra per mažas. Atsakovas nereguliariai perveda nepilnametei dukrai papildomų išlaikymo lėšų. Šiuo metu atsakovas sutiktų nepilnametei dukrai mokėti po 150 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodo, kad dirba nuolatinį samdomą darbą, tačiau dirba ne kasdieną, o pamainomis, gaunamas darbo užmokestis yra pakankamai nedidelis – vidutiniškai apie 400 Eur per mėnesį. Iš ūkininkavimo atsakovas jokių pajamų negauna. 2016 metais papildomai gavo 3 167,33 Eur, o dėl 2017 metų vasarą ir rudenį gausiai iškritusio lietaus atsakovas negalėjo didelės dalies derliaus nuimti, praktiškai visi pasėliai žuvo, liko įsiskolinimas už pirktas trąšas AB „Linas agro“.
4. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Skyrius, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas bei apsilankymo nepilnametės D. T. gyvenamojoje vietoje metu nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti, kad būtų priteistas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas, neturi pagrindo.
5. Išvadą teikianti institucija Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialisto apsilankymo A. T. namuose metu 2017 m. spalio 12 d. išsiaiškinta, kad atsakovas dirba Tiltagalių ugniagesių komandoje gaisrininko pareigose ir gauna pastovias pajamas. Atsakovas turi savo vardu registruotą ūkį, kuriame augina javus. Pokalbio metu atsakovas teigė, pripažino, kad priteisto išlaikymo suma neatitinka augančio vaiko poreikių. Skyrius atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir atstovaudamasis nepilnamečio vaiko interesais, pritaria ieškovės V. M. reikalavimui padidinti Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi priteistą išlaikymą dukrai D. T. ir priteisti iš atsakovo A. T. po 230 eurų dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: pakeistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi iš A. T. priteistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. T. dydis ir priteistas iš A. T. nepilnametei dukrai D. T. išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 29 d., iki D. T., pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio motinai V. M. priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; kita ieškinio dalis atmesta; iš atsakovo valstybei priteista 41 Eur žyminio mokesčio; iš atsakovo ieškovei priteista 402 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį (valdomą turtą bei gaunamas pajamas) teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, nes jis turi nemažai žemės sklypų, transporto priemonių, žemės ūkio technikos, be pagrindinio darbo priešgaisrinėje tarnyboje atsakovas verčiasi ūkine veikla, iš jos gauna pajamas, taip pat kaip ūkininkas yra remiamas valstybės. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, jos pajamas sudaro gaunama vaiko priežiūros išmoka, kuri sudaro 498,83 Eur, ieškovė turi kitų išlaikytinių. Yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį jį padidinant, nes po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Nėra pagrindo nesutikti su ieškovės nurodytomis nepilnametės dukros išlaikymo išlaidų sumomis ar laikyti jas nepagrįstomis, tačiau ieškinį tenkino iš dalies atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį bei laikė, kad bendra dukros išlaikymo suma yra 400 Eur / mėn., o kiekvienas iš tėvų turi skirti po 200 Eur kas mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-29 sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai, taip pat perskaičiuoti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad remiantis CK 3.192 str. ir kasacinio teismo praktika, išlaikymą turinčių teikti tėvų skirtinga turtinė padėtis lemia ir skirtingos išlaikymo naštos paskirstymą tarp tėvų, t. y. didesnes pajamas gaunantis ir geresnėje turtinėje padėtyje esantis tėvas (motina) turi teikti didesnę materialinę paramą nepilnamečiam vaikui. Nepaisant to, pirmos instancijos teismas šios įstatyminės proporcijos taisyklės netaikė ir, nepaisant skirtingos šalių turtinės padėties, abiem šalims nustatė vienodą išlaikymo pareigą, t.y. po 200 Eur /mėn. Teismas buvo nenuoseklus - nors pripažino, jog neturi pagrindo nesutikti ir laikyti dukrai skiriamas lėšas nepagrįstomis, tačiau sprendime rėmėsi minimalios mėnesio algos (MMA) dydžiu, kaip priteistino išlaikymo kriterijumi. Taigi, sprendime nemotyvuojama kodėl esant nustatytiems realiems nepilnamečio vaiko poreikiams, viršijantiems MMA, teismas vis tiek mano, jog vieno mėnesio priteistino išlaikymo suma neturi viršyti 400 Eur. Net ir pripažinus, kad šalių nepilnametės dukros išlaikymo poreikiai yra neviršijantys 400 Eur / mėn., atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, iš atsakovo turėjo būti priteista ieškiniu prašoma 230 Eur / mėn. išlaikymo suma. Nors teismas nurodo, kad ieškovės mėnesinės pajamos sudaro 498,83 Eur / mėn., tačiau iš į bylą pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus m. skyriaus 2017-01-17 sprendimo Nr. 6-24-954 „Dėl V. M. teisės į vaiko priežiūros išmoką“ matyti, kad nuo 2017-11-11 (t.y. ir sprendimo priėmimo metu) ieškovei mokamos išmokos dydis yra tik 303,24 Eur.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
11. Nurodė, kad teismas teisingai išanalizavo teismui šioje byloje surinktus rašytinius įrodymus bei pagrįstai konstatavo, jog po ankstesnio teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, paties nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo, pasikeitė šalies ekonominė ir finansinė padėtis, praėjo daugiau nei 10 metų, todėl iš atsakovo priteisė išlaikymą 200 eurų kas mėnesį. Teismas pagrįstai nurodė, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti (nors nebūtinai) laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 Eur. Teismas, priteisdamas išlaikymą, atsižvelgė į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės bei į tai, kad atsakovas kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi. Nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo priteisti didesnę, nei priteista teismo 2018-01-29 sprendimu, sumą - 230 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
13. Apeliantė su skundžiamu sprendimu iš esmės nesutinka dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio.
14. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos naštos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
15. Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė augina šalių dukrą D. T., gim. 2005-02-28, taip pat dukrą R. M., gim. 2016-11-10. Nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove (motina) jos sutuoktiniui A. M. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), ir ieškovė su sutuoktiniu rūpinasi bei prižiūri, tenkina būtiniausius kasdieninius vaikų poreikius. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šalys turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės pajamas sudaro šiuo metu gaunama 303,24 Eur dydžio pašalpa, atsakovo mėnesinis darbo užmokestis yra apie 500 Eur, be to, pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenis, atsakovas gauna paramą.
16. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.
18. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Kilus ginčui dėl išlaikymo padidinimo, byloje buvo nustatinėjamas išlaikymo poreikis, teismas vertino į bylą pateiktus įrodymus ir kontekste visų kitų nustatytų aplinkybių, kolegijos vertinimu, nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas padidinti nepilnametei dukrai skiriamą išlaikymą iki 200 Eur kas mėnesį. Pažymėtina, kad atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme ieškovės nurodytų argumentų apie nepilnametės dukros D. T. poreikius nepaneigė, iš esmės apsiribodamas tik bendro pobūdžio teiginiais apie ieškovės nurodytų poreikių būtinumo nebuvimo. Be to, byloje nėra duomenų, susijusių su atsakovo geranorišku rūpinimusi nepilnamete dukra, aktyviu dalyvavimu jos ugdymo bei mokymosi procese, laisvalaikio ir atostogų praleidimu kartu, kas taip pat sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo konkrečiu atveju. Akivaizdu, kad skirtingo amžiaus vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. šie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja. Nuo pirminio išlaikymo nustatymo 2007-05-17 teismo nutartimi iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų, todėl vaiko poreikių padidėjimą sąlygojo ir natūralios priežastys. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Byloje ieškovė pateikė duomenis, kad šalių dukra D. T. mokosi Vilniaus Tuskulėnų gimnazijoje, kurioje lanko tinklinio, dramos ir gimnastikos (kurį rekomenduoja lankyti gydytojai pagal pateikiamą medicinos dokumentų išrašą) būrelius, kaip minėta ieškovės šeima gyvena dviejų kambarių bute, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės yra pagrindas sutikti su ieškovės nurodyta mėnesiui reikalinga dukros išlaikymui 460 Eur suma per mėnesį. Taip pat teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinės instancijos teisme pateikti įrodymai apie atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas yra pajėgus teikti nepilnametei dukrai išlaikymą po 230 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomos iki vaiko pilnametystės (CPK 320 str. 2 d.).
19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį šalių nepilnametei dukrai, nurodytą aplinkybę įvertino netinkamai, taip pat tinkamai neatsižvelgė į vaiko mokyklinį amžių ir būtent tokio amžiaus vaiko realius poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, jų amžių ir galimybes dėti pastangas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, dėl ko yra pagrindas padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-29 sprendimu priteistą išlaikymą iki 230 Eur.
20. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog tokiu teismo sprendimu nėra užkertamas kelias, pasikeitus esminėms aplinkybėms, kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo / padidinimo (CK 3.201 str.).
21. Padidinus išlaikymo dydį (ieškinį patenkinus visiškai), iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su atstovavimu: pirmosios instancijos teisme - 470 Eur ir apeliacinės instancijos teisme – 100 Eur. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 62,10 Eur dydžio žyminis mokestis ir patenkinus visiškai apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 8,10 Eur dydžio žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Ieškinį patenkinti visiškai.
Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi iš A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 29 d., iki D. T., gim. 2005 m. vasario 28 d., pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio motinai V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 62,10 Eur žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 470 Eur bylinėjimosi išlaidų V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai“.
Priteisti iš atsakovo A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,10 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.