Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Robertas PovilaitisBaudž. byla Nr. 1A-28-174/2016Teisminio proceso Nr. 1-85-1-01176-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.19.1.; 1.2.19.3.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuTARTis

2016 m. kovo 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. Č. ir D. F. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį bei jai paskirta 30 (MGL) dydžio (1 129,80 Eur) bauda;

T. Č., asmens (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 35 MGL dydžio (1 318,10 Eur) bauda.

D. F. ir T. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir procesines prievartos priemones – laikinus nušalinimus nuo valstybės tarnybos pareigų, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikintini.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – brendžio „Ararat“ butelį dėžutėje, saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti.

Skaitmenines laikmenas – CD „Verbatim“ diskus Nr. PD(09)-LK-13RN ir Nr. PD(09)-LK-14RN, kaip priedus prie Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2014-01-07 protokolo, esančius voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendžiu netenkintas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl D. F. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 287,74 Eur priteisimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir N. B., tačiau ji nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F. nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su N. B., pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui, siekdama paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus; T. Č. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: 2013 m. lapkričio 20 d. N. B. per R. G., kuri netraukiama baudžiamojon atsakomybėn, paprašė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos D. F., kad N. B. nebūtų traukiama administracinėn atsakomybėn už 2013 m. lapkričio 20 d. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. už stovėjimą draudžiamojo ženklo „Sustoti draudžiama“ zonoje. Tą pačią dieną D. F., vykdydama prašymą, susitarė su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniuoju patruliu T. Č., užfiksavusiu N. B. padarytą teisės pažeidimą, kad minėtas teisės pažeidimas nebūtų registruojamas nustatyta tvarka, dėl to N. B. galėtų išvengti administracinės atsakomybės, bei pažadėjo už tai duoti kyšį, o N. B. per R. G. pranešė, kad T. Č. už jos padaryto teisės pažeidimo neregistravimą reikės duoti kyšį.

2013 m. lapkričio 22 d. N. B. per R. G. susitarė, kad N. B. nupirks 54,99 Lt (15,93 Eur) vertės butelį brendžio „Ararat“, jį atveš D. F., ji šį butelį perduos T. Č..

Vykdydama šį susitarimą, 2013 m. lapkričio 27 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), D. F. namuose, N. B. perdavė butelį brendžio „Ararat“ D. F., kad ši minėtą butelį perduotų T. Č.. Tą pačią dieną, apie 17 val., (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) namo D. F. tą patį butelį atidavė T. Č..

Dėl pareikštų įtarimų

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-153 Dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtintų rekomendacijų (toliau – rekomendacijos) II skyriuje REIKALAVIMAI PRANEŠIMUI APIE ĮTARIMĄ 5.3 punkte (Įtarimo pagrįstumas) nurodyta: „Įtarimas pagrįstas, kai ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai BPK 20 straipsnio 1,3,4 dalių reikalavimus atitinkančių faktinių duomenų, kuriuos įvertinus padaroma išvada, kad buvo padaryta konkreti nusikalstama veika ir kad ją padarė būtent šis įtariamas asmuo.“ Apelianto teigimu, minėtame pranešime nėra nurodyta, kad buvo padaryta konkreti nusikalstama veika ir kad ją padarė būtent įtariamas asmuo. Prokuroras teisme kaltinimo netikslino. Teismas dėl pranešimo apie įtarimą pasisakė tik vienu aspektu – patikslino ir konkretizavo kyšį, nurodydamas, kad tai yra ne alkoholinio gėrimo, o brendžio „Ararat“ butelis, kadangi alkoholinis gėrimas yra bendrinis įvairių daugiau kaip 1 proc. etilo alkoholio turinčių gėrimų pavadinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl K. eismo taisyklių pažeidimų

Dėl N. B. parodymų

Dėl R. G. parodymų

Dėl D. F. parodymų

Dėl šiurkščių procesinių teisės normų pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu

Pasak T. Č., šioje byloje nėra įrodymų, kad jis pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Priešingai, byloje esantys įrodymai – įtariamųjų D. F. ir N. B. bei specialiosios liudytojos R. G. parodymai; medžiaga dėl N. B. padaryto KET pažeidimo: jo, T. Č., 2013-11-28 surašytas tarnybinis pranešimas dėl automobiliu „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryto KET pažeidimo (t. 2, b. l. 96), fotolentelė (t. 2, b. l. 85), (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK VPS 2013-12-17 pranešimas Nr. 85-94-s-17936 „Dėl KET pažeidimo“ Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui dėl padaryto KET pažeidimo automobiliu „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu N. B., ir medžiagos siuntimo pagal jos gyvenamąją vietą (t. 2, b. l. 100), 2013-12-30 administracinio teisė pažeidimo protokolas Nr. 30AN-5432565-13, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininko raštas Nr. 30-12-S „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog 2013-12-30 N. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį su administraciniu nurodymu sumokėti 50 Lt baudą, kuri sumokėta 2014-01-09 (t. 2, b. l. 152), – apelianto D. Č. teigimu, neginčijamai įrodo, kad jis jam inkriminuotų veiksmų neatliko ir nepadarė baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 225 straipsnio 4 dalyje, tai yra niekam nieko N. B. administracinio teisės pažeidimo byloje nepažadėjo, nesitarė su niekuo priimti kyšį ir kyšio nepriėmė. Neteisėto neveikimo (veikimo) forminant N. B. KET pažeidimą neatliko, priešingai – suruošė pažeidimo medžiagą ir ji buvo persiųsta pagal pažeidėjos gyvenamąją vietą, kur jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu ir N. B. paskirtą baudą sumokėjo, todėl, apelianto T. Č. teigimu, galima konstatuoti, kad administracinė teisena byloje buvo pradėta ir baigta nepažeidžiant jokių teisės normų.

Dėl teismo nuosprendžio nepagrįstumo

Dėl įrodymų, kuriais teismas vadovavosi priimdamas nuosprendį

Be to, apelianto T. Č. teigimu, teismas neturėjo pagrindo remtis ir liudytojos R. G. 2014-05-14 apklausos metu duotais parodymais, nes: 1) apklausą atlikusi ikiteisminio tyrimo pareigūnė darė liudytojai R. G. spaudimą – supažindino ją su kriminalinės žvalgybos veiksmų rezultatu – pokalbių išklotinėmis ir tokiu būdu gavo norimus bylai parodymus, kuriais remtis teismas neturi pagrindo, nes jie negali būti įrodymu šaltiniu. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės vadovautasi vien policijos pareigūnų, atlikusių kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš D. F., parodymais. Iš G. J. parodymų matyti, kad šis liudytojas buvo susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir apklausiamas kaip liudytojas pateikė savo asmeninę nuomonę, apibendrinimus ir išvadas dėl padarytų veikų. Tai, jog šis liudytojas buvo supažindintas su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, apelianto T. Č. nuomone, duoda pagrindo teigti, kad ir šio liudytojo parodymais, jog: „T. Č. tik 2013 m. lapkričio 28 d., t.y. po jam pareikšto įtarimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, surašė tarnybinį pranešimą apie 2013 m. lapkričio 20 d. N. B. padarytą administracinį teisės pažeidimą ir jį užregistravo nustatyta tvarka, dėl ko buvo pradėta administracine teisena N. B. atžvilgiu.“, negalėjo remtis

Be to, apeliantas pažymi ir tai, kad dėl nežinomų priežasčių ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nuo 2013-11-28 iki 2014-09-29, tai yra beveik metus laiko, aiškiai viršijant ikiteisminiam tyrimui atlikti numatytus terminus (3 mėn.), kai tuo tarpu nebuvo atliktas nė vienas veiksmas (akistata parodymų prieštaravimams pašalinti ar pan.).

Apeliaciniu skundu nuteistoji D. F. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisingą ir ją išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Visų pirma, apeliantė D. F. nurodo, kad pagal BPK 44 straipsnio 2 dalį jai nedelsiant turėjo būti pranešta, kodėl yra sulaikyta, tai sužinojo tik 2 valandą nakties, nors į (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariatą ji buvo pristatyta apie 22.00 val. BPK 50 straipsnis numato galimybę pasinaudoti gynėjo paslaugomis, tačiau jai buvo pasakyta, kad tokiu laiku (apie 2.30 – 2.40 val.) gynėjo neieškos ir liepė pasirašyti, kad gynėjas jai nereikalingas. Įtarimas jai buvo pareikštas apie trečią valandą nakties, praėjus penkioms valandoms po sulaikymo, apklausa iškraipyta ir buvo surašyta taip, kaip reikalinga Imuniteto tarnybai. Prieš pareikšdami įtarimą Imuniteto tarnybos pareigūnai dalyvavo jos apklausoje ir bandė daryti jai psichologinį spaudimą. Be to, įtarimas jai buvo pareikštas naktį, kai tam nebuvo jokios priežasties. Savo kaltę ji pripažino tik tame, jog nuvežė patruliui T. Č. brendžio butelį, nes nenorėjo savo namuose laikyti alkoholio, nes juo piktnaudžiauja buvęs vyras. Apeliantės D. F. nuomone, tokie jos veiksmai galėtų būti įvertinti kaip drausminė atsakomybė, nes jai inkriminuotos nusikalstamos veikos ji nepadarė. D. F. nurodo, kad paprašius sesers dukrai R. G. ji tik paklausė savo kolegos – patrulio T. Č., dėl kokio administracinio teisės pažeidimo buvo užkištas lapelis už N. B. automobilio valytuvo. Išsiaiškinusi, kad dėl automobilio stovėjimo neleistinoje vietoje, tai pranešė R. G., tiesiog pasakydama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dar nesurašytas, kad tai nedidelis pažeidimas ir pažadėjo SMS žinute parašyti, kokia numatoma bauda už šį pažeidimą, tai vėliau ir padarė. Kalbos apie protokolo nerašymą , apie kyšio prašymą, siūlymą ar davimą nebuvo. Savo giminaitei ji pasijuokė, kad „per parduotuvę“, turėdama omeny tai, kad ji gaišo laiką ieškodama, kas užkišo minėtą lapelį ir dėl to, kad ji dirbo parduotuvėje. Kad R. G. ir N. B. sugalvojo pirkti butelį brendžio, ji sužinojo tik joms paskambinus, į tai ji atsakė, kad jai nieko nereikia, tačiau jos vis tiek nupirko.

D. F. teigimu, vykdžiusių žvalgybą policijos pareigūnų surašyti protokolai ir duoti parodymai yra neteisingi. Neįmanoma stebėti jos namo kiemo iš 40 metrų atstumo, kadangi tai yra pieva ir aiškiai matytųsi, kas stovi joje. Be to, N. B. atsinešė brendžio butelį maišelyje, o ne pasiėmusi rankoje dėžutę, todėl ką ji nešasi, policijos pareigūnai tikrai nematė. Taip pat jie negalėjo matyti, ką ji nešasi eidama pas T. Č., nes buvo tamsus paros metas, stipriai lijo lietus, be to, butelį ji nešė maišelyje ir dar užantyje, o ne paėmusi dėžutę į ranką taip, kad iš kito daugiabučio namo laiptinės tamsoje ir lyjant lietui būtų galėję matyti pareigūnai. Tačiau svarbiausia yra ne tai, o tai, kad ji neprašė patrulio T. Č. nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, jam kyšio nesiūlė, o jis ir neprašė. Ir nesvarbu, kad pokalbių klausėsi neteisėtai, juos „pajungė“ nurodydami, kad galbūt ji piktnaudžiauja tarnyba. Šitaip klausėsi pusės (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato policijos pareigūnų. Daugelio pareigūnų asmeninis gyvenimas buvo gerai žinomas komisariato vadovams ir netgi komentuojamas, vartojant pokalbių „nuotrupas“. Pasak D. F., nesuprantama, kaip jai, neva piktnaudžiavusiai tarnyba, buvo įmanoma pasiekti pačių geriausių rezultatų, susijusių su kontrabanda, naminės degtinės gamyba, laikymu ir pardavimu. Tokių rezultatų nebuvo pasiekęs nė vienas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato policijos pareigūnas.

D. F. teigimu, ji yra nuteista už nesamą nusikaltimą, kurio nepadarė ir neketino daryti. Jai gėda, kad nemažai metų tarnavo policijoje, kuriai nereikalingi dirbantys pareigūnai. Jai net nebuvo suteikta galimybė išeiti iš darbo savo noru, jos prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad ji yra praradusi pareigūno statusą.

R. G. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes, pasak D. F., ji nėra įpareigota atsakyti už tai, ko nepadarė ir nesvarbu, kaip suprato kitas asmuo.

Be to, D. F. atkreipia teismo dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate nėra nustatytos tvarkos, per kiek laiko turi būti surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, todėl jei nėra galimybės surašyti iš karto, stengiamasi tai padaryti per mėnesį laiko, o jei nepavyksta surasti pažeidėjo, tai per pusę metų. Patruliai tą dieną dirbo dviese viename ekipaže ir kodėl T. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė 2015 m. lapkričio 28 d., ji nežino, greičiausiai, jis neturėjo laiko, nes patruliams darbo metu tenka vykdyti ne tik eismo priežiūrą, bet ir reaguoti į įvykius.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliantė D. F. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir ją išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Nuteistasis T. Č. ir jo gynėjas advokatas Antanas Butautas prašo nuteistojo T. Č. apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistosios D. F. gynėjas advokatas O. Romanovas prašo nuteistosios D. F. apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, apeliaciniais skundais daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai D. F. pripažino kalta padarius BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl to, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su N. B., pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui, siekdama paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, bei pagrįstai T. Č. pripažino kaltu padarius BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl to, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Nors apeliantai nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis, mano, kad jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai, dėl to, apeliantų nuomone, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 301 straipsnio 3 ir 5 dalies bei 305 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų D. F. ir T. Č. apeliacinius skundus, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).

Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o nuteistųjų T. Č. ir D. F. apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais Šilutės rajono apdylinės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Nuteistųjų D. F. ir T. Č. manymas, kad apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad proceso metu nesurinkta jų kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad teismo išvados dėl jų kaltės nustatymo yra neteisingos, nereiškia, jog proceso metu buvo pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Šio principo pažeidimas turi būti konstatuojamas, nustačius, kad nuteistųjų kaltė pagrįsta teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka tinkamai neištirtais kaltinančiais įrodymais, kaltinamuosius teisinantys įrodymai teismo nuosprendyje nebuvo analizuoti, išvados apie kaltę padarytos nepašalinus reikšmingų abejonių dėl svarbių teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymo ir panašiais atvejais, tačiau, priešingai apeliantų tvirtinimui, tokių trūkumų nagrinėjamoje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistųjų D. F. ir T. Č. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuota, kodėl netikima nuteistųjų D. F., T. Č. ir N. B. parodymais, o teismo išvados grindžiamos kitais įrodymais (liudytojos R. G. bei kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų G. J., T. J., M. B., M. K. parodymais, taip pat D. F. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei rašytine bylos medžiaga – kriminalinės žvalgybos veiksmų 2014-01-07 ir 2014-02-25 protokoluose, vykdant D. F. slaptą sekimą, užfiksuotais duomenimis; (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio 2013 metų lapkričio mėnesio patikslintu darbo grafiku, kuriame, be kita ko, užfiksuota, kad T. Č. 2013 m. lapkričio 20 d. dirbo nuo 8.00 iki 20.00 val.; (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio pajėgų išdėstymo planu, iš kurio matyti, kad 2013 m. lapkričio 20 d. 8–20 val. policijos pareigūnų T. Č. ir T. J. sektorius (maršrutas, postas) (duomenys neskelbtini) rajonas, dirbo pagal 2013-11-15 Tikslines policijos priemonės planą Nr. 85-94-6-IL-389; tarnybiniais pranešimais, išrašais iš tarnybinių pranešimų registro bei iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis T. Č. laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre bei tarnybinių pranešimų registre neužregistravo 2013 m. lapkričio 20 d., 14 val., Šilutės r., Švėkšnoje N. B. automobiliu „Škoda Fabia Combi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryto KET pažeidimo (šį pažeidimą, kaip matyti iš 2013-11-28 tarnybinio pranešimo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio pagrindu T. B. 2013-12-30 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį su administraciniu nurodymu dėl to, kad ji 2013 m. lapkričio 20 d., apie 14.00 val., Šilutės r., Švėkšnos mstl., Bažnyčios g., pastatė automobilį „Škoda Fabia Combi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamojo ženklo „Sustoti draudžiama“ zonoje, tuo pažeidė KET 1 priedo „Kelio ženklai“ kelio ženklo Nr. 332, draudžiančio transporto priemonėms sustoti (stovėti), toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, reikalavimą (t. 2, b. l. 94, b. l. 95 – fotolentelė dėl KET pažeidimo), T. Č. surašė ir užregistravo Tarnybinių pranešimų registre tik 2013 m. lapkričio 29 d. (t. 2, b. l. 96), t. y. po to, kai jam 2013 m. lapkričio 28 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (t. 2, b. l. 130), kita bylos medžiaga. Teismas T. Č. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, bei D. F. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, padarymo, pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, visus įrodymus palygino tarpusavyje ir pripažino, jog šių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas (BK 225 straipsnio 4 dalis (dėl apelianto T. Č.), BK 227 straipsnio 4 dalis (dėl apeliantės D. F.) pritaikytas tinkamai. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų T. Č. ir D. F. apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, kuriais ginčijama jų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu Baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Nuteistieji T. Č. ir D. F. apeliaciniuose skunduose išdėstė subjektyvų, bylos duomenimis nepagrįstą aplinkybių suvokimą, tačiau nenurodė konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, apeliantų nuomone, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.

Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl esminių apeliaciniuose skunde dėstomų argumentų. Su pirmosios instancijos teismo motyvais kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliantų skundų argumentus.

Apelianto T. Č. skunde deklaratyviai teigiama, kad jo kaltė pagrįsta vien tik jį kaltinančiais įrodymais, nes, kaip minėta, teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė išsamiai ir nešališkai ištirtų įrodymų visuma, motyvavo, kuriais įrodymais remiasi, o kuriuos atmeta. Atsakydama į T. Č. apeliacinio skundo argumentą, jog jam įteiktame antrajame ir galutiniame pranešime apie įtarimą įrašyta formuluotė: „T. Č. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, požymių“, pasak apelianto, visų pirma, rodo, kad tyrėja nebuvo įsitikinusi jo kaltumu, antra, tai nesuteikė teismui teisės padaryti išvadą, kad tokiais savo veiksmais jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje, teisėjų kolegija pažymi, kad tokia formuluotė įtarime nurodyta, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos principą, nes tik teismo prerogatyva yra konstatuoti, išanalizavus visų byloje esančių įrodymų visumą, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką.

T. Č. nepagrįstai nurodo, kad įtarimas N. B. buvo pareikštas po to, kai ji atsisakė duoti jį kaltinančius parodymus, nes įtarimas N. B. buvo įteiktas po to, kai jos veiksmuose buvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių. Nuteistojo T. Č. skundo argumentas, kad liudytojos R. G. apklausos metu pateikus jai susipažinti su pokalbių išklotinėmis buvo daromas poveikis liudytojai ir taip buvo šiurkščiai pažeistos procesinės teisės normos, yra nepagrįstas, nes siekiant nustatyti pokalbių turinį leidžiama pokalbyje dalyvavusiems asmenims susipažinti su pokalbių išklotinėmis ir paprašyti jas pakomentuoti. Dėl apeliantų T. Č. ir D. F. skundų argumento, jog jie buvo sulaikyti padarant procesinius pažeidimus, pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad jiems buvo pasiūlyta ir jie sutiko vykti į policijos komisariatą, ir tokia situacija, priešingai apeliantų tvirtinimui, negali būti vertinama kaip laikinas sulaikymas BPK 140 straipsnio prasme.

Nuteistoji D. F. apeliaciniame skunde, kaip ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, pateikia savo įvykių versiją, kurią pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atmetė kaip nepagrįstą, pagrįstai atkreipdamas dėmesį į tai, kad ją paneigia byloje ne tik byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartų duomenų visuma, bet ir pačios D. F. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, užfiksuoti 2013-11-28 įtariamosios apklausos protokole (t. 2, b. l. 192), kuriuose ji visiškai prisipažino dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, e patikslina ir papildo faktines įvykių aplinkybes, užfiksuotas skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų šaltiniuose, kurios atitinka jai inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius. Nors vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiama teisme D. F. savo pirminius parodymus paneigė, tačiau parodymų pakeitimo įtikinamų argumentų nenurodė. Nors nuteistoji D. F. apeliaciniame skunde pažymi, kad ji buvo apklausta nakties metu, nedalyvaujant gynėjui, jai buvo liepta pasirašyti, kad gynėjas jai nereikalingas, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ji buvo apklausta netrukus po nusikalstamos veikos padarymo, dėl apklausos pažeidimų jokių skundų ar pretenzijų ikiteisminio tyrimo metu nepateikė.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino ir išsamiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje. Išvados dėl T. Č. ir D. F. kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė. Nuteistųjų T. Č. ir D. F. apeliacinių skundų argumentus, jog jie nėra kalti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, paneigia skundžiamame nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Priimdamas T. Č. ir D. F. apkaltinamąjį nuosprendį, teismas išsamiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir konstatuoja, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo laikyti jį niekiniu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų T. Č. ir D. F. apeliacinius skundus atmesti.