- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- I-837-283/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02318-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Pravieniškių pataisos namams - atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas I. G. (toliau – ir I. G., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių PN-AK) priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK, atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 4 d. iki skundo padavimo dienos. I. G. skunde nurodė, kad nuo 2018 m. birželio 4 d. iki skundo padavimo dienos jis atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje. Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu jam teko mažesnis gyvenamosios patalpos plotas, nei teisės aktuose numatyta minimali norma, ypač atsižvelgus į tai, kad didžiąją dalį gyvenamųjų patalpų ploto užėmė baldai. Teigė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos; patalpos prastai apšviestos; jose įrengti dviaukščiai gultai neturi kopėtėlių. Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje nebuvo įrengto laisvalaikio ir poilsio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklos. Šiame sektoriuje nesudarytos sąlygos išsiskalbti asmeninius drabužius, dušuose neužtikrinamas privatumas, nes nėra pertvarų; virtuvėje nebuvo šaldytuvo, todėl greitai sugesdavo visas maistas; patalpose pilna tarakonų ir kitų parazitų; ilgalaikių pasimatymų kambariai nerakinami, pareigūnai į juos užeidavo be perspėjimo ir nepasibeldę. Pareiškėjas teigė, kad dažnai negaudavo priklausančio maisto davinio, pataisos įstaigoje vyrauja kalinių sukurtos taisyklės, pareigūnai taiko psichologinį spaudimą, administracija neatsakinėja į skundus. Pareiškėjas tokias kalinimo sąlygas vertino kaip antisanitarines, kankinančias, nežmoniškas, pažeidžiančias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu (b. l. 2-5).
Pravieniškių PN-AK, kaip atsakovas, atsiliepimo neteikė.
Atsiliepimas
Pravieniškių PN-AK, kaip Lietuvos valstybės atstovas, atsiliepimu prašė I. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pravieniškių PN-AK tvirtino, jog pareiškėjui minimalus gyvenamasis plotas buvo užtikrintas. Atkreipė dėmesį, kad ne visada visos miegamojo vietos būdavo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tekdavo ir daugiau. Pažymėjo, kad pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nurodė, kad nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, nuteistieji apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis aprūpinami, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad nors 1-ajame sektoriuje poilsio kambariai neįrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, be to, nuteistieji rūbus gali skalbti dušinėje dienotvarkėje numatytu maudymosi metu. Nurodė, kad patalpos vėdinamos per langus, jose įrengtas dieninis elektros apšvietimas, perdegusios lemputės nedelsiant keičiamos naujomis. Teigė, jog teisės aktai numato, kad nuteistieji patys rūpinasi gyvenamųjų patalpų švara ir tvarka. Tvirtino, kad pataisos įstaigoje nuolat naikinami buitiniai parazitai. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK bausmes atliekantys asmenys maitinami, vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė nuolat tikrinama laboratorijose. Nuteistųjų patikrinimai ir skaičiuotė vykdomi kiekvieną dieną nustatytomis valandomis; pareigūnai, prieš įeidami į ilgalaikio pasimatymo kambarį, visuomet pasibeldžia, su nuteistaisiais bei kitais asmenimis elgiasi pagarbiai, kiekvienoje situacijoje elgiasi deramai. Pravieniškių PN-AK vertino, kad pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti objektyviais įrodymais; pareiškėjas neįvykdė pareigos įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė prašoma priteisti žala (b. l. 28-35).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš pataisos namų, kuriuose jis atliko laisvės atėmimo bausmę, neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašė neturtinės žalos, patirtos nuo 2018 m. birželio 4 d. iki skundo padavimo dienos, t. y. 2018 m. spalio 10 d., atlyginimą priteisti iš atsakovo Pravieniškių PN-AK.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).
Pagal ABTĮ 46 straipsnio 1 dalį, administracinio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Šio straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad administracinės bylos procese atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus yra skundžiami. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis nurodo, kad tuo atveju, jeigu skunde pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys), o galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Netinkamos šalies pakeitimo tinkama procedūrą reglamentuojančiame ABTĮ 53 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jei teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu; jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administracinės bylos procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. kokį asmenį patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas, tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises , turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, t. y. yra netinkamas atsakovas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2016 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-555-822/2016, 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2362-502/2016 ir kt.).
Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimus, sprendžiama, jog administracinės bylos procese netinkamu atsakovu laikomas asmuo, kuris nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą reikalavimą (skundą, prašymą, pareiškimą). Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, turintį tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą reikalavimą (skundą, prašymą, pareiškimą), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje.
Į administracinės bylos, pradėtos pagal I. G. skundą, procesą teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartimi, remiantis CK 6.273 straipsniu, kaip tinkama atsakovė buvo įtraukta Lietuvos valstybė; Pravieniškių PN-AK procesinė padėtis iš netinkamo atsakovo pakeista į Lietuvos valstybės atstovo; pareiškėjui buvo pasiūlyta raštu pareikšti savo nuomonę dėl netinkamo atsakovo Pravieniškių PN-AK pakeitimo tinkama atsakove – Lietuvos valstybe, atstovaujama Pravieniškių PN-AK (b. l. 19-20). Teismo nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2018 m. spalio 24 d. (b. l. 25).
Iš I. G. 2018 m. lapkričio 12 d. buvo gautas prašymas, kuriuo pareiškėjas pareiškė nesutikimą į administracinės bylos procesą kaip atsakovę įtraukti Lietuvos valstybę ir prašė atsakovu palikti Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas vertino, kad už jam padarytą neturtinę žalą yra tiesiogiai atsakinga pataisos įstaiga (b. l. 26).
Atsižvelgus į pareiškėjo pareikštą nuomonę, teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi į administracinės bylos procesą kaip atsakovas buvo įtraukti Pravieniškių PN-AK, o Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, procesinė padėtis pakeista iš atsakovės į trečiojo suinteresuoto asmens (b. l. 102-103).
Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų teisingai nustatyta, koks subjektas yra tinkamas atsakovas administracinėje byloje, būtina nustatyti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra šio materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai ir kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareiškėjo skunde pareikštą reikalavimą.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo subjektą, kuris turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.273 straipsnio 1 dalis numato, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai žala atsiranda dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, žalą atlyginti privalo Lietuvos valstybė, t. y. bylose dėl žalos atlyginimo tinkama atsakovė yra Lietuvos valstybė. Valstybė yra juridinis asmuo (CK 2.35 straipsnio 1 dalis), ji įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas (CK 2.36 straipsnio 2 dalis). Valstybės, kaip ypatingo juridinio asmens, specifika lemia tai, kad ji pati negali vesti bylos administraciniame teisme, valstybė privalo būti atstovaujama įgaliotų institucijų. Valstybė, būdama šalimi administracinės bylos procese, turi dispozityvumo principo suteikiamą galimybę pasirinkti, kas bus jos atstovas byloje. Šią savo teisę valstybė įgyvendino, priimdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“. Šio nutarimo 3.23 punktu atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo yra įgaliotos valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje Pravieniškių PN-AK yra tinkamas Lietuvos valstybės atstovas, tačiau ši pataisos įstaiga nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal teismui paduotame skunde suformuluotą reikalavimą. Dėl šios priežasties Pravieniškių PN-AK negali būti laikomas tinkamu atsakovu administracinėje byloje pagal I. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas, teikdamas teismui skundą, savarankiškai pasirenka atsakovą, t. y. subjektą, į kurį nukreiptas reikalavimas, bei apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Nagrinėjamu atveju, tai, kad Pravieniškių PN-AK yra netinkamas atsakovas ir negali atsakyti pagal I. G. paduotą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir esant pareiškėjo raštu pareikštam nesutikimui netinkamą atsakovą (Pravieniškių PN-AK) pakeisti tinkamu (Lietuvos valstybe, atstovaujama Pravieniškių PN-AK), sudaro savarankišką pagrindą skundą, pareikštą netinkamam atsakovui, atmesti.
Atmesdamas pareiškėjo skundą, kaip pareikštą netinkamam atsakovui, teismas nevertina ir nepasisako dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su Pravieniškių PN-AK veiksmais (neveikimu).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo I. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.