Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. ir jo atstovo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutarimo V. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. R. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį patrauktas dėl to, kad jis 2020 m. sausio 1 d., 16.14 val., kelio (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo automobilį „Audi A4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,48 promilės girtumas), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą ir nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo termino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nubaustojo ir jo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. R. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2018 m. gegužės 2 d. nutarimu ankstesnėje administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Paskirtą baudą V. R. sumokėjo 2018 m. gegužės 5 d., o administracinio poveikio priemonės taikymas pasibaigė 2019 m. balandžio 25 d. Naują administracinį nusižengimą, kuris pirmosios instancijos teismo kvalifikuotas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, jis įvykdė 2020 m. sausio 1 d., tai yra praėjus daugiau kaip vieniems metams nuo ankstesnės baudos sumokėjimo, bet šiam terminui nepraėjus, jį skaičiuojant nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo. Taigi, atsižvelgiant į vienų metų terminą administraciniam nusižengimui vertinti kaip galimai padarytam pakartotinai, šiuo atveju itin svarbus momentas, nuo kurio šis terminas turi būti skaičiuojamas, kadangi tai suponuoja nubaustojo veiksmų vertinimą atitinkamai pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, jei vienų metų terminas būtų skaičiuojamas nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo, arba pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, jei minėtas terminas būtų skaičiuojamas nuo administracinės nuobaudos įvykdymo (šiuo atveju paskirtos baudos sumokėjimo dienos). Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą teismų praktika, šį terminą skaičiavo nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo termino pabaigos. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

9. Kaip pagrįstai nurodoma nubaustojo ir jo atstovo skunde, ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui kvalifikuoti reikšmingas pakartotinumo požymis siejamas su naujo administracinio nusižengimo padarymu, kai jį padaro transporto priemonės vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, taip pat šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Tuo tarpu bendrojoje teisės normoje – ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinai administracinis nusižengimas laikomas padarytu, jeigu jį padaręs asmuo per metus nuo 1) administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba 2) nuo dienos, kurią administracinė nuobauda baigta vykdyti ar 3) administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju, formaliai vertinant, bendrosios kodekso dalies teisės norma pakartotinumo sąvoką apibrėžia plačiau nei ji reglamentuojama ANK specialiosios dalies, numatančios atsakomybę už atskirus administracinius nusižengimus, straipsnyje.

10. Vis tik šiame kontekste pažymėtina, kad ANK yra kodifikuotas teisės aktas, tad tai reiškia, kad nei viena iš jo normų negali būti aiškinama atsietai, jos turi būti vertinamos sistemiškai, be kita ko, atsižvelgiant į bendruosius teisės principus bei vadovaujantis teleologiniu įstatymo aiškinimo principu, įvertinant patraukimo administracinėn atsakomybėn, o tuo pačiu ir nuobaudų už teisei priešingus veiksmus, skyrimo tikslus. Tik tokiu būdu gali būti užtikrinamas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, kurie akcentuojami ir Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 15 d. ir kt. nutarimuose. ANK 5 straipsnyje administracinio nusižengimo sąvoka apibrėžiama kaip uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tačiau toks administracinio nusižengimo apibrėžimas nereiškia, kad asmeniui neskyrus administracinės nuobaudos (pvz. ANK 34 straipsnio 6 dalies atveju), jis nebus laikomas padariusiu administracinį nusižengimą. Be to, minėtoje įstatymo nuostatoje atskirai nenurodoma ir ANK numatytų administracinio poveikio priemonių skyrimo galimybė, nepaisant to, kad šios priemonės tam tikrais įstatyme numatytais atvejais yra neatsiejamos nuo administracinės nuobaudos ir kartu su ja taikomos privalomai. Taigi administracinės nuobaudos sąvoka atskirose ANK straipsnių dispozicijose vertinant asmens padarytą administracinį nusižengimą gali būti suvokiama plačiau nei tik ANK 23 straipsnio ribose.

11. Administracinės nuobaudos paskirtis numatyta ANK 22 straipsnyje. Tik pasiekus visus jame nurodytus tikslus galima spręsti apie administracinės atsakomybės konkrečiam asmeniui pakankamumą. Tačiau tam tikrais atvejais vien administracinės nuobaudos, kurių rūšys numatytos ANK 23 straipsnyje ir atitinkamo specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, skyrimas šių tikslų įgyvendinimo neužtikrina. Būtent šiems tikslams pasiekti kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos tam tikros administracinio poveikio priemonės, kurių neįvykdžius, institucijos ar teismo nutarimas, kuriuo nustatyta administracinės atsakomybės apimtis konkrečiam asmeniui, negali būti laikomas įvykdytu ANK 22 straipsnio prasme. Taigi aptariama administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių diferenciacija aktuali individualizuojant asmeniui taikytiną atsakomybę už tam tikrą konkretų administracinį nusižengimą.

12. Vis tik analizuojant ir aiškinant ANK 40 ir 427 straipsnių konkurenciją, negali būti vadovaujamasi vien lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, būtina atsižvelgti ir į analizuojamų normų esmę, jų reglamentavimo tikslus. Administracinių nusižengimų pakartotinumas lemia didesnį asmens ir jo teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kadangi asmeniui ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai anksčiau taikytinomis poveikio priemonėmis nebuvo pasiekti. Kaip minėta, šiems tikslams pasiekti asmeniui skiriamos ne tik administracinės nuobaudos, bet ir administracinio poveikio priemonės, taigi būtent konstatavus jų visumos nepakankamumą teisei priešingiems veiksmams užkardyti, gali būti sprendžiama apie asmens veiksmų pakartotinumą. Šio instituto esmė bendrąja prasme atskleidžiama ANK 40 straipsnyje, iš kurio nuostatų matyti, jog administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai ir tada, kai asmuo jį padaro per vienus metu nuo administracinio poveikio priemonės vykdymo pabaigos. Taigi, nepaisant to, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje pakartotinumas, vertinant lingvistiškai, siejamas tik su administracinės nuobaudos paskyrimu, tačiau, jau aptartų motyvų visumoje atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią kaip atskirą administracinį nusižengimą kvalifikuoti asmenų vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jie tai daro pakartotinai, ANK 427 straipsnio 1 dalyje nurodyta pakartotinumo sąvoka turi būti vertinama neatsietai nuo ANK 40 straipsnio nuostatų, ANK 427 straipsnyje nurodomą nuobaudos sąvoką aiškinant tiek ANK 23 straipsnio, tiek ir ANK 27 straipsnių apimtyje.

13. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad iš esmės analogiškai aptariamas klausimas sprendžiamas teismų praktikoje (administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-47-1121/2020, AN2-444-658/2019 ir kt.). Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad analogišką klausimą sprendžiant ankstesni teismų sprendimai nebuvo peržiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tačiau šie skundo argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo šiuo klausimu žemesnės instancijos teismų formuojamos praktikos. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, vieningą teismų praktiką ir teisės aiškinimo bei taikymo taisykles formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tačiau Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu de jure įtvirtinto teismo precedento horizontalusis poveikis pasireiškia tuo, jog teismai yra saistomi ne tik aukštesnės instancijos, bet ir savo pačių priimtų sprendimų analogiškose bylose. Esant šioms aplinkybėms, apeliantui ir jo atstovui skunde nenurodžius jokių objektyvių argumentų, kurie nebuvo įvertinti ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose vertinant aptariamą teisės taikymo klausimą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šioje situacijoje aktualia teismų praktika. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių analizuodamas ANK 427 straipsnyje įvirtintą pakartotinumo požymį tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinės poveikio priemonės atžvilgiu taip pat sistemiškai rėmėsi ANK 40 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-60-693/2018).

14. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog sprendžiant, ar asmuo pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai, nenukrypdamas nuo nuosekliai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, vertino ANK 40 straipsnio nuostatas ir vienų metų laikotarpį ryšium su administracinio nusižengimo padarymo pakartotinumu vertino atsižvelgdamas į V. R. administracinio poveikio priemonės termino pabaigos, o ne baudos sumokėjimo, dieną. Esant šioms aplinkybėms, V. R. administracinis nusižengimas laikytinas padarytu pakartotinai, todėl teisingai kvalifikuotas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutarimą nepakeistą ir V. R. bei jo atstovo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.