Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Nagrinėdamas bylą, teismas vadovavosi CK 6.271 straipsniu, nustatančiu, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pažymėjo, kad šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Viešoji atsakomybė remiasi restitutio in integrum principu, kuris reiškia, kad asmuo, patyręs žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą, kuri sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebūtų atsiradusi. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio nuostatas, proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. ABTĮ 58 straipsnis numato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.). Pirmesnėje administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais faktais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, o teismo sprendimo (nutarties) motyvai dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo nėra prejudiciniai faktai (nustatytos faktinės bylos aplinkybės).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartį, konstatavo, kad byloje nustatyta viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų - pareigūnų veiksmų neteisėtumas.

Pareiškėja, pagrįsdama turėtas išlaidas (turtinę žalą), pateikė įrodymus: UAB „Automagija“ 2012 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUP000012966, čekio kopiją, UAB „Osvalda“ PVM sąskaitą faktūrą OSV Nr. 001514, kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) Iš šių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėja už automobilio „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą sumokėjo minėtoms įmonėms 2350,00 Lt. Teismas, ištyręs įrodymus, konstatavo, kad pareiškėja patyrė 2350,00 Lt turtinę žalą, ši žala kilo dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl šiuo atveju yra visos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai, žalos pareiškėjai padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Remdamasis šiais argumentais, teismas patenkino pareiškėjos reikalavimą dėl 2350 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimą dėl 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktą neturtinės žalos apibrėžimą, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Taip pat atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio taikymo teismų praktiką, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme).

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo yra iš dalies pagrįsti. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Tokios materialios, pirmiausia, piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d.. nutarimas). Konkrečioje byloje nustatomas neturtinės žalos dydis turi atitikti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str. 4 d.), formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Kadangi įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

III.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, rėmėsi Kelmės rajono apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis, kuriomis buvo konstatuota, kad R. M. priklausančio automobilio apgadinimai (žala) padaryti galimai neteisėtais L. S. veiksmais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad policijos pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą L. S., rėmėsi įvykio aplinkybėmis, kurios lėmė sprendimą kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Pareigūnas eismo įvykio vietoje išsiaiškino, kad L. S. transporto priemonę vairavo neteisėtai. Administracinio teisės pažeidimo bylos dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų žinybingos teismui, todėl patrulis įvykio vietoje negalėjo ir nesiėmė spręsti, ar gali R. M. automobilis būti konfiskuojamas ar ne, o ėmėsi reikalingų priemonių užtikrinti galimo teismo nutarimo įvykdymą. Kelmės rajono apylinkės teismas L. S. padarytą administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavo iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į 129 straipsnį tik išnagrinėjęs ATP bylą. Šiaulių apygardos administracinis teismas priteisė pareiškėjai 2350 Lt turtinei žalai atlyginti už automobilio transportavimą ir saugojimą, tačiau nesigilino, kodėl susidarė tokia pinigų suma, neatsižvelgė į tai, kad teismo posėdžiai Kelmės rajono apylinkės teisme buvo ne kartą atidėti, administracinės bylos nagrinėjimo datos perkeltos ne dėl policijos pareigūnų kaltės. Dėl to, apelianto nuomone, kyla klausimas, ar neturi už padarytą turtinę žalą solidariai atsakyti ir L. S.Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja nesikreipė į Telšių AVPK Kelmės r. PK Viešosios policijos skyrių, kad automobilis būtų jai grąžintas ankščiau, nei Kelmės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo L. S. ATP bylą. Dėl to kyla klausimas, kodėl iš policijos komisariato yra priteista piniginė kompensacija už visą automobilio saugojimo aikštelėje laiką. Apeliantas nesutinka ir dėl neturtinės žalos pagrįstumo bei priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti. Apelianto teigimu, policijos pareigūnai veikė teisėtai, t.y. taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

L. S. šioje byloje negali būti solidariu atsakovu, kadangi ne dėl jo veiksmų transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta neteisėtai, o dėl Telšių AVPK Kelmės r. PK pareigūnų veiksmų. Teismas iš Telšių AVPK Kelmės r. PK pagrįstai priteisė žalą už visą automobilio saugojimo aikštelėje laiką. Iki 2012 m. rugsėjo 19 d. (kai buvo išnagrinėta ATP byla ir išrašytas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę) pareiškėja negalėjo naudotis jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, nepaisant pastangų teisėtomis priemonėmis apginti savo pažeistas teises. Pareiškėja pažymi, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. išrašius leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. 23, ji automobilį atsiėmė iš karto, tą pačią dieną.Policijos pareigūnai nekreipė dėmesio į pareiškėjos paaiškinimus įvykio vietoje ir prašymus priverstinai nenuvežti jai priklausančio neteisėtai užvaldyto automobilio, nes informavo pareigūnus, kad automobilį parsigabens iš įvykio vietos (pievos) į savo sodybą su vietinių gyventojų pagalba. Nors, anot apelianto, policijos pareigūnai eismo įvykio metu jau buvo išsiaiškinę, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas neteisėtai užvaldytu pareiškėjos automobiliu, jį vis tiek priverstinai nuvežė, o ne atidavė teisėtam savininkui (pareiškėjai).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėja iškėlė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Žalą pareiškėja kildina iš Telšių AVPK Kelmės r. PK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų priverstinai nuvežant pareiškėjos automobilį „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos po to, kai pareiškėjos automobilį neteisėtai užvaldęs asmuo jį vairuodamas nuvažiavo nuo kelio ir sugadino.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai iš atsakovo Telšių AVPK Kelmės r. PK 2350 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas neįvertino visų ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija, tikrindama bylą atsižvelgė, ir į šį įstatymo reikalavimą.

Administracinių teismų kompetencijai priskirta nagrinėti bylas (ABTĮ 15 str.1 d.3 p.) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi CK 6.273 straipsnio 1 dalimi, 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr.932 1 punktu bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauti valstybei įgaliojo valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Taigi bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė (CK 6.271 straipsnis), atsakovu į bylą atsakovu turi būti įtraukta Lietuvos valstybė, kurią atstovauja atitinkamas administravimo subjektas.

Nors pareiškėja reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą teisiniu pagrindu nurodė CK 6.271 straipsnį, tačiau atsakovu į bylą įtraukė ne Lietuvos valstybę, o Telšių AVPK Kelmės r. PK. ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo pateikiamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi priimdamas pareiškėjos skundą nesprendė dėl pareiškėjos skunde nurodyto atsakovo pakeitimo ir įtraukimo į bylą tinkamo atsakovo, t.y. Lietuvos valstybės.

ABTĮ 54 straipsnyje nurodyta, kad jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

Teisėjų kolegija, išklausiusi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. posėdžio garso įrašą (teisminio proceso Nr.3-64-3-01244-2012-3) nustatė, kad pirmosios instancijos teismas dėl tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą nesprendė ir teismo posėdyje, nesiūlė pareiškėjai pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, nepaaiškino netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių. ABTĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Minėta, kad bylose dėl žalos atlyginimo dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atsakovu į bylą turi būti įtraukta Lietuvos valstybė. Be to, pažymėtina, kad atstovauti valstybę turi tinkamas subjektas. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 patvirtintus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatus (2012 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 5-V-136 redakcija) Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra teritorinė policijos įstaiga, įgyvendinanti policijos uždavinius ir vykdanti jai pavestas funkcijas Telšių apskrities Telšių rajono, Mažeikių rajono savivaldybių ir Šiaulių apskrities Akmenės rajono bei Kelmės rajono savivaldybių teritorijose. Taigi Kelmės rajono PK yra tik juridinio asmens, t.y. Telšių AVPK, struktūrinis padalinys. Telšių AVPK yra atitinkamų valstybės skiriamų biudžeto lėšų valdytojas ir būtent iš jo dispozicijoje esančių lėšų turėtų būti atlyginama žala, jei ji CK 6.271 straipsnio pagrindu būtų priteistą pareiškėjai dėl Telšių AVPK struktūrinio padalinio pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš Telšių AVPK Kelmės r.PK pareiškėjai atitinkamas pinigų sumas žalai atlyginti, faktiškai priėmė sprendimą dėl neįtraukto į bylą asmens pareigų. Apeliacinės instancijos teismas šio pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo negali pašalinti nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, kadangi juridinis asmuo - Telšių AVPK, kuris pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes turėtų atstovauti Lietuvos valstybę CK 6.271 straipsnio prasme, apskritai nėra įtrauktas į bylą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra sprendimo negaliojimo besąlyginis pagrindas (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas perduodant bylą nagrinėti iš naujo, kad būtų pašalintas minėtas esminis procesinės teisės normų pažeidimas ir jį pašalinus byla būtų išnagrinėta iš naujo (ABTĮ 140 str.1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.