Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal patentą, teistas:

– Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – 20 MGL bauda;

– Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 20 MGL bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

– Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesiams ir 20 MGL bauda;

– Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 20 MGL bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

– Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (4 epizodai), 302 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

– Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 20 MGL bauda;

– Tauragės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme;

– Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas; 2018 m. spalio 23 d. paleistas atlikęs bausmę;

– Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 parų areštas; bausmę atlikęs 2018 m. gruodžio 12 d.;

– Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams.; 2019 m. gruodžio 23 d. paleistas atlikęs bausmę;

– Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 30 parų areštas; 2020 m. lapkričio 6 d. paleistas atlikęs bausmę;

– Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

– Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas 2022 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesne neatlikta bausme, laisvės atėmimu 8 mėnesiams ir 15 dienų; 2022 m. spalio 19 d. paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

I. L. 2023 m. balandžio 17 d., apie 00 val. 38 min., Šilalės m., Struikų g. 5, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdėdamas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulaikymo patalpoje, tyčia sugadino svetimą, Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą, tai yra tyčia spirdamas kojomis išdaužė ir sugadino automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulaikymo patalpos plastikinę sienelę, tuo padarydamas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 534,82 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. L. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis buvo pas mamą ir ruošėsi važiuoti namo. Nežino dėl kokios priežasties atvažiavo pareigūnai, tačiau jis policijos tarnybiniu automobiliu buvo išvežtas į Šilalę. Vienas pareigūnas išėjo į komisariatą, o kitas pasiliko automobilyje. Pareigūno prašė, kad jį išleistų į tualetą, nes automobilyje buvo laikomas apie tris valandas. Pareigūnas nenorėjo girdėti, pagarsino automobilyje grojusią muziką, kažką rašė. Kaltinamasis nurodė barškinęs ir įskėlęs stiklą. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad visa tai galėjo įvykti 2023 m. balandžio 17 d., naktį, 0.38 val. Tuo metu buvo kažkiek išgėręs, tačiau nepamena kiek tiksliai alkoholio buvo išgėręs. Pažymėjo, kad net jeigu ir nebūtų vartojęs alkoholio, vis tiek būtų taip pasielgęs, nes jo neišleido į tualetą. Teismui pagarsinus byloje esantį vaizdo ir garso įrašo peržiūros protokolą (b. l. 37-38), I. L. paaiškino, kad su ranka davė į tą sienelę, kuri įskilo. Vėliau nurodė, kad praėjo ilgas laiko tarpas, buvo neblaivus ir gal šiandien visų detalių nepamena. Gali būti, kad kaltinime nurodytos teisingos aplinkybės, t. y., kad jis koja spyrė. Nurodė, kad pripažįsta civilinį ieškinį, tačiau nėra atlyginęs jokios ieškinio dalies. Mano, kad padarytą žalą galės atlyginti dalimis, nes jo pajamos nėra pastovios.

Kadangi kaltinamasis I. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) pareiškimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad I. L. 2023 m. balandžio 17 d. sugadino tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulaikymo patalpos plastikinę sienelę, tuo padarydamas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 534,82 eurų turtinę žalą (b. l. 13-15).

Iš „ALTASAUTO“ informacinio pranešimo matyti, kad automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulaikytųjų skyriaus pertvaros remontas sudaro 534,82 eurai (b. l. 26).

Iš 2023 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Šilalės m., Struikų g. 5, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato automobilių stovėjimo aikštelėje. Apžiūros metu apžiūrėtas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantis automobilis „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)užfiksuotas sulaikymo patalpos plastikinės sienelės sugadinimas (b. l. 17-23).

Iš 2023 m. balandžio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. balandžio 16 d. vakare dėl smurto artimoje aplinkoje fakto smurtavęs neblaivus I. L., kuriam 22 val. 32 min., girtumo tikrinimo aparatu Alcotest 6810, Nr. 1919625 nustatytas 2,71 promilių girtumas, buvo sulaikytas ir patalpintas į Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulaikymo patalpą. 2023 m. balandžio 17 d., apie 00 val. 38 min., minėtam tarnybiniam policijos automobiliui stovint adresu Šilalės m., Struikų g. 5, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato automobilių stovėjimo aikštelėje, I. L. tyčia kojomis spardydamas sulaužė sulaikymo patalpos plastikinę sienelę (b. l. 33-34).

Iš 2023 m. gegužės 3 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas iš policijos tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulaikymo patalpos. Protokole nurodyta, kad vaizdo ir garso įraše matosi, kaip tarnybinio automobilio sulaikymo patalpoje sėdintis I. L. spiria iš dešinės kojos į priekį ir vaizdas pradingsta. Po to pasigirsta vienas stiprus bildesys ir kažką sakantis moteriškas balsas (b. l. 37-38).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. BK 187 straipsnyje nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022). Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

BK 190 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą,

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad I. L. 2023 m. balandžio 17 d., apie 00 val. 38 min., Šilalės m., Struikų g. 5, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdėdamas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulaikymo patalpoje, tyčia sugadino svetimą, Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą, tai yra tyčia spirdamas kojomis išdaužė ir sugadino automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulaikymo patalpos plastikinę sienelę, tuo padarydamas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 534,82 eurų turtinę žalą. Šias faktines aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Vaizdo įrašo protokole nurodyta, kad užfiksuoto vyro išvaizda visiškai atitinka kaltinamojo išvaizdą.

Taigi I. L. veikoje nustatyti visi objektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai.

Minėta, kad kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai prisipažino ir parodė, jog policijos automobilio sulaikymo patalpos plastikinę sienelę sugadino dėl to, kad tokiu būdu siekė atkreipti į save policijos pareigūno dėmesį – reikalavo jį išleisti į tualetą. Taigi pripažintina, kad I. L. veikė tiesiogine tyčia, kas sprendžiama iš to, jog jam akivaizdžiai buvo žinomos bei suvokiamos atitinkamo elgesio, daužant ir spiriant koja į policijos automobilio plastikinę sienelę, pasekmės.

Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, kad I. L. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai. Tad kaltinamojo kaltė padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kadangi kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nors nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, egzistavimą. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014, 2K-49-693/2019 ir kt.). Nors šioje baudžiamojoje byloje nėra rašytinio įrodymo (pvz., neblaivumo nustatymo akto), patvirtinančio I. L. neblaivumo faktą, tačiau kaltinamasis neneigia buvęs neblaivus. Tačiau kaltinamasis taip pat patvirtino, kad jo neblaivumas neurėjo įtakos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymui, t. y. I. L. patvirtino, kad būtų ranka daužęs ir koja spyręs į policijos automobilio sulaikymo patalpos plastikinę sienelę ir būdamas blaivus, kadangi tokiu būdu jis reikalavo ir būtų reikalavęs jį išleisti į tualetą. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo neblaivumas neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl šiuo atveju nėra galima išvada dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, egzistavimo.

Kaltinamasis I. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas trylika kartų (b. l. 43-60), yra baustas administracine tvarka (b. l. 83-115), šiuo metu nedirbantis, į įskaitą neįrašytas, viešosios įstaigos Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro duomenimis, I. L. 2021 m. gegužės 11 d. teiktos Tauragės psihikos sveikatos centro psichiatro ir priklausomybių gydytojo paslaugos (diagnozės kodas F10.2).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam skyrimo, teismas pažymi, kad sankcija už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teistas net trylika kartų ir itin daug kartų baustas administracine tvarka, į tai, kad praeityje I. L. teismai yra skyrę ir baudos, ir arešto bausmes, tačiau tai nesuformavo kaltinamajam nuostatų laikytis įstatymų, t. y. ankstesni teistumai bei paskirtos bausmės jo nepaveikė taip, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų – jokių išvadų dėl savo elgesio I. L. nepadarė, teismas sprendžia, kad švelnesnės, nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiuo atveju nepasiektų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties ir tikslų. Teismo vertinimu, I. L. charakterizuojančios aplinkybės neleidžia skirti jam švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės, nes švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu yra nepakankama priemonė daryti įtaką kaltinamojo elgesiui ir užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausią už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtiną bausmę – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui – 1 (vieneriems) metams.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju I. L. yra nuteisiamas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog I. L. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada bus grindžiama toliau nurodomais motyvais.

Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad I. L. nedarys naujų nusikaltimų, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis jau yra teistas trylika kartų, praeityje jam buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai I. L. nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad I. L. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteisiamas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Taip pat jis daug kartų baustas administracine tvarka.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad išimtinių aplinkybių, susijusių su kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti I. L. teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, šioje byloje nėra.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-2013). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

Baudžiamojoje byloje Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 534,82 Eur turtinę žalą. Atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, civiliniame ieškinyje nurodytos žalos dydis yra pagrįstas prie ieškinio pridėtais dokumentais, kaltinamasis neginčija civilinio ieškinio ir jame nurodyto žalos dydžio, planuoja padarytą žalą atlyginti dalimis, konstatuotina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas. Iš kaltinamojo I. L. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistina 534,82 Eur turtinei žalai atlyginti.

VI. Dėl proceso išlaidų

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kaltinamajam I. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 312-313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. L. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš I. L. 534,82 Eur turtinės žalos atlyginimą Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio I. L. sulaikymo.

I. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.