- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-325-580/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29077-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. K., D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Merimee Kinnisvara, Sergorus, Prime Leasing, Ogrinda, Merimee Kinnisvara & Ehitus OU, Ride Share
- Kreditorius
- Merimee Kinnisvara & Ehitus OU, Corpus A, Luminor Bank, Senamiesčio ūkis, RIADOM, Swedbank, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Gelvora, Namų priežiūros centras, CONLEX, Argus saugos tarnyba, Turkmėnlita, Vilniaus šilumos tinklai, PUM plius, Investicijos ir kapitalas, VILNIAUS VANDENYS, UAB Lietuvos energijos tiekimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys byloje Merimee Kinnisvara & Ehitus OU, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Namų priežiūros centras“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Conlex“, antstolė B. P., antstolis A. N., antstolis D. B., A. S., I. D., K. K., uždaroji akcinė bendrovė „PUM plius“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-10 nutartimi D. K. iškelta bankroto byla. Teismas 2018-11-29 nutartimi patvirtino bankrutuojančio D. K. kreditorių reikalavimo tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas K. K. prašo nutraukti D. K. bankroto bylą. Nurodo, kad:
2.1. D. K. skolos Estijos bendrovei Merimee Kinnisvara Ehitus OU (toliau – Estijos bendrovė) kelia daug abejonių, nes dokumentai nepatvirtina šio kreditoriaus reikalavimų;
Šalies argumentai
2.2. D. K. sutampa viename asmenyje, kaip kreditorius ir skolininkas. Kreditorinis reikalavimas Estijos bendrovei sudaro 58 proc. visų D. K. kreditorinių reikalavimų ir yra inicijuotas paties bankrutavusio asmens, sudarant apsimestinius sandorius. Iš D. K. pateiktų asmeninių banko sąskaitų išrašų matyti, kad visos pinigų sumos iš ofšorinių įmonių Ammotrade Limited ir Barristers Inc, gautos iki paskolų sutarčių sudarymo, nors mokėjimo pagrindu buvo nurodyti paskoliniai susitarimai, kurių tuo metu dar nebuvo. Tik po kelerių metų buvo sudarytos paskolų sutartys dėl D. K. jau pervestų pinigų. D. K., siekdamas išvengti pinigų apmokestinimo, įvardijo juos kaip paskolinius;
2.3. tiek paskolų sutartys, tiek vekseliai tėra tariamojo sandorio priedangos dokumentai ir D. K. nebuvo niekam skolingas. Tariamos paskolų sutartys ir jų vykdymą užtikrinantys vekseliai išduoti tomis pačiomis dienomis, tačiau paskolos sutarties sudarymo vieta nurodoma užsienyje, o vekselio išdavimo vieta – Vilnius. Vekselio tekstas ir indosamentai užpildyti ant atskirų lapų. Nei pagal vieną vekselį negautas vykdomasis įrašas. Mokumo atkūrimo plano vykdymas pažeis kreditorių interesus ir nebus pasiekti įstatyme numatyti tikslai.
3. D. K. bankroto administratorius M. T. prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1. K. K. neįrodė nė vienos sąlygos, kurios sudarytų pagrindą nutraukti bankroto bylą. Pareiškėjas remiasi prielaidomis. Pareiškėjas nenurodė, kaip dėl tariamai neteisingos informacijos apie bankrutuojančio asmens įsipareigojimo Estijos bendrovei plane numatytos priemonės galėtų būti neįvykdytos;
3.2. kreditorinis reikalavimas Estijos bendrovei bankroto administratoriaus buvo įvertintas kaip pagrįstas, o nutartis, kuria buvo patvirtintas šio kreditoriaus reikalavimas, nebuvo apskųsta. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusią teismo nutartį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo;
3.3. vien ta aplinkybė, kad kreditoriaus Estijos bendrovės kreditorinį reikalavimą sudaro 58 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, nereiškia, kad 2/3 gautinų pagal planą piniginių lėšų bus skiriama kreditoriaus Estijos bendrovės kreditoriniam reikalavimui patenkinti. Net ir tuo atveju, jei Estijos bendrovės kreditorinis reikalavimas nebūtų įtrauktas į patvirtintą kreditorių sąrašą, tai nepaneigtų aplinkybės, jog D. K. yra nemokus, nes likusių kreditorinių reikalavimų suma yra 5 427 511,50 Eur.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Estijos bendrovė prašo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad:
4.1. nėra nei vienos sąlygos bei įrodymų dėl mokumo atkūrimo plano nevykdymo, o pareiškėjo reikalavimų sumą sudaro šimtą kartų mažiau nei 2/3 dalių kreditorinių reikalavimų suma;
4.2. nėra pagrindo teigti, jog kreditorius sutapo su skolininku, nes paskolas suteikė juridinis asmuo, todėl ji turi būti grąžinama juridiniam asmeniui, o ne jos valdytojui (akcininkui, vadovui ar pan.);
4.3. vienintelis likvidžiausias D. K. turtas yra įkeistas ,,Swedbank” AB, todėl tikėtina, kad kiti kreditoriai gaus santykinai nedidelę dalį piniginių lėšų;
4.4. K. K. nepateikė jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytų aplinkybių dėl apsimestinių sandorių sudarymo.
Šalies argumentai
5. D. K. su pareiškimu dėl bankroto bylos nutraukimo nesutiko. Nurodė, jog:
5.1. jis nėra susijęs su K. K. nurodytomis įmonėmis, tokiu būdu jo pinigai negalėjo būti valdomi. Visos įmonės, iš kurių skolinosi pinigus, priklausė jo verslo partneriams iš Rusijos Federacijos, su šiomis įmonėmis turėjo stiprius ir draugiškus ryšius, tai leido pinigus skolintis pasitikėjimo ir žodinio susitarimo pagrindu, sutartiniai santykiai buvo įforminti vėliau. Kiekvienos paskolos sutarties užtikrinimui jis paruošdavo neprotestuotiną vekselį. Visuose jo išduotuose vekseliuose vykdymo vieta yra nurodyta jo asmeninė sąskaita banke;
5.2. nei vienas kreditorius neprieštaravo jo pateiktam mokumo atkūrimo planui, todėl jis jo laikosi;
5.3. K. K. D. K. faktiškai nėra nieko skolingas, nes jis yra vienintelis kreditorius, kuris niekada nepervedė nei vieno euro.
Atsiliepimas
6. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė nutraukti D. K. bankroto bylą. Nurodė, kad:
Šalies argumentai
7.1. pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl D. K. nesąžiningumo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėti veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai nulėmė D. K. finansinę būklę. D. K. kreditoriniai reikalavimai ir be Estijos bendrovės būtų sudarę sąlygas jam iškelti bankroto bylą;
7.2. nepateikta duomenų, kad sandoriai tarp Estijos bendrovės ir D. K. yra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais. Pareiškėjo K. K. pareiškime pateikti samprotavimai apie galimą sandorių netikrumą, siekiant gauti pinigines lėšas iš ofšorinių kompanijų, nėra pagrįsti įrodymais. Nurodytos aplinkybės dėl sandorių sudarymo aplinkybių, vekselių sudarymo datos ir vietos nėra pakankamas pagrindas konstatuoti D. K. nesąžiningumą;
7.3. teismui patvirtinus D. K. finansinius reikalavimus, Estijos bendrovės reikalavimų K. K. neginčijo. Reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo nėra suformuluota ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vien aplinkybė dėl sandorių sudarymo vėliau, nei buvo pervesti pinigai į D. K. sąskaitą, nesudaro pagrindo pripažinti sandorius niekiniais ir negaliojančiais bei nepaneigia kreditoriaus Estijos bendrovės reikalavimo teisės. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio sudarymo faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), tačiau tokiu atveju niekinio sandorio sudarymo faktas turi būti akivaizdus. Teismas tokios išvados padaryti negali. Suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, jeigu jis mano, kad yra nusikalstamos veikos požymiai;
7.4. D. K. yra skolingas juridiniam asmeniui. Nėra įrodymų, kad bankrutavęs asmuo yra susijęs su minėto kreditoriaus valdymu, todėl skola turi būti grąžinama paskolos davėjui, t. y. juridiniam asmeniui. K. K. neįrodinėjo, jog D. K. nevykdo teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano;
7.5. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas atitinka pareiškėjo ir kreditorių interesus. Nei vienas iš kreditorių neišreiškė pritarimo dėl bankroto bylos nutraukimo. Nėra pagrindo nutraukti iškeltos bankroto bylos K. K. nurodytais pagrindais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Suinteresuotas asmuo K. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį ir tenkinti suinteresuoto asmens prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo. Nurodė, kad:
8.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kelia suinteresuotajam asmeniui pareigą ginčyti sandorius. Fizinio asmens bankroto procese ginčyti bankrutuoti siekiančio asmens ir jo kreditoriaus sandorius turi teisę tik bankroto administratorius. Administratoriaus pasyvi pozicija ir sandorių, dėl kurių kiti kreditoriai reiškia pagrįstus prieštaravimus, neginčijimas, nesaisto teismo ir nesukelia jam prievolės priimti sandorį, kaip kreditorinio reikalavimo įrodymą. Teismas turi savarankišką teisę ir pareigą vertinti kreditorių patikimumą ir jų reikalavimų pagrįstumą;
8.2. milijoninės pinigų sumos buvo keletą metų pervedamos į D. K. asmenines banko sąskaitas Lietuvoje ir tik po 2-3 metų buvo surašytos paskolų sutartys šiems pinigams. Nesusijęs asmuo kelis metus nevestų į fizinio asmens banko sąskaitą milijonines pinigų sumas, neturėdamas tinkamai įformintų paskolinių santykių. Pinigų pervedimas prieštarauja CK 6.871 straipsnio 2 daliai, kad juridinių asmenų paskolos sandoriams reikalinga rašytinė forma. Byloje nėra originalų vekselių, kurių pagrindu Estijos bendrovė reiškia kreditorinius reikalavimus D. K., nežinoma, kaip išpildyti indosamentai. Teismas nepagrįstai teigia, jog D. K. skolingas juridiniams asmeniui Estijos bendrovei. Jeigu pagal paskolos sutartis D. K. buvo jose nurodytų ofšorinių bendrovių skolininkas, jam išduodant vekselį šių paskolų užtikrinimui įvyko sutarties šalių pasikeitimas, nes vekseliuose nurodoma jų įvykdymo vieta yra D. K. asmeninės banko sąskaitos;
8.3. sandoriai yra niekiniai CK 1.81 straipsnio 1 dalies prasme. Pinigų patekimas į D. K. asmenines banko sąskaitas Lietuvoje, įvardijant juos kaip paskolos suteikimą, nesant paskolos sutarčių, o po to sudarytų paskolos sutarčių vykdymo užtikrinimas vekseliais, kurie turėjo būti įvykdyti sumokant kaip paskolą D. K. gautus pinigus atgal į tą pačią jo asmeninę sąskaitą, yra akivaizdus pinigų plovimas, nes trečiojo asmens pinigai paverčiami asmeniniais nemokant pajamų mokesčio. Vekseliuose atlikti indosamentai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms – vekselio tekstas ir indosamentai yra išpildyti ant atskirų lapų;
8.4. įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti kreditorių sąrašą atveria kelią tolimesnei proceso eigai, tačiau neeliminuoja teismo teisės peržiūrėti patvirtintus kreditorinius reikalavimus. Procese nėra apribota laike suinteresuotojo asmens teisė reikšti teismui reikalavimus dėl kitų kreditorių reikalavimų, kad ir pripažįstamų bankrutuojančio asmens, nepagrįstumo.
9. Bankroto administratorius prašė atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
9.1. teismas pagrįstai sprendė, kad K. K. neįrodė, kad bankroto byla galėtų būti nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindu. Pareiškėjas neteisingos informacijos apie įsipareigojimus kreditoriui Estijos bendrovei pateikimą grindė prielaidomis. Pareiškėjas neįrodinėjo, kaip dėl tariamai neteisingos informacijos apie bankrutuojančio asmens įsipareigojimus Estijos bendrovei plane numatytos priemonės galėtų būti neįvykdytos. Kreditoriaus reikalavimą bankroto administratoriaus vertina kaip pagrįstą. Bankroto administratoriui kreditoriaus atstovas buvo pateikęs susipažinimui kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų (vekselių) originalus;
9.2. teismo nutarties dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo įsiteisėjimas sukelia teisinius padarinius, kokie atsiranda įsiteisėjus bet kuriam baigiamajam teismo procesiniam sprendimui. Nutartis dėl Estijos bendrovės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra įsiteisėjusi, Estijos bendrovės kreditorinis reikalavimas negalėjo būti peržiūrėtas pareiškėjui pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos nutraukimo. Pareiškėjas kelia klausimą dėl kreditoriaus Estijos bendrovės kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, tuo siekia įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo. Teismas turi teisę patikslinti kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo tik tuo atveju, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas;
9.3. tai, kad Estijos bendrovės kreditorinį reikalavimą sudaro 58 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, nereiškia, kad 2/3 visų gautinų pagal planą piniginių lėšų bus skiriama šio kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Bankroto byloje patvirtinti 728 789,39 Eur dydžio hipotekos kreditorių kreditoriniai reikalavimai, iš jų 135 422,85 Eur pirmos eilės kreditorių reikalavimai, 12 520 998,46 Eur antros eilės kreditorių reikalavimai;
9.4. bankroto bylos nutraukimas būtų prieštaravęs bendriesiems civilinės teisės principams, kadangi bankrutuojantis asmuo yra akivaizdžiai nemokus. Bankroto byloje bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 13 385 210,7 Eur. Net pardavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą nėra teorinių galimybių per protingą laikotarpį atsiskaityti su visais kreditoriais. Estijos bendrovės kreditorinio reikalavimo dydis yra 7 957 699,20 Eur. Jei Estijos bendrovės kreditorinis reikalavimas nebūtų buvęs įtrauktas į finansinių reikalavimų sąrašą, tai nepaneigtų, kad bankrutuojantis asmuo yra nemokus.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Estijos bendrovė prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
10.1. įrodymų, kad vietoje paskolų cirkuliavo D. K. asmeniniai pinigai apeliantas nepateikė. Apeliantas neįrodo, kad D. K. yra susijęs su kreditoriais-paskolos davėjais. Darant prielaidą, kad D. K. pats valdė įmones Ammotrade Limited ir Barristers Inc., apeliantas be pagrindo sutapatina fizinį asmenį ir juridinius asmenis. Paskolas suteikė juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad kreditorius sutapo su skolininku;
10.2. į bankrutuojančio asmens sąskaitą buvo atliekami pavedimai nurodant „paskolos sutartis“, mokėtojai buvo Ammotrade Limited ir Barristers Inc. Paskolos nebuvo grąžintos, todėl kreditoriai įgijo teisę jų reikalauti. Kreditoriai reikalavimo teisę perleido kitoms įmonėms, taip pat ir Estijos bendrovei;
10.3. pareiškėjas nepagrįstai laiko vekselius suklastotais, kadangi faktiškai D. K. pinigus gavo, kas įrodo, jog paskoliniai santykiai tarp jo ir kreditorių egzistavo. Vekseliai kreditoriui buvo papildoma garantija, jog skola bus grąžinta. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančio D. K. nurodytas aplinkybes apie paskolų sudarymą ir vekselių išdavimą;
Šalies argumentai
10.4. apelianto teiginiai, jog vekselio tekstas ir indosamentai išpildymas ant atskirų lapų indosamentus daro negaliojančiais, neatitinka tikrovės. Indosamentai surašyti ant antros vekselio pusės, o ne ant atskirų lapų. Su ginčo vekselių originalais susipažino bankroto administratorius;
10.5. pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį teismo 2018-05-16 nutartis, kuria buvo patvirtintas Estijos bendrovės reikalavimas, laikytina prejudiciniu faktu. Estijos bendrovė realiai egzistuoja. Nesuprantama, kodėl praėjus daugiau kaip 1,5 metų apeliantas kvestionuoja Estijos bendrovės reikalavimo teisėtumą. Kitiems kreditoriams abejonių nekilo;
Šalies argumentai
10.6. nepagrįstai teigiama, jog D. K. iš savo turto pardavimo didžiąją dalį pajamų gaus pats. Šiuo metu parduotas vertingiausias turtas – butas, visas pajamas už tai gaus hipotekinis kreditorius AB „Swedbank“, tačiau šio kreditoriaus reikalavimas nebus patenkintas. Bankrutuojantis asmuo taip pat turi aukštesnės eilės kreditorius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
12. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta nutraukti bankrutuojančio fizinio asmens D. K. bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; 2) teismas nepatvirtina plano; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių; 5) paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 6) fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; 7) iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla; 8) fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 9) fizinis asmuo miršta; 10) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.
14. Pareiškėjas prašė nutraukti bankrutuojančio asmens D. K. bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėjo teigimu, bankrutuojantis asmuo suklaidino teismą dėl skolos Estijos bendrovei – bankrutuojantis asmuo pagal jo sudarytas paskolos sutartis ir išduotus vekselius nebuvo skolingas. Dėl šios priežasties planas ir teismo nutartis, kuria patvirtintas planas, yra niekiniai, nes jų pagrindas yra niekiniai sandoriai ir tikrovės neatitinkantys dokumentai, dėl ko neteisėtai bus paskirstyti 2/3 visų gautinų pagal planą piniginių lėšų, tuo esmingai pažeidžiant tikrųjų kreditorių teises.
15. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
16. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-10 nutartimi D. K. buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas M. T.. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2017-12-14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-07 nutartimi patvirtino (2018-02-22, 2018-03-21, 2018-05-16, 2018-06-01, 2018-10-26 ir 2018-12-19 nutartimis patikslino) bankrutuojančio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-16 nutartimi buvo patvirtintas antros eilės kreditoriaus Estijos bendrovės 7 957 699,20 Eur dydžio finansinis reikalavimas bei antros eilės kreditoriaus pareiškėjo K. K. 102 601,47 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Nutartis dėl nurodytų kreditorių kreditorinių reikalavimų patvirtinimo atskiruoju skundu per nustatytą terminą apskųsta nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-29 nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų ir jo mokumo atkūrimo planas. Nutartis patvirtinti planą įsiteisėjo 2019-02-05.
17. Pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tam, kad bankroto byla būtų nutraukta reikia nustatyti šių sąlygų visumą: 1) bankrutuojantis asmuo turi pateikti neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita, 2) dėl neteisingos informacijos apie turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita pateikimą plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nurodytas pagrindas nutraukti fizinio asmens D. K. bankroto bylą neegzistuoja.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Taigi, viena vertus bankroto bylos iškėlimo momentu, teismas sprendžia pagal pareiškėjo teikiamus duomenis, atitinkamai laikant, kad visa pateikta informacija yra teisinga, kita vertus, po bankroto bylos iškėlimo paaiškėjus, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą (ne visą) informaciją, kurios paaiškėjimas iš esmės lemtų priešingą nemokumo vertinimą, plano įgyvendinimo galimybes ir kt., gali būti pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
19. Atmestini pareiškėjo teiginiai, jog D. K. pateikė neteisingą informaciją apie skolinius įsipareigojimus kreditoriui Estijos bendrovei.
20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pagal bendrąsias CPK 178 straipsnio taisykles pareiškėjas, teigdamas, jog D. K. sudaryti sandoriai, kurių pagrindu Estijos bendrovė įgijo reikalavimo teises į D. K., yra niekiniai ir apsimestiniai, turėjo pareigą pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas remiasi tik prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais apie D. K. nesąžiningumą. Bankroto administratorius neginčija fizinio asmens skolinių įsipareigojimų Estijos bendrovei. Priešingai, bankroto administratorius, gavęs iš Estijos bendrovės nurodytą 7 957 699,20 Eur skolą pagrindžiančius dokumentus, D. K. įsipareigojimus šiai įmonei pripažino pagrįstais ir pateikė tvirtinti teismui. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo nurodyti sandoriai ar vekseliai būtų nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais įsiteisėjusiais teismo sprendimais, tuo tarpu vertinti juos kaip niekinius ex offixio vien pagal pareiškėjo deklaratyviai nurodytas aplinkybes nėra pagrindo. Nepateikus pareiškėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, teismas negali nustatyti, kad bankrutuojantis asmuo elgėsi nesąžiningai ir kad kreditoriaus Estijos bendrovės pateikti dokumentai yra neteisingi. Pareiškėjas neįrodė bankrutuojančio asmens nesąžiningumo, kad jis sąmoningai, aktyviais/pasyviais veiksmais siekė priešingų FABĮ numatytiems tikslų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl bankrutuojančio asmens nesąžiningumo nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad minėti veiksmai nulėmė bankrutuojančio asmens finansinę būklę, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, D. K. kreditoriniai reikalavimai ir be kreditoriaus Estijos bendrovės reikalavimo būtų sudarę sąlygas iškelti bankroto bylą.
21. Sutiktina su bankroto administratoriumi, jog pareiškėjas kelia klausimą dėl kreditoriaus Estijos bendrovės kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, netiesiogiai siekia įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Estijos bendrovės kreditorinis reikalavimas peržiūrėjimo. Pareiškėjo teigimu, įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą neeliminuoja teismo teisės peržiūrėti patvirtintus kreditorinius reikalavimus jų teisėtumo aspektu.
22. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad res judicata taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų: viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo; kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditoriniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).
23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-16 nutartimi buvo patvirtintas antros eilės kreditoriaus Estijos bendrovės 7 957 699,20 Eur dydžio finansinis reikalavimas bei antros eilės kreditoriaus pareiškėjo K. K. 102 601,47 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Estijos bendrovės kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas atsižvelgiant į bankroto administratoriaus 2018-04-10 prašymą, kuriame bankroto administratorius išsamiai pasisakė dėl jo pagrįstumo ir pridėjo pagrindžiančius įrodymus. Bankroto administratorius nurodė, jog kreditorius Estijos bendrovė finansinį 7 957 699,20 Eur reikalavimą (iš kurių 6 910 056,61 Eur sudaro pagrindinė skola ir 1 047 642,59 Eur palūkanos) grindžia perimtu kreditoriniu reikalavimu į bankrutuojantį asmenį, t. y. devyniais vekseliais bei paskolų sutartimis, kurių pagrindu pasirašyti vekseliai. Bankroto administratorius nurodė, jog kreditoriaus atstovas jam pateikė dalį mokėjimų pavedimų kopijų, patvirtinančių pinigų bankrutuojančiam asmeniui perdavimo faktą pagal sudarytas paskolos sutartis, likusių pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų kreditoriaus atstovas pateikti negalėjo dėl objektyvių priežasčių (paskolos buvo suteiktos bankrutuojančio asmens bendrovėms, kurios bankrutavusios, todėl visas pavedimų kopijas galima rasti tik bendrovių buhalterijoje archyve).
24. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, spręstina, jog įstatymas nesuteikia galimybės bankroto proceso dalyviams kvestionuoti patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas, patvirtinęs kreditoriaus reikalavimą, turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo tik tuo atveju, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-16 nutartis yra įsiteisėjusi, kreditoriaus Estijos bendrovės patvirtintas kreditorinis reikalavimas pripažintas pagrįstu ir jis negali būti peržiūrėtas sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo. Pažymėtina ir tai, jog administratoriaus pateikti duomenys ir paaiškinimai dėl kreditoriaus Estijos bendrovės finansinio reikalavimo pagrįstumo yra byloje, tačiau pareiškėjas, kaip bankrutuojančio asmens kreditorius, teismui patvirtinus nurodytą reikalavimą, jo neginčijo, dėl pateiktų duomenų nepagrįstumo nepasisakė.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, jog D. K. mokumo atkūrimo plano vykdymas pažeis kreditorių interesus ir nebus pasiekti įstatyme numatyti tikslai, kadangi didžioji dalis pagal planą gautų piniginių lėšų bus skiriama kreditoriaus Estijos bendrovės kreditoriniam reikalavimui patenkinti.
26. Bankroto administratorius nurodo, jog kreditoriaus Estijos bendrovės kreditorinį reikalavimą sudaro 58 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.
27. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką reglamentuoja FABĮ 29 straipsnis. Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai). Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Pagal FABĮ 29 straipsnio nuostatas, hipotekos kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš įkeisto turto, o pirmos eilės kreditorių reikalavimai yra tenkinami pirmiau nei antros eilės kreditorių reikalavimai.
28. Bankroto administratoriaus duomenimis, D. K. bankroto byloje yra patvirtinti tiek hipotekos kreditorių kreditoriniai reikalavimai (bendra teismo patvirtintų hipotekos kreditorių finansinių reikalavimų suma – 728 789,39 Eur), tiek pirmos eilės kreditorių reikalavimai (bendra teismo patvirtintų pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 135 422,85 Eur), o taip pat ir antros eilės kreditorių reikalavimai (bendra teismo patvirtintų antros eilės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 12 520 998,46 Eur). Atsižvelgiant į tai, matyti, jog pagal planą gautos piniginės lėšos bus skiriamos pagal FABĮ 29 straipsnyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir nebus skiriamos išimtinai kreditoriaus Estijos bendrovės kreditoriniam reikalavimui patenkinti. Pareiškėjo teiginiai dėl kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo laikytini nesudarančiais pagrindo konstatuoti, jog dėl D. K. pateiktos informacijos (kuri pareiškėjo nuomone yra neteisinga) apie bankrutuojančio asmens įsipareigojimus Estijos bendrovei plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Duomenų, jog D. K. mokumo atkūrimo planas nėra vykdomas, pareiškėjas nepateikė.
29. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas pripažįsta teisiškai nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog D. K. pateikė neteisingą informaciją apie savo įsipareigojimus kreditoriui Estijos bendrovei ir dėl to jo mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Papildomai pažymėtina, jog nei vienas iš D. K. kreditorių neišreiškė motyvuotų pritarimų dėl bankrutuojančio asmens bankroto bylos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neegzistuoja FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindas nutraukti bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą.