Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys byloje – M. P., E. P. ir antstolis S. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2019 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. S-19002240 pasiūlė skolininkui M. P. per 20 dienų, t. y. iki 2019 m. spalio 30 d., pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas sutikimo nepateikė. Remdamasi tuo pagrindu, pareiškėja 2020 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą su minėtu prašymu.

Suinteresuoto asmens M. P. atsiliepimo argumentai

2) tarp antstolio, M. P., (duomenys neskelbtini) vyksta ginčai dėl tinkamo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. Būtent neva už šios nutarties netinkamą vykdymą M. P. paskirta bauda, kurią išieško antstolis. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020 nutarė panaikinti antstolio 2020 m. sausio 23 d. surašytą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-20000007. Teismas konstatavo, kad antstolis nėra atlikęs turto identifikavimo veiksmų, nėra nustatęs, ar (duomenys neskelbtini) gamykloje yra trečiųjų asmenų turtas, kuriuo uždrausta naudotis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad (duomenys neskelbtini) nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolio 2020 m. kovo 18 d. patvarkymas Nr. S-20-34-4593, kuriuo remiantis jis išieško skolą, priimtas taip pat vadovaujantis 2020 m. sausio 23 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. B-20000007, kuris buvo panaikintas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad antstolis nėra atlikęs turto identifikavimo veiksmų, yra pagrindas išvadai, kad šiai dienai antstolio nustatytos baudos (skolos) dydis yra nepagrįstas. Suinteresuoto asmens vertinimu, kol nebus aiški skolos suma, antstolis negali atlikti vykdymo veiksmų, taip pat nėra galima nuspręsti, kiek ir kokio M. P. turto reikės padengti skolą. Šiuo metu vyksta trys teisminiai ginčai dėl antstolio paskaičiuotos baudos dydžio bei antstolio veiksmų neteisėtumo. M. P., nesutikdamas su paskirtos baudos dydžiu, yra apskundęs antstolio patvarkymus Nr. S-20-34-4593 bei Nr. B-20000007, kuriais ir buvo nustatytas konkretus baudos dydis M. P.. Šiai dienai nei vienas bylos nagrinėjimo procesas dėl paskirtos baudos dydžio pagrįstumo nėra pasibaigęs, todėl nėra aišku, ar antstolio paskirtos baudos dydis yra teisingas;

3) faktą, jog pritaikytas turto arešto mastas yra visiškai neproporcingas konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1688-254/2020. Teismas įpareigojo antstolį patikslinti M. P. atžvilgiu pritaikyto turto arešto mastą ir areštuoti M. P. bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą tik tokioje apimtyje, jog būtų užtikrinama išieškotina suma bei vykdymo išlaidos. Tai reiškia, jog bet kokie turto atidalijimo veiksmai iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės bus galimi tik tada, kai antstolis atliks turto arešto masto patikslinimą. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų nustatyti M. P. turto dalis būtent šioje proceso stadijoje, iš esmės būtų padaryta žala visai M. P. bei sutuoktinės nuosavybei, nes nustačius M. P. dalis bendrame turte, ženkliai kristų turto vertė, kadangi turto naudojimas, disponavimas bei valdymas taptų apsunkintas. Susidarytų situacija, kai nesant jokių aiškių turto vertės kriterijų yra nepagrįstai išskiriama M. P. dalis bendrame turte, nors faktiškai tokie veiksmai laikytini pertekliniais. Toliau būtų atliekamas turto vertinimas, skelbiamos turto varžytynės, galiausiai M. P. turtas būtų realizuotas;

4) antstolio patvarkymas dėl turto dalies nustatymo Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo panaikintas. Tai reiškia, jog panaikinus minėtą patvarkymą, Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą dėl M. P. turto dalies nustatymo be jokio teisinio pagrindo. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog patvarkymas dėl turto dalies nustatymo yra priimtas kito neteisėto patvarkymo Nr. B–20000007 pagrindu, todėl privalo būti panaikintas. Taigi teismas konstatavo ir patvarkymo dėl turto dalies nustatymo neteisėtumą. Atitinkamai nei vieno iš minėtų patvarkymų pagrindu negali būti atliekami jokie tolimesni vykdymo veiksmai. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas vienas pagrindinių teisės principų, jog iš neteisės nekyla teisė (ex iniuria ius non oritur), o antstolis veiktų viršydamas savo įgaliojimus ir pažeisdamas CPK imperatyvias nuostatas.

žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2020 m. gruodžio 23 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20002519 dėl turto arešto akto patikslinimo, kuriuo panaikintas antstolio taikytas areštas skolininko M. P. nurodytam nekilnojamajam turtui.

Kitam skolininko turtui, t. y.

(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijoms (4 000 000 vnt.),

(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijoms (30 120 001 vnt.),

areštas paliktas galioti.

Taigi antstolis prašė nustatyti dalis skolininkui M. P. priklausančiam turtui:

(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijoms (4 000 000 vnt.),

(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijoms (30 120 001 vnt.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos prašymas netenkinamas.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. To paties straipsnio 5 punktas nustato, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi.

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, antstolis S. U. 2019 m. kovo 5 d. priėmė vykdyti Utenos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2VP-486-844/2018 dėl baudos (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui M. P. išieškojimo. Piniginis išieškojimas – 207 000 Eur. Išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2019 m. kovo 27 d. turto arešto aktu Nr. S-19000733 antstolis nustatė turto arešto mastą – 221 107,93 Eur bei aprašė M. P. priklausantį nekilnojamą turtą:

- žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (areštuojama dalis: 219/815);

- pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A5p;

- garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2020 m. balandžio 27 d. turto arešto aktu Nr. S-20000967 buvo patikslintas 2019 m. kovo 27 d. turto arešto aktas ir papildomai įregistruotas areštas M. P. nuosavybės teise priklausančioms

- UAB (duomenys neskelbtini) akcijoms (akcijų skaičius – 30120001 vnt., vienos akcijos nominali vertė – 0,29 Eur);

- UAB (duomenys neskelbtini) akcijoms (akcijų skaičius – 4000000 vnt., vienos akcijos nominali vertė – 0,29 Eur).

Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1688-254/2020 įpareigojo antstolį patikslinti skolininko M. P. atžvilgiu 2019 m. kovo 27 d. turto arešto aktu Nr. S-19000733 ir 2020 m. balandžio 27 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. S-20000967 taikomo arešto mastą. Tuo pagrindu 2020 m. gruodžio 23 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-20002519 dėl turto arešto akto patikslinimo, kuriuo panaikino antstolio taikytą areštą skolininko M. P. nurodytam nekilnojamajam turtui ir paliko galioti areštą tik šiam turtui:

UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijoms (4 000 000 vnt.),

UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijoms (30 120 001 vnt.).

Taigi byloje, šios dienos duomenimis, yra nustatytos tokios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

1. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio S. U. 2020 m. gruodžio 23 d. patvarkymu yra areštuotas skolininko M. P. turtas, dėl kurio pareiškėjos atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija nesikreipė šioje civilinėje byloje, t. y. pareiškėja neprašė nustatyti skolininko turto dalį:

butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas.

2. Pareiškėjos atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prašė nustatyti skolininko turto dalį nekilnojamajam turtui, kuriam areštas jau yra panaikintas 2020 m. gruodžio 23 d. antstolio patvarkymu:

žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Areštas 2020 m. gruodžio 23 d. antstolio patvarkymu paliktas taikyti

žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijoms (30 120 001 vnt.),

UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijoms (4 000 000 vnt.).

Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad po šios bylos iškėlimo paaiškėjo naujos aplinkybės, patvirtinančios, kad antstolis neteisėtai 2019 m. kovo 27 d. turto arešto aktu ir 2020 m. balandžio 27 d. turto arešto aktu areštavo skolininko M. P. turimą turtą už vertę, iš esmės viršijančią išieškomą skolos sumą. Tuo pagrindu antstolis Kauno apygardos teismo buvo įpareigotas areštą patikslinti. Tačiau patikslinus areštuojamą turtą, pirma, į areštuoto turto sudėtį pateko turtas, dėl kurio Valstybinė mokesčių inspekcija net nesikreipė į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį, antra, areštas daliai turto, dėl kurio pareiškėja kreipėsi šioje byloje, apskritai buvo panaikintas.

Dar daugiau, Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1688-254/2020 panaikino antstolio S. U. 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą Nr. S-20001107 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, konstatavęs šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: antstolis S. U. skundžiamu 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. S-20001107 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl pareiškėjui priklausančios turto dalies nustatymo visame bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomame turte, kurio vertė iš esmės viršijo išieškomą skolos sumą; taigi antstolis areštavo iš esmės daugiau skolininko ir jo sutuoktinės bendrai valdomo turto, negu jo reikia išieškotinai sumai, minėtas antstolio pasiūlymas yra neproporcinga priemonė siekiant įvykdyti teismo sprendimą ir nepagrįstai varžo skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybės teises; antstolio 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymas dėl siūlymo išieškotojui VMI kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo yra panaikintas pagrįstai.

Taigi esant panaikintam 2020 m. gegužės 19 d. antstolio patvarkymui Nr. S-20001107 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ir pareiškėjos atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija išlaikė teisinį pagrindą prašyti nustatyti skolininko turto dalį. Šiuo atveju sutiktina su suinteresuoto asmens M. P. atsiliepimo argumentu, kad antstoliui viršijus savo įgaliojimus ir pažeidus CPK imperatyvias nuostatas, atitinkamai iš tokių neteisėtų veiksmų negali kilti pareiškėjos teisė reikalauti nustatyti skolininko turto dalį.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, pareiškėjos prašymas laikomas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl nėra tenkinamas (CPK 177–178, 185, 667 straipsniai).

Kiti suinteresuotų asmenų argumentai (dėl nepagrįstai apskaičiuotos baudos dydžio, dėl nagrinėjamų kitų civilinių ginčų) neturi teisinės reikšmės šios bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 593, 667 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašymo dėl skolininko M. P. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.