- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-07
- Bylos Nr.
- e2-390-553/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00258-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Konica Minolta Baltia“
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konica Minolta Baltia“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 25 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konica Minolta Baltia“ ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Novakopa“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Konica Minolta Baltia“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2026 m. vasario 5 d. rašte nurodytus viešojo pirkimo komisijos sprendimus dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėtojo UAB „Novakopa“; įpareigoti atsakovą atmesti pirkimui pateiktą UAB „Novakopa“ pasiūlymą; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą dėl spausdinimo, kopijavimo ir skenavimo paslaugų (pirkimo ID 5984682) (toliau – ir pirkimas), kurio dokumentai buvo paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS). Ieškovė pirkime pateikė pasiūlymą. 2026 m. vasario 5 d. raštu perkančioji organizacija informavo apie nustatytą pasiūlymų eilę: pirmoje vietoje buvo UAB „Novakopa“ pasiūlymas (80 balų, pasiūlymo kaina 476 400,00 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), antroje – Orgsis, UAB (50,40 balų, 1 635 000,00 Eur be PVM), trečioje – UAB „Konica Minolta Baltia“ (48,20 balų, 873 000,00 Eur be PVM). Viešojo pirkimo komisija pripažino UAB „Novakopa“ pasiūlymą laimėjusiu ir nusprendė su šiuo tiekėju sudaryti pirkimo sutartį. Ieškovė, nesutikdama su tokiu sprendimu, 2026 m. vasario 11 d. pateikė pretenziją, kurioje prašė atmesti UAB „Novakopa“ pasiūlymą, teigdama, kad jis neatitinka pirkimo dokumentų techninės specifikacijos reikalavimų. Perkančioji organizacija 2026 m. vasario 20 d. pretenziją atmetė.
3. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija nepagrįstai pripažino laimėtoju UAB „Novakopa“, nes jos pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Pirma, pasiūlyti daugiafunkciniai įrenginiai neatitinka reikalavimo dėl pirmos juodos kopijos spausdinimo laiko, kuris turi būti ne ilgesnis kaip 6,3 sekundės, kadangi gamintojo dokumentacijoje nurodytas 7–8 sekundžių laikas. Antra, pasiūlyta spausdinimo valdymo programinė įranga „MyQ Enterprise“ neatitinka reikalavimo įdiegti klasterio sprendimą, kuris užtikrintų ne tik aukštą spausdinimo paslaugų pasiekiamumą (ne mažesnį kaip 99,95 proc.), bet ir apkrovos balansavimą tarp kelių serverių. Ieškovės teigimu, ši sistema veikia „Active-Passive“ architektūra, kurioje tik vienas serveris yra aktyvus, o kiti veikia kaip rezerviniai ir įsijungia tik gedimo atveju, todėl realus apkrovos balansavimas tarp serverių nevyksta. Be to, deklaruojamas 99,999 proc. pasiekiamumas laikomas nepagrįstu, nes vien tik sistemos perjungimas gedimo atveju gali trukti iki 90 sekundžių ir viršyti leidžiamą prastovos laiką. Ieškovė taip pat remiasi specialistų atlikta technine analize, kurioje konstatuota, kad aukštas pasiekiamumas ir apkrovos balansavimas yra skirtingi ir savarankiški reikalavimai, o pasiūlyta sistema užtikrina tik gedimų valdymą (angl. failover), bet ne darbo krūvio paskirstymą tarp kelių serverių. Todėl, ieškovės nuomone, UAB „Novakopa“ pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos 6 skyriaus 1.1 papunkčio reikalavimų ir turėjo būti atmestas. Ieškovė taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ) perkančioji organizacija privalo atmesti pasiūlymą, kuris neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, ir negali jų interpretuoti laisvai, nes tai pažeistų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus. Be to, techninės specifikacijos reikalavimai laikomi pasiūlymo dalimi, kurios negalima keisti ar tikslinti po pasiūlymų pateikimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (registracijos Nr. DOK-6592).
5. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė, kurios pasiūlymas viešajame pirkime liko trečioje vietoje, ginčija tik pirmoje vietoje esančio tiekėjo (laimėtojo) pasiūlymą, tačiau nekvestionuoja antroje vietoje esančio tiekėjo Orgsis, UAB pasiūlymo ir neprašo jo atmesti. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, tiekėjo teisinis suinteresuotumas siejamas tik su realia galimybe sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinę naudą, o ne su abstrakčiu siekiu patikrinti ar pagerinti pirkimo procedūras. Toks suinteresuotumas egzistuoja tik tada, kai tiekėjas gina savo pažeistas teises ir turi realią galimybę laimėti konkursą, o tam būtina ginčyti visų aukščiau eilėje esančių dalyvių pasiūlymus. Nagrinėjamu atveju ieškovė to nepadarė, be to, nepateikė argumentų, pagrindžiančių jos realias galimybes tapti laimėtoja, o jos teiginiai grindžiami tik hipotetine prielaida, kad atmetus laimėtojo pasiūlymą jos padėtis galėtų pasikeisti. Tačiau pagal pirkimo sąlygas kitų dalyvių pasiūlymų balai neperskaičiuojami, todėl jos vieta eilėje nepasikeistų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien laimėtojo pasiūlymo ginčijimas, kai egzistuoja kitų aukščiau esančių tiekėjų pasiūlymai, paprastai nesukuria teisinio suinteresuotumo, o hipotetinė galimybė laimėti nelaikoma pakankamu pagrindu ginti teises teisme.
6. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog UAB „Novakopa“ pasiūlyti įrenginiai neatitinka techninės specifikacijos reikalavimo dėl pirmos juodos kopijos spausdinimo greičio (esą gamintojo dokumentacijoje nurodytas ilgesnis laikas), nes pasiūlymai buvo vertinami sistemiškai, atsižvelgiant į visos valdomų spausdinimo paslaugų sistemos funkcionalumą, o ne siaurai interpretuojant atskirus terminus. Reikalavimas „pirma kopija spausdinama“ iš esmės reiškia pirmojo lapo atspausdinimo laiką, o ne kopijavimą nuo stiklo, ir pagal šį rodiklį UAB „Novakopa“ įrenginiai reikalavimus atitinka. Be to, techninėje specifikacijoje nebuvo nustatyta atskiro kopijavimo nuo stiklo greičio reikalavimo, todėl toks kriterijus negalėjo būti vertinamas. Taip pat atmestinas ieškovės teiginys, kad pirkimo metu buvo keistas ar tikslintas šis reikalavimas – tokių paaiškinimų nebuvo teikta.
7. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog siūloma „MyQ Enterprise“ sistema neatitinka reikalavimų dėl apkrovos balansavimo ir aukšto pasiekiamumo, nes nepalaiko „active-active“ klasterio, nes pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama konkreti technologija, o tik funkcinis rezultatas – ne mažesnis kaip 99,95 proc. paslaugos pasiekiamumas ir apkrovos paskirstymas. Siūlomas sprendimas šiuos reikalavimus užtikrina per „Microsoft Failover Cluster“ technologiją ir kitus architektūrinius sprendimus, įskaitant vietinį užduočių apdorojimą, kuris sumažina serverių apkrovą. Ieškovės argumentai dėl esą nepakankamo patikimumo ar duomenų praradimo rizikos laikytini nepagrįstais, nes naudojamos technologijos užtikrina duomenų vientisumą ir sistemos veikimą net gedimo atveju.
8. Ieškovė netinkamai aiškina techninės specifikacijos reikalavimus, išplėsdama jų turinį, o tai prieštarauja viešųjų pirkimų principams, pagal kuriuos pasiūlymai turi būti vertinami tik pagal iš anksto nustatytas ir visiems vienodai taikomas sąlygas. Ieškovė nepagrįstai remiasi skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimu, nes jos pateikta pretenzija buvo abstrakti ir joje nebuvo aiškiai nurodyti konkretūs pažeidimai. Pagal įstatymą, teisme keliami reikalavimai turi sutapti su pretenzijoje nurodytais argumentais, tačiau šiuo atveju ieškovė išplėtė ginčo ribas ir nepateikė konkrečių įrodymų, kad jos teisės buvo pažeistos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Konica Minolta Baltia“ ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Novakopa“.
10. Teismas nustatė, kad atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) atviro (tarptautinio) konkurso būdu vykdo spausdinimo, kopijavimo ir skenavimo paslaugų viešąjį pirkimą, pirkimo ID 5984682, kuriame dalyvavo ieškovė. Sudarytoje pasiūlymų eilėje pirmą vietą užėmė UAB „Novakopa“, antrą – Orgsis, UAB, o ieškovė UAB „Konica Minolta Baltia“ liko trečioje vietoje. Atsakovo viešojo pirkimo komisija pripažino UAB „Novakopa“ pasiūlymą laimėjusiu ir priėmė sprendimą su juo sudaryti pirkimo sutartį.
Šalies argumentai
11. Ieškovė 2026 m. vasario 10 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad UAB „Novakopa“ pasiūlymas neatitinka esminių techninės specifikacijos reikalavimų dėl pirmos juodos kopijos spausdinimo laiko ir apkrovos balansavimo tarp serverių. Ji nekėlė abejonių dėl antros vietos tiekėjo pasiūlymo. Atsakovas 2026 m. vasario 20 d. pretenziją atmetė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir UAB „Novakopa“ pripažinimo laimėtoja bei įpareigoti atmesti šio tiekėjo pasiūlymą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas 2026 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė teisinio suinteresuotumo, tačiau, ieškovei pateikus atskirąjį skundą ir nurodžius, jog atmetus UAB „Novakopa“ pasiūlymą ji galėtų laimėti pirkimą, 2026 m. kovo 16 d. nutartimi šią nutartį panaikino ir ieškinį priėmė.
13. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 5 punkte nustatyta, jog, atmetus daugiausiai balų surinkusio dalyvio pasiūlymą ar jam pasitraukus, kitų dalyvių ekonominio naudingumo balai neperskaičiuojami. Tai reiškia, kad net ir pripažinus pirmos vietos tiekėjo pasiūlymą netinkamu ir jį atmetus, pasiūlymų eilė nepasikeistų ir ieškovė išliktų sekanti po Orgsis, UAB pasiūlymo. Ieškovė dėl Orgsis, UAB pasiūlymo pretenzijos nepateikė ir šio tiekėjo pasiūlymo ieškiniu neginčija.
14. Teismas nurodė, kad pagal VPĮ ir kasacinio teismo praktiką tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus siejama su realia galimybe sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir savo pažeistų subjektinių teisių gynimu. Nors ieškovė, kaip pirkimo dalyvė, yra tinkamas subjektas ginčyti sprendimus, vien šios aplinkybės nepakanka – būtina nustatyti ir jos teisių pažeidimą.
15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad trečią ar žemesnę vietą užėmęs tiekėjas paprastai gali pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą tik ginčydamas visų aukščiau esančių dalyvių pasiūlymus, o ne vien pirmos vietos, o pats suinteresuotumas turi būti realus, o ne hipotetinis.
16. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovė, būdama trečioje vietoje, ginčija tik pirmos vietos tiekėjo pasiūlymą, tačiau nepateikia argumentų dėl antros vietos tiekėjo pasiūlymo ir nėra duomenų, jog dėl jo būtų teikusi pretenziją. Atsižvelgiant į pirkimo sąlygas, net ir atmetus UAB „Novakopa“ pasiūlymą, pirmą vietą užimtų antroje vietoje esantis tiekėjas, todėl ieškovė bet kuriuo atveju netaptų pirkimo laimėtoja.
17. Dėl to teismas nusprendė, kad ieškovės nurodomas interesas yra tik hipotetinis ir nepatvirtina jos subjektinių teisių pažeidimo, nes net ir patenkinus ieškinį ji neįgytų realios galimybės sudaryti pirkimo sutartį.
18. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, todėl jos pareikštas reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo po ieškinio priėmimo, byla nutraukta kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
19. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-842-1060/2026; įpareigoti Kauno apygardos teismą ieškovės UAB „Konica Minolta Baltia“ pareikštą ieškinį nagrinėti iš esmės; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo, ir teigia, jog bylą buvo nepagrįstai nutraukta, taip pažeidžiant jos teisę į teisminę gynybą.
19.2. Ieškovė nurodo, kad jos teisinis suinteresuotumas yra realus, nes, pašalinus UAB „Novakopa“ pasiūlymą, būtent jos pasiūlymas surinktų daugiausia balų pagal pirkimo sąlygas, o Orgsis, UAB liktų antroje vietoje, todėl ji turėtų realią galimybę tapti laimėtoja.
19.3. Teigia, kad Orgsis, UAB pasiūlymo stabilumas nėra garantuotas – šis tiekėjas gali atsisakyti sudaryti sutartį arba būti pašalintas dėl kvalifikacijos neatitikties, juolab jog jo atitiktis buvo grindžiama savideklaracija, o ne išsamia dokumentų patikra.
19.4. Ieškovė pabrėžia, kad pagal pirkimo sąlygas ji neturėjo galimybės susipažinti su antros vietos tiekėjo pasiūlymu iki atitinkamo procedūrinio etapo, todėl objektyviai negalėjo jo ginčyti anksčiau.
19.5. Jos vertinimu, tik panaikinus UAB „Novakopa“ pasiūlymą atsirastų galimybė iš naujo vertinti pirkimo rezultatus ir potencialiai ginčyti kitą laimėtoją, todėl jos teisės yra tiesiogiai susijusios su ginčo baigtimi.
19.6. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad antroje vietoje esančio tiekėjo galimas pašalinimas ar atsisakymas sudaryti sutartį yra pernelyg hipotetinis, nurodydama, jog tokios situacijos viešuosiuose pirkimuose yra dažnos ir realios, tai patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos statistika.
19.7. Ieškovė, papildomai ginčydama UAB „Novakopa“ pasiūlymo atitiktį techninei specifikacijai – teigia, kad jis neatitinka reikalavimo dėl pirmos kopijos spausdinimo laiko (viršija 6,3 sek.) ir neužtikrina reikalaujamo apkrovos balansavimo tarp serverių. Ieškovė detalizuoja, kad siūlomas „MyQ Enterprise“ sprendimas veikia „Active-Passive“ režimu, todėl neužtikrina apkrovos paskirstymo tarp kelių serverių ir neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų dėl apkrovos balansavimo ir aukšto pasiekiamumo. Taip pat teigiama, kad 99,999 proc. pasiekiamumo deklaracijos yra nepagrįstos, nes realūs (angl failover) procesai trunka ilgiau nei leidžiama prastova, todėl šis reikalavimas taip pat nėra įvykdytas.
19.8. Ieškovė remiasi kasacinio teismo ir E. S. teismų praktika, pabrėžiančia platų tiekėjų teisės į teisminę gynybą aiškinimą, bei teigia, kad teismas privalėjo užtikrinti veiksmingą jos teisių apsaugą. Be to, nurodoma, kad viešųjų pirkimų bylose teismas turi aktyvų vaidmenį (ex officio), todėl negalėjo formaliai nutraukti bylos, neįvertinęs ginčo iš esmės.
19.9. Apibendrindama, ieškovė teigia, kad turi realią galimybę laimėti pirkimą, jei būtų atmestas UAB „Novakopa“ pasiūlymas, todėl jos teisinis suinteresuotumas egzistuoja, o teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.
Atsiliepimas
20. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
20.1. Ieškovė neįrodė savo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, nes vien dalyvavimas viešajame pirkime savaime nesuteikia teisės kreiptis į teismą – būtina pagrįsti realią ir konkrečią galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį bei įrodyti subjektinių teisių pažeidimą.
20.2. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tiekėjo teisinis suinteresuotumas siejamas su realia galimybe sudaryti sutartį ir gauti ekonominę naudą, o ne su abstrakčiais ar hipotetiniais interesais. Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus egzistuoja tik tada, kai nustatomos abi sąlygos – ieškovo tinkamumas ir jo subjektinių teisių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama trečioje vietoje, ginčijo tik pirmos vietos tiekėjo pasiūlymą, tačiau nekvestionavo antroje vietoje esančio tiekėjo pasiūlymo, todėl net ir panaikinus laimėtojo sprendimą ji netaptų pirkimo laimėtoja, nes į pirmą vietą pakiltų antras tiekėjas. Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodomos prielaidos dėl galimų ateities situacijų – antro tiekėjo atsisakymo sudaryti sutartį ar jo pašalinimo dėl kvalifikacijos neatitikties – yra hipotetinės ir teismų praktikoje nepripažįstamos pakankamu pagrindu teisiniam suinteresuotumui pagrįsti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės interesas yra tik teorinis ir nepakankamas.
20.3. Atsakovas pažymi, kad ieškovė, siekdama pagrįsti teisinį suinteresuotumą, privalėjo kvestionuoti ne tik pirmos, bet ir antros vietos tiekėjų pasiūlymų vertinimą, nes tik tokiu atveju galėtų būti paneigta jos užimama trečia vieta ir sudaryta reali galimybė pretenduoti į pirkimo laimėjimą. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė nekėlė argumentų dėl antroje vietoje esančio pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, jo vertinimo teisėtumo ar galimo atmetimo. Jos argumentai grindžiami prielaida, kad panaikinus pirmos vietos tiekėjo pasiūlymą būtų atkuriama ankstesnė situacija, tačiau pagal pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 5 punktą atmetus daugiausia balų surinkusį tiekėją kitų dalyvių balai neperskaičiuojami, todėl pasiūlymų eilė nesikeistų ir ieškovė liktų žemiau antroje vietoje esančio tiekėjo.
20.4. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad vien pirmos vietos tiekėjo pasiūlymo ginčijimas, nekvestionuojant kitų aukščiau esančių pasiūlymų, paprastai nėra pakankamas teisiniam suinteresuotumui pagrįsti, nes tokiais atvejais ieškovo teisė į pirkimo sutarties sudarymą realiai negali būti apginta vien šio ginčo išsprendimu. Taip pat pažymima, kad hipotetinės prielaidos dėl galimo antro tiekėjo atsisakymo ar pašalinimo dėl kvalifikacijos neatitikties nėra pakankamos, nes jos grindžiamos ne realiomis, o tik galimomis ir neapibrėžtomis ateities situacijomis.
20.5. Ieškovės pozicija neatitinka proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, nes dalinis reikalavimų ginčijimas suponuotų poreikį inicijuoti papildomus teisminius procesus, nors visi su pirkimu susiję klausimai turi būti sprendžiami viename procese. Kasacinio teismo praktika taip pat akcentuoja, kad viešųjų pirkimų ginčuose tiekėjas privalo savo interesus ginti kompleksiškai, pareikšdamas visus susijusius reikalavimus vienu metu.
20.6. Ieškovė neįrodė realaus subjektinių teisių pažeidimo ir galimybės, kad panaikinus ginčijamą sprendimą ji galėtų tapti pirkimo laimėtoja, todėl jos teisinis suinteresuotumas laikytinas hipotetiniu ir nepakankamu, o pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti bylą yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
22. Apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 25 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Konica Minolta Baltia“ ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Novakopa“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
23. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neįrodė teisinio suinteresuotumo, todėl byla pagrįstai nutraukta. Jos teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijant tik pirmos vietos tiekėjo pasiūlymą jos teisės negali būti apgintos, nes šio pasiūlymo panaikinimas realiai pakeistų pirkimo rezultatą ir suteiktų galimybę jai tapti laimėtoja. Taip pat apeliantė nesutinka, kad galimos antroje vietoje esančio tiekėjo pašalinimo ar atsisakymo sudaryti sutartį aplinkybės yra hipotetinės, nes tokios situacijos viešuosiuose pirkimuose yra realios. Be to, ji teigia, kad teismas formaliai aiškino teisinio suinteresuotumo institutą ir nepagrįstai susiaurino jos teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, todėl byla pagrįstai nutraukta kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos CVP IS priemonėmis atviro (tarptautinio) konkurso būdu vykdo spausdinimo, kopijavimo ir skenavimo paslaugų viešąjį pirkimą, pirkimo ID 5984682. Ieškovė pateikė savo pasiūlymą pirkime. Atsakovas 2026 m. vasario 5 raštu informavo apie nustatytą pasiūlymų eilę, į kurią įrašyti trijų tiekėjų pasiūlymai: pirmoje vietoje tiekėjo UAB „Novakopa“ pasiūlymas, antroje vietoje tiekėjo Orgsis, UAB, trečioje vietoje – UAB „Konica Minolta Baltia“ pasiūlymas. Atsakovo viešojo pirkimo komisija pripažino UAB „Novakopa“ pasiūlymą laimėjusiu ir priėmė sprendimą su juo sudaryti pirkimo sutartį. Taigi, ieškovės pasiūlymas pagal perkančiosios organizacijos sudarytą pasiūlymų eilę užėmė trečią vietą.
26. Ieškovė 2026 m. vasario 10 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria ginčijo tik pirmos vietos tiekėjo UAB „Novakopa“ pasiūlymo tinkamumą, tačiau nekvestionavo antros vietos tiekėjo Orgsis, UAB pasiūlymo.
27. Pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 5 punkte yra numatyta, kad tuo atveju, jei vertinant pasiūlymus daugiausiai balų surinkusio dalyvio pasiūlymas atmetamas arba vienas iš dalyvių pasitraukia, kitų dalyvių surinkti ekonominio naudingumo balai neperskaičiuojami. Todėl, net ir pripažinus pirmąją vietą laimėjusio tiekėjo pasiūlymą netinkamu ir jį atmetus, pasiūlymų eilė nepasikeistų ir ieškovė išliktų sekanti po Orgsis, UAB pasiūlymo, kurio apeliantė neginčijo.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 5 straipsnį teisę kreiptis į teismą turi asmuo, siekiantis apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas viešojo pirkimo bylą, visų pirma privalo įvertinti ieškovo teisinį suinteresuotumą ir ginčo nagrinėjimo teisinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020, 38 punktas).
29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tiekėjo teisinį suinteresuotumą sudaro dviejų elementų visuma: (i) tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ir (ii) subjektinių teisių pažeidimas. Tik šių elementų buvimas lemia teismo pareigą nagrinėti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 37 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 40 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškovės tinkamumo nėra, kadangi ji dalyvavo pirkime, tačiau spręstinas klausimas dėl antrojo elemento – jos subjektinių teisių pažeidimo.
31. Sprendžiant dėl šio elemento, būtina nustatyti, ar egzistuoja pakankamai realus ryšys tarp ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų ir ieškovės galimybių pasiekti jai reikšmingą teisinį rezultatą, inter alia, sudaryti viešojo pirkimo sutartį ar įgyvendinti kitus iš viešojo pirkimo santykių kylančius teisių gynimo būdus.
32. Byloje nustatyta, kad ieškovė užėmė trečią vietą pasiūlymų eilėje ir ginčijo tik pirmos vietos tiekėjo pasiūlymo vertinimą, tačiau nekvestionavo antroje vietoje esančio tiekėjo pasiūlymo teisėtumo. Be to, pagal pirkimo sąlygas, atmetus pirmos vietos tiekėjo pasiūlymą, kitų tiekėjų pasiūlymų vertinimo rezultatai nebūtų perskaičiuojami, todėl pirmą vietą užimtų antras tiekėjas.
33. Tokiomis aplinkybėmis vien pirmos vietos tiekėjo pasiūlymo galimas neteisėtumas savaime nesudaro prielaidų ieškovei pasiekti jos siekiamą rezultatą – būti pripažintai pirkimo laimėtoja ar sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai pirkime dalyvauja keli tiekėjai, vien tik pirmą vietą užėmusio dalyvio pasiūlymo ginčijimas, nesiejant jo su kitų aukščiau esančių pasiūlymų vertinimu, paprastai nesudaro pagrindo pripažinti tiekėjo subjektinių teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 55 punktas).
34. Ieškovės argumentai, kad antroje vietoje esantis tiekėjas ateityje galėtų atsisakyti sudaryti sutartį ar būti pašalintas iš pirkimo procedūrų, vertintini kaip grindžiami prielaidomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien hipotetinė galimybė ateityje pasikeisti tiekėjo padėčiai savaime nėra pakankama teisiniam suinteresuotumui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 29 punktas).
35. Vertindamas ieškovės argumentus dėl ribotų galimybių susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios aplinkybės savaime nepaneigia pareigos pagrįsti teisinį suinteresuotumą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus siejama su jo subjektinių teisių pažeidimu ir realia galimybe siekti viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).
36. Nors tiekėjas ne visais atvejais turi galimybę susipažinti su visais kitų dalyvių pasiūlymų duomenimis, vien nuoroda į informacijos trūkumą, nesiejant jos su konkrečiomis bylos aplinkybėmis ar bent bendro pobūdžio argumentais, leidžiančiais abejoti kitų pasiūlymų vertinimo teisėtumu, nagrinėjamu atveju nelaikytina pakankama pagrįsti ieškovės teisinį suinteresuotumą.
37. Papildomai pažymėtina, kad byloje nepateikta duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti antroje pasiūlymų eilės vietoje esančio tiekėjo atitiktimi pirkimo sąlygoms ar jo pašalinimo pagrindų egzistavimu. Ieškovė šio tiekėjo pasiūlymo nekvestionavo, taip pat nesikreipė dėl atitinkamų duomenų išreikalavimo. Vien aplinkybė, kad tiekėjo kvalifikacija pirkimo procedūrose buvo grindžiama savideklaracija, savaime neleidžia daryti išvados apie jos neatitiktį, nes toks kvalifikacijos pagrindimo modelis yra įprastas viešuosiuose pirkimuose, o dokumentų patikra atliekama vėlesniu procedūrų etapu.
38. Ieškovės argumentai dėl galimo šio tiekėjo pašalinimo ar atsisakymo sudaryti sutartį grindžiami prielaidomis ir nėra paremti konkrečiais bylos duomenimis, todėl nagrinėjamu atveju nepatvirtina realios galimybės ieškovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
39. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomas interesas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus nėra pakankamai konkretus ir realus. Byloje nenustatyta, kad net ir patenkinus jos pareikštus reikalavimus būtų sudarytos realios prielaidos pasiekti ieškovės siekiamą rezultatą ar kitaip reikšmingai pagerinti jos teisinę padėtį, todėl konstatuotinas vienos iš būtinųjų teisinio suinteresuotumo sąlygų – subjektinių teisių pažeidimo – neįrodymas.
40. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai nutraukė bylą dėl teisinio suinteresuotumo nebuvimo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
42. Atsakovas įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.