Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-10-16 · Civilinė byla Nr. 2A-583-154/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-16
Bylos Nr.
2A-583-154/2013
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00003-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
A. I., „BTA Insurance Company“ SE
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-583-154/2013

Teisėja V. Micevičienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00003-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija

(S)

35.2.;44.1.;44.2.;44.5.2.;44.5.2.4.;73.2.6.1.;121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Birutės Simonaitienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-109-136/2013, iškeltoje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams A. I. ir „BTA Insurance Company“ SE dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. P. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų „BTA Insutance Company“, SE ir A. I. lygiomis dalimis:

- turtinę žalą - 400 Lt netekto darbo užmokesčio ir 3800 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 4200 Lt iš kiekvieno po 2100 Lt ;

- 5000 Lt neturtinę žalą po 2500 Lt iš kiekvieno;

- priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas A. P. nurodė, kad 2011 m. spalio 31 d., 11:21 val., kelyje(duomenys neskelbtini) , 2,91 kilometre, įvyko eismo įvykis. Jis (ieškovas) 2011-11-11 Raseinių rajono PK buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 1 dalį 500,00 Lt bauda, kad vairuodamas automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir lenkdamas priekyje važiavusį traktorių, vairuojamą atsakovo A. I., neįsitikino, ar traktoriaus vairuotojas ruošiasi sukti į kairę ir susidūrė su traktoriumi. Šį nutarimą ieškovas apskundė Raseinių rajono apylinkės teismui, kuris perdavė administracinę bylą tirti policijos pareigūnams iš naujo. 2012-03-01 priimtu nutarimu ieškovas vėl buvo nubaustas 500,00 Lt bauda, tačiau jam apskundus šį nutarimą, Raseinių rajono apylinkės teismas skundą patenkino ir administracinę bylą nutraukė. Po šių teismo sprendimų kitam eismo dalyviui, t.y. atsakovui A. I., buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2012-06-04 Raseinių PK nutarimu jis buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 1 d. 500,00 Lt bauda. Kadangi eismo įvykio kaltininku yra pripažintas atsakovas A. I., todėl ieškovas prašo atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Ieškovas nurodė, kad eismo įvykio metu jis vairavo automobilį, kuris priklauso buvusiam darbdaviui IĮ „Aleksejus“. Kadangi eismo įvykio metu jo vairuojamas automobilis buvo sugadintas, darbdavys pareikalavo atlyginti jam dėl to patirtą 7000,00 Lt žalą, kurią jis atlygino. Nutraukus administracinę bylą, darbdavys grąžino sumokėtus pinigus.

Kadangi eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovui darbui priskirtas automobilis, jis negalėjo dirbti, nes darbdavys jam nedavė kitos transporto priemonės ir pagal darbdavio pasiūlymą jis buvo išleistas nemokamų atostogų nuo 2011-11-01 iki 2011-11-30, todėl, negavęs vieno mėnesio darbo užmokesčio, patyrė 400,00 Lt turtinę žalą.

Be to, ieškovas du kartus skundė Raseinių PK priimtus nutarimus dėl šio eismo įvykio ir tik po teisminių procesų dvejose administracinėse bylose administracinė byla buvo nutraukta. Šiose bylose ieškovą atstovavo advokatė, todėl jis patyrė 3800,00 Lt žalą.

Be to, dėl šio eismo įvykio ieškovas patyrė neturtinę žalą, nes būdamas nekaltas dėl eismo įvykio kilimo, ilgą laiką buvo tuo nepagrįstai kaltinamas, įrodinėjo savo nekaltumą, kurį laiką negalėjo dirbti. Vyko net du teisminiai procesai administracinėse bylose. Todėl patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 5000,00 Lt.

Prašė turtinę ir neturtinę žalą priteisti iš abiejų atsakovų lygioms dalimis.

Atsiliepimas

Atsakovas A. I. prašė ieškinį atmesti.

Nurodė, kad ne jis surašė administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą ir ne jis baudė ieškovą už sukeltą avariją. Jei policija, surašydama nutarimą, suklydo, tai už tai jis nėra atsakingas. Prašo priteisti iš ieškovo turėtas išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas draudikas „BTA Insutance Company“, SE su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad negautos pajamos turi būti įrodytos, tačiau ieškovas to nepadarė. Ieškovas eismo įvykio metu nebuvo sužalotas, todėl dėl sveikatos galėjo atlikti darbinęs pareigų. Darbdavys jam pasiūlė nemokamas atostogas, ieškovas sutiko, todėl nemokamas atostogas pasirinko darbdavio valia ir savo sutikimu. Taip pat atsakovas nesutinka atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovas patyrė administracinėje byloje, nes tai nėra draudiminis įvykis. Nurodė, kad ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl jo reikalaujamos neturtinės žalos (jo sveikatos pakenkimo ir pan.).

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Priteisė iš ieškovo A. P. atsakovui A. I. 1000,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų, o atsakovui „BTA Insurance Company”, SE 121,05 Lt kelionės išlaidų. Priteisė iš ieškovo A. P. 24,70 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-01-13 ir 2012-04-11 nutarimų matyti, jog administracinę nuobaudą paskyrę pareigūnai, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK nuostatų reikalavimus, įskaitant ir ATPK 256 straipsnį, įpareigojantį administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančią instituciją (pareigūną) surinkti įrodymus, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėjo, kad CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties CK 6.271straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas konstatavo, kad šis straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio šalis – valstybė ar savivaldybė padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Atsakovas bylose dėl žalos atlyginimo yra valstybė ar savivaldybė. Atsakomybė atsakovui kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Teismas nurodė, kad asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala būtų atlyginta, todėl dėl išvardintų priežasčių ieškinį šioje dalyje atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovas - draudimo įmonė „BTA Insurance Company” SE yra atsakovo A. I. eismo įvykio metu vairuoto traktoriaus transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas. Pažymėjo, kad 2011-10-31 eismo įvykio metu galiojant draudiminei apsaugai, A. I. vairuojant apdraustą priemonę, ieškovas dėl eismo įvykio nepatyrė jokios turtinės žalos, nes transporto priemonė priklausė „A.“ individualiai įmonei, kuriai draudimas apmokėjo už sugadintą automobilį. ieškovas nebuvo sužeistas, nebuvo sutrikdyta jo sveikata, todėl teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Ieškovas A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovas mano, kad policijos pareigūnai, kurie tyrė eismo įvykį, savo pareigas atliko tinkamai, ieškovas jiems neturi jokių pretenzijų, todėl jam nesuprantama teismo išvada, kad atsakinga už ieškovo patirtą žalą yra valstybės institucija, veikusi pagal įstatymą. Vien tas faktas, kad šios institucijos priimtas nutarimas buvo panaikintas, nedaro tyrėjų veiksmų neteisėtais. Priešingai, yra eismo įvykio kaltininkas, kuris buvo nubaustas, todėl ieškovas pareiškia jam ieškinį.

2. CK 6.270 str. 1 d. numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir

nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą, nes didesnio pavojaus šaltinio valdytojas - atsakovas A. I. atsakingas už ieškovui padarytą žalą ir ją privalo atlyginti.

3. Kaltas dėl 2011-10-31 eismo įvykio asmuo - atsakovas A. I. eismo įvykio metu vairavo traktorių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi buvo apdraudęs draudimo įmonėje „BTA Insurance Company“, SE filiale Lietuvoje. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė, todėl pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą turi būti mokama draudimo išmoka. Pagal šias taisykles žala nustatoma ir draudimo išmoka mokama dėl transporto priemonių valdytojų sukeltų eismo įvykių Lietuvos Respublikoje.

4. Turtinę ir neturtinę žalą ieškovas patyrė tik dėl eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovas A. I., todėl ieškovo patirta žala ir atsakovo veiksmai eismo įvykio metu yra priežastiniame ryšyje (CK 6.247 str.). Nurodo, kad atsakovai yra atsakingi už ieškovui eismo įvykiu padarytą žalą draudimo sutarties galiojimo metu, todėl, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, ieškovo patirtą žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, o tai, ko ši neatlygina, atlygina eismo įvykį sukėlęs kaltas asmuo.

5. Nors teismas atsakomybę atlyginti ieškovo patirtą žalą nurodo tikslinga ieškoti iš valstybės institucijų, tačiau nevertina, jog pripažinus, kad dėl eismo įvykio kaltas yra A. I., draudimo bendrovė sumokėjo draudimo išmoką ieškovo darbdaviui už ieškovo vairuotą ir sugadintą automobilį. Ieškovas mano, kad taip draudimo kompanija pripažino savo atsakomybę draudimo sutarties ribose. Todėl neaišku, kodėl draudimo kompanijos civilinės atsakomybės nelieka, kai iškyla klausimas dėl to pačiu eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo.

6. Nesutinka su teismo išvada, kad turtinė žala ieškovui nebuvo padaryta, nes automobilis, kurį ieškovas vairavo, yra ne jo, o dėl netekto darbo užmokesčio ieškovas turi kreiptis į darbdavį. Nurodo, kad vienas pagrindinių žalos atlyginimo principų yra visiškas nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad nuostolius patyręs asmuo privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-66/2005). Teigia, kad ieškovas įrodė žalos faktą ir žalos dydį, tačiau teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad šią žalą turi atlyginti kiti, bet ne eismo įvykio kaltininkas ir jo draudimo bendrovė. Nurodo, kad tokia pozicija prieštarauja CK 6.270 str. normoms ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

7. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendime pasisakė ne dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet dėl turtinės žalos. Teigia, kad teismas, netyręs vieno iš ieškinio reikalavimų - neturtinės žalos atlyginimo, nenurodydamas jokių motyvų, atmetė ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas A. I. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kadangi eismo įvykį įformino pareigūnai, mano, kad teismas visiškai pagrįstai sprendime pasisakė dėl valstybės atsakomybės susiklosčius tokiai situacijai. Tiesioginės turtinės žalos ieškovas A. P. dėl atsakovo veiksmų nepatyrė, nes jo darbdaviui draudimas sumokėjo draudimo išmoką. Dėl nemokamų atostogų suteikimo ir dėl to patirtos turtinės žalos ieškovas, naudodamasis kvalifikuota advokato pagalba, turėjo galimybę kreiptis su ieškiniu į savo buvusį darbdavį, ar įtraukti jį į šios bylos procesą.

Šalies argumentai

2. Nors apeliantas teigia, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nepasisakė dėl neturtinės žalos, tačiau tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl bylinėjimosi proceso, todėl teismui pasisakius turtinės žalos atlyginimo klausimu bei akcentavus, kad dėl žalos atlyginimo ieškovas turėtų kreiptis ieškiniu į valstybę, atitinkamai su kitu atsakovu ir turėtų būti sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

3. Mano, kad nėra ir negali būti atsakingas už ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir vienu, ir kitu atveju ieškovui surašė policijos pareigūnai. Nėra atsakingas ir už ieškovo negautas pajamas, kurių ieškovas A. P. negavo dėl to, kad jam galimai nepagrįstai buvo suteiktos nemokamos atostogos.

Atsiliepimas

Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje nėra nustatyta jokių priežasčių, t. y. sveikatos sužalojimo, dėl kurių ieškovas nebūtų galėjęs atlikti jam pavestų darbo funkcijų. Tai, kad dėl negalėjimo naudoti transporto priemonę darbuotojas negalėjo atlikti darbo funkcijų, darbuotojui turėjo būti apmokėta už prastovą ne dėl jo kaltės (DK 195 str.). Teigia, kad darbdavys neturi teisės priversti darbuotoją naudotis nemokamomis atostogomis, todėl ieškovas, naudodamasis nemokamomis atostogomis, pajamų negavo dėl savo paties veiksmų, savo valia. Mano, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio, byloje nėra įrodymų, kad apie ieškovo nemokamas atostogas buvo pranešta SODRAI, todėl neaišku, ar tokios atostogos faktiškai buvo suteiktos ieškovui.

2. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 3800,00 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas dėl ginčo administracinėje byloje atsakovas „BTA Insurance Company“ SE nurodo, kad eismo įvykio metu padaryta žala gali būti skirstoma į žalą asmeniui ir žalą turtui, taip pat neturtinę žalą, kurios dydis yra apribotas maksimalia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nustatyta suma. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos nepatenka į atlygintiną žalą TPVCAPDĮ prasme. Ginčas buvo kilęs su nutarimą priėmusia institucija, o ne su nukentėjusiu trečiuoju asmeniu, todėl šios bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos, nesant priežastinio ryšio.

3. Draudimo įstatymo 92 str. 1 d. nustato, kad jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas privalo draudėjui ar apdraustajam atlyginti jų protingas išlaidas, patirtas ginantis nuo nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo atlyginti žalą. Šiuo atveju ieškovui nebuvo pareikštos jokio pretenzijos dėl žalos atlyginimo iš nukentėjusių trečiųjų asmenų, todėl ir pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra.

4. Pagal TPVCAPDĮ draudimo bendrovė moka išmoką tais atvejais, kai draudimo sutartimi apdraustam asmeniui (atitinkamos transporto priemonės valdytojui) kyla civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje nurodytą transporto priemonę (traktorių) vairavo atsakovas A. I., kurio kaltė buvo nustatyta administracinėje byloje. Šiuo nutarimu vadovavosi draudimo bendrovė, spręsdama kaltės dėl eismo įvykio klausimą. Eismo įvykio metu žala buvo padaryta ne ieškovo transporto priemonei, bet jo darbdavio IĮ „A.“ transporto priemonei. Neturėdamas nuosavybės teisės į apgadintą automobilį, ieškovas neturėjo reikalavimo teisės ir į žalos, atsiradusios dėl jo apgadinimų, atlyginimą. Todėl ši žala buvo atlyginta transporto priemonės savininkui IĮ „A.“.

5. Ieškovas turėtų teisę į žalos atlyginimą pagal draudimo sutartį, jei žala būtų padaryta jo turtui ar sveikatai (gyvybei). Byloje nustatyta, kad ieškovas nepatyrė turtinės žalos dėl transporto priemonės apgadinimų, nustatyta, kad buvo sutrikdyta jo sveikata, jis neprarado darbingumo, galėjo vykdyti savo darbines funkcijas, gauti atitinkamas pajamas, todėl ieškovas nepatyrė (neįrodė) nei turtinės, nei neturtinės žalos dėl šio eismo įvykio ir jo reikalavimai yra nepagrįsti.

6. Nors teismas savo sprendime išsamiai nepasisakė dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau ieškovas byloje nurodė, kad dėl eismo įvykio patyrė sužalojimų, prarado darbingumą ar buvo sutrikdyta jo sveikata, todėl tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Neturtinės žalos reikalavimą ieškovas kildina iš administracinėje byloje patirtų nepatogumų, tačiau tai nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo A. I. veiksmais, dėl kurių pastarajam ir jo draudikui galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.

7. Vertinant ne tik ieškovo neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumą, bet ir jo dydį, atsakovas nurodo, kad sveikatos sutrikdymo bylose priteistinos sumos yra netgi mažesnės nei reikalauja ieškovas, pvz. nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, kai padaroma žala asmens sveikatai, priteistinos žalos dydžiai yra 500-2000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-122/2008). Sveikatos, kaip neturtinės vertybės specifika lemia ir didesnį jos gynimą pasikėsinimo į ją atvejais, o nagrinėjamoje byloje ieškovas savo neturtinės žalos reikalavimą kildina tik motyvuodamas nepatogumais, patirtais dėl bylinėjimosi administracinėje byloje. Mano, kad toks reikalaujamas žalos dydis nei yra objektyvus, nei pagrįstas, nei apskritai atlygintinas kaip nesusijęs su priežastiniu ryšiu su A. I. veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta tinkamai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo.

Teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Bylos esmė.

Šioje byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 31 d., 11:21 val., kelyje (duomenys neskelbtini), 2,91 kilometre, ieškovui A. P. vairuojant automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir lenkiant priekyje važiavusį traktorių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą atsakovo A. I., pastarajam dėl traktoriaus priekabos posūkio signalo gedimo neparodžius kairiojo posūkio ir pasukus į kairę, automobilis „V. P.“ susidūrė su minėtų traktoriumi ir buvo smarkiai apgadintas. Automobilis „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė IĮ „A.“, o ieškovas A. P. šį automobilį vairavo darbo metu ir ryšium su darbu kaip IĮ „A.“ darbuotojas.

Traktoriaus (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. I. buvo apdraustas draudiko „BTA“ Akcinės draudimo bendrovės filiale Lietuvoje (dabar – „BTA Insurance company“ SE, veikianti per filialą Lietuvoje) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 43), todėl atsakovas „BTA Insurance company“ SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, atlygino eismo įvykio metu apgadinto automobilio „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuostolius šio automobilio savininkui IĮ „A.“ ir jokio ginčo dėl to byloje nėra.

Ieškovas A. P. iš atsakovų „BTA Insurance company“ SE, veikiančio per filialą Lietuvoje, ir A. I. reikalauja priteisti turtinę žalą nuostolius:

- 400 litų, kurią jis patyrė išeidamas vieną mėnesį nemokamų atostogų, nes eismo įvykio metu buvo sugadintas jam darbdavio priskirtas automobilis „V. P.“;

- 3800 Lt, kurią patyrė, kai advokato pagalba stengėsi įrodyti, kad jis nėra kaltas dėl 2011-10-31 įvykusio eismo įvykio, nes net du kartus nepagrįstai Raseinių rajono PK buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 1 dalį bauda. Tik 2012-06-04 Raseinių PK nutarimu eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas A. I. ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 1 d. 500,00 Lt bauda.

Taip pat ieškovas reikalauja jam priteisti 5000 Lt neturtinę žalą, kurią jis patyrė, nes, būdamas nekaltas dėl eismo įvykio kilimo, buvo tuo nepagrįstai kaltinamas, su advokato pagalba įrodinėjo savo nekaltumą, kurį laiką negalėjo dirbti; vyko net du teisminiai procesai administracinėse bylose (b. l. 75-78).

Dėl didesnio pavojaus šaltinio ir draudiko atsakomybės.

CK 6.270 str. 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ (Teismų praktika“ Nr. 13, 233-237 psl.) nurodė, kad turtinę žalą, padarytą dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, atlygina kaltasis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Pažymėjo, kad kaltojo didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda iš delikto, o Draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl atsiranda tik tokiais pagrindais, kurie numatyti draudimo sutartyje (draudimo polise).

Šioje byloje esminis ginčas yra kilęs dėl priežastinio ryšio tarp ieškovui A. P. atsiradusios turtinės bei neturtinės žalos ir eismo įvykio, už kurio pasekmes turėtų atsakyti kaltasis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir jo draudikas bei dėl neturtinės žalos dydžio.

Dėl priežastinio ryšio.

Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė kategorija: yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-59/2010 ir kt.).

Akivaizdu, kad šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja netiesioginį priežastinį ryšį tarp jam atsiradusios žalos ir eismo įvykio.

Civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš kaltininko veiksmų, bet yra pakankamai susijęs su žalingais padariniais. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo A. P. patirta turtinė ir neturtinė žala savo priežastiniu ryšiu yra per daug nutolusi nuo eismo įvykio ir jo kaltininko veikos.

Ieškovas A. P. byloje patvirtino, kad 3800 Lt žalą (nuostolį) jis patyrė dėl to, kad net du kartus buvo nepagrįstai apkaltintas dėl 2011-10-31 eismo įvykio, todėl, siekdamas nuginčyti Raseinių rajono PK nutarimus, kreipėsi į teismą, samdėsi advokatą, kuriam sumokėjo 3800 Lt. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas A. I. kaip nors būtų įtakojęs eismo įvykio tyrimą Raseinių rajono Policijos komisariate, būtų suklastojęs eismo įvykio duomenis ar kitaip kaip nors paveikęs šį tyrimą ieškovui nenaudinga linkme. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp ieškovo A. P. patirtų 3800 Lt nuostolio ir atsakovo A. I. sukelto eismo įvykio nėra net ir netiesioginio ryšio.

Ieškovas A. P. byloje patvirtino, kad 400 Lt nuostolį jis patyrė dėl to, kad atsakovui A. I. eismo įvykio metu sugadinus automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį įmonei „A.“, jis buvo priverstas darbdavio siūlymu pasiprašyti nemokamų atostogų vienam mėnesiui, todėl negavo (neteko) 400 Lt darbo užmokesčio.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios turtinės žalos atsiradimo aplinkybės priežastiniu ryšiu taip pat yra per daug nutolusios nuo atsakovo sukelto eismo įvykio. Visų pirma, ieškovui nemokamos atostogos buvo suteiktos jo paties ir darbdavio abipusiu sprendimu. Prie šio sprendimo nė vienas iš atsakovų neprisidėjo ir jo neįtakojo. Kaip savo sprendime teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas A. P. šiuo atveju buvo ginamas įstatymo (Darbo kodekso 184 str.) ir neprivalėjo imti nemokamas atostogas, o jo darbdavys turėjo suteikti jam kitą darbą arba mokėti už priverstinę pravaikštą.

CK 6.249 str. 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalos definicija yra įtvirtinta CK 6.249 straipsnio nuostatose, kad tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo/negavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-09-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2012-03-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-127/2012 ir kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs priežastinio ryšio dėl turtinės žalos padarymo ieškovui, pagrįstai atsisakė patenkinti ir jo reikalavimą dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

Ieškovas A. P. patikslintame ieškinyje nurodė, kad 5000 Lt neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad jam ilgai teko tiek policijoje, tiek teisme įrodinėti savo nekaltumą dėl eismo įvykio ir būtent dėl to jis patyrė pergyvenimus, sugaišo daug laiko. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų patyręs tiesioginę neturtinę žalą, t.y. eismo įvykio metu būtų sužalotas ar kitaip pakenkta jo sveikata, ir dėl to būtų patyręs skausmą, nepatogumus ir pergyvenimus bei kitas neigiamas pasekmes. Ieškovas teigė patyręs neturtinę žalą dėl netiesioginio priežastinio ryšio, tačiau, kaip jau buvo minėta, šis priežastinis ryšys yra per daug nutolęs ir iš esmės nesusijęs su atsakovų veiksmais ar neveikimu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos dydžio, nors privalėjo įrodyti (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas mažai motyvavo, kodėl netenkina ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau šiuos motyvus suponuoja bendrai visa sprendimo motyvuojamoji dalis, nes motyvuotai atmestas ieškovo 3800 Lt turtinis reikalavimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ginčijant Raseinių rajono PK nutarimus dėl nubaudimo administracine tvarka, kaip nesusijusius su eismo įvykiu ir jo kaltininku. Todėl teismo argumentai yra pakankamai aiškūs.

CPK 328 str. nustatyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Dėl apeliaciniame skunde cituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje 3K-3-66/2005 teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta byla savo faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis akivaizdžiai skiriasi.

Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo (apelianto) A. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas A. I. pateikė duomenis, kad jis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 300 Lt (b. l. 111,112).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir protingos, todėl atsakovui A. I. priteistinos iš ieškovo A. P. (CPK 93 str. 1, 3 dalys, 98 str.).

Atsakovas „BTA Insurance company“ SE, veikianti per filialą Lietuvoje, duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo (apelianto) A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. I. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 300,00 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Danutė MatiukienėLaisvė AleknavičienėBirutė Simonaitienė