Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-04-23 · Civilinė byla Nr. 2-109-136/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-23
Bylos Nr.
2-109-136/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidutė Micevičienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
A. I., draudimo įmonės „BTA Insurance Company“ SE
Civilinė byla Nr. 2-109-136/2013(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00003-2013-3)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 116.1.; 35.4; 35.5; 36.1.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 23 d.Raseiniai
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Vidutė Micevičienė,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant ieškovui A. P.,ieškovo atstovei advokatei D. Činčiuvienei,atsakovams A. I.,

ir draudimo įmonės „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atstovei Molytei Viktorijai,

atsakovo A. I. atstovei adv. Raimondai Klimienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. pareikštą ieškinį atsakovams A. I., draudimo įmonei „BTA Insurance Company“ SE, dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, padarytos didesnio pavojaus šaltinio, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš draudimo įmonės „BTA Insutance Company", SE ir A. I. lygiomis dalimis turtinę žalą: 400 litų netekto darbo užmokesčio ir 3800 litų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 2100 litų iš Draudimo įmonės „BTA Insutance Company " SE ir 2100 litų iš A. I.. Priteisti iš Draudimo įmonės „BTA Insutance Company", SE ir A. I. lygiomis dalimis 5000 litų neturtinės žalos, t.y. 2500 litų iš Draudimo įmonės „BTA Insutance Company " SE ir 2500 litų iš A. I.. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas 276,00 litų žyminio mokesčio.

Ieškovas nurodė, 2011-11-11 nutarimu buvo nubaustas pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 dalį 500 litų bauda, nes vairuodamas automobilį ir lenkdamas priekyje važiavusį traktorių, neįsitikino, ar traktoriaus vairuotojas ruošiasi sukti į kairę ir susidūrė su traktoriumi. Šį nutarimą apskundė Raseinių rajono apylinkės teismui, kuris perdavė administracinę bylą tirti policijos pareigūnams iš naujo. 2012-03-01 priėmė nutarimą ir vėl jį nubaudė 500 litų bauda, apskundus šį nutarimą, Raseinių rajono apylinkės teismas 2012-04-11 skundą patenkino ir administracinę bylą nutraukė. Po šių teismo sprendimų kitam eismo dalyviui, atsakovui A. I., buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2012-06-04 nutarimu jis buvo nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 1 d. 500 litų bauda. Eismo įvykio kaltininku yra pripažintas atsakovas A. I., todėl jis prašo atlyginti jo turtinę ir neturtinę žalą. Eismo įvykio metu jis vairavo automobilį, kuris priklauso buvusiam darbdaviui. Kadangi eismo įvykio metu jo vairuojamas automobilis buvo sugadintas, darbdavys pareikalavo atlyginti jam dėl to patirtą žalą, 7000 litų, ką jis ir padarė. Nutraukus administracinę bylą, kreipėsi į buvusį darbdavį dėl sumokėtos sumos grąžinimo ir darbdavys grąžino sumokėtus pinigus, tačiau ne visus, nes jie buvo taip susitarę. Kadangi eismo įvykio metu nepataisomai buvo sugadintas ieškovui priskirtas automobilis, jis negalėjo dirbti, nes darbdavys jam nedavė kitos transporto priemonės ir pagal darbdavio pasiūlymą jis buvo išleistas nemokamų atostogų visam mėnesiui, nuo 2011-11-01 iki 2011-11-30, todėl negavęs darbo užmokesčio, patyrė 400 Lt turtinę žalą. Du kartus skundė priimtus nutarimus dėl šio eismo įvykio ir tik po teisminių procesų dvejose administracinėse bylose administracinė byla buvo nutraukta. Šiose bylose atstovavo advokatė ir surašant šį ieškinį, jis patyrė 3800 Lt žalą. Tokiu būdu patyrė 400 Lt. turtinės žalos ir 3800 Lt. bylinėjimosi išlaidų. Be to dėl šio eismo įvykio patyrė neturtinę žalą, nes būdamas nekaltas dėl eismo įvykio kilimo, buvo tuo kaltinamas, įrodinėjo savo nekaltumą, kurį laiką negalėjo dirbti. Vyko net du teisminiai procesai administracinėse bylose. Todėl patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 5000 litų. Prašo turtinę ir neturtinę žalą priteisti iš atsakovų lygioms dalimis.

Atsiliepimas

Atsakovas A. I. prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ne jis surašė administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą ir ne jis baudė ieškovą už sukeltą avariją. Jei policija suklydo surašydama nutarimą, tai už tai ne jis atsakingas. Prašo priteisti iš ieškovo jo turėtas išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovo draudimo įmonės atstovė V. M. su ieškiniu nesutiko, prašo atmesti, priteisti kelionės išlaidas automobiliu.Paaiškino, kad negautos pajamos turi būti įrodytos, tačiau ieškovas to nepadarė.Ieškovas autoįvykio metu sužalotas nebuvo, kad negalėtų darbe atlikti jam pavestų darbinių pareigų. Darbdavys jam pasiūlė nemokamas atostogas, ieškovas sutiko, nes nemokamas atostogas pasirinko darbdavio valia ir savo sutikimu. Taip pat nesutinka atlyginti ir bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovas turėjo administracinėje byloje, nes tai nėra draudiminis įvykis, kuris turėjo būti draudžiamas. Ieškovas taip pat nepateikė jokių motyvų ir įrodymų dėl neturtinės žalos. Jis sužalotas nebuvo, neprarado darbingumo. Neturtinė žala taip pat sietina su visomis atsakomybės sąlygomis. Ieškovas to neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo ieškovas byloje buvo nubaustas pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 dalį 500 litų bauda. Raseinių rajono apylinkės teismas 2012-01-13 šį nutarimą panaikino (b. l. 9, 10) ir grąžino bylą papildomam aplinkybių tyrimui, nes jį laikyti teisėtu nebuvo pagrindo. Administracinė byla buvo išnagrinėta tinkamai neištyrus visų aplinkybių, nebuvo pateikta įvykio schema, nutarimas buvo priimtas išskirtinai nukentėjusiojo paaiškinimų pagrindu, nesivadovaujant ir neanalizuojant kitų įrodymų. 2012 m. kovo l d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato nutarimu ir vėl ieškovą nubaudė pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį 500 litų bauda. Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinę bylą nutraukė (b. l. 11, 12), nes A. P. veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties, nurodė kaip aplinkybę, kad tarnybiniame pranešime matyti, jog puspriekabėje neveikė kairės pusės žibintas. Ieškovas du kartus skundė prieš jį priimtus nutarimus dėl šio eismo įvykio ir tik po teisminių procesų dvejose administracinėse bylose, administracinė byla prieš jį buvo nutraukta. 2012-06-04 Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK nutarimu A. I. paskirta pagal LR ATPK 127 str. 1 d. 500 litų bauda. Administracinėse bylose ieškovui buvo teikiama teisinė pagalba, jį atstovavo advokatė ir jis patyrė 2300 litų turtinę žalą, bei surašant šį ieškinį – 1500 litų (b. l. 20-25). Ieškovas patyrė neturtinę žalą, nes būdamas nekaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, buvo tuo kaltinamas, jam reikėjo įrodinėti savo nekaltumą, patyrė 5000 litų neturtinę žalą.. Kaip matyti iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-01-13 ir 2012-04-11 nutarimų, administracinę nuobaudą paskyrę pareigūnai, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK nuostatų reikalavimus, įskaitant ir ATPK 256 straipsnį, įpareigojantį administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančią instituciją (pareigūną) surinkti įrodymus, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Todėl įrodymų nepakankamumas sudaro pagrindą vertinti pareigūnų, nagrinėjusių administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmus kaip neteisėtus.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi šis straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio šalis – valstybė ar savivaldybė padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Atsakovas bylose dėl žalos atlyginimo yra valstybė ar savivaldybė. Atsakomybė atsakovui kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti taip, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Todėl asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala būtų atlyginta. Dėl išvardintų priežasčių ieškinį šioje dalyje atmesti.

Įvykio metu nepataisomai buvo sugadintas ieškovui priskirtas automobilis, jis negalėjo toliau dirbti, nes darbdavys jam nesuteikė kito darbo ar kito automobilio, ir darbdavio reikalavimu ieškovas išėjo nemokamų atostogų nuo 2011-11-01 iki 2011-11-30 (b. l. 14). Ir kaip nurodė, jis negavo priklausančio atlyginimo ir patyrė 400 litų turtinę žalą (b. l. 15, 17-19). Ieškovas prašo šią sumą lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų - draudimo įmonės „BTA Insutance Company " SE filialo Lietuvoje ir A. I.. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 184 str. 1d. nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais darbdavys darbuotojui suteikia nemokamas atostogas, o taip pat nurodyta suteikiamų atostogų trukmė. Byloje pateikta tik pažyma, kad ieškovui buvo suteiktos nemokamos atostogos. Įsakymo dėl nemokamų atostogų ieškovas teismui nepateikė, todėl neaišku ar pagrįstai ieškovui buvo suteiktos nemokamos atostogos ir kiek jis negavo pajamų per tą laikotarpį. Įvykus autoįvykiui ir sugadinus automobilį, darbdavys privalėjo nesuteikdamas darbo suteikti ieškovui kitas garantijas ir atsakovai nėra atsakingi už ieškovo ir darbdavio susitarimą išeiti nemokamų atostogų.

Kasacinis teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą - turtinę ir neturtinę. Tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. „PZU Lietuva“ ir kt.; bylos Nr. 3K-7-115/2006; skelbta: Teismų praktika 25, p. 36-44).

Byloje nustatyta, kad draudimo įmonė „BTA Insurance Company“ SE yra A. I. vairuoto autoįvykio metu traktoriaus, transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas. 2011-10-31 autoįvykio metu galiojant draudiminei apsaugai, A. I. vairuojant apdraustą priemonę, ieškovas dėl autoįvykio nepatyrė jokios turtinės žalos, nes transporto priemonė priklausė individualiai įmonei, kuriai draudimas apmokėjo už sugadintą automobilį. Esant išvardintoms aplinkybėms ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams, kurias jie turėjo byloje. Tai atsakovo A. I. advokato atstovavimo išlaidos sumoje 1000 litų ir draudimo įmonės kelionės išlaidos 121,05 Lt sumoje. (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.,9p., 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 265, 268, 270 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)I. A. naudai 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų 00 ct) advokato atstovavimo išlaidų ir draudimo įmonei „BTA Insurance Company“ SE 121,05 Lt. kelionės išlaidų.

Priteisti iš A. P. teismo turėtas pašto išlaidas 24,70 Lt. į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vidutė Micevičienė