Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį traukiamas D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, baustas administracine tvarka, neteistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui – 122.316,78 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudarė mokestis už aplinkos teršimą – 245,00 Eur (7,20 Eur šio mokesčio delspinigių), gyventojų pajamų mokestis – 27.841,19 Eur (760,30 Eur šio mokesčio delspinigių), nekilnojamojo turto mokestis – 3.161,27 Eur (88,82 Eur šio mokesčio delspinigių), pelno mokestis – 155,00 Eur (2.60 Eur šio mokesčio delspinigių), pridėtinės vertės mokestis – 87.362,10 Eur (2.601,09 Eur šio mokesčio delspinigių), mokestis už valstybinius gamtos išteklius – 1,21 Eur, esant pareikštiems trečiosios eilės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – kreditoriniams reikalavimams, nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, atsiskaitydamas su paskesnės eilės kreditoriais (prekių ir paslaugų tiekėjais ir kitais kreditoriais), tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises ir interesus.

2. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. J. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog žino, jog bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui. Pateikiant deklaracijas susidarė nesumokėti mokesčiai ir buvo susitarta dėl išdėstymo, bet jis buvo nutrauktas, nes bendrovė nebeturėjo pinigų ir buvo sustabdyta veikla. Žino civiliniame kodekse nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, jis atliko mokėjimus. Nurodė, jog bendrovės veikla realiai nebevykdoma nuo 2021 metų gruodžio mėnesio, tačiau iki šiol jis moka už pastatų priežiūrą. „Apsaga“ mokėjimas yra už kurą. Bendrovei prašoma iškelti bankroto bylą, tačiau jis bando tartis, jog ji nebūtų iškelta. Bandė tartis ir su VMI, mokesčių sumokėjimas buvo atidedamas, tačiau po „Grigeo“ skandalo bendrovėje labai dažnai pradėjo lankytis tarnybos, išsilakstė visi darbuotojai ir dėl ekonominės situacijos mokėjimus skirstė kam labiausiai reikėjo. Su V. M. įmone yra sudaryta dvišalė sutartis. Jo įmonė už bendrovę sumokėdavo kai kuriems kreditoriams. Jis nurodydavo kam ir kokią sumą sumokėti. Mano, jog už tokio pobūdžio pažeidimą nėra baustas. Savo elgesį vertina kritiškai, taip elgėsi, kad nesustotų įmonės veikla. Prašė teismo iš viso jo nebausti arba skirti minimaliausią baudą. Jo mėnesio pajamos yra apie 300 eurų, ūkininkauja, tačiau kokios jo pajamos iš šios veiklos, negali pasakyti. Iš bendrovės algos negauna. Jis ūkininkauja – augina žirgus, elnius. Iš asmeninių sąskaitų praėjusį mėnesį į įmonę pervedė 12 000 eurų. Šiuo metu gyvena iš žmonos pajamų, ji dirba. Turi vieną vaiką, kuris yra studentas ir jį privalo išlaikyti, antras vaikas 27 metų, jau savarankiškas. Turi nekilojamo turto, bet vertės negali pasakyti. Namas priklauso žmonai, jis turi 100 ha žemės. Visų paskirtų baudų nėra sumokėjęs.

3. Kreditoriaus, pagal kurio pareiškimą teisme pradėta administracinė teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie jį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

4. Pareiškime nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Bendrovė) Juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), pagrindinė vykdoma veikla – odų rauginimas ir išdirbimas, kailių išdirbimas ir dažymas. Nuo 2018-09-13 Bendrovės vadovas yra D. J., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenis 2022-06-14 Bendrovėje dirbo 15 darbuotojų. Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-09-14 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 122.316,78 Eur (mokestis už aplinkos teršimą – 245,00 Eur (7,20 Eur šio mokesčio delspinigių), gyventojų pajamų mokestis – 27.841,19 Eur (760,30 Eur šio mokesčio delspinigių), nekilnojamojo turto mokestis – 3.161,27 Eur (88,82 Eur šio mokesčio delspinigių), pelno mokestis – 155,00 Eur (2.60 Eur šio mokesčio delspinigių), pridėtinės vertės mokestis – 87.362,10 Eur (2.601,09 Eur šio mokesčio delspinigių), mokestis už valstybinius gamtos išteklius – 1,21 Eur). Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovės deklaruoto PVM mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2020-07-28, pateikus PVM deklaraciją už 2020 m. birželio mėn. Deklaruoto GPM mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2020-08-01, pateikus GPM deklaraciją už 2020 m. liepos mėn. Deklaruoto NTM mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2020-09-16, pateikus deklaraciją už 2020 m. Bendrovės deklaruoto ATM mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2021-02-16, pateikus deklaraciją už 2020 m. PLN mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2021-06-16, pagal PLN deklaraciją už 2020 metus. Bendrovė nuo 2020-08-14 buvo įtraukta į 76 grupę - Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, nuo 2021- 01-01 iki 2021-10-31 buvo įtraukta į 89 grupę - Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021-04-27 įsakymu Nr. VA-30 (toliau – Įsakymas) „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020-03-26 įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo, kuriame įtvirtinamos su mokestinės pagalbos mokesčių mokėtojams priemonių pratęsimu susijusios nuostatos, tame tarpe - iki 2021-10-31 nukentėjusiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos mokesčių mokėtojus, kurie nesikreipė dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebuvo skaičiuojami delspinigiai bei nebuvo taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai. Pasibaigus taikomai valstybės pagalbai, VMI prie FM tęsė priverstinį išieškojimą iš Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose. Esant neefektyviam išieškojimui iš banko sąskaitų, priimti VMI prie FM viršininko sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Su įmone buvo sudarytos mokestinių paskolų sutartys (toliau – MPS), kurios buvo nutrauktos, nes Bendrovė nesilaikė MPS sąlygų: 2020-11-06 MPS Nr. (23.24-08) 327-22664, išdėstytas 66584,39 Eur mokėjimas, 2022-01- 05 sprendimu MPS nutraukta; 2021-07-07 MPS Nr. (23.24-08) 327-33564, išdėstytas 61756,74 Eur mokėjimas, 2022-01- 05 sprendimu MPS nutraukta. Pagal sudarytas MPS Įmonė sumokėjo tik 4000,00 Eur (2021-07-29 1000,00 Eur, 2021-08- 05 1000,00 Eur, 2021-10-05 1000,00 Eur ir 2021-10-11 1000,00 Eur).

5. Dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo nurodoma, jog siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2022-06-14 pradėtas operatyvus patikrinimas, baigtas 2022-07-13. Operatyvaus patikrinimo pradėjimo dienai (2022-06-14) Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 134585,80 Eur. Tikrintas 2021-06-01 iki 2022-05-31 laikotarpiu piniginių lėšų judėjimas Bendrovės pateiktuose kasos, Akcijų sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filiale banko sąskaitoje, tarpusavio užskaitymų ir atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų dokumentuose. Atlikus operatyvų patikrinimą 2022-07-13 buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-2894, kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra tvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

6. Pažymima, jog įvertinus Akcijų sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialo pateiktus sąskaitos išrašus nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Pateikiami konkretūs pažeidimo faktą įrodantys pavyzdžiai lentelėje, b. l. 3–5. Nurodoma, jog Bendrovė 2019-01-02 yra pasirašiusi dvišalę sutartį su V. M. įmone (kodas (duomenys neskelbtini)), pagal kurią yra užskaitomi Bendrovės įsiskolinimai. Per tikrinamąjį laikotarpį nuo 2021-06-01 iki 2022-05-31 V. M. įmonė ((duomenys neskelbtini)) užskaitė 364635,09 Eur Bendrovės skolų, iš jų: 231843,54 Eur atsiskaitė su tiekėjais už prekes ir paslaugas (iš jų sumokėta: AB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) - 114000,00 Eur (pastoviai per laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.); AB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) - 36213,11 Eur (pastoviai per laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio i d. iki 2022 m. gegužės 31 d.); akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) - 9700,00 Eur (pastoviai per laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.); UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) - 7300,00 Eur (laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.); UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) - 5000,00 Eur (pastoviai per laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.)), 87716,82 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 45074,73 Eur sumokėta Akcijų sabiedriba „Citadele banka“ paskola. Anksčiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas D. J. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o VMI prie FM mokestinė nepriemoka nepadengta. Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai, kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento įmonės vadovas privalo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Bendrovės vadovas D. J. žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei Bendrovė būtų vykdžiusi šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui būtų mažesnė, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Pažymėta, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-476-372/2022 pagal VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini). Tai dar kartą parodo, kad vadovas D. J. nesugebėjo suvaldyti savo mokestinės sistemos. Prašoma už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti D. J. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti padaryti alternatyviomis veikomis: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą.

8. Ši teisės norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurios tiek dabar galiojančioje redakcijoje, tiek ir redakcijoje, galiojusioje administracinio nusižengimo darymo momentu, numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

9. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

10. Taigi, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju, juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje.

11. Minėta, jog D. J. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltę pripažino visiškai, be to jo kaltė įrodoma ir byloje esančiais rašytiniai duomenimis: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-6), dokumentais pridėtais prie pareiškimo, įrodančiais, jog D. J. laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tai yra bylai aktualiu laikotarpiu buvo ir šiuo metu yra bendrovės vadovu, banko sąskaitos išrašais, 2022 m. liepos 13 d. operatyvaus patikrinimo pažyma.

12. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų spręsti, jog D. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui – 122.316,78 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudarė mokestis už aplinkos teršimą – 245,00 Eur (7,20 Eur šio mokesčio delspinigių), gyventojų pajamų mokestis – 27.841,19 Eur (760,30 Eur šio mokesčio delspinigių), nekilnojamojo turto mokestis – 3.161,27 Eur (88,82 Eur šio mokesčio delspinigių), pelno mokestis – 155,00 Eur (2.60 Eur šio mokesčio delspinigių), pridėtinės vertės mokestis – 87.362,10 Eur (2.601,09 Eur šio mokesčio delspinigių), mokestis už valstybinius gamtos išteklius – 1,21 Eur, esant pareikštiems trečiosios eilės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – kreditoriniams reikalavimams, nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, atsiskaitydamas su paskesnės eilės kreditoriais (prekių ir paslaugų tiekėjais ir kitais kreditoriais), tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises ir interesus ir šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

13. Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

14. D. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. 2020 m. birželio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimu D. J. pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda. Paskirtą baudą asmuo sumokėjo 2019 m. liepos 25 d., todėl nagrinėjamu atveju administracinių nusižengimų pakartotinumo nėra (nuo administracinės nuobaudos įvykdymo dienos iki naujo nusižengimo padarymo (2021 m. birželio 1 d. – 2022 m. gegužės 31 d.) suėjo vieneri metai, ANK 40 str.). D. J. neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, dirbantis.

15. Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat pažeidėjo asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti kaltininkui už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant administracinę nuobaudą – baudą, nustatant jos dydį šiek tiek didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus. Teismo nuomone, byloje nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001.

– baudos paskyrimo dokumento numerį (A6.-369-1007/2022) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą – 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.