- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- B2-1439-555/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19467-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ atstovui V. M., atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno popierius” ir uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas” atstovei advokato padėjėjai G. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ patikslintą ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno popierius“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Valnetas“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Kauno švara“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama subsidiariai priteisti iš atsakovių bankrutavusios UAB „Kauno popierius“ ir UAB „Valnetas“ 19 993,25 Eur skolą bei sumokėtą 600,00 Eur žyminį mokestį. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė UAB „Valnetas“ – bankrutavusios UAB „Kauno popierius“ bankroto administratorius, 2015 m. liepos 15 d. pateikė ieškovei prašymą Nr. 793/15 dėl gamybos atliekų išvežimo į sąvartyną. Šio prašymo pagrindu tarp ieškovės ir atsakovių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Šias aplinkybes patvirtina PVM sąskaita faktūra, 2015 m. liepos 31 d. atliktų darbų aktas, kelionės lapai bei išrašas iš ieškovės buhalterinės programos apie atsakovių įsipareigojimų nevykdymą. Šie įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovėms buvo teikiamos atliekų pakrovimo ir vežimo paslaugos ir atsakovių atsiskaitymas už suteiktas paslaugas. Ieškovė įrodinėjo, kad ji laiku ir tinkamai suteikė atsakovėms atliekų pakrovimo ir vežimo paslaugas, tuo tarpu atsakovė UAB „Valnetas“ – bankrutavusios UAB „Kauno popierius“ bankroto administratorius“ 2015 m. liepos 15 d. prašyme nepateikė visos informacijos, t. y. apmokėjimo už atliekų išvežimą šaltinio ir mokėjimo terminų. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji jau yra bankrutavusios UAB „Kauno popierius“ kreditorė, todėl turėjusi visišką informaciją iš atsakovės UAB „Valnetas“ apie mokėjimo šaltinį, nebūtų prisiėmusi rizikingo užsakymo. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė UAB „Valnetas“ 2015 m. lapkričio 17 d. sumokėjo tik 2 000,00 Eur, tačiau už paslaugas pilnai neatsiskaitė, todėl pažeidė prievolę ir liko skolinga 19 993,25 Eur. Atsakovės į ieškovės 2016 m. kovo 4 d. ir 2016 m. kovo 22 d. įspėjimus ir priminimus dėl skolos nereagavo, dėl neaiškių priežasčių vengia atsiskaityti.
Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas advokatas V. M. nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko, pagrindiniu skolininku laiko bankrutavusią UAB „Kauno popierius“, o subsidiariu – bankroto administratorių UAB „Valnetas“, t. y. tuo atveju jeigu skola nebūtų padengta iš bankrutavusios įmonės bankroto administravimo išlaidų, už ją turėtų subsidariai atsakyti bankrutavusios įmonės bankroto administratorius – UAB „Valnetas“. Taip pat nurodė, kad reikalavimas dėl prievolės įvykdymo būdo yra grindžiamas ĮBĮ 31 straipsnio 5 punktu, kuriame yra įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės pradinį ieškinį, atsakovė UAB „Valnetas“ prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju ji nėra tinkamas atsakovas, kadangi ji, vykdydama įmonių bankroto administravimo paslaugas, negali būti laikoma asmeniškai ir finansiškai atsakinga už paslaugų gavėjo (bankrutuojančios įmonės) prieš bankroto bylos iškėlimą atliktus veiksmus, įskaitant paliktas ir nesutvarkytas atliekas. Tuo tarpu, ieškovė prašo priteisti skolą, susidariusią teikiant atliekų tvarkymo paslaugas bankrutuojančiai įmonei, kurios susidarė bankrutavusios įmonės bankroto administratoriui vykdant ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkte nustatytą pareigą. Nurodo, kad vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalimi, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos priskiriamos prie bankroto administravimo išlaidų, kurios remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalimi apmokamos iš įmonės įvairių rūšių lėšų. Dėl to, ieškovės reikalavimas, nukreiptas tiesiogiai į bankrutavusios įmonės administratorių, prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui, ir yra neteisėtas bei nepagrįstas. Atsakovė neginčija, jog ieškovė suteikė paslaugas ir jos buvo atliktos tinkamai, tačiau nesant parduotam bankrutavusios UAB „Kauno popierius“ turtui, nėra galimybės atsiskaityti su ieškove.
Teismo posėdžio metu, atsakovių bankrutavusios UAB „Kauno popierius” ir UAB „Valnetas” atstovė advokato padėjėja G. K. nurodė, kad neginčija ieškovės suteiktų paslaugų apimties, t. y. kad ieškovė atsakovei bankrutavusiai UAB „Kauno popierius“ suteikė atliekų tvarkymo paslaugas ir jas atliko tinkamai, tačiau nesutinka su ieškovės nurodytu prievolės įvykdymo būdu, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Valentas“ subsidarios atsakomybės nėra, todėl prašo pripažinti, jog skolininkė nagrinėjamu atveju yra tik bankrutavusi UAB „Kauno popierius“, ir ieškovei turimą skolą priskirti prie bankrutavusios įmonės bankroto administravimo išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartimi UAB „Kauno popierius“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“, nutartis įsiteisėjo 2013 m. kovo 14 d., 2014 m. spalio 23 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama (civilinės bylos Nr. B2-45-555/2017). Bankroto administratorius 2015 m. liepos 15 d. prašymu Nr. 793/15 kreipėsi į ieškovę UAB „Kauno švara“, kuriuo prašė ieškovės suteikti paslaugas-išvežti iš bankrutavusios UAB „Kauno popierius“ teritorijos, esančios Jėgainės g. 6, Kaune, popieriaus gamybos atliekas į sąvartyną. Rašte taip įvardinta priemonė, reikalinga paslaugų atlikimui, bei įsipareigojimas dėl apmokėjimo.
Byloje pateikti įrodymai: darbų atlikimo aktas (b. l. 10), transporto priemonių, naudotų suteikiant paslaugas, kelionės lapai (b. l. 11-26), kurie patvirtina suteiktų paslaugų apimtis ir kainą. Ginčo, kad bankroto administratoriaus prašymu ieškovė suteikė atliekų tvarkymo paslaugas, taip dėl suteiktų paslaugų apimties ir kainos, tarp proceso šalių nėra. Bankrutavusiai įmonei apmokėjus dalį įsiskolinimo (2 000,00 Eur), nepadengta skolos dalis 19 993,25 Eur.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto ir 26 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, iškėlus bankroto bylą, teisme tvirtinami tie kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką minėto ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). Nagrinėjamoje byloje įsiskolinimas už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas susidarė po bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriui nesumokėjus už bankrutuojančios įmonės atliekų sutvarkymą pasitelktam asmeniui. Atsižvelgus į suformuotą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad bankrutuojančios įmonės statusas nepanaikina ir neriboja įmonės pareigos mokėti einamuosius mokesčius. Bankrutuojančios įmonės išlaidos, susijusios su atliekų sutvarkymu, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, mokėjimu yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme, nes kitoks šių nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-445/2013).
Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, atsisakyti vienašališkai įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis). CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas pažeidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, prašyme atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti sutinkamai su CK 6.53 straipsnio nuostatomis, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Kadangi kreditoriui pareikalavus apmokėti už suteiktas paslaugas skolininkas įvykdė tik dalį prievolės, likusi nesumokėta įsiskolino dalis priteistina iš bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis ).
Ieškovė nagrinėjamu atveju prašo taikyti bankrutavusios įmonės bei bankroto administratoriaus subsidiariają atsakomybę. Nurodo, kad bankrutavusiai įmonei tinkamai nevykdant prievolių, už įmonės prievolės subsidiariai yra atsakingas ir įmonę administruojantis asmuo.
Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį subsidiarioji atsakomybė gali atsirasti pagal sutartį arba jei tai nustatyta įstatyme. Nagrinėjamu atveju sutartis, kurioje būtų nustatyta bankrutavusios bendrovės bankroto administratoriaus subsidiarioji atsakomybė, sudaryta nebuvo, o ĮBĮ įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių administratoriaus pareigą apmokėti administravimo išlaidas iš savo lėšų, nagrinėjamos bylos atveju taikyti pagrindo nėra, kadangi paskirtasis administratorius rizikos apmokėti administravimo išlaidas, jų pakankamai negavus likviduojant įmonę, neprisiėmė (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punktas).
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto byloje yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgus į tai, kad atsakovei yra iškelta bankroto bylą, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno popierius“, j. a. k. 302431874, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, j. a. k. 135778275) administravimo išlaidų 19 993,25 Eur (devyniolika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 25 ct) skolos už suteiktas atliekų sutvarkymo paslaugas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.