Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „LESTO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5918-619/2012, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Lapikanas“ dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis naikintina.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo AB „LESTO“ ieškinį atsakovui BUAB „Lapikanas“ dėl skolos išieškojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai teismas atsisako priimti ieškinį.

CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB „Lapikanas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Kitoks sprendimas“. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas AB „LESTO“ savo ieškiniu reiškiamus reikalavimus kildina iš žalos, atsiradusios dėl BUAB „Lapikanas“ ne visos naudojamos elektros energijos užfiksavimo skaitiklyje ir atitinkamai už ją nesumokėjus, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. sausio 26 d., t.y. po UAB „Lapikanas“ bankroto bylos iškėlimo.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto ir 26 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, iškėlus bankroto bylą, teisme tvirtinami tie kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką minėto ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). Taigi bankrutuojančios įmonės statusas nepanaikina ir neriboja įmonės pareigos mokėti mokesčius.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytą teisinį reglamentavimą, sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad išlaidos, susijusios su turto apsauga, išlaikymu bei už paslaugas, tarp jų ir išlaidos už elektros energiją, atsižvelgiant į jų susidarymo laikotarpį, yra priskirtinos prie administravimo išlaidų (ĮBĮ 36 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios įmonės išlaidos, susijusios su mokesčių, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, mokėjimu yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme, nes kitoks šių nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1859/2011).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino ĮBĮ bei CPK nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovo AB „LESTO“ ieškinį atsakovui BUAB „Lapikanas“ dėl skolos išieškojimo. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis naikinama, ieškovo AB ,,LESTO“ ieškinio priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui dėl spręsti iš naujo (CPK 137 str., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir AB „LESTO“ ieškinio dėl skolos išieškojimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.