Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Tauragė, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 30 d., 23 val. 15 min., E. S., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. S. vardu, važiuodamas atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo, kliudė stovėjusią transporto priemonę ,,Peugeot 207‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu apgadino abi transporto priemonės. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Tokiais veiksmais E. S. pažeidė KET 5; 9; 219.1.; 219.2; 220; 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

E. S. kaltę pripažįsta iš dalies. Sutinka, kad važiuodamas atbuline eiga sukėlė eismo įvykį ir apgadino ,,Peugeot 207‘, tačiau neigė, kad iš eismo įvykios vietos išvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Nurodė, kad įvykio dieną, tai yra 2016 m. balandžio 30 d., į namus adresu (duomenys neskelbtini) , parvežė neįgalią močiutę. Močiutė nevaikšto, tai paprašė draugų pagalbos. Buvo tamsus paros metas. Statant automobilį aikštelėje suprato, kad kažkas atsitiko, manė, kad įvažiavo į duobę. Išlipo, pasižiūrėjo, bet tuo metu jokių įbrėžimų ar apgadinimų nepastebėjo, nesuprato, kad kliudė kitą automobilį, kad padarė eismo įvykį, todėl išvažiavo į kitą automobilių stovėjimo aikštelę ir pastatė automobilį. Grįžęs į namus apie automobilių apgadinimus mamai ir močiutei nesakė, nes pats tuo metu dar nežinojo apie įvykį. Vėliau, nuvežęs draugus, grįžo atgal į kiemą, kur jau buvo policijos pareigūnai. Tuomet jis suprato, kad jo vairuojamas automobilis galėjo apgadinti šalia stovintį automobilį Peugeot 207. Policijos pareigūnams prisipažino, kad jis atsitrenkė į automobilį Peugeot. Jis žinojo, kad tuo automobiliu važinėja kaimynė E ir jos draugas. Automobiliui padarytą žalą atlygino. Dėl įvykio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Nors E. S. kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau jo katė įrodyta šiais įrodymais:

N. R. S. parodė, kad automobilis ,,Peugeot 207‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu. Įvykio dieną 2016 m. balandžio 30 d., automobiliu važinėjo jo dukra E. S.. Ji tą dieną buvo nuvažiavusi pas draugą. Ten įvykis ir įvyko. Jis įvykio nematė, paaiškinti aplinkybių negali. E. S. žalą atlygino, jam pretenzijų neturi. Automobilį apžiūrėjo po įvykio, buvo apibraižytas galinis bamperis.

Liudytoja E. S. parodė, kad 2016 m. balandžio 30 d. automobiliu Peugeot 207, kuris priklauso tėčiui R. S. buvo nuvažiavusi pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) . Automobilis stovėjo aikštelėje, prie namų. Ji nematė kas apgadino jos automobilį. Buvo apibraižytas galinis bamperis. E. S. atsiprašė, atlygino 60 eurų žalą.

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2016 m. balandžio 30 d., buvo lauke, vedžiojo šunį ir matė, kaip į kiemą atvažiavo automobilis ,,Toyota Avensis‘‘. Išgirdo padangų cypimą ir smūgį, matė kaip automobilis ,,Toyota Avensis‘‘ atsitrenkė į automobilį Peugeot 207. Iš automobilio ,,Toyota Avensis‘‘ išlipo E. S., jį atpažino. Girdėjo, kaip jis keikėsi, sakė ,, įvažiavau‘‘. Su juo kartu buvo draugas. Manė, kad dėl įvykio iškvies policiją, tačiau abu sėdo į automobilį ir nuvažiavo į kitą aikštelę. Namuose per langą pamatė, kad tas pats automobilis ,,Toyota Avensis‘‘ stovi kitoje aikštelėje. Tuomet jis išėjo į lauką, apžiūrėjo automobilį Peugeot 207, pamatė apgadinimus ir iškvietė policiją. Atvykus policijai, po kelių minučių prie apgadinto automobilio atėjo ir E. S.. Girdėjo, kaip skambino mamai ir jai pasakė, kad įvažiavo į kitą automobilį. Gerai matė įvykį, nes automobilių stovėjimo aikštelė apšviesta.

Iš 2016 m. gegužės 1 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016 m. balandžio 30 d., apie 23.13 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) liudininkas matė, kaip automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį ,,Peugeot 207‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus rastas apgadintas automobilis ,,Peugeot 207‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Aikštelėje rastas ir automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dešinės pusės galinis bamperis buvo apgadintas, ant jo likę sidabrinės spalvos žymės, kuris liko nuo susidūrimo su automobiliu Peugeot 207. Aiškinantis įvykio aplinkybes, prie pareigūnų priėjo pilietis E. S., kuris ir prisipažino, kad važiuodamas atbuline eiga nepastebėjo automobilio Peugeot 207, atsitrenkė į jį, išlipęs apžiūrėjo apgadintą automobilį, išsigando ir savo automobilį pastatė į aikštelę. Eismo įvykio deklaracijos neužpildė, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepanešęs policijai ( b.l. 3).

Iš eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) , eismo įvykio metu apgadintas automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apibraižytas automobilio galinis dešinės pusės bamperis (b. l. 4).

Rašytiniame paaiškinime E. S. nurodė, kad 2016 m. balandžio 30 d. automobiliu parvežė neįgalią močiutę, norėjo pastatyti automobilį aikštelėje, stumdamas atbuline eiga nepastebėjo kito automobilio, į jį įvažiavo, išsigandęs automobilį pastatė aikštelėje, užėjo į namus, po to parvežė draugus ir grįžęs į namus kieme pamatė pareigūnus, tada ir prisipažino, kad jis apgadino automobilį ( b. l. 5).

Iš fotonuotraukų nustatyta, kad buvo apgadinti automobiliai: Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Peugeot 207‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadinti automobilių galiniai bamperiai (b. l. 6-9).

Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad E. S. įvykio metu vairavo automobilį Toyota Avensis, registruotą A. S. vardu, važiuodamas atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo, kliudė stovėjusią transporto priemonę ,,Peugeot 207‘‘ ir ją apgadino. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Ištirtų ir aptartų įrodymų visuma taip pat leidžia daryti išvadą, kad E. S., suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį ir apgadino svetimą turtą – automobilį ,Peugeot 207, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 219.1 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui vairuotojas nedelsiant sustoja, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymi eismo įvykio vietą, neleidžia, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugo eismo įvykio pėdsakus. Šių taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nustatyta, kad E. S. atsitrenkęs į svetimą automobilį ir jį apgadinęs, iš karto išvažiavo iš įvykio vietos, nors pagal kelių eismo taisykles privalėjo pasilikti įvykio vietoje, nedelsiant apie įvykį pranešti nukentėjusiajam, o nesant galimybei – policijai. Iš policijos pateiktos įvykių suvestinės, nustatyta, kad apie įvykį policijai pranešė ne E. S., o įvykio liudytojas A. Š. (b. l. 35-37).

Nors E. S. teisme tvirtino, kad jis nesuprato, jog atsitrenkė į svetimą automobilį ir jį apgadino, tačiau jo parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas A. Š. patvirtino, kad automobilį Peugeot 207 apgadino E. S. vairuojamas Toyota Avensis. Liudytojas girdėjo automobilių susidūrimo garsą, matė kaip iš automobilio išlipo E. S., kuris apžiūrėjęs automobilius, keikdamasis necenzūriniais žodžiais kalbėjo, kad įvažiavo į automobilį, tačiau policijos neiškvietė, o nuvažiavo į kitą automobilių stovėjimo aikštelę. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais, nes analogiškai įvykio aplinkybes liudytojas nurodė ir policijos pareigūnams pranešdamas apie įvykį. E. S. iš karto po įvykio taip pat neneigė atsitrenkęs į Peugeot 207 automobilį, tai patvirtina jo rašytas paaiškinimas, kur teigė, kad iš įvykio vietos išvažiavo išsigandęs dėl pasekmių. Po įvykio liudytojas A. Š. apžiūrėjo automobilį Peugeot 207 ir matė jo apgadinimus, todėl atmestina E. S. nurodyta aplinkybė, kad apžiūrėjęs įvykio vietoje automobilį, jokių apgadinimų nematė. Nukentėjusysis R. S. ir liudytoja E. S. nurodė, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilio Peugeot 207 galinis bamperis. Iš automobilio Peugeot 207 fotonuotraukų nustatyta, kad automobilis stovėjo apšviestoje aikštelėje ir jo apgadinimai aiškiai matomi. Iš automobilio Toyota Avensis fotonuotraukos matyti, kad buvo apgadintas jo dešinės pusės galinis bamperis, ant jo likę sidabrinės spalvos žymės nuo susidūrimo su automobiliu Peugeot 207.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad E. S. suvokė padaręs eismo įvykį, tačiau, siekdamas išvengti atsakomybės, tyčia iš eismo įvykio pasišalino. E. S. pasitraukė iš eismo įvykio vietos su kuriuo susijęs, pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 130 str. 1 d.

Skiriant nuobaudas E. S., atsižvelgtina, kad jis padarė du administracinius teisės pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytinos, kad prisipažino padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir gailisi bei savo noru atlygino padarytą nuostolį. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. S. anksčiau nėra baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 13-14). M. T. Žalgirių gimnazijoje ( b. l. 21), mama išsituokusi (b. l. 23), jai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis ( b.l. 22, 24-25, 40).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes E. S. pagal ATPK 127 str. 2 d., skiriama minimali sankcijoje numatyta bauda - 28 Eur. Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, administracinė nuobauda švelninama, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-57-139/2015). Kartu LAT atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė ir pan., todėl parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Taigi, panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose LAT, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpindamas teisės vairuoti atėmimo terminą (LAT nutartys Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-57-139/2015, 2AT-53-697/2015).

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad E. S. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių. Pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų, priešingai, atvykus policijos pareigūnams, pats atvyko į įvykio vietą. E. S. veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis automobilį vairavo blaivus, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Pažeidimą padarė būdamas moksleiviu, jo paties ir šeimos turtinė padėtis sunki, mama išsituokusi, neįgali, yra darbinga tik 20 procentų, serga sunkiomis ligomis, reikalingas gydymas stacionare.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad E. S. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali nuobauda - 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams būtų per griežta, neproporcinga padarytam pažeidimui. Teismas, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, E. S. skiria mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, tai yra 400 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams. Paskirta nuobauda bendrintina su 28 eurų bauda, paskirta pagal ATPK 127 str.2d., griežtesne nuobauda apimant švelnesnę (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 27 str., 30 str., 30¹ str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d., 1 p., teismas

nutaria:

Pripažinti kaltu E. S., padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – 28 Eur baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., taikant 30¹ str., – 400 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirti galutinę nuobaudą – 400 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu E. S. nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 16057510519.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.