Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei,

parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „kapitalo valda“ ieškinį atsakovams E. J. ir V. J. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad E. J. 2006-12-23 su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį (toliau – Sutartis) Nr. 612558191, kurios pagrindu pradinis kreditorius, įsigijęs iš trečiojo asmens, perdavė atsakovei valdyti ir naudotis Sutartyje nurodytą daiktą: skalbimo mašiną Beko WMN 6510 NS, su sąlyga, kad sumokėjus visą Sutartyje numatytą kainą, prekė pereis nuosavybėn (e. b. l. 13 – 14, 97). Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad E. J. 2006-12-23 Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 612558191 su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė būdamas santuokoje su V. J. (e. b. l. 4, 5). Skalbimo mašina priėmimo- perdavimo aktu perduota atsakovei (e. b. l. 96). Sutartimi E. J. įsipareigojo su pradiniu kreditoriumi atsiskaityti dalimis per 12 mėnesių terminą, mokant Sutarties mokėjimų grafike numatyto dydžio įmokas mokėjimų grafike nustatytais terminais (e. b. l. 13). Ieškovė pateikė paskaičiavimus, kad prievolė pagal išperkamosios nuomos sutartį tinkamai neįvykdyta- už skalbimo mašiną liko nesumokėta 141,18 Lt (40,89 Eur) įmokų (b. l. 92- 93), o atsakovai duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, nepateikė.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2009-03-04 pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ su ieškovu UAB „Kapitalo valda” pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – Cesijos sutartis) Nr. 09/03/04-1, pagal kurią pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui – ieškovui visas pradiniam kreditoriui priklausančias reikalavimo teises į pradinio kreditoriaus skolininkus, tame tarpe ir į skolą pagal sutartį (e. b. l. 12). Išsiuntus atsakovams ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir Cesijos sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovai tinkamai informuoti apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) - (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 str. 7 d.).

CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jeigu sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. E. J. sudarytam sandoriui nereikėjo rašytinio sutuoktinio sutikimo, nes sandoris- išperkamosios nuomos sutartis dėl skalbimo mašinos buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovai šios aplinkybės nepaneigė. Pagal CK 3.109 str. 2 d. kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir pagal prievoles iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu koks jų turto teisinis režimas, todėl vykdyti įsipareigojimus pagal santuokos metu E. J. vardu sudarytą išperkamosios nuomos sutartį privalo abu sutuoktiniai- E. J. ir V. J..

CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 101 str. 1 d., kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Konstatuotina, kad atsakovai neatsiskaitydami su ieškovu pažeidė prievolę. Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi pagal Sutartį pilnai atsiskaitė (CPK 178 str.), vadovaujantis CK 6.38 str. 1 d., 6.101 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., Sutarties 2.1 p., ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteistina 40,89 Eur skola (neišpirkto turto vertė).

Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.101 str. 2 d., reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Tuo pačiu konstatuotina, kad pagal teisės aktų reglamentuojančių reikalavimo teisės perleidimo institutą nuostatas, naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; ir kt.).

Remiantis CK 6.256 str. 1 d., kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) -(CK 6.256 str. 2 d.). Pagal CK 6.258 str. 1 d., įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Išperkamosios nuomos sutarties 5.2. punktu šalys susitarė, kad lizingo įmonei pareikalavus, per 5 dienas nuomininkas (atsakovai) turi pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės šios sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti kaip eksploatuojamas turtas. Sutarties 5.5. punkte numatyta, kad nuomininkas (atsakovai) turi informuoti per 5 dienas Lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. Išperkamosios nuomos sutartyje nurodytas adresas- (duomenys neskelbtini). Atsakovė savo atsiliepime nurodė gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), o atsakovas prieštaravime- (duomenys neskelbtini). Atsakovai jokių duomenų, kad būtų įvykdę sutarties 5.2., 5.5. p. nustatytas pareigas ir informavę apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, ar savo finansinės būklės pasikeitimą, nepateikė. Remiantis išdėstytu, pripažintina, jog ieškovas Sutarties 11.2 p. pagrindu pagrįstai paskaičiavo atsakovams 4,09 Eur dydžio netesybas, t.y. 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą, todėl vadovaujantis 6.72 str., 6.101 str. 2 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d. bei Sutarties 5.5 ir 11.2 p., ši suma priteistina iš atsakovų ieškovo naudai.

Minėta, kad pagal CK 6.258 str. 1 d., įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Nagrinėjamu atveju Sutarties 11.1 p. numatyta, kad pažeidus mokėjimo grafiką bei vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja mokėti lizingo įmonei (pradiniam kreditoriui) 0,2 proc. delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 str. 8 d., sutartinių delspinigių dydį sumažino iki 0,05 proc. dydžio. Už uždelstas atsiskaityti 3346 dienas, ieškovas paskaičiavo atsakovams 68,41 Eur delspinigius.

Nagrinėjamu atveju pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis (CK 6.228¹ str.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; ir kt.), kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius, taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje netoleruojamos neprotingai didelės, lupikiškos netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409; ir kt.). Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; ir kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003). Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nustato, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). CK 6.73 str. 2 d. suteikia teismui teisę savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra aiškiai per didelės. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.73 str. 2 d. pagrindu teismas gali mažinti ne tik bazinį netesybų (delspinigių) dydį, tačiau ir absoliutų paskaičiuotų netesybų dydį. Nagrinėjamu atveju ieškovas nuostolių, atsiradusių dėl prievolės pažeidimo, dydžio byloje neįrodinėjo. Be to, nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad reikalavimo teisė ieškovui perėjo 2009-03-04, tačiau pareiškimą dėl skolos ir netesybų priteisimo ieškovas teismui pateikė tik 2016-11-21, t. y. praėjus 6 metams 8 mėnesiams nuo tokios teisės atsiradimo, nepaisydamas to, jog CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Pažymėtina, kad toks ieškovo, kaip juridinio asmens užsiimančio skolų išieškojimo veikla, elgesys, kuomet ieškovas dėl nesuprantamų aplinkybių delsė kreiptis į teismą, kad apgintį savo pažeistą teisę, tokiu būdu nepagrįstai didinant atsakovų prievolės apimtį (dydį), neatitinka apdairaus ir rūpestingo elgesio kriterijų, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, jog atsakovai yra vartotojai – silpnesnioji šalis, kurių teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, taip pat į ieškovo elgesį, t.y. delsimą kreiptis į teismą, dėl ko paskaičiuotų delspinigių, kurių bazinis dydis atitinka VKĮ 11 str. 8 d. nustatytus reikalavimus, suma išaugo iki pagrindinę skolą viršijančios sumos, ieškovui nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jo realiai patirtų nuostolių dydžio, pripažintina, kad ieškovo prašomų priteisti delspinigių absoliuti suma – 68,41 Eur yra aiškiai per didelė, todėl laikytina baudine. Pažymėtina, kad teismas mažindamas netesybas gali nurodyti jų procentinę išraišką arba konkrečią priteistinų netesybų sumą, kuri, jo vertinimu, yra protinga. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, remdamasis CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. bei CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, absoliutų delspinigių dydį mažina iki 40,00 Eur sumos, kuri, teismo vertinimu, yra protinga, proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui bei atlygina faktinius kreditoriaus patirtus nuostolius, susijusius su prievolės pažeidimu. Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis CK 6.72 str., 6.256 str. 2 d. ir 6.258 str. 1 d., ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 40,00 Eur delspinigių.

Taigi esant nurodytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 40,89 Eur neišpirktos turto vertės, 4,09 Eur bauda ir 40,00 Eur delspinigių, t.y. iš viso 84,98 Eur. Likusioje dalyje (dėl delspinigių priteisimo) ieškovo ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovų taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 84,98 Eur sumą nuo teismo įsakymo išdavimo (civ. byla Nr. eL2-3574-986/2016) dienos- 2016-11-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šioje byloje ieškovė patyrė 15 EUR išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį. Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sumokėtas žyminis mokestis yra minimalus turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis, kurį ji būtų mokėjusi ir pareiškusi reikalavimus mažesnei apimčiai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovei iš atsakovų priteistinas visas jos sumokėtas 15 EUR žyminis mokestis. Iš atsakovų taip pat priteistinos išlaidos, 5,80 Eur už pažymas iš Gyventojų registro tarnybos (2 vnt. ), nes iš sąskaitos- faktūros (e. b. l. 8) matyti, kad vienos pažymos kaina yra 2,90 Eur. Kadangi CPK nenumatyta solidari atsakovų atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovės turėtų išlaidų atlyginimas iš atsakovų priteistinas lygiomis dalimis, t. y. po 10,40 Eur.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis, tenkantis kiekvienam iš atsakovų, yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 230 str. 2 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285- 286 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Kapitalo valda“, į. k. 126308223, 40,89 Eur (keturiasdešimt eurų 89 ct) skolą, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) delspinigius, 4,09 Eur (keturių eurų 09 ct) baudą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (84,98 Eur) nuo 2016-11-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno atskirai, ieškovei UAB „Kapitalo valda“, į. k. 126308223, po 10,40 Eur (dešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovai negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.