Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. vasario 24 d. nuosprendžio, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutartimi, kuriuo I. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė I. V. nustatyta – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 68 MGL (3400 eurų) dydžio baudos dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams ir 68 MGL (3400 eurų) bauda.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo I. V. sulaikymo dienos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

5.1. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-122-719/2019 ir kt.).

5.2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. V. bausmę pagal BK 242 straipsnį, nuosprendyje nurodė išsamius argumentus, kodėl parenka griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o ne baudą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį bei taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, teismas tinkamai įvertino ne tik nuteistojo asmenybę, tačiau ir kitas, bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes.

5.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės už BK 242 straipsnyje numatytą nusikaltimą skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę I. V., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, taip pat pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, įvertinta, kad byloje buvo nustatyta viena I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus I. V. laisvės atėmimo bausmę, kad skirti baudą, įvertinus tai, jog I. V. nėra sumokėjęs 2019 m. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos, taip pat nemoka ir jam paskirtų administracinių baudų, netikslinga. Skundžiamu nuosprendžiu I. V. už minėtą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra adekvati, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei kaltininko asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, užtikrina BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimą.

5.4. Skirdamas bausmę I. V. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, teisiamas ketvirtą kartą, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, Lietuvoje nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir nustatyta jo atsakomybę sunkinantis aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Individualizuodamas bausmę I. V. teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis nevykdo anksčiau paskirtų bausmių (baudos ir arešto). Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad už BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą I. V. skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

5.5. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį – skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta. Be to, nuteistajam I. V., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

5.6. Nuteistojo I. V. skunde nurodytos aplinkybės, jog bausmės neatliko, nes buvo išvykęs į Švediją kur ir dirbo, kad jis niekur nesislapstė, manė, jog dėl paskelbto karantino tardymo izoliatorius atlikti bausmės nepriima, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

6. Teisėjų kolegija neturi pagrindo taikyti nuteistajam I. V. BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą, bausmę.

6.1. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena nuteistojo I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl nėra formalių BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo pagrindų.

7. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Dėl nuteistojo atitikimo formaliems BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo kriterijams (nusikalstamos veikos priskyrimas atitinkamai kategorijai, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė) jokių abejonių vertinamu atveju nekyla I. V. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje, padarymo ir jam už šį nusikaltimą paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindams turi būti nustatyta ir kita BK 75 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik jos dalį. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021 ir kt.)

7.1. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, dar kartą įvertinusi su analizuojamu klausimu susijusius aktualius duomenis, sprendžia, jog šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės paskirtis I. V. atžvilgiu gali būti įgyvendinta atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Sprendžiant ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nuteistojo I. V. padaryta nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio, šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę yra atlikęs. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis I. V. po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo būtų padaręs naują nusikaltimą ar administracinį nusižengimą. Be to, byloje yra pateikti duomenys, kad nuteistasis I. V. pradėjo mokėti paskirtą baudą (1 t., b. l. 140), užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 141). Taigi dabartinis I. V. elgesys rodo pozityvią nuteistojo elgesio kaitą ir vertintinas kaip apibūdinantis teigiamus kaltinamojo asmenybės pokyčius, suteikiančius galimybę pasiekti bausmės tikslus be realaus jos atlikimo. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas I. V. atžvilgiu taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

7.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi I. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad jis vengė atlikti paskirtą arešto bausmę išvykdamas į užsienį, po to grįžęs vengė pareigūnams nurodyti savo gyvenamąją vietą, nuteistajam I. V. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą skiria pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktuose – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais nuteistajam I. V. atidėti paskirtos subendrintos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.