- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- I-2958-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01162-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lukiškių TI-K, po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN) 15 000 (penkiolika tūkstančių eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti (t. I, b. l. 1–9).
Pareiškėjas teigia, kad nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d. jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas. Teigia, kad į kameros plotą buvo įskaityti ir baldai bei sanitarinio mazgo įrenginiai ir jam tekdavo labai nedaug laisvo ploto judėti.
Nurodo, kad buvo nuolat stebimas atliekant gamtinius reikalaus bei naudojantis dušu.
Be to, kamerose neveikė iškvietimo mygtukas ir negalėjo išsikviesti pagalbos.
Pažymi, kad 2018 m. birželio mėnesį buvo laikomas kameroje Nr. 203, kurioje akivaizdžiai matėsi pelėsis, buvo drėgna, sklido nemalonus kvapas, net rūbai apipelėdavo ir įgaudavo nemalonų kvapą
Aiškina, kad kameroje Nr. 218, kai jis buvo laikomas nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. sausio 30 d. buvo šalta, neremontuoti langai, teko miegoti su drabužiais. Be to, kameroje veisėsi pelėsis, buvo drėgna. Pažymi, kad nebuvo užuolaidos atskirti sanitariniam mazgui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad skundžia sąlygas už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d. dėl kameros ploto, privatumo ribojimo ir teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas teigia, kad patyrė 15 000 Eur dydžio neturinę žalą.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 20–28).
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje atitiko nustatytus reikalavimus. Taip pat nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Tvirtina, kad buvo laikomas nepažeidus izoliavimo reikalavimų. Kameros remontuojamos pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius reikalavimus. Ir patys laikomi asmenys kartais niokoja patalpas.
Nurodo, kad kameros. įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad reikalavimo iš kameros ploto eliminuoti baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą teisės aktai nenustato. Gyvenamosios kameros buvo įrengtos laikantis įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Gultus ir kitą inventorių remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti.
Teigia, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Tualetas atskirtas 1,5 m aukščio sienele atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad asmenų privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Nurodo kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Pažymi, kad pareigūnai su laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikantis bendrųjų mandagumo ir etikos reikalavimų. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dieninis ir naktinis apšvietimas atitinka dirbtinio ir naktinio apšvietimo normas. Pažymi, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisės nusiprausti duše ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Dušuose nuolat tiekiamas karštas vanduo. Pabrėžia, jog nėra reikalavimo, kad į kameras būtų tiekiamas karštas vanduo. Teigia, kad dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pažymi, kad suimtųjų / nuteistųjų išvedimas į mankštos kambarį vykdomas nepažeidžiant Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų / nuteistųjų dienotvarkė ir pažymi, kad po kiekvienų treniruočių ar varžybų nuteistiesiems sudaromos galimybės papildomai nusiprausti duše.
Pažymi, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovė vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o Lukiškių TI-K neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d.
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą. Be to, į kameros plotą buvo įskaičiuojamas baldų bei kameros sanitarinių įrenginių užimamas plotas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (t. I, b. l. b. l. 21–22), kurių teisingumo pareiškėjas neginčijo, nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, įvertinus kameros plotą bei jose esančių asmenų skaičių, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas nesiekė 7 kv. m, t. y. 2016 m. vasario 13 d. kameroje Nr. 226 dviese ir joje buvo laikomas iki 2016 m. birželio 6 d., o taip pat kameroje Nr. 235, kurios plotas 6,88 kv. m, buvo laikomi dviese nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d., o šioje kameroje laikomi net trys asmenys – 2016 m. rugsėjo 16 d. Taigi, nurodytu laikotarpiu iš viso 234 paras pareiškėjas buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto reikalavimus, t. y. vienam asmeniui teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Akcentuotina, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (0,56 kv. m), vienam asmeniui teko mažiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Konstatuotina, kad nurodytu laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu pažeidė tiek nacionalinės teisės aktų, tiek ir Konvencijos reikalavimus dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto. Pažymėtina, kad likusiu laikotarpiu nustatytas minimalus kameros ploto reikalavimas nebuvo pažeistas ir akcentuotina, jog pareiškėjas iš viso 450 parų buvo laikomas vienas.
Pareiškėjas skunde teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu bei dušu.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
Lukiškių TI-K pateikė duomenis ir nurodė, kuriose kamerose įrengė sanitarinių mazgų patalpas kaip atskiras kabinas su durimis (t. I, b. l. 141–143). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas šiose kamerose nebuvo laikomas. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo privatumas naudotis sanitariniais mazgais nebuvo tinkamai užtikrintas visą laikymo laikotarpį, t. y. iš viso 969 paras, tačiau, priteisiant neturtinės žalos dydį, pažeidimo intensyvumą mažinančia aplinkybe pripažįstama, jog pareiškėjas 450 parų buvo laikomas vienas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K pareiškėjo skundo argumentų nepaneigė.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose nėra užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus šilumos kiekis, kamerose drėgna, veisėsi pelėsis.
Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukštesnė kaip 28° C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20° C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 141–143) nurodyta, kad kamerose dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx, visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kurių minimalus plotas yra 0,824 kv. m, kameros vėdinamos natūraliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus, temperatūra atitiko Higienos normų reikalavimus, įrengta centrinė šildymo sistema ir gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.
Be to, vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) 2018 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo aktu (t. I, b. l. 109–111) nustatyta, kad kameroje Nr. 205, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. spalio 9 d., išmatuota temperatūra, drėgmė atitiko Higienos normų reikalavimus, kamera galėjo būti vėdinama per atidaromą langą, pareiškėjo skunde nurodytų Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
Minėtoje kameroje nustatyta, kad ant sienų veisėsi pelėsis ir tai neatitiko Higienos normos 39 punkto reikalavimų. Šis pažeidimas kameroje Nr. 205 buvo pašalintas 2018 m. rugsėjo 4 d. (t. I, b. l. 116). Kaip nurodyta 2018 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo akte, 2018 m. rugpjūčio 16 d. grįžtamosios kontrolės patikrinimo akte nustatyta, kad minėtas pažeidimas buvo pašalintas ir tikrinant šią kamerą pažeidimų nebuvo nustatyta (t. I, b. l. 117–118). Taigi, konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 205, kurioje nustatytas Higienos normos 39 punkto pažeidimas.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K dušu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę ir tik 15 minučių ir teigė, kad neužtikrintas privatumas naudojantis dušu.
Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo nustatyta, kad įstaigoje yra 13 dušų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angą. Į dušus tiekiamas karštas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvarkos. Taigi, Lukiškių TI-K yra įrengtos dušo patalpos, kurios yra aprūpintos karštu vandeniu, o direktoriaus įsakymu yra patvirtinta įstaigoje laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas skunde neneigia, kad būdamas Lukiškių TI-K, galėjo maudytis po šiltu vandeniu vieną kartą per savaitę, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia naudojimosi dušais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad atsakovė nepažeidė pareiškėjo teisių dėl naudojimosi dušais tvarkos. NVSC patikrinimo aktuose nenustatė, kad dušai netinkamai įrengti. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN argumentais dėl tinkamo dušo įrengimo. Pranešime (t. I, b. l. 141–143) nurodė, kad dušų patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Jos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Dušuose veikia mechaninė vėdinimo sistema, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Į dušų patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros. Dušų patalpose sudarytos sąlygos nusirengti ir apsirengti (yra grindų kilimėlis, kabyklos drabužiams, suoliukas, lentynėlė). Nurodė, kad atstumas tarp persirengimo vietos ir dušo čiaupo yra pakankamas tam, kad drabužiai nesudrėktų. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu, kaip nustatyta Higienos normos 44 punkte, t. y. ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, yra nustatyta. Taip pat byloje pateikti ir Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas „Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafikas“ (t. I, 159–170) Vilniaus PN suimtieji ir nuteistieji nusiprausti į dušą ir pasinaudoti kirpėjo paslaugomis išvedami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-249 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjimo direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas turėjo teisę tinkamai naudotis dušu, o jo argumentai dėl privatumo pažeidimo yra abstraktūs ir teismo nelaikomi pagrįstais.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose nebuvo teikiamas karštas vanduo. Higienos normos 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į kameras, nėra pagrindo konstatuoti, kad ši aplinkybė pažeidė pareiškėjo teises.
Be to, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų sąlygų išsiplauti drabužius yra abstraktūs. Duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybės išsiplauti drabužius, nėra. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis ne tik nemokamomis, bet ir mokamomis skalbimo paslaugomis. Jis nepateikė duomenų, kad jam buvo ribojama teisė skalbti drabužius teisės aktų nustatyta tvarka, o teisės aktai nenustato galimybės drabužius išsiskalbti kamerose.
Taip pat ir pareiškėjo skundo argumentai dėl aliarminių mygtukų įrengimo yra abstraktūs. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu jo teisių nepažeidė, todėl skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Jis neindividualizavo, kada, kokioje kameroje nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas ir jis neturėjo galimybės išsikviesti pagalbą.
Be to, pareiškėjo skundo argumentai dėl nariuotakojų ir graužikų veisimosi kamerose yra abstraktūs, teismas neturi pagrindo abejoti, kad paslaugų teikėjai užtikrino tinkamą patalpų dezinfekavimą ir vykdė kenkėjų bei graužikų naikinimo darbus (t. I, b. l. 29–32171–174)). Pareiškėjas abstrakčiai nurodė šį pažeidimą ir jo neindividualizavo.
Skundo argumentai dėl vedimo į krepšinio, tinklinio varžybas yra abstraktūs. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad tokiomis paslaugomis pareiškėjas galėjo naudotis. Vilniaus PN Tarnybiniame pranešime (t. I, b. l. 158) nurodo, kaip organizuojami žaidimai ir kad sudaromos sąlygos nusiprausti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti varžybose .
Be to, skundo argumentai, kad jis sirgo sloga, negali pagrįsti, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui neteikė būtinų medicininių paslaugų. Teismas tokius argumentus vertina kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nustačius tam tikrus pažeidimus, jie yra šalinami ir įstaigos administracija stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sąlygas visiems asmenims. Pareiškėjas buvo laikomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti laikomi asmenys, nėra pateiktų jo skundų dėl nurodytų netinkamų laikymo sąlygų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 234 paras buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto reikalavimus, ir visą laikymo laikotarpį, t. y. 969 paras neužtikrinus jo privatumo naudojantis Lukiškių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais bei laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. kameroje Nr. 205. Kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais.
Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie išvados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, kad jis 450 parų buvo laikomas vienas kameroje, o tai mažina nurodyto pažeidimo intensyvumo mastą. Kameroje Nr. 205 pelėsis buvo pašalintas, pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog tai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 15 000 Eur suma akivaizdžiai viršija patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.
Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 3 500 Eur suma (laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d.).
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.