- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- e2-1169-330/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00441-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3634-562/2017, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VKK Investicija“ iškelta bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau ir - VSDFV Vilniaus skyrius) 2017 m. kovo 2 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovei UAB „VKK Investicija“ iškelti bankroto bylą. VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad atsakovė (draudėja) nuo 2012 m. gegužės mėn. nesilaikė nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos, VSD įmokas mokėjo nepastoviai, todėl įsiskolinimas fondo biudžetui didėjo. 2017 m. sausio 26 d. įsiskolinimas fondo biudžetui sudarė 3 526,66 Eur, iš jų: 3 400,52 Eur VSD įmokų ir 126,14 Eur delspinigių. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau ji buvo nutraukta. Juridinių asmenų registrui įmonė paskutinį kartą yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2013 m., todėl tinkamai įvertinti dabartinę įmonės finansinę padėtį nėra galimybės. UAB „VKK Investicija“ nuo 2016 metų sausio mėnesio nemoka VSD įmokų, bendrovėje yra trys apdraustieji, kuriems priskaičiuojamos VSD įmokos, įsiskolinimas fondo biudžetui didėja, o taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai neduoda rezultatų.Pareiškėja AB Šiaulių bankas 2017 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovei bankroto bylą, nurodžiusi, kad atsakovė yra skolinga 9 066 803,30 Eur pagal tarp UAB „VKK Investicija“ ir AB Ūkio bankas (AB Šiaulių bankas – dalies turto ir įsipareigojimų perėmėja) 2007 m. lapkričio 27 d. sudarytą kredito sutartį (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Nutraukus UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo bylą, teismui turėjo būti pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „VKK Investicija“ pradelsta skola AB Šiaulių bankui kelis kartus viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi atsakovei UAB „VKK Investicija“ iškėlė bankroto bylą. Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus duomenis, išanalizavęs atsakovės turto struktūrą ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams mastą, pagal kurį atsakovė atitinka nemokios įmonės būseną, taip pat nustatęs, kad atsakovė nemoka darbuotojams su darbo užmokesčiu susijusių išmokų, ilgą laiką negali atsiskaityti su kreditoriais, sprendė, kad atsakovė atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas ir yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą. Iš atsakovės 2017 m. vasario 28 d. sudaryto balanso teismas nustatė, kad atsakovei priklausantį turtą sudaro ilgalaikis turtas, kurio vertė 12 068 145 Eur (iš to skaičiaus: materialus turtas – 10 994 598 Eur, finansinis turtas – 1 073 547 Eur) ir trumpalaikis turtas už 11 040 664 Eur. Nors atsakovė teigė, kad jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vertė yra kur kas didesnė negu nurodyta balanse, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti rėmėsi kitų žemės sklypų vertinimu, todėl analizuodamas atsakovės mokumą, teismas rėmėsi nekilnojamojo turto verte, fiksuota atsakovės balanse. Be to, nors atsakovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 4 206,29 kv. m. ploto patalpos, esančios prekybos centre „Kalniečiai“, adresu Savanorių pr. 375, Kaunas, kurių vertė balanse yra nurodyta 5 897 972 Eur, tačiau pagrindžiant balanse nurodyto turto kainą rėmėsi VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. lapkričio 4 d. įvertinimo ataskaita Nr. L-10-1182 ir UAB „Informacijos ir investicijų centras“ 2015 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. DGV150504, pagal kurias 1 kv. m. vertė sudaro atitinkamai 1 053 Eur ir 1 068 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės balanse apskaitytos 4 206,29 kv. m. ploto patalpos, esančios prekybos centre „Kalniečiai“, adresu Savanorių pr. 375, Kaunas, įvertintos remiantis nurodytomis įvertinimo ataskaitomis, sprendė, jog patalpų vertė turėtų sudaryti ne daugiau nei 4 300 077,72 Eur (4 206,29 kv. metrai x 1 068 Eur). Taigi atsakovės materialusis turtas turėtų sudaryti 9 396 703,72 Eur (10 994 598 Eur - 5 897 972 Eur + 4 300 077,72 Eur) vertę. Bendra ilgalaikio turto vertė – 10 470 250,72 Eur (9 396 703,72 Eur (materialus turtas) + 1 073 547 Eur (finansinis turtas)). Be to, atsižvelgęs į tai, kad dalis atsakovės debitorių yra bankrutavusios ir bankrutuojančios įmonės, teismas sprendė, jog atsakovės trumpalaikis turtas sudaro ne daugiau nei 2 413 916,45 Eur (11 040 664 Eur - 50 977,11 Eur - 5 128 136,44 Eur - 1 060 407 Eur - 2 387 227 Eur). Teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovės turto vertė faktiškai galėtų sudaryti 12 884 167,17 Eur sumą (10 470 250,72 Eur (ilgalaikis turtas) + 2 413 916,45 Eur (trumpalaikis turtas).Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2017 m. vasario 28 d. balansą atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 20 491 460 Eur, iš jų 18 511 042 Eur – po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, o 1 980 418 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Tačiau remdamasis atsakovės kreditorių sąrašu, sudarytu 2017 m. vasario 28 d., teismas nustatė, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudaro 26 243 122,02 Eur, iš jų 11 188 544,13 Eur sudaro pradelsti įsipareigojimai. Teismas akcentavo, kad atsakovės balanse nurodyta informacija apie įsipareigojimus nesutampa su jos kreditorių sąraše nurodyta informacija. Kadangi pagal atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą jos pradelsti įsipareigojimai (11 188 544,13 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto realios vertės (12 884 167,17 Eur), teismas konstatavo, kad atsakovė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą nemokios įmonės apibrėžimą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Be to, teismas įvertino ir tokią aplinkybę, kad atsakovė ilgą laiką neturi galimybės sumokėti netgi einamųjų privalomų įmokų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondams, valstybės (savivaldybės) biudžetui, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus ir savarankiškai funkcionuoti neturi objektyvios galimybės.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantė (atsakovė) UAB „VKK Investicija“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Siekiant išsiaiškinti, ar UAB „VKK Investicija“ atitinka nemokios įmonės statusą, dėl kurio jai būtų keliama bankroto byla, reikia nustatyti, ar UAB „VKK Investicija“ pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Klausimai, susiję su įmonių nemokumu, turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turėjo būti aktyvus, rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės (ne)mokumą.Remiantis 2017 m. vasario 28 d. apskaitos duomenimis, UAB „VKK Investicija“ turi ilgalaikio materialaus turto, kurio balansinė vertė yra 11 040 664 Eur. Šį turtą sudaro: žemės sklypai - 5 096 626 Eur; pastatai ir statiniai - 5 897 972 Eur; finansinis turtas - 1 073 547 Eur. UAB „VKK Investicija“ nuosavybės teise priklauso 29,33 ha ploto, 4 776 626 Eur vertės žemės sklypai Klaipėdoje ir 21,31 ha ploto, 320 000 Eur vertės žemės sklypai Kaišiadorių raj., Rumšiškių sen. Remiantis nepriklausomų turto vertintojų atliktais vertinimais, UAB „VKK Investicija“ žemės sklypų vertė iš tikrųjų yra apie 8 783 138 - 9 257 780 Eur, nepaisant to, kad balanse šie sklypai yra apskaityti 4 776 626 Eur suma. Taip pat UAB „VKK Investicija“ nuosavybės teise priklauso 4 206,29 kv. m. ploto patalpos, esančios prekybos centre „Kalniečiai“, adresu Savanorių pr. 375, Kaune. Šio pastato dislokacija vertinama kaip itin palanki prekybinei komercinei veiklai vystyti (geras susisiekimas, sukurta infrastruktūra). UAB „VKK investicija“, tik atsižvelgdama į pastato nusidėvėjimą, balanse jį apskaitė 5 897 972 Eur verte. Be to, teismas nepagrįstai nevertino UAB „VKK Investicija“ trumpalaikio turto, t. y. nepagrįstai jo vertę sumažino nuo 11 040 664 Eur iki 2 413 916,45 Eur. UAB „VKK Investicija“ turto, apskaityto 2017 m. vasario 28 d. balanse, vertė yra 23 108 809 Eur, susidedanti iš: 320 000 Eur (žemės sklypai Kaišiadorių raj., Rumšiškių sen.) + 5 096 626 Eur (žemės sklypas Klaipėdos m.) + 5 897 972 Eur (pastatas Savanorių pr. 375, Kaune) + 1 073 547 Eur (ilgalaikis turtas „finansinis turtas“) + 11 040 664 Eur (trumpalaikis turtas). UAB „VKK Investicija“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 11 188 544,13 Eur. Akivaizdu, kad UAB „VKK Investicija“ pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės įmonės balansinio turto vertės, kuri sudaro 23 108 809 Eur sumą. Vadinasi, UAB „VKK Investicija“ yra moki įmonė, kuriai kelti bankroto bylą nėra pagrindo. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:UAB „VKK Investicija“ paskutinį kartą įmokas fondo biudžetui mokėjo tik 2015 m. rugpjūčio 14 d., sumokėdama 100 Eur. UAB „VKK Investicija“ įsiskolinimas fondo biudžetui yra susidaręs jau nuo 2012 m. liepos mėn. ir nuolat didėja. 2017 m. gegužės 15 d. skola sudaro 3 976,03 Eur, iš jų: 3 849,89 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 126,14 Eur delspinigių. UAB „VKK Investicija“ Juridinių asmenų registrui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2014 m. Pagal juridinių asmenų registrui pateiktą balansą už 2013 m. įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 71 260 176 Lt (20 638 373 Eur), o turto įmonė turėjo už 77 424 405 Lt (22 423 657 Eur). UAB „VKK Investicija“ yra nemoki įmonė, nes jos įsipareigojimai jau 2013 m. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pagal ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu ir jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nustatyta tvarka. Tačiau pati UAB „VKK Investicija“ nesikreipė į teismą su prašymu iškelti bendrovei bankroto byląUAB „VKK Investicija“ yra nemoki įmonė, nes valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytais dydžiais ir terminais nemoka privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, negali atsiskaityti su kreditoriais. ĮBĮ normos yra viena iš rinkos ekonomikos priemonių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs.Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Remiantis atsakovės balansu, sudarytu 2017 m. vasario 28 d., jos trumpalaikį turtą sudaro 11 040 664 Eur. Dalis atsakovės debitorių yra bankrutavusios ir bankrutuojančios įmonės. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės trumpalaikis turtas sudaro ne daugiau nei 2 413 916,45 Eur (11 040 664 Eur - 50 977,11 Eur - 5 128 136,44 Eur - 1 060 407 Eur - 2 387 227 Eur) vertę. Teismas, spręsdamas dėl UAB „VKK investicija“ nemokumo, pagrįstai nurodė, kad yra svarbu, kokio dydžio įmonės pradelsti įsipareigojimai, koks jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės komercinės veiklos rezultatais, atspindinčiais jos galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Remiantis atsakovės pateiktu kreditorių sąrašu, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudaro 26 243 122,02 Eur, iš jų 11 188 544,13 Eur yra pradelsti įsipareigojimai. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai (11 188 544,13 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (12 884 167,17 Eur), todėl įmonė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokios įmonės apibrėžimą.Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. gegužės 10 d. atsakovės mokestinė nepriemoka sudarė 38 769,06 Eur, iš jų: 473,79 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 14,85 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių; 30 208,97 nekilnojamo turto mokesčio, 1 726,68 Eur nekilnojamo turto mokesčio delspinigių, 132,65 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 12,48 Eur šio mokesčio delspinigių, 5 888,28 Eur žemės mokesčio ir 286,57 Eur žemės mokesčio delspinigių. UAB „VKK Investicija“ mokestinės nepriemokos susidarė dar nuo 2013 m. vasario 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde apibrėžtas apeliacijos ribas.
Dėl UAB „VKK Investicija“ (ne)mokumo
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1025-381/2017). Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovei UAB „VKK Investicija“ bankroto bylą iškėlė konstatavęs nemokumo faktą. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne vien balanse įrašytą, įmonės turimo turto vertę.Apeliantė UAB „VKK Investicija“ atskirajame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jai priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertės. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nesivadovavo apeliantės rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais, kuriuose detalizuojama jos turimo nekilnojamojo turto reali vertė. Apeliantė pagrįstai nurodo, o ir teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).Teismų praktikoje taipogi pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, jog mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-939-823/2017). Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, kas, be kita ko, akcentuojama ir atskirajame skunde, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, todėl, kaip jau pažymėta pirmiau, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas, šiuo atveju – apeliantei UAB „VKK Investicija“ (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Bylos svarstymui pateiktame atsakovės 2017 m. vasario 28 d. balanse įrašyta, kad įmonė iš viso turi 23 108 809 Eur vertės turto, kurį sudaro 12 068 145 Eur vertės ilgalaikio ir 11 040 664 Eur vertės trumpalaikio turto sudėtis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus duomenis, susijusius su jos debitoriniais reikalavimais, išankstiniais apmokėjimais, nebaigtomis vykdyti sutartimis, bei nustatęs, jog dalis apeliantės debitorių / kontrahentų pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo svarstymo metu yra bankrutuojančios įmonės (UAB „Vicus“, UAB „Vekšis“, UAB „Upynalė“), padarė teisingą išvadą, kad yra pagrindas apeliantės trumpalaikio turto vertę sumažinti iki 2 413 916,45 Eur sumos. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino trumpalaikio turto vertę, tačiau jokių duomenų, leidžiančių balanse apskaitytą trumpalaikį turtą vertinti kaip turintį aiškią ir pagrįstą pridėtinę vertę (pasak apeliantės), ir (ar) įgalinančių daryti priešingas išvadas, susijusias su trumpalaikio turto verte, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ji nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Kalbant apie ilgalaikio turto vertę, kuri atsakovės balanse apskaityta 12 068 145 Eur suma, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ir šio turto reali vertė yra mažesnė bei sudaro 10 470 250 Eur sumą (t.y. 9 396 703,72 Eur materialaus ir 1 073 547 Eur finansinio turto sudėtis). Atskirojo skundo argumentais nepaneigta ir ši pirmosios instancijos teismo išvada. Pagal bylos duomenis nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad apeliantės materialaus turto (žemės sklypų, esančių Klaipėdoje bei Kaišiadorių raj., bei pastato – prekybos centro „Kalniečiai“, esančio Savanorių pr. 375, Kaune) vertė realiai būtų didesnė, nei fiksuota jos sudarytame 2017 m. vasario 28 d. balanse. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantė, siekdama pagrįsti žemės sklypų, esančių Klaipėdoje, vertę, teikė panašių žemės sklypų vertinimo ataskaitą, tačiau tokių sklypų kaina pagal individualius požymius ar konkrečias jų teisinio režimo sąlygas gali skirtis nuo apeliantės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų vertės. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, įtvirtinančiame turto arba verslo vertės nustatymo principus, vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, teises, pareigas ir atsakomybę, keliamus reikalavimus (1 straipsnis), numatyta, kad turto arba verslo vertinimas yra turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (2 straipsnio 12 dalis). Taigi turtas arba verslas vertinamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto arba verslo vertinimas), vidaus reikmėms ir kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas (4 straipsnis). Turto arba verslo vertinimą gali atlikti turto arba verslo vertinimo įmonė arba nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, įrašyti į Išorės vertintojų sąrašą bei turintys atitinkamą pažymėjimą (13 straipsnis). Turto arba verslo vertinimo ataskaita sudaroma raštu (22 straipsnio 1 dalis), joje be kitų privalomų nurodyti duomenų (22 straipsnio 4 dalies 1-9 punktai) turi būti išdėstytos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus; turto arba verslo vertinimo metodai (metodų deriniai) ir metodų taikymo būdai; vertinamo turto arba verslo aprašymas; turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus; išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena (22 straipsnio 4 dalies 10-14 punktai).Nagrinėjamu atveju apeliantės 2017 m. kovo 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikta pozicija, susijusi su sklypų rinkos verte, kuri, pasak jos, dėl sklypų dislokacijos ir fizinių savybių atitinka kito savininko – UAB „Vicus“ 2015 m. balandžio 28 d. turto vertinimo ataskaitoje Nr. DGV150504/1 įvertintų sklypų vertę, nustatytą 1 ha (t. y. 315 642 Eur), nelaikytina vertinimo ataskaita (išvada), kurią būtų galima įvertinti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų prasme. Vien apeliantės pateikta lyginamojo pobūdžio informacija (2015 m. balandžio 28 d. turto vertinimo ataskaita Nr. DGV150504/1) dėl žemės sklypų, esančių Klaipėdos raj., vertės neteikia pagrindo išvadai, kad šių sklypų, kurių bendra plotas 29,33 ha, reali vertė galėtų būti dvigubai didesnė (apie 8 783 338 – 9257 780 Eur) nei nurodyta įmonės balanse (4 776 626 Eur). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovei priklausančių žemės sklypų, esančių Klaipėdos raj., vertę, pagrįstai nesirėmė 2017 m. kovo 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose jos pateikta pozicija. Apeliantė, siekdama paneigti byloje kilusias abejones dėl jos nemokumo ir balanse įrašyto turto vertės, įrodinėjo ir aplinkybę, kad jos žemės sklypų, kurių bendras plotas 21,31 ha, esančių Kaišiadorių raj., vertė – 320 000 Eur, o patalpų – prekybos centro „Kalniečiai“, esančio Savanorių pr. 375, Kaune, vertė – 5 897 972 Eur, t. y. anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo, kad tų patalpų vertė turėtų sudaryti ne daugiau nei 4 300 077,72 Eur (4 206,29 m² x 1 068 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje itin tikslus minėto apeliantės ilgalaikio materialaus turto (sklypų Kaišiadorių raj. bei prekybos centro patalpų) vertės nustatymas (indentifikavimas) nėra itin reikšmingas dėl pačios apeliantės šioje byloje neginčytų aplinkybių, susijusių su jos pradelstų kreditorinių įsipareigojimų apimtimis (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas nustatė, o ir pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 11 188 544,13 Eur sumą (bendra nustatyta apeliantės kreditorinių įsipareigojimų suma – 26 243 122,02 Eur). Tokiu būdu palyginus pačios atsakovės 2017 m. vasario 28 d. balanse deklaruoto ilgalaikio turto vertę, sudarančią 12 068 145 Eur (žemės sklypai –5 096 626 Eur, patalpos – 5 897 972 Eur ir finansinis turtas 1 073 547 Eur), ir pirmosios instancijos teismo nustatytą trumpalaikio turto vertę – 2 413 916,45 Eur su atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma – 11 188 544,13 Eur, matyti, kad atsakovės pradelsti įsiskolinimai aiškiai viršija pusę jos turimo turto vertės. Vadinasi, apeliantė yra faktiškai nemoki įmonė (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Šie duomenys apie atsakovės pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykį, akivaizdžiai atitinkantį nemokios įmonės būseną, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę pripažino nemokia įmone.Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad nei atskirojo skundo argumentai, nei byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pakankamo pagrindo manyti apie galimo UAB „VKK Investicija“ mokumo atkūrimo perspektyvas. Priešingai, VSDFV Vilniaus skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantės įsiskolinimas socialinio draudimo fondo biudžetui ir mokesčių administratoriui nuolat didėja. Aktualu ir tai, kad pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti ne tik esančių ir (ar) būsimų kreditorių, bet ir pačios įmonės interesus. Pavyzdžiui, delsimas atsiskaityti su kreditoriais gali nuolat didinti jau pradelstų įsiskolinimų apimtį ir taip dar labiau sunkinti įmonės finansinę padėtį, tuo tarpu ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos užtikrina, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles (tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą) skaičiavimas, todėl pats įmonės vadovas, matydamas, kad įmonės vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, jog įmonė bus pajėgi subalansuoti susidariusią kritinę finansinę situaciją, turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo yra pagrįstas ir teisėtas, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo manyti, kad atsakovė yra moki įmonė ir (ar) ketina ir bus pajėgi įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Padarius tokią teisinę išvadą, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.