Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-939-823/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-05-04
Bylos Nr.: e2-939-823/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00202-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Kolegita“
Trečiasis asmuo: A. B.

Civilinė byla Nr. e2-939-823/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00202-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kolegita“ ir trečiojo asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3359-781/2017, kuria teismas iškėlė bankroto bylą UAB ,,Kolegita“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Kolegita“. Nurodė, kad atsakovė 2017 m. sausio 18 d. buvo skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui 85 659,36 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio. Pareiškėja 2016 m. lapkričio 7 d. išsiuntė pranešimą atsakovei apie savo ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.Atsakovė UAB Kolegita“ ir trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV)Vilniaus skyrius atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Kolegita“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Idėjų rinka“.Teismas nustatė, kad, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, paskutinis bendrovės balansas pateiktas už 2011 metus, bendrovė turto iš viso deklaravo už 500 326,40 Eur (1 727 527 Lt), iš jo ilgalaikio turto – už 928 194 Lt, trumpalaikio turto – už 799 333 Lt, o bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 201 262,16 Eur (694 918 Lt). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įmonės vardu nekilnojamas turtas neregistruotas. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pagal SODRA viešuosius duomenis, įmonėje dirba vienas apdraustasis asmuo, bendrovės skola VSDF biudžetui – 41,82 Eur. Pagal VMI viešuosius duomenis, įmonė turi 81 939,50 Eur mokestinės nepriemokos. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdomos šešios vykdomosios bylos dėl bendros virš 195 000 Eur sumos išieškojimo. Atsakovei taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuosavybės teisėmis valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas. Įvertinęs UAB „Kolegita“ pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie atsakovei priklausantį turtą teismas konstatavo, kad UAB „Kolegita“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Kolegita“ prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu A. B., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Kolegita“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovei ir jos vadovui apie VMI pareiškimą ir bankroto bylos nagrinėjimą teisme nebuvo pranešta. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nebuvo įteiktas, apie teismo nutartį atsakovė sužinojo tik iš bankroto administratoriaus, jau po skundžiamos teismo nutarties įsiteisėjimo. Pati nutartis atsakovei įteikta tik 2017 m. kovo 23 d.Atsakovė jau keletą metų nepriima Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresu korespondencijos, kadangi faktinis UAB „Kolegita“ adresas yra (duomenys neskelbtini). Šį adresą atsakovė jau keletą metų nurodo tiek savo kontrahentams, antstoliams, teismams, tiek valstybės ir savivaldybės institucijoms, taip pat ir VMI. Atsakovė negavo iš VMI net pranešimo apie tai, kad pareiškėja ketina inicijuoti bankroto bylą. Nors pareiškėja žinojo faktinį atsakovės adresą, tačiau pareiškime nurodė tik Juridinių asmenų registre nurodytą UAB „Kolegita“ adresą. Todėl pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.UAB „Kolegita“ vykdė keleivių vežimo autobusais veiklą Vilniaus mieste, buvo laimėjusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – VMSA) skelbtą konkursą, taip pat buvo sudariusi su VMSA sutartį. Tačiau VMSA nevykdė savo įsipareigojimų, neatsiskaitydavo su UAB „Kolegita“, todėl tarp šalių kilo teisminiai ginčai. Dėl šių priežasčių UAB „Kolegita“ nebegalėjo vykdyti veiklos ir nuo 2013 m. iš esmės veiklos nevykdė. Atsakovė su VMSA tarpusavio skolų suderinimo aktu patvirtino dalį VMSA skolos – 888 600 Eur, tačiau ir ši skolos dalis nebuvo sumokėta, todėl atsakovė negalėjo sumokėti VMI mokesčių.VMI, žinodama apie VMSA skolą atsakovei, 2014 m. balandžio 11 d. raštu kreipėsi į VMSA dėl UAB „Kolegita“ priklausančių sumokėti piniginių lėšų, neviršijančių 630 792,29 Eur sumos, pervedimo į VMI sąskaitą. Taip pat VMI prašė antstolio nukreipti išieškojimą į VMSA skolą. VMSA 2015 m. kovo 25 d. pervedė antstoliui 182 690,10 Eur ir 7 847,81 Eur skolą už UAB „Kolegita“. Todėl atsakovės skola VMI buvo visiškai sumokėta. Antstolis 2015 m. kovo 26 d. patvarkymu patvirtino, jog iš atsakovės 190 537,91 Eur skola išieškota ir užbaigė visas tris vykdomąsias bylas Nr. 0013/13/00171, 0013/14/00562 ir 0013/14/00119.Antstolis V. M. išieškotą mokestinę nepriemoką pervedė VMI, tačiau nenurodė tinkamo įmokos kodo, todėl VMI sistemoje toliau buvo fiksuojama UAB „Kolegita“ skola. Taigi, pareiškėja, turėdama netikslius duomenis, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors iš tikrųjų UAB „Kolegita“ mokestinę nepriemoką jau yra sumokėjusi.Pasiėmusi atsakovės buhalterinius dokumentus, 2014 m. dingo UAB „Kolegita“ buhalterė, todėl įmonė nebegalėjo pateikti finansinių ataskaitų ir deklaracijų mokesčių administratoriui. Apie tai UAB „Kolegita“ informavo VMI, taip pat kreipėsi į policiją, tačiau buhalterė nebuvo rasta, iki šiol atsakovei įmonės dokumentai nėra grąžinti.Atsakovė 2017 m. kovo 27 d. pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2013 metus, kurioje deklaravo pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę – 0. Šiuo laikotarpiu atsakovė nevykdė jokios veiklos, todėl ji negali turėti 85 659,36 Eur dydžio mokestinės prievolės VMI. Kitos skundžiamoje teismo nutartyje minimos šešios vykdomosios bylos dėl 195 000 Eur sumos išieškojimo atsakovei nėra žinomos. Jokie kiti išieškojimai iš UAB „Kolegita“ nėra vykdomi. Visa skola VMI yra sumokėta. VMI 2017 m. kovo 23 d. sprendimais panaikino savo 2015 m. liepos 17 d, 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir 2016 m. liepos 29 d. nurodymus atsakovei. Taip pat atsakovė patikslino pelno deklaracijas už 2013 m. Kadangi šiuo laikotarpiu atsakovė jokios veiklos nevykdė, jai negalėjo kilti VMI nurodoma 85 659,36 Eur dydžio mokestinė prievolė.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1794-619/2017 priteisė UAB „Kolegita“ iš VMSA 281 515,10 Eur nuostolių bei 5 procentų metines procesines palūkanas, iš viso – 364 079,10 Eur. Todėl net jei ir egzistuotų atsakovės skola VMI ar kitiems kreditoriams, UAB „Kolegita“ turi pakankamai turto sumokėti visas skolas. Pareiškėja VMI atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atmesti skundą, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:VMI sutinka, kad vykdomosios bylos Nr. 013/13/00171, Nr. 0013/14/00562 ir Nr. 0013/14/00119 yra užbaigtos. Tačiau iš atsakovės buvo vykdomas skolų išieškojimas ir kitose vykdomosiose bylose. Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad antstolių kontorose taip pat buvo vykdomos bylos Nr. 0171/14/02822, Nr. 0241/16/02061 ir Nr. 0241/15/01892. Antstolės J. B. vykdyta vykdomoji byla Nr. 0018/14/00545 buvo užbaigta 2017 m. kovo 31 d., nes atsakovei buvo iškelta bankroto byla.Kadangi atsakovė nebuvo pateikusi pelno mokesčio deklaracijos už 2013 m., pelno mokestis buvo apskaičiuotas pagal paskutinės prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos mokėtino mokesčio deklaracijos duomenis. Buvusiam BUAB „Kolegita“ vadovui 2017 m. kovo 27 d. pateikus Metinę pelno mokesčio deklaraciją, bendrovės mokestinė nepriemoka sumažėjo iki 8 516,83 Eur. Tačiau, bankroto administratorei 2017 m. balandžio 6 d. pateikus 2013 m. BUAB „Kolegita“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, bendrovės mokestinė nepriemoka išaugo iki 81 707,19 Eur. Todėl atsakovė skunde nepagrįstai nurodo, jog nėra skolinga VMI.Pareiškėja 2017 m. kovo 23 d. sprendimais panaikino savo 2015 m. liepos 17 d., 2015 m. rugpjūčio 11 d., 2016 m. liepos 29 d. nurodymus mokesčių mokėtojai UAB „Kolegita“, tačiau šie nurodymai buvo panaikinti tik todėl, kad atsakovei buvo iškelta bankroto byla. Taip pat ir antstolio V. M. 2015 m. kovo 27 d. pervesta suma buvo gauta ir įskaityta. BUAB „Kolegita“ bankroto administratorė UAB „Idėjų rinka“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties teisėtumo klausimą išspręsti įvertinus teismui pateiktus papildomus dokumentus, išaiškinti A. B., kad po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo tretieji asmenys į bankroto bylą įtraukiami teismui patvirtinus jų kreditorinius reikalavimus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:VMI 2017 m. kovo 22 d. yra pateikusi 190 987,21 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą UAB „Kolegita“, o 2017 m. kovo 23 d. yra priėmusi sprendimus dėl nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką pripažinimo netekusiais galios, nes iškėlus bankroto bylą, kreditorinis reikalavimas bus tenkinamas ĮBĮ nustatyta tvarka. Antstolė A. P. 2017 m. kovo 28 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo ir perdavė ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM nurodė, jog UAB „Kolegita“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendžiu yra pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, jai skirta 19 500 Lt (5 647,59 Eur) bauda, kuri iki šiol nėra sumokėta.Buvęs BUAB „Kolegita“ direktorius A. B. per VMI elektroninio deklaravimo sistemą pateikė 2013 m. metinę pelno deklaraciją, kurioje nurodė nulines 2013 m. pardavimo pajamas. Šis atsakovės buvusio vadovo 2017 m. kovo 27 d. atliktas metinės pelno deklaracijos patikslinimas prieštarauja kitoms UAB „Kolegita“ 2013 m. teiktoms deklaracijoms. Be to, deklaracijos teikimas jau esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą ir A. B. esant 2017 m. kovo 23 d. įspėtam apie bankroto procedūrą ir informuotam, kad jis, kaip įmonės vadovas, yra netekęs įgaliojimų, leidžia abejoti tokių veiksmų teisėtumu.Bankroto administratorė neturi duomenų, kad atsakovės skola VMI būtų sumokėta. Prisijungusi prie elektroninės VMI programos bankroto administratorė nustatė, kad buvusi įmonės buhalterė dar iki 2015 m. balandžio mėnesio teikė PVM deklaracijas. Įmonės buhalterė 2014 m. vasario 18 d. pateikė 2013 metų A klasės išmokų deklaraciją, pagal kurią nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėta 210 144,48 Lt (60 862,04 Eur). Šiuo metu bankroto administratorei nėra perduotas BUAB „Kolegita“ turtas. Buvęs bendrovės vadovas žodžiu informavo, kad materialaus turto įmonė neturi, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimas, kuriuo UAB „Kolegita“ buvo priteista 281 515,10 Eur suma, yra apskųstas apeliaciniu skundu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei BUAB „Kolegita“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų, taip pat ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliantė be kita ko nurodo, kad nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas bankroto bylos jai iškėlimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą pripažįsta nepagrįstu. Bylos medžiaga patvirtina, kad pranešimas apie 2017 m. kovo 2 d. teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka bus sprendžiama dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, CPK 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka buvo paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje 2017 m. vasario 2 d. taigi pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių informavimą apie rašytinio proceso tvarka vyksiantį teismo posėdį, nepažeidė. Pagal ĮBĮ nuostatas, kreditorius, prieš pateikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei ĮBĮ nustatyta tvarka. Pranešimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, kad ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstine sprendimo ne teisme tvarka. Ji nustatyta siekiant išspręsti ginčą nekeliant bankroto bylos, todėl kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti įstatyme numatyti privalomi alternatyvūs pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei - skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Kreditoriaus pranešimo įteikimo skolininkui tvarką būtina aiškinti taip, kad būtų užtikrinta protinga kreditoriaus teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir skolininko intereso būti informuotam apie ketinimą jam iškelti bankroto bylą pusiausvyra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).Teismas, priimdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi patikrinti, ar pareiškėjas laikėsi ĮBĮ nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Kita vertus, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normos pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti teismo procesinį sprendimą tik tuo atveju, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taigi, net ir sutikus su apeliantės argumentais, kad pareiškėja netinkamai ją informavo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toks pažeidimas pats savaime nebūtų pakankamas ginčijamai nutarčiai panaikinti teismui nustačius, kad atsakovės nemokumo klausimas teismo buvo išspręstas teisingai, apeliantės teisė būti išklausytai teisme nebuvo paneigta, o galimybių išspręsti šalių ginčą nekeliant bankroto bylos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 6 d. rezoliucija atnaujino atsakovei terminą atskirajam skundui paduoti, taigi atsakovės teisė būti išklausytai ir pateikti teismui savo procesinę poziciją patvirtinančius įrodymus nebuvo apribota. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus, atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad apeliantės pateikti įrodymai yra aktualūs vertinant įmonės mokumą, apeliacinės instancijos teismas priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Vienas iš ĮBĮ įtvirtintų savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.Pagal teismų formuojamą praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016). Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka apeliantei UAB „Kolegita“.Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė bendrovės patikslinto balanso, tačiau neginčijo pareiškėjos nurodytų bei pirmos instancijos teismo nutartimi nustatytų aplinkybių, jog UAB „Kolegita“ nekilnojamojo ir kito registruotino turto neturi. Atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1794-619/2017 buvo priteista 281 515,10 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos ir 2 973,83 Eur bylinėjimosi išlaidų iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Aukščiau minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra padavusi apeliacinį skundą. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimas leidžia daryti labiau tikėtinas prielaidas apie šios debitorinės skolos realumą. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės mokumą, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1794-619/2017 apeliantei priteistą sumą vertina kaip apeliantės turimą turtą. Antstolių informacinėje sistemoje nurodyta, kad iš atsakovės yra vykdomi išieškojimai šešiose vykdomosiose bylose: vykdomojoje byloje Nr. 0241/16/02061 vykdomas 3 335,28 Eur dydžio išieškojimas VMI naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0241/15/01892 yra vykdomas 76 399,04 Eur dydžio išieškojimas VMI naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0173/15/00016 yra vykdomas 10 135,90 Eur dydžio išieškojimas VMI naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0018/14/00545 yra vykdomas 5 647,59 Eur dydžio išieškojimas Lietuvos Respublikos naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/02822 yra vykdomas 99 680,26 Eur dydžio išieškojimas Vilniaus apskrities VMI naudai ir vykdomojoje byloje Nr. 0042/13/03084 yra vykdomas 440,39 Eur dydžio išieškojimas AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Visų iš atsakovės vykdomų išieškojimų dydis yra 195 638,46 Eur. Taip pat atsakovė yra skolinga VSDF biudžetui 44,88 Eur.Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. kovo 25 d. sumokėjo antstoliui, vykdančiam išieškojimą VMI naudai, 190 537,91 Eur, todėl antstolis užbaigė visas tris vykdomąsias bylas: Nr. 0013/13/00171, Nr. 0013/14/00562 ir Nr. 0013/14/00119. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėja, sutikdama, kad 190 537,91 Eur skola jai buvo sumokėta ir daugiau dėl šios skolos reikalavimų ji nereiškianti. Tačiau atsakovės nurodytų vykdomųjų bylų jau nebėra byloje esančiame 2017 m. vasario 17 d. vykdomųjų bylų sąraše, kuriuo rėmėsi pirmos instancijos teismas, vertindamas atsakovės mokumą. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad visos skolos VMI yra sumokėtos, o kiti, 195 638,46 Eur dydžio, vykdomi išieškojimai jai yra nežinomi. Tai, kad 19 punkte nurodytų sumų išieškojimai yra pagrįsti, patvirtina ir antstolių į bankroto bylą persiunčiami vykdomieji dokumentai.Pareiškėja pareiškime nurodė, jog atsakovė valstybės (savivaldybės) biudžetui yra skolinga 85 659,36 Eur. Pagal 19 punkte nurodytas antstolių vykdomas bylas atsakovė yra skolinga VMI 189 550,48 Eur. Bankroto administratorei VMI pateikė 190 987,21 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, tačiau į nurodytą reikalavimo sumą papildomai yra įtraukta ir atsakovės skola Lietuvos Respublikai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendį (atsakovei skirta 19 500 Lt (5 647,59 Eur) bauda už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendra atsakovės pradelstų skolų suma – 195 638,46 Eur – viršija pusę (140 757,55 Eur) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimu jai priteistos 281 515,10 Eur sumos. Net pripažinus debitorine skola visą atsakovės nurodomą, kartu su priteistomis 5 procentų dydžio metinėmis procesinėmis palūkanomis (82 564 Eur), 364 079,10 Eur sumą (281 515,10 Eur + 82 564 Eur), vis tiek byloje esančiais dokumentais patvirtinta atsakovės skola viršys ir šios sumos pusę – 182 039,55 Eur.Atsakovė ginčija VMI nurodytą jos 85 659,36 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, teigdama, kad nuo 2013 m. ji jokios veiklos nevykdė, todėl nėra gavusi jokių pajamų, o dėl buvusios buhalterės, pasisavinusios įmonės dokumentus, veiksmų, negalėjo laiku pateikti VMI šių duomenų. Tačiau bankroto administratorės pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovės nurodyta buhalterė iki 2015 m. teikė deklaracijas VMI. Pagal šias deklaracijas bankroto administratorė 2017 m. balandžio 6 d. pateikė atsakovės pelno mokesčio deklaraciją VMI, kuri apskaičiavo, kad atsakovės mokestinė nepriemoka 2017 m. balandžio 13 d. duomenimis yra 81 707,19 Eur. Tačiau net ir sumažinus mokestinės nepriemokos sumą nuo 85 659,36 Eur iki 81 707,19 Eur, vis tiek bendra visų atsakovės skolų suma išlieka didesnė, negu pusė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimu priteistos sumos.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Kolegita“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė