Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-05-18 · Civilinė byla Nr. e2-1025-381/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-02-06Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-05-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
e2-1025-381/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00021-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Megatransa LT“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1025-381/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00021-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Megatransa LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimus iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Megatransa LT“.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius (toliau – VSDFV Marijampolės skyrius) ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Megatransa LT“ (buvusi UAB „Kapratas Logistics“) iškėlimo.Ieškovas VSDFV Marijampolės skyrius nurodė, kad UAB „Megatransa LT“ nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų nemoka. Paskutinis samdomas darbuotojas iš bendrovės atleistas 2014 m. lapkričio mėnesį. 2016 m. lapkričio 30 d. įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui sudarė 962,23 Eur (VSD įmokų – 908,57 Eur ir delspinigių – 53,66 Eur).VSDFV Marijampolės skyrius, siekdamas išieškoti įsiskolinimą, bendrovei taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtą įsiskolinimą nurašyti iš draudėjos sąskaitų kredito įstaigose. Ieškovas į atsakovės sąskaitas banke teikė debeto mokėjimo nurodymus. Paskutinis debeto mokėjimo nurodymas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 14520 pateiktas 2015 m. lapkričio 23 d. Pinigines lėšas iš draudėjos sąskaitos paskutinį kartą bankas pervedė 2015 m. rugsėjo 24 d.VSDFV Marijampolės skyrius UAB „Megatransa LT“ siuntė raginimus sumokėti skolą Fondo biudžetui geruoju, tačiau įsiskolinimas liko nepadengtas.VSDFV Marijampolės skyrius 2013 m. vasario 7 d. kvietė tuometinį bendrovės vadovą T. N. atvykti į Marijampolės skyrių aptarti skolos susidarymo priežastis ir numatyti galimybes skolai padengti. Taip pat ieškovo specialistai dėl priminimo sumokėti apskaičiuotas įmokas 2013 m. vasario 25 d. nuvyko bendrovės registravimo adresu, tačiau bendrovės vadovo nerado. Iš bendrovės vadovo T. N. 2013 m. kovo 14 d. buvo gautas pranešimas „Dėl UAB „Kapratas Logistic“ įsiskolinimo“, kuriame nurodyta, kad bendrovės veikla sustabdyta ir nėra aišku, kada ji bus atnaujinta. 2014 m. rugpjūčio 29 d. ieškovo specialistai dėl priminimo sumokėti apskaičiuotas įmokas nuvyko bendrovės vadovo T. D. (vadovas nuo 2014 m. liepos 15 d.) registravimo adresu, tačiau vadovo nerado. Įsiskolinimas liko nepadengtas.Ieškovė VMI nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 26 132,55 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei nesumokėjus atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais deklaruotų mokesčių. Mokesčių administratorius, siekdamas išieškoti mokestinę nepriemoką, taikė priverstinio išieškojimo veiksmus. 2013 m. sausio 18 d. VMI Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-3150 buvo perduotas vykdyti antstoliui A. A., tačiau antstolis lėšų neišieškojo. 2016 m. liepos 28 d. patvarkymu „Dėl vykdomojo dokumento grąžinimo“ Nr. 0023/13/00503 3R-301 antstolis grąžino nurodytą sprendimą ir surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodyta, kad skolininkė transporto priemonių neturi, lėšų sąskaitose nėra. Antstolis nustatė, kad bendrovės vardu registruota lėktuvų nusileidimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis vykdė minėto turto varžytynes, antrosios neįvyko, todėl pasiūlė perimti turtą ieškovei, tačiau ji atsisakė. Antstolis nurodė, kad bendrovė daugiau jokio turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, neturi, o nurodytu adresu bendrovė nerandama. Patvarkymas VMI buvo gautas 2016 m. rugpjūčio 8 d. 2016 m. lapkričio 28 d. duomenimis atsiskaitymo su valstybės, savivaldybių biudžetais UAB „Megatransa LT“ skola yra 26 135,54 Eur. 2016 m. lapkričio 28 d. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras išrašo duomenimis UAB „Megatransa LT“ vardu įregistruotas nekilnojamas turtas areštuotas. 2016 m. lapkričio 25 d. VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre UAB „Megatransa LT“ vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.Ieškovės VMI nuomone, bendrovės nemokumą patvirtina antstolio A. A. minėtame patvarkyme nurodytos aplinkybės bei tai, kad mokesčių administratoriui nuo 2013 m. nepavyksta išieškoti bendrovės mokestinės nepriemokos. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrui bendrovės pateikto už 2013 m. finansinės atskaitomybės balanso duomenimis bendrovė turto iš viso turėjo už 169 133,75 Eur (583 985 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 32 037,77 Eur (110 620 Lt). Tačiau nuo 2013 metų Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrui bendrovė nepateikė finansinės atskaitomybės balanso duomenų, o kiti kreditorės priimti sprendimai yra neįvykdyti. Akivaizdu, kad bendrovė jau 2014 m. buvo nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme.Atsakovė UAB „Megatransa“ atsiliepimo į ieškovų pareiškimus nepateikė. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovų pareiškimus tenkino ir iškėlė bendrovei bankroto bylą, tačiau, atsižvelgdamas į atsakovės UAB „Megatransa LT“ 2016 m. spalio 5 d. atskirajame skunde nurodytas aplinkybes ir byloje esančių duomenų visetą, nutartį, kuria iškėlė atsakovei bankroto bylą, panaikino, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismas atsisakė iškelti UAB „Megatransa LT“ bankroto bylą. Dėl šios teismo nutarties ieškovė VMI 2016 m. lapkričio 11 d. pateikė atskirąjį skundą, kurį 2017 m. sausio 12 d. nutartimi išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, t. y. neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu lėktuvų nusileidimo taku, kurio vidutinė rinkos vertė 883 000 Lt (255 734 Eur). Nekilnojamasis turtas iki atsakovės pateikto 2016 m. kovo 31 d. balanso į įmonės finansinę atskaitomybę įtrauktas nebuvo, taip pat nėra parduotas. Apeliacinės instancijos teismo nurodė, kad nesiaiškintos aplinkybės, susijusios su žemės, kurioje yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas, nuosavybe, ir jų įtaka turto vertei, jos likvidumui; neįvertintos balansuose nurodytų trumpalaikių įsipareigojimų, jų sudėties, galimybės iš debitorių atgauti skolas aplinkybės. Atsisakydamas kelti atsakovei bankroto bylą, teismas išimtinai remdamasis atsakovės nurodyta turimo turto verte bei Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto verte, kuri atlikta dar 2010 metais, nevertino nurodytų bei teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų, galinčių turėti reikšmės sprendžiant dėl atsakovės nemokumo, kaip pagrindo iškelti bankroto bylą, taip pažeisdamas ĮBĮ normas, reglamentuojančias įmonės nemokumo nustatymą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis) bei įrodymų vertinimo taisykles.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi UAB „Megatransa LT“ iškėlė bankroto bylą.Teismas, remdamasis anksčiau teismų nustatytomis aplinkybėmis, byloje pateiktais atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais bei įrodymais nustatė, kad atsakovė 2013 m. turėjo turto už 583 985 Lt, kurį iš esmės sudarė trumpalaikis turtas (7 058 Lt atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; 576 268 Lt per vienerius metus gautinos sumos; 658 Lt pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš viso 583 985 Lt), o per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – už 110 620 Lt. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 169 134 Eur, iš jų 169 133 Eur sudarė trumpalaikis turtas, 1 Eur – ilgalaikis turtas; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 32 989 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. įmonė turėjo turto už 422 823 Eur, iš jų ilgalaikio turto už 255 734 Eur, trumpalaikio turto už 167 089 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 32 989 Eur. Atsakovės pateiktos ilgalaikio turto apyvartos duomenimis atsakovės balanse nurodytą ilgalaikį turtą iš esmės sudaro pastatų ir statinių 255 734 Eur dydžio savikaina.2016 m. rugsėjo 28 d. Debitorių inventorizacijos aprašo duomenimis teismas nustatė, kad atsakovei yra skolingi penki debitoriai, kurių bendra skola yra 576 154,18 Lt (166 865,78 Eur). Didžiausio atsakovės debitoriaus UAB „First autologistic company“ skola sudaro 569 125,34 Lt (164 830,09 Eur). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu BUAB „First autologistic company“ veiklą pripažino pasibaigusia dėl bankroto (c. b. Nr. B2-58-173/2017). Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. kovo 7 d. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovės debitorė UAB „Autobis“ (240,16 Eur skola) yra išregistruota. Kiti atsakovės debitoriai yra Volkswagen Logistics GmbH & Co OHG (831,25 Eur), Marieva IĮ (818,55 Eur skola) ir Natalya Dilman IĮ (145,73 Eur skola). Teismo posėdyje atsakovės atstovas pripažino, kad atgauti debitorines skolas nėra jokių galimybių. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė 165 070,25 Eur debitorinių įsiskolinimų išieškoti neturi jokios galimybės, nes debitorių UAB „Autobis“ ir UAB „First autologistic company“ veikla yra pasibaigusi, o skolos išieškojimo galimybės iš užsienio bendrovės Volkswagen Logistics GmbH & Co OHG, atsižvelgiant į skolos išieškojimo išlaidas bei pačios skolos dydį, yra ribotos, todėl nurodė, kad atsakovės debitorinius įsiskolinimus tikėtinai galima vertinti ne didesne nei 1 000 Eur suma.Remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso kiti inžineriniai statiniai – lėktuvų nusileidimo takas (aikštelė), kurių vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2010 m. lapkričio 11 d., yra 255 734 Eur (883 000 Lt) fizinis nusidėvėjimas 75 procentai. Lėktuvų nusileidimo taką atsakovė Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. lapkričio 23 d. įsigijo iš VĮ „Valstybės turto fondas“ už 7 058 Lt (2 044,14 Eur). Minėtoje sutartyje nurodyta, kad privatizavimo objektui priklauso du žemės sklypai: 3,1652 ha ir 0,3507 ha, kurių bendra kaina 5 042 Lt (1 460,26 Eur). Visa privatizavimo objekto ir žemės sklypų kaina yra 12 100 Lt (3 504,40 Eur). Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypus atsakovė 2011 m. gegužės 31 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskalbtini) pardavė UAB „Trakena“. Šią dieną žemės sklypai nuosavybės teise priklauso UAB „Vila Tekila“. 2016 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypo panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Vila Tekila“ suteikė atsakovei teisę naudotis 3,1652 ha žemės sklypu. Minėtos sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad parduodant žemės sklypą panaudos davėjas įsipareigoja suteikti panaudos gavėjui pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą už 2 000 Eur sumą.Antstolis A. A., įvertinęs 1/10 dalį lėktuvų nusileidimo tako 25 573 Eur suma, priverstine tvarka pardavinėjo atsakovės 1/10 dalį lėktuvų nusileidimo tako už 20 458 Eur pirmosiose varžytynėse, antrosiose už 15 344 Eur, tačiau 1/10 dalis lėktuvų nusileidimo tako nebuvo parduota. Išieškotojai VMI atsisakius perimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą, antstolis priėmė išieškojimo negalimo aktą. Atsakovės atstovas paaiškino ir pateikė įrodymus, kad atsakovės lėktuvų nusileidimo takas yra pardavinėjamas nuo 2015 m. nekilnojamojo turto pardavimo portale www.aruodas.lt ir paskutinė turto pardavimo kaina yra 220 000 Eur, tačiau jis neparduotas. Atsakovės atstovas pateikė UAB „Capital vertinimas“ atsakovės ir UAB „Vila Tekila“ užsakymu 2017 m. kovo 27 d. atliktą išplėstinės formos informacinę pažymą (toliau – Pažyma) apie turto kainą, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) žemės sklypų ir lėktuvų nusileidimo tako (viso nurodyto turto) kaina rinkoje 2017 m. kovo 27 d. galėtų siekti 276 000 Eur. Pažymoje nurodyta, kad lėktuvų nusileidimo tako (aikštelės) sąlyginė kaina yra 270 500 Eur, atitinkamai 0,3507 ha žemės sklypo kaina yra 500 Eur, o 3,1652 ha žemės sklypo kaina yra 5 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės lėktuvų nusileidimo tako kaina buvo nustatoma iš apskaičiuotos atkūrimo kainos atėmus nusidėvėjimą. Fiziniam nusidėvėjimui ir atkūrimo kainai nustatyti buvo remiamasi 2017 m. Nekilnojamojo turto atkūrimo (statybinės vertės) kainynu (SISTELA) ir Statinių vidutinės trukmės normatyvais. Teismas kritiškai vertino Pažymoje nustatytą lėktuvų nusileidimo tako kainą, nes Pažymoje atsakovės lėktuvų nusileidimo tako atkuriamoji vertė apskaičiuota remiantis 2017 m. atkūrimo kaštų kainomis. Lėktuvų nusileidimo takas yra pastatytas 1975 m., todėl objekto statybos kaštai 1975 m. ir 2017 m. yra skirtingi ir šiuo metu statybos kaštai yra ženkliai didesni, nei prieš 42 metus. Ši aplinkybė nustatant lėktuvų nusileidimo tako vertę nebuvo įvertinta. Pažymoje buvo vertinama visų trijų nekilnojamųjų objektų (dviejų žemės sklypų ir lėktuvų nusileidimo tako) kaip vieno nekilnojamojo turto vieneto vertė kartu, nors žemės sklypai ir lėktuvų nusileidimo takas priklauso skirtingiems savininkams ir, pardavinėjant šiuos objektus atskirai, kaip ir nagrinėjamu atveju, kiekvieno iš šių objektų kaina gali ženkliai skirtis nuo Pažymoje nurodytos kiekvieno objekto kainos. Pažymoje nurodyta labiausiai tikėtina (galima) sąlyginė kaina. Atsakovės atstovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už 220 000 Eur kainą, t. y. net žymiai mažesnę, nei nustatyta Pažymoje, lėktuvų nusileidimo takas pardavinėjamas nuo 2015 m. ir šio nekilnojamojo turto objekto nepavyko parduoti. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog lėktuvų nusileidimo tako vidutinė rinkos vertė yra ne mažesnė nei 200 000 Eur. Teismo vertinimu, nekilnojamojo turto registre atsakovės 2010 m. lapkričio 11 d. nurodyta lėktuvų nusileidimo tako vidutinė vertė 883 000 Lt (255 734,48 Eur) taip pat neatspindi šio objekto realios vertės. Tai, kad jau po 2010 m. lapkričio 11 d., t. y. 2010 m. lapkričio 23 d. Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) lėktuvų nusileidimo taką atsakovė nupirko iš VĮ Valstybės turto fondas už 7 058 Lt (2 044,14 Eur), sprendžiama, jog reali atsakovės lėktuvų nusileidimo tako rinkos vertė yra 2 044,14 Eur. VSDFV duomenimis iki 2017 m. kovo 31 d. atsakovė yra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 962,23 Eur, duomenų apie įmonėje socialiniu draudimu apdraustus asmenis nėra. Atsakovės skola valstybės biudžetui yra 26 135,54 Eur. Įvertinęs visus byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovės UAB „Megatransa LT“ pradelstų įsipareigojimų suma (27 097,77 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, įmonė veiklos nevykdo, nemoka mokesčių valstybei. Tokia UAB „Megatransa LT“ būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Megatransa LT“ atskirajame skunde prašo bylos nagrinėjimą vykdyti žodinio proceso tvarka; paskirti byloje ekspertizę turto vertei nustatyti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 177-178 straipsniuose ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo, dėl ko buvo netinkamai ir neteisingai nustatytos ginčui reikšmingos aplinkybės.Pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo nei UAB „Capital vertinimas“ 2017 m. kovo 27 d. atlikta išplėstinės formos informacine pažyma, kurioje nurodyta apeliantės turto vertė, nei VĮ Registrų centras nurodytais duomenimis, apie apeliantės turto vertę. Duomenys yra labai panašūs, t. y. juose nurodoma apeliantės turto kaina yra panaši, viršijanti 250 000 Eur. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2010 metais įvykusio sandorio, kurio metu apeliantė įsigijo nekilnojamąjį turtą, kaina, neatsižvelgdamas nei į sandorio metu buvusias faktines aplinkybes bei nuo jo sudarymo praėjusį ilgą laiko tarpą, nei pasikeitusią ekonominę situaciją. Teismas nepagrįstai teigė, kad atliekant žemės sklypų ir atsakovės lėktuvų nusileidimo tako (viso nurodyto turto) įkainojimą bei pasirinkus atkuriamosios vertės nustatymo metodą, turėjo būti vertinami 1975 m. kaštai, kurie, teismo teigimu, tuo metu buvo ženkliai mažesni, nei šiuo metu. Tokia teismo išvada neparemta jokiais įrodymais. Šiuo atveju galbūt situacija yra priešinga, nes esant tobulesnei technikai, labiau mechanizuotam darbui, konkurencijos sąlygoms ir panašiai, statybos kaštai būtų mažesni. Teismas nevertino esminės aplinkybės, jog vieno iš žemės sklypų savininkė UAB „Vila Tekila“ yra įsipareigojusi savo turimą sklypą, atsiradus lėktuvų nusileidimo tako pirkėjui, realizuoti kartu už 2000 Eur kainą. Šio sklypo plotas yra 3,1652 ha, taigi beveik visas lėktuvų takas yra šiame žemės sklype, antrajame 0,3507 ha žemės sklype yra tik nedidelė dalis tako. Lėktuvų nusileidimo tako realizavimo atveju nebūtų kliūčių pirkėjui jį įsigyti iš žemės sklypų, kuriuose yra takas, savininkų.Nekilnojamojo turto portale www.aruodas.lt parduodamo lėktuvų nusileidimo tako 220 000 Eur kaina buvo pakeista (sumažinta) tik 2017 m. pradžioje, anksčiau objektas buvo realizuojamas didesne kaina, galimai dėl to ir neatsirado asmenų, kurie norėtų įsigyti taką.Iš esmės mažai tikėtina, kad gali būti realizuojama 1/10 dalis lėktuvų nusileidimo tako, kurią bandė realizuoti antstolis, nes tai tik maža objekto, turinčio specifinę paskirtį, dalis. Antstolio parduodama objekto dalis nebuvo atidalinta iš bendros visumos, nenustatyta naudojimosi tvarka, taigi nebuvo žinoma, kurią dalį būsimas pirkėjas gali įsigyti, ar tai atitiks jo interesus, naudojimo tikslus ir pan. Lėktuvų nusileidimo tako įsigijimo sandoris, vykęs 2010 m., nėra objektyvus įrodymas, patvirtinantis turto vertę, dėl to teismas nepagrįstai šiais duomenimis rėmėsi 2017 m. Tai, kad nurodomas turtas buvo įgytas 2010 m. už 2044,14 Eur, nereiškia, kad jo vertė nepakito. 2010 m. pasaulinės ekonominės krizės laikotarpiu nekilnojamojo turo kainos buvo sumažėjusios. Be to, šį turtą apeliantė įsigijo tiesioginių derybų būdu, nedalyvaujant kitiems verslo subjektams, turintiems galimybių ir noro turto vertę padidinti. Nėra aišku kokiu būdu lėktuvų nusileidimo taką įvertino VĮ Valstybės turto fondas, jei 2010 m. lapkričio 10 d. VĮ Registrų centras šio turto vertę nurodė kaip 883 000 Lt (255 734,48 Eur).Siekiant pašalinti abejones dėl teismo sprendimo ir tuo pačiu įvertinti pačios apeliantės pateiktų duomenų – Pažymos dėl turto kainos nustatymo patikimumą, objektyvumą ir nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais duomenimis nesirėmė, apeliantė teikia prašymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo. Šie įrodymai neginčytinai nustatytų apeliantės turimo turto vertę, leistų nuspręsti, ar jos turimo turto vertė viršija pradelstus įsipareigojimus. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas VMI prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Apeliantės teisminio nagrinėjimo metu pateikta UAB „Capital vertinimas“ 2017 m. kovo 27 d. išplėstinės formos informacinė pažyma apie turto kainą ir joje nustatyta tikėtina turto vertė vertintina kritiškai ir nelaikytina įrodymu, kadangi tai informacinė medžiaga nesusijusi su tiriamu objektu ir neatliktas paties ginčo objekto – lėktuvų nusileidimo tako, vertinimas. UAB „Capital vertinimas“ 2017 m. kovo 27 d. išplėstinės formos informacinė pažyma apie turto kainą nepatvirtina turto realios vertės dėl savo informacinio pobūdžio; pažymoje vertinta turto dislokacinė vietovė (Panevėžio rajono savivaldybė ir jos patrauklumas ekonominiu aspektu) neturi jokios reikšmės lėktuvų nusileidimo tako, kaip objekto, vertinimui; nekilnojamojo turto detalus aprašymas atliktas pagal 1975 metų duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainynas 2017 metų, tačiau neatsižvelgta ir neįvertintas 42 metų laikotarpis; pažymoje pateikta nekilnojamojo turto rinkos konjuktūra, 2016-2017 ekonomikos ir nekilnojamojo turto rinkos apžvalga, Panevėžio rajono savivaldybėje parduotų pastatų (namų, butų) ir statinių (ūkinių pastatų ir pan.) statistiniai duomenys 2012-2016 metais yra nesusiję su turto vertinimo objektu ir vieta. Pažymoje pateiktos aerodromo teritorijoje esamų medžiagų kiekių apskaičiavimo lentelės pagal detaliųjų planų brėžinių duomenis neteisingos. Internetine prieiga užfiksuotuose žemėlapiuose akivaizdžiai matyti, kad nė vienas ginčo statinys, stovėjimo aikštelė ir pakilimo takas nėra stačiakampio formos, kaip brėžiniuose, neįvertinta objekto reali būklė. VĮ Registrų centras išraše nurodyta ginčo lėktuvų nusileidimo tako nusidėvėjimo procentas, o juo labiau vertė, neatitinka realios turto vertės. Visuotinai žinoma, jog VĮ Registrų centras taiko masinį nekilnojamojo turto vertinimą. Masinis turto vertinimas vyko 2010 metais, t. y. prieš 7 metus. Išraše nurodoma, kad 2010 metais nekilnojamojo turto, pastatyto 1975 m., nusidėvėjimas 75 procentai. Šiuo konkrečiu atveju tikslinga apskaičiuoti nusidėvėjimo procentą 2017 metams, kai objektui 42 metai. Nusidėvėjimo procentas nustatytinas įvertinus tai, kad 2010 m. masinio turto vertinimo metu lėktuvų nusileidimo tako – 35 metai, nusidėvėjimas buvo 75 procentai, t. y. vieniems metams nusidėvėjimas lygus 2,14285 procentų. Sandauga nekilnojamojo turto 42 metų iš 2,14285 procentų, lygi 89,9997 procentų, t. y. nekilnojamojo turto fizinis nusidėvėjimas 2017 metais pagal VĮ Registrų centras masinio vertinimo metodiką yra 90 procentų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai negrindė bendrovei nuosavybės teise priklausančio lėktuvų nusileidimo tako (aikštelės) vertės VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinių duomenų bazės išrašo duomenimis. Per didelės nekilnojamojo turto kainos nustatymas, nežinojimas parduodamo turto faktinės būklės ir vertės lėmė, kad antstolis negalėjo parduoti nekilnojamojo turto. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai kritiškai vertino antstolio patvarkymuose nurodytą ginčo turto įvertinimą. Byloje nėra duomenų, jog laikotarpyje nuo 2010 metų, kai turto nusidėvėjimas buvo 75 procentai, o pirkimo-pardavimo kaina buvo 2044,14 Eur (7 058 Lt), buvo skirtos lėšos ginčo objekto būklei gerinti, todėl įvertinus 42 metų atmosferos įtaką, turėjusią ypatingos reikšmės būklei, darytina išvada, kad objekto būklė yra bloga. Ginčo objektas yra žemės ūkio paskirties plotuose, nėra arti jokių statinių (sandėlių ir pan.), todėl jo paskirtis yra ribota. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. kovo 6 d. duomenimis bendrovės pagrindinė veiklos rūšis – krovininis kelių transportas, ir byloje nepateikti duomenys, patvirtinantys bendrovės veiklos tiesiogines sąsajas su lėktuvų nusileidimo taku ir specifika, darytina išvada, kad lėktuvų nusileidimo takas nėra tas objektas, kuriame bendrovė vykdys veiklą lėktuvų nusileidimo take ir jį naudos pagal jo tiesioginę paskirtį bei gaus pajamas atsiskaitymui su kreditoriais.Nesutiktina su apeliaciniame skunde išdėstyta nuomone, kad 2010 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis tarp VĮ Valstybės turto fondas ir bendrovės neturėjo būti vertinama kaip realus įrodymas, patvirtinantis tikrąją realią ginčo objekto vertę. Pateikta sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas patvirtina šalių abipusį įvertinimą, kaip atitinkantį realią rinkos kainą pagal objekto faktinę būklę. Be to, bendrovės tuometinis vadovas T. N. jau 2011 m. balanse nurodė ilgalaikio turto vertę esant 939,81 Eur (3245 Lt), 2012 m. balanse ilgalaikio turto vertę 0,28 Eur (1 Lt), 2013 m. balanse nurodė ilgalaikio turto vertę 0,28 Eur (1 Lt), o aiškinamajame rašte prie 2013 m. balanso, dalyje „Ilgalaikis turtas“, nurodė, kad finansinėje atskaitomybėje yra parodoma turto įsigijimo savikaina atėmus nusidėvėjimą, kad taiko nusidėvėjimo apskaičiavimui tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą pagal PVM įstatymą ir kad 2013 metais bendrovė finansinio turto nebeturėjo. Nėra ginčo, kad bendrovė nevykdo jokios veiklos jau daugiau nei keturis metus. Bendrovėje nėra nė vieno darbuotojo, yra keli skolininkai, iš kurių bendrovė neišieško skolų, ir tik vienintelis nekilnojamasis turtas – lėktuvų nusileidimo takas. Atsižvelgiant į tai, kad vien įmonės skola VMI yra 26 135,54 Eur, o turimo turto vertė tik 2 044,14 Eur, darytina išvada, kad bendrovė yra nemoki. Pareiškimas dėl bankroto bylos teismui pateiktas 2016 m. rugpjūčio 26 d. bei tuo pačiu išsiųstas ir apeliantei, todėl buvo pakankamai laiko viso teisminio ginčo laikotarpiu atlikti tiek turto vertinimo ekspertizę, tiek pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (vaizdinė medžiaga), tiek teisminio nagrinėjimo metu prašyti išvažiuojamojo teismo posėdžio visoms proceso šalims įvertinti esamą ginčo turtą, tačiau apeliantės neveikimas nėra tai, kas būtų laikytina pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip neteisėtą, neteisingą ir nepagrįstą. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Marijampolės skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.Ieškovas VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia iš esmės analogiškais ieškovės VMI bei pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė atskirajame skunde pateikė prašymą bylą pagal jos atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė teismui pateiktame atskirajame skunde nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis galima būtų spręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka reikalingumo. Be to, teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atsakovės atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl ekspertizės byloje skyrimo

Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad siekiant pašalinti abejones dėl teismo sprendimo ir tuo pačiu įvertinti pačios apeliantės pateiktų duomenų – Pažymos dėl turto kainos nustatymo patikimumą, objektyvumą ir nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais duomenimis nesirėmė, teikia prašymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo. Atsakovės nuomone, šie įrodymai neginčytinai nustatytų apeliantės turimo turto vertę, leistų nuspręsti, ar jos turimo turto vertė viršija pradelstus įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir pakankamai pagrįstas siekiu nustatyti bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo teismui buvo pateiktas 2016 m. rugpjūčio 26 d. bei tuo pačiu išsiųstas ir apeliantei, todėl, teismo nuomone, apeliantė turėjo pakankamai laiko viso teisminio ginčo laikotarpiu atlikti turto vertinimą. Duomenų, kad tokį prašymą ji būtų pateikusi pirmosios instancijos teismui, taip pat nėra. Be to, atsakovės nurodomas aplinkybes, kurias ji siekia patvirtinti ekspertizės aktu – pašalinti abejones dėl teismo sprendimo ir pačios apeliantės pateiktų duomenų patikimumo ir objektyvumo, teismas turi galimybę nustatyti išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą pagal kitus byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl ekspertizės skyrimo byloje atmetamas.

Dėl atsakovės nemokumo

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi ieškovų pareiškimai iškelti atsakovei UAB „Megatransa LT“ bankroto bylą buvo grindžiami įmonės nemokumu. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Taigi mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013).Atsakovė UAB „Megatransa LT“ atskirajame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto – lėktuvų nusileidimo tako – nustatytos 2 044,14 Eur vertės. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nesivadovavo UAB „Capital vertinimas“ 2017 m. kovo 27 d. atlikta išplėstinės formos informacine pažyma, kurioje nurodyta apeliantės turto – lėktuvų nusileidimo tako – vertė bei VĮ Registrų centras duomenimis apie minėto turto vertę. Taip pat atsakovė nurodė, kad tai, jog nurodomas turtas įgytas už 2 044,14 Eur, nereiškia, kad jo vertė nepakito.Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, įtvirtinančiame turto arba verslo vertės nustatymo principus, vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, teises, pareigas ir atsakomybę, keliamus reikalavimus (1 straipsnis), numatyta, kad turto arba verslo vertinimas yra turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (2 straipsnio 12 dalis). Turtas arba verslas vertinimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto arba verslo vertinimas), vidaus reikmėms ir kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas (4 straipsnis). Turto arba verslo vertinimą šio įstatymo pagrindu gali atlikti turto arba verslo vertinimo įmonė arba nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, įrašyti į Išorės vertintojų sąrašą bei turintys atitinkamą pažymėjimą (13 straipsnis). Turto arba verslo vertinimas pradedamas gavus užsakovo prašymą nustatyti turto arba verslo vertę ir turto arba verslo vertinimo įmonei arba nepriklausomam turto arba verslo vertintojui ir užsakovui sudarius rašytinę turto arba verslo vertinimo sutartį, jeigu privalomojo turto arba verslo vertinimo atvejus reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip (21 straipsnio 1 dalis). Turto arba verslo vertinimo ataskaita sudaroma raštu (22 straipsnio 1 dalis), joje be kitų privalomų nurodyti duomenų (22 straipsnio 4 dalies 1-9 punktai) turi būti nurodytos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus; turto arba verslo vertinimo metodai (metodų deriniai) ir metodų taikymo būdai; vertinamo turto arba verslo aprašymas; turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus; išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena (22 straipsnio 4 dalies 10-14 punktai). Nagrinėjamu atveju byloje esanti UAB „Capital vertinimas“ 2017 m. kovo 27 d. išplėstinės formos informacinė pažyma nelaikytina vertinimo ataskaita Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme. Į bylą pateiktoje UAB „Capital vertinimas“ Pažymoje nurodyta pastaba, kurioje numatyta, jog ši išvada neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio bei formos, ją rengiant nesivadovauta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, įsigaliojusiu 1999 m. gegužės 25 d., Nr. VIII-1202, o yra tik informacinio (konsultacinio) pobūdžio dokumentas, kurį užsakovas gali naudoti savo nuožiūra. Taigi, pačioje Pažymoje įtvirtinta pastaba nurodo, kad ji nepatvirtina atsakovei priklausančio turto – lėktuvų nusileidimo tako (aikštelės) realios rinkos vertės, o yra tik informacinis dokumentas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės VMI atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, kad Pažymoje esantys duomenys (vertinama lėktuvų nusileidimo tako (aikštelės) dislokacinė vietovė, nekilnojamojo turto rinkos konjunktūra, 2016-2017 metų ekonomikos ir nekilnojamojo turto rinkos apžvalga ir kt.) nesusiję su turto vertinimo objektu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovei priklausančio turto vertę, pagrįstai nesirėmė Pažymoje nustatyta atsakovės nekilnojamojo turto nustatyta tikėtina (galima) verte. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis aptariamas lėktuvų nusileidimo takas (aikštelė) pastatytas 1975 m. 2010 m. lapkričio 11 d. nustatyta šio nekilnojamojo turto vertė yra 883 000 Lt (255 734,48 Eur), turto fizinio nusidėvėjimo procentas šio turto vertės nustatymo dieną buvo 75 procentai. Byloje esanti dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo Nr. 122-10 patvirtina, kad atsakovė įsigijo šį nekilnojamą turtą 2010 m. lapkričio 23 d., tačiau duomenų, kad nuo jo įsigijimo būtų investavusi lėšas šio turto pagerinimui, nėra. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės VMI atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktai išvadai, kad šiuo atveju tikslinga apskaičiuoti aptariamo nekilnojamojo turto nusidėvėjimo procentą 2017 metais, nes VĮ Registrų centras išraše nurodyta lėktuvų nusileidimo tako vertė neatitinka realios jos rinkos vertės. VĮ Registrų centras nustato nekilnojamojo turto mokestinę vertę, taikydama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (toliau – NTMĮ) nustatytus metodus. Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas vertinamas lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) bei naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodais, taikant masinį nekilnojamojo turto vertinimą (NTMĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 2010 m. masinio turto vertinimo metu lėktuvų nusileidimo tako (aikštelės) nusidėvėjimas, praėjus 35 metams nuo jo pastatymo, buvo 75 procentai, t. y. vieniems metams nusidėvėjimas lygus 2,14285 procentų (75 procentai / 35 metų = 2,14285 procentai). Tokiu būdu nusidėvėjimas 2017 m., praėjus 42 metams nuo objekto pastatymo, pagal VĮ Registrų centras masinio vertinimo metodiką yra 90 procentų (2,14285 procentai x 42 metai = 89,9997 procentai). Atsižvelgdamas į nustatytą aplinkybę, kad šiuo metu atsakovei priklausančio turto nusidėvėjimas siekia 90 procentų, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai negrindė bendrovei nuosavybės teise priklausančio lėktuvų nusileidimo tako (aikštelės) vertės VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinių duomenų bazės išrašo duomenimis.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis A. A., vykdydamas ieškojimą pagal ieškovės VMI 2013 m. sausio 18 d. Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-3150, išieškoma suma 14 594,69 Eur, vertindamas atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto – 1/10 dalį lėktuvų nusileidimo tako 25 573 Eur suma, taip pat rėmėsi aptarto VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinių duomenų bazės išraše nustatyta aptarto turto verte (255 734,48 Eur). Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinių duomenų bazės išrašo duomenys nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis bendrovei nuosavybės teise priklausančio lėktuvų nusileidimo tako (aikštelės) vertę.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei atsakovės pateikta UAB „Capital vertinimas“ Pažyma, nei VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas nepagrindė bendrovei nuosavybės teise priklausančio lėktuvų nusileidimo tako (aikštelės) vertės, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis 2010 m. lapkričio 23 d. Sutartimi (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė įsigijo aptariamą turtą, nustatė tikrąją lėktuvų nusileidimo tako (aikštelės) vertę – 2 044,14 Eur. Jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie UAB „Megatransa LT“ turimo turto vertę, atsakovė nepateikė. Apeliantė neįrodė, kad nuo 2010 m. lapkričio 23 d. įsigyto lėktuvų nusileidimo tako vertė pakito ir yra didesnė nei 2 044,14 Eur. Be to, byloje esančiame Aiškinamajame rašte prie UAB „Kapratas Logistic“ 2013 m. balanso, dalyje „Ilgalaikis turtas“, nurodyta, kad finansinėje atskaitomybėje yra parodoma turto įsigijimo savikaina atėmus nusidėvėjimą, taikomas nusidėvėjimo apskaičiavimui tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą ir kad 2013 metais bendrovė finansinio turto nebeturėjo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais bei viešai prieinamais duomenimis, nustatė, kad atsakovės debitorines skolas tikėtinai galima vertinti ne didesne nei 1 000 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad debitorių UAB „Autobis“ ir UAB „First autologistic company“ veikla yra pasibaigusi, o skolos išieškojimo galimybės iš užsienio bendrovės Volkswagen Logistics GmbH & Co OHG yra ribotos. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis 2017 m. gegužės 11 d. VSDFV viešai prieinamais duomenimis nustatė, kad atsakovės debitorės IĮ „Marieva“ (skola bendrovei 818,55 Eur) skola VSD biudžetui sudaro 1 557,75 Eur ir darbuotojų įmonėje nėra; debitorės „Natalya Dilman“ IĮ (skola bendrovei 145,73 Eur) skola VSD biudžetui yra 3 428,41 Eur, darbuotojų įmonėje taip pat nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įmonė neturi realių galimybių atgauti 166 865,78 Eur bendrovės debitorines skolas. Byloje esančio 2016 m. rugsėjo 28 d. Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašo duomenimis atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 32 989 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovų VSDFV Marijampolės skyriaus bei VMI kreditorinius reikalavimus atsakovei sprendė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 27 097,77 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima spręsti apie pradelstų įsipareigojimų dydį, vadovaudamasis Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašo duomenimis, daro išvadą, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 32 989 Eur. Remdamasis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą nemokumo sąvoką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas