Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovams R. G. ir A. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – V. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Pažymėtina, kad atsakovai ieškinį visiškai pripažino. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas ir atsakovai pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2020 m. rugsėjo 29 d. 36 000 Eur sumai, vekselio apmokėjimo data – 2020 m. gruodžio 31 d.; 2020 m. spalio 1 d. 2 100 Eur sumai, vekselio apmokėjimo data – 2020 m. gruodžio 31 d.; 2022 m. lapkričio 6 d. 5 000 Eur sumai, vekselio apmokėjimo data – 2020 m. gruodžio 1 d., pagal kuriuos atsakovai besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojui ieškovui D. Š. nurodytas sumas (e. b. l. 8-11). Nustatyta, jog pagal 2020 m. rugsėjo 29 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 36 000 Eur sumai, atsakovai atliko dalinį pavedimą ir grąžino 5 000 Eur, liko neapmokėtas likutis – 31 000 Eur. Taip pat pagal 2022 m. lapkričio 6 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 5 000 Eur sumai, atsakovai apmokėjo 2021 m. balandžio 28 d. Suėjus skolos grąžinimo terminui atsakovai įsipareigojimo neįvykdė, skolos negrąžino, dėl ko šiai dienai yra skolingi ieškovui 33 100 Eur. Byloje ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo pasirašyti vekseliai, o suėjus apmokėjimo terminui, šie dokumentai apmokėti nebuvo, nekilo. Ieškovui praleidus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, kreipėsi į VšĮ „Teisinių konsultacijų centras“ dėl ikiteisminio skolos išieškojimo, kuri 2022 m. birželio 29 d. parengė pranešimą dėl skolos grąžinimo ir kitų procesų inicijavimo. Ginčo šalys 2022 m. birželio 30 d. sudarė taikos sutartį (e. b. l. 16-19), tačiau atsakovai pagal nustatytą mokėjimo grafiką neatliko pirmos įmokos, todėl 2022 m. birželio 30 d. taikos sutartis nebuvo pateikta teismui tvirtinti. Pagal pateiktas sąskaitas faktūras ir nurodytas aplinkybes, ieškovas patyrė 270 Eur išlaidas už VšĮ „Teisinių konsultacijų centras“ suteiktas paslaugas (e. b. l. 20-23). Šios patirtos išlaidos buvo įtrauktos į 2022 m. birželio 30 d. taikos sutartį prie mokėtinų sumų. Ieškinyje ieškovas nurodė, o atsakovai neginčijo, jog likusi neapmokėta skola yra 33 370 Eur.

Dėl reikalavimo priteisti 33 370 Eur skolą

Pagal Lietuvos Respublikoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius, civilinių teisių objektas, taip pat abstraktaus pobūdžio įsipareigojimas, mokėjimo priemonė. Tokią poziciją pateikia Lietuvos Aukščiausias teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, kurioje nurodo, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu, jos subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi, tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017 23 punktas ir kt.).

Tokiu atveju pripažintina, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. ir 2020 m. spalio 1 d. paprastieji neprotestuotini vekseliai prarado vertybinio popieriaus statusą dėl įstatyme nustatytos jo realizavimo tvarkos ir terminų nesilaikymo, todėl jis tapo paprastu skoliniu įsipareigojimu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, ieškovui turint neapmokėtą vekselį, jo reikalavimo teisė vekselio davėjui (atsakovams) yra išlikusi, tačiau ši teisė nebegali būti įgyvendinama ne ginčo tvarka.

Ieškovas nurodo, kad pagal 2020 m. rugsėjo 29 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 36 000 Eur sumai, atsakovai atliko dalinį pavedimą ir grąžino 5 000 Eur, o pagal 2022 m. lapkričio 6 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 5 000 Eur sumai, atsakovai apmokėjo 2021 m. balandžio 28 d. Pagal pateiktą 2022 m. birželio 30 d. taikos sutartį nustatyta, jog ieškovo patirtos 270 Eur išlaidos už VšĮ „Teisinių konsultacijų centras“ suteiktas paslaugas buvo įtrauktos į taikos sutartį prie mokėtinų sumų. Taigi likusi nepadengta skolos suma pagal 2020 m. rugsėjo 29 d. ir 2020 m. spalio 1 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius ir 2022 m. birželio 28 d. TKC Nr. 22-004, 2022 m. birželio 30 d. TKC Nr. 22-005 - 33 sąskaitas-faktūras - 33 370 Eur. Nors atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo ir paaiškinimų neteikė, tačiau iš atsakovų pateikto patikslinto atliepimo matyti, jog atsakovai ieškovo reikalavimo ir ieškinyje nurodytos skolos neginčija.

Konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovai tinkamai nevykdė prievolės, prisiimtos 2020 m. rugsėjo 29 d. ir 2020 m. spalio 1 d. paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais. Vekselio buvimas pas ieškovą patvirtina, jog atsakovai nėra atsiskaitę su ieškovu, atsakovai skolos dydžio neginčija, todėl yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti. Vadovaujantis CK 6.81 straipsnio 1 dalimi, ieškovui kaip kreditoriui abu atsakovai atsako solidariai, todėl 33 370 Eur skola ieškovui priteistina solidariai iš abiejų atsakovų (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.154 straipsnis, 6.189 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 511,98 Eur palūkanų, taip pat 20 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Atsakovai neįvykdę savo sutartinių įsipareigojimų, iki šiol naudojasi ieškovo pinigais, todėl privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Pagal 2022 m. birželio 30 d. Taikos sutarties 3 punktą atsakovai įsipareigojo mokėti 20 procentų metines palūkanas už skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį. Nustatyta, jog palūkanos atlieka mokėjimo už naudojimąsi svetimais pinigais funkciją, jos skaičiuojamos nuo nesumokėtos sumos iki visiško pinigų grąžinimo. Taikos sutarties 4 punkte numatytos netesybos, kurios atlieka kompensacinę funkciją. Ieškovas ir atsakovai pasirašydami šią sutartį patvirtino, jog jiems yra žinoma, kad ieškovas turi teisė vienu metu reikalauti ir mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų bei kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų. Pasibaigus vekseliuose nustatytam piniginės prievolės įvykdymo terminui ir atsakovui negrąžinus ieškovui 33 370 Eur sumos, ieškovo naudai skaičiuotinos šalių susitarimu numatytos 20 procentų dydžio metinės palūkanos už naudojimąsi ieškovo pinigais. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pagrįstai paskaičiavo 511,98 Eur (33 370 x 20 proc./ 365 x 28 d.), kurios priteistinos ieškovui iš abiejų atsakovų kaip solidarių skolininkų.

Skolininkai taip pat privalo mokėti 2022 m. birželio 30 d. taikos sutarties 3 punkte nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos procesinės 20 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (34 349,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl 467,18 Eur delspinigių priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 467,18 Eur delspinigių.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvieną praleistą dieną (arba kitą sutartyje nustatytą laikotarpį) atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Kadangi atsakovai nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti pagal 2022 m. birželio 30 d. taikos sutarties 2 punkte numatytą mokėjimo grafiką, ieškovė, vadovaudamasi 2022 m. birželio 30 d. taikos sutarties 5 punktu, atsakovams paskaičiavo 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną netinkamo įsipareigojimo vykdymo dieną. Iš ieškovo pateiktos 2022 m. birželio 30 d. taikos sutarties 2 punkto matyti, jog ieškovas atsakovams paskaičiavo 467,18 Eur dydžio delspinigius, kurie priteistini už šešis mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino pažeidimo. Kadangi atsakovai tinkamai prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 467,18 Eur dydžio delspinigius yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 740 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 360 Eur už ieškinio parengimą. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo, proporcingumo principus, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovų (CPK 98 straipsnis).Todėl pripažinus, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovo ieškinį patenkinus, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 740 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 360 Eur už ieškinio parengimą, iš viso – 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 26,88 Eur t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei solidariai iš atsakovų yra priteistina 26,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai 33 370 Eur (trisdešimt trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt eurų 0 ct) skolą, 511,98 Eur (penkių šimtų vienuolikos eurų 98 ct) palūkanas, 467,18 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 18 ct) delspinigius, 20 (dvidešimt) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (34 349,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų (po 550 Eur Eur iš kiekvieno).

Priteisti valstybei iš atsakovų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 26,88 Eur (dvidešimt šešių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų (po 13,44 Eur iš kiekvieno). Išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.