- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-1262-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05774-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- G. L.
- Kategorijos
- 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui G. L. dėl palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas M. K. 2010-03-24 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 2-4, 9-11) ir prašė priteisti iš atsakovo G. L. 25 914,81 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Už ieškinį buvo sumokėtas 778 Lt žyminis mokestis (b.l. 5, 16).
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-05-31 sprendimu už akių (b.l. 22-23) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo G. L. ieškovo M. K. naudai 25 639,73 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2010-04-27 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 770 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovas M. K. 2012-03-22 pateikė teismui pareiškimą (b.l. 150-151), prašydamas grąžinti 770 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2011-04-08 nutartimi iškėlė bankroto bylą IĮ „Gilaba“, kurios savininkas yra G. L., nutartis yra įsiteisėjusi. Pagal Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10243-600/2010 užvesta vykdomoji byla sustabdyta ir perduota bankroto bylą iškėlusiam teismui. Todėl vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 6 p. nuostatomis jam turi būti grąžinas iš atsakovo priteistas 770 Lt žyminis mokestis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-03-30 nutartimi (b.l. 158) M. K. prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo atmetė.
Teismas nurodė, jog 2010-05-31 teismo sprendimu už akių buvo patenkintas ieškovo reikalavimas atsakovo - fizinio asmens - atžvilgiu, o bankroto byla iškelta juridiniam asmeniui – IĮ „Gilaba“, kuris nebuvo civilinės bylos šalimi. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą grąžinti 770 Lt žyminį mokestį. Teismo nuomone, byla, kurioje prašoma grąžinti žyminį mokestį CPK 87 str. 1 d. 6 punkto pagrindu, turi būti eigoje, t.y. dar nagrinėjama.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas M. K. atskiruoju skundu (b.l. 160-162) prašo grąžinti visą jo sumokėtą 778 Lt žyminį mokestį. Nurodo, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo nevykdė. Kauno apygardos teismas 2011-04-08 nutartimi IĮ „Gilaba“, kurios savininkas yra atsakovas, G. L., iškėlė bankroto bylą. Vykdomoji byla, kurioje vykdomas išieškojimas ieškovo naudai, buvo sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Todėl ieškovui CPK 83 str. 1 d. 6 p. pagrindu grąžintinas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Tuo atveju, jeigu ieškovui nebus grąžintas žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį dėl skolos išieškojimo iš G. L., ieškovas, lyginant su kitais jo kreditoriais, pareiškusiais finansinius reikalavimus bankroto byloje, atsidurs nelygiavertėje padėtyje. Bankroto byloje ieškovo finansinis reikalavimas dėl žyminio mokesčio dalies nebuvo patvirtintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Šioje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta apeliantui M. K. grąžinti žyminį mokestį, sumokėtą civilinėje byloje pagal apelianto M. K. ieškinį atsakovui G. L. dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio grąžinimą, aiškinimo bei taikymo apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Iš bylos matyti, jog apeliantas 2010-03-24, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 778 Lt dydžio žyminį mokestį (b.l. 5, 16). Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių patenkino ieškinį iš dalies ir priteisė apeliantui iš atsakovo G. L. 770 Lt (b.l. 22-23) žyminį mokestį proporcingai patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), todėl šiuo aspektu apeliantas atskirajame skunde visiškai nepagrįstai reikalauja grąžinti ir tą žyminio mokesčio dalį, kurios kaip bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo G. L. teismas jam nebuvo priteisęs. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog minėtas sprendimas įsiteisėjo, 2012-07-19 byloje buvo išsiųstas vykdomasis raštas. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011-04-08 nutartimi IĮ „Gilaba“, kurio savininkas yra G. L., iškėlė bankroto bylą (b.l. 171). Pastebėtina, kad IĮ „Gilaba“ bankroto byloje patvirtintas apelianto 153 000 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, susijęs su išieškojimu pagal kitoje civilinėje byloje priimtą sprendimą (b.l. 172, taip pat LITEKO duomenys). Pagal šioje civilinėje byloje išduotą vykdomąjį raštą kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, kaip matyti iš LITEKO esančios informacijos, dar nebuvo sprendžiamas, nors vykdomoji byla pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-10243-600/2010 turėjo būti sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (b.l. 154-155).
Pirmosios instancijos teismas savo atsisakymą grąžinti žyminį mokestį motyvavo dviem pagrindais: 1) byla, kurioje prašoma grąžinti žyminį mokestį, buvo išnagrinėta, joje priimtas sprendimas įsiteisėjęs, o iškėlus bankroto bylą, kai prašoma grąžinti žyminį mokestį pagal CPK 87 str. 1 d. 6 p., byla turėtų būti dar nagrinėjama ir sprendžiamas jos sustabdymo klausimas; 2) skiriasi proceso šalys – bankroto byla iškelta IĮ „Gilaba“, o skola buvo priteista iš fizinio asmens.
Apeliacinės instancijos teismas nepritaria skundžiamoje nutartyje nurodytam pirmajam teismo argumentai, jog bylos išnagrinėjimas ir teismo sprendimo įsiteisėjimas dar iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui jau savaime kliudo grąžinti žyminį mokestį. Sutiktina su apelianto nuomone, jog susiklosčius tokiai situacijai, kreditoriai bankroto byloje galėtų atsidurti nelygiavertėje padėtyje ir apie tai pasisakyta teismų praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-16 nutartis c.b. Nr. 2-887/2009; 2011-06-16 nutartis c.b 2-1686/2011). Šiose nutartyse nurodoma, kad ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 9 p.). Todėl nepriklausomai nuo to, ar byla, kurią nagrinėjant paaiškėjo, jog byloje dalyvaujančiam asmeniui – atsakovui – iškeliama bankroto byla, yra sustabdoma ar ne, suinteresuotam asmeniui, kuris pripažįstamas kreditoriumi bankroto byloje, paprašius, žyminis mokestis, sumokėtas už pareikštus reikalavimus ne bankroto byloje, turi būti grąžinamas. Kartu būtina pastebėti, kad šiuo klausimu - dėl žyminio mokesčio grąžinimo/negrąžinimo galutiniu procesiniu sprendimu užbaigtoje byloje atsakovo paskesnio bankroto atveju - praktika nėra visiškai vienoda, kai kuriose nutartyse tokį mokestį buvo atsisakyta grąžinti (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2006-04-13 nutartis c.b. 2-259/2006; 2009-11-12 nutartis c.b. Nr. 1284/2009). Nepaisant nurodytų skirtumų, visose įvardintose bylose bankrutavo pats atsakovas (skolininkas), o ne atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, priklausanti įmonė. Taigi faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra CPK 87 str. 1 d. 6 p. nustatyto pagrindo apeliantui grąžinti žyminį mokestį dėl antrojo apylinkės teismo argumento – ieškinys buvo pareikštas ir skola priteista iš fizinio asmens atsakovo G. L., o bankroto byla iškelta juridiniam asmeniui IĮ „Gilaba“.
Pagal CK 2.50 str. 4 d., kai prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lėmė teismų praktiką, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-428/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantas, būdamas atsakovo G. L. kreditoriumi, gali pasinaudoti teise ginti savo turtinus interesus atsakovui G. L. priklausančios IĮ „Gilaba“ bankroto byloje. Tačiau nepriklausomai nuo to, teisiniai materialiniai santykiai, iš kurių kilusius reikalavimus teismas patenkino apelianto naudai, yra susiklostę tarp apelianto ir G. L. kaip fizinio asmens, dar esančio ir IĮ „Gilaba“ savininko. Kitaip tariant, byloje sprendžiama dėl tokios prievolės, kurios šalys yra kreditorius (apeliantas) ir įmonės dalyvis, o ne pati įmonė, kuriai iškelta bankroto byla. Kadangi teisiniai santykiai susiklostė tarp fizinių asmenų, atsakovui priklausiusios individualios įmonės pabaiga, likvidavus ją dėl bankroto ir nepatenkinus apelianto reikalavimo, nenulems atsakovo, kaip fizinio asmens, prievolių apeliantui pabaigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog fizinio asmens prievolė dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia ir tuomet, kai teismas patvirtina jo kreditorinį reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, jeigu šis reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu. Negavus šio reikalavimo visiško patenkinimo, įmonės savininko prievolė išlieka taip pat ir po individualios įmonės likvidavimo, t.y. kreditoriui išlieka galimybė nukreipti reikalavimą į individualios įmonės savininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-18 nutartis c.b. Nr., 3K-3-331/2011; 2009-09-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-357/2009).
Vadinasi, aplinkybė, kad IĮ „Gilaba“ iškelta bankroto byla, neturi įtakos individualios įmonės savininko (atsakovo G. L.), kaip civilinių teisinių santykių subjekto, teisiniam statusui, jo asmeninė prievolė apeliantui nepasibaigs ir po IĮ „Gilaba“ likvidavimo bei bankroto procedūros pabaigos. Apeliantas, būdamas G. L. (o ne jam priklausančios įmonės) kreditoriumi, turės teisę savo reikalavimus, jei šie nebus patenkinti bankroto byloje, įskaitant ir reikalavimą dėl priteisto žyminio mokesčio, nukreipti į G. L.. Dėl šios priežasties apelianto padėtis tokių faktinių bylos aplinkybių kontekste negali būti visiškai tapatinama su kitų, pačios IĮ „Gilaba“ kreditorių padėtimi, nes skolininko - juridinio asmens prievolė savo kreditoriams po įmonės bankrutavimo ir likvidavimo jau nebegali būti įvykdyta. Todėl teismų praktika, kuria rėmėsi savo procesiniuose dokumentuose apeliantas, nagrinėjamos bylos atveju neaktuali.
Esant tokioms aplinkybėms atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ar spręsti klausimą kitaip, nei jį išsprendė apylinkės teismas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.