- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-16
- Bylos Nr.
- 2-887/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės ,,DS Distribution“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,DS Distribution“ atstovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria kreditoriui atsisakyta grąžinti žyminį mokestį uždarosios akcinės bendrovės ,,Flopo informacinės sistemos“ bankroto byloje Nr. B2-492-125/2009.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Kreditorius UAB ,,DS Distribution“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas grąžinti 3 312 Lt žyminio mokesčio, sumokėto civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „DS Distribution“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Flopo informacinės sistemos“. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „DS Distribution“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Flopo informacinės sistemos“ 2008 m. lapkričio 24 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos iš skolininko priteisimo. Skolininkui UAB ,,Flopo informacinės sistemos“ 2008 m. gruodžio 12 d. buvo iškelta bankroto byla, todėl minėtos civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir byla perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi kreditoriaus prašymą atmetė.
Teismas konstatavo, jog iš civilinės bylos Nr. L2-1315-253/2008 matyti, kad 2008 m. lapkričio 24 d. kreditoriui buvo išduotas teismo įsakymas dėl 924 799,08 Lt skolos, 6 proc. procesinių palūkanų ir 3 312 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko UAB „Flopo informacinės sistemos“, teismo įsakymas įsiteisėjo 2008 m. gruodžio 16 d. Nurodytoje byloje nebuvo priimta nutartis sustabdyti bylą ir ją perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui, tačiau kreditoriaus prašymu 2009 m. kovo 5 d. buvo patvirtintas UAB „DS Distribution“ finansinis reikalavimas dėl 924 799,08 Lt skolos ir 2 264,25 Lt delspinigių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditoriaus UAB ,,DS Distribution“ atstovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.
Apeliantas nurodo, jog teismas atsisakė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį formaliai, remdamasis tik tuo, kad nagrinėjama byla nebuvo sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui. Tuo tarpu byla nebuvo sustabdyta dėl paties teismo klaidos be jokio teisinio pagrindo, todėl kreditorius negali patirti neigiamų padarinių dėl teismo neveikimo. Teismas, sužinojęs, jog skolininkui iškelta bankroto byla, privalėjo bylą sustabdyti, o ne laukti, kol įsiteisės išduotas teismo įsakymas. Teismo įsakymas, kai skolininkui iškeliama bankroto byla, kreditoriui netenka prasmes, todėl teismas negali reikalauti finansuoti žyminiu mokesčiu tokį civilinį procesą, kuriame dar prieš teismo įsakymo įsiteisėjimą yra žinoma, jog teisingumas tame procese nebus atkurtas, t.y., kad kreditorius net ir gavęs teismo įsakymą negalės išieškoti skolos iš skolininko kitaip, kaip tik pareikšdamas reikalavimus bankroto byloje. Toks reikalavimas prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Atsisakymas grąžinti kreditoriui žyminį mokestį pažeidžia bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių lygiateisiškumo principą, nes kreditoriai, pareiškiantys reikalavimus bankroto byloje, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio, tuo tarpu kreditorius UAB ,,DS Distribution“ turėjo papildomų išlaidų, nes reikalavimas dėl žyminio mokesčio nebuvo patvirtintas bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
CPK 87 straipsnio pirmosios dalies 6 punktas nustato, jog sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto ar restruktūrizavimo bylą, suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas UAB ,,Flipo informacinės sistemos“ kreditoriui atsisakė grąžinti už teismo įsakymo išdavimą sumokėtą žyminį mokestį, kadangi byla dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo sustabdyta, bet išnagrinėta iš esmės, o atsakovui, nepareiškus prieštaravimų, teismo įsakymas įsiteisėjo. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tuo pagrindu, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimas nebuvo sustabdytas, atsisakė kreditoriui grąžinti žyminį mokestį. Teismas formaliai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias žyminio mokesčio grąžinimo klausimus. Kiekviena CPK nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis CPK nuostatomis. CPK 83 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarką, 9 punktas nustato, jog ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl sistemiškai aiškinant CPK nuostatas, nepriklausomai nuo to, ar byla, kurią nagrinėjant paaiškėjo, jog byloje dalyvaujančiam asmeniui – atsakovui – iškeliama bankroto byla, yra sustabdoma ar ne, suinteresuotam asmeniui, kuris pripažįstamas kreditoriumi bankroto byloje, paprašius, žyminis mokestis, sumokėtas už pareikštus reikalavimus ne bankroto byloje, turi būti grąžinamas. Tokį žyminio mokesčio grąžinimo, kai atsakovui iškeliama bankroto byla, aiškinimą suponuoja ir įstatymų leidėjo valia, pagal kurią, įstatymų leidėjas, nustatydamas tam tikras lengvatas kreditoriams, besikreipiantiems į teismą su finansiniais reikalavimais asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, siekė, kad šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su skolinių įsipareigojimų iš bankrutuojančios įmonės išieškojimu. Tokius įstatymo leidėjo tikslus patvirtina ir tai, kad Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas vienas pagrindinių bankroto procedūrų principų, kreditorių lygiateisiškumo principas, kuris reiškia, jog visi kreditoriai, atsižvelgiant į įstatymų nustatytą išieškojimo eiliškumą, turi lygias galimybes proporcingai įmonės turimam turtui reikalauti patenkinti jų finansinius reikalavimus. Taigi tuo atveju, jei kreditoriui, kuris kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo nebūtų grąžintas valstybei sumokėtas žyminis mokestis, jis atsirastų nelygiavertėje padėtyje, lyginant su tais kreditoriais, kurie pareiškė finansinius reikalavimus įmonės skolininkės bankroto byloje, ir civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 12 str.). Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 ). Be to, teismų praktika formuojama ta linkme, kad netikslinga, neekonomiška sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 5 punkto pagrindu tais atvejais, kai byla jau išnagrinėta ir joje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (preliminarus sprendimas, teismo įsakymas, teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo), ir toks galutinis teismo sprendimas byloje dar nėra įsiteisėjęs. Šiais atvejais turi būti laukiama, kol teismo sprendimas (kitas baigiamasis aktas) įsiteisės ir po to remiantis CPK 584, 587 straipsniais vykdytini ir vykdomieji dokumentai persiunčiami bankroto bylą iškėlusiam teismui (ĮBĮ 10 str. 4d. 4 p., 15 str.). Tais atvejais, kai neįsiteisėjęs teismo sprendimas apskundžiamas apeliacine tvarka, laukiama, kol byla bus išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, o jei pareiškiami prieštaravimai dėl teismo įsakymo ar preliminaraus teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas turi baigti supaprastinto proceso procedūras ir tik išsprendus ieškinio priėmimo klausimą ir jį priėmus – sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 5 punkto pagrindu ir ją perduoti nagrinėti į bankroto bylą.
Kartu atkreipiamas dėmesys, jog suinteresuotiems asmenims neužkertamas kelias prašyti grąžinti žyminį mokestį, jei į kreditorinio reikalavimo ribas patenka ir už ieškinius sumokėtas žyminis mokestis, nes bankroto proceso eigoje kreditoriniai reikalavimai gali būti tikslinami (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Kita vertus, šioje byloje žyminio mokesčio dalyje kreditoriaus UAB ,,DS Distribution“ finansinis reikalavimas net ir nebuvo patvirtintas.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas grąžinti kreditoriui žyminį mokestį už išduotą teismo įsakymą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl ko skundžiama nutartis naikinama, o kreditoriui grąžinamas už teismo įsakymo išdavimą sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį.
Kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,DS Distribution“ prašymą tenkinti ir grąžinti 3 312 Lt (tris tūkstančius tris šimtus dvylika litų) žyminio mokesčio, sumokėto už teismo įsakymo išdavimą.