- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2-349-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00157-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“, Ironmeta
- Ieškovas
- "Verslo ir bankroto konsultantai"
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB KOMP-AIR, "Kagneta"
- Atsakovas
- VR STYLE
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VR Style“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo ir bankroto konsultantai“ ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VR Style“ bankroto administratorės prašymas dėl uždarosios akcinės bendrovės „VR Style“ bankroto pripažinimo tyčiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. BUAB „VR Style“ bankroto administratorė UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „VR Style“ bankrotą tyčiniu.
2. Nurodė, kad BUAB „VR Style“ valdymo organai netinkamai vykdė jiems įstatymais nustatytas pareigas – įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą būtų apribotos arba panaikintos. UAB „VR Style“ veikla buvo perkelta į kitą per akcininkus susijusią įmonę – UAB „Ironmeta“, kurios akcininku bei direktoriumi yra V. J. (UAB „VR Style“ didžiausias akcininkas). Pagrindinė UAB „Ironmeta“ veikla yra glaudžiai susijusi su bendrovės vykdyta veikla – metalo gaminių gamyba, jų pirkimas-pardavimas, abi įmonės veikė tuo pačiu adresu – Drobės g. 73, Kaunas. Iš perduotų sutarčių matyti, kad UAB „Ironmeta“ sudarė įrengimų panaudos sutartį vėliau ir nuomos sutartį su UAB „Ironmeta“, taip pat buvo sudaryta patalpų, esančių Drobės g. 73, Kaunas, nuomos sutartis, 2017 m. sausio 2 d. buvo sudaryta gamybos paslaugų teikimo sutartis (UAB „Ironmeta“ – užsakovas, UAB „VR Style“ – vykdytojas). Likus pusei metų iki bankroto bylos iškėlimo UAB „VR Style“, ši pradėjo mažinti apyvartas. PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos UAB „Ironmeta“ lygiomis sumomis mėnesio pradžioje bei pabaigoje. PVM sąskaitos faktūros būdavo išrašomos būtent tokioms sumoms, kad bendrovei užtektų tik sumokėti mokesčius ir darbo užmokestį darbuotojams. Bendrovės darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Ironmeta“.
3. UAB „VR Style“ ir UAB „Kagneta“ 2014 m. lapkričio 17 d. sudarė metalo apdirbimo įrengimų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Kagneta“ laikinai išnuomojo ir perdavė metalo apdirbimo įrenginius pagal 17 priėmimo-perdavimo aktų UAB „VR Style“. Šių įrengimų bendra vertė sudarė 56 707,89 Eur. Tarp šalių kilus ginčui ir bendrovei negrąžinus įrengimų, UAB „Kagneta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 56 707,89 Eur priteisimo iš UAB „VR Style“. Antstolis R. S., vykdydamas Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2490-390/2015, ieškiniui užtikrinti areštavo UAB „VR Style“ turtą ir, 2015 m lapkričio 5 d. surašęs turto aprašą, areštuotą turtą perdavė saugoti jos direktoriui. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 patenkino UAB „Kagneta“ ieškinį ir solidariai iš UAB „VR Style“ ir buvusio jos direktoriaus priteisė 56 707,89 Eur bei procesines palūkanas. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio mėnesį. 2018m. vasario mėnesį buvo inicijuota, o 2018m. kovo 14 d. buvo iškelta UAB „VR Style“ bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
4. Bankroto administratorė nurodė, kad UAB „VR Style“ vadovas, žinodamas, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13635-199/2016, kurioje bendrovės akcininkas buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, yra areštuotos bendrovės piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, taip pat banko sąskaitose areštuotos piniginės lėšos Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2490-390/2015 pagrindu, nepaisydamas ribojimų ir juos apeidamas, atidarė naują banko sąskaitą UAB „Paysera Lt“. Nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo, pinigų srautai šioje atsiskaitomojoje sąskaitoje sudarė 473 249,44 Eur. Pagal šios banko sąskaitos duomenis yra neįmanoma identifikuoti už kokias prekes, paslaugas, pagal kokias sutartis bendrovė gavo bei mokėjo lėšas. Kadangi UAB „Paysera Lt“ banko sąskaitai nebuvo pritaikyti areštai, ši sąskaita buvo naudojama nepaisant bendrų visoms bendrovės lėšoms pritaikytų areštų. Tokiais veiksmais buvo pažeistos laikinosios apsaugos priemonės, buvo apsunkintas atsiskaitymas, pažeistas atsiskaitymo su jau esamais UAB „VR Style“ kreditoriais eiliškumas.
5. Administratorės manymu, egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 punkte nurodyti požymiai bei daugiau nei vienas ĮBĮ 20 straipsnyje nurodytas tyčinio bankroto požymis, todėl yra pagrindas BUAB „VR Style“ pripažinti tyčiniu. Byloje yra įrodymų, jog UAB „VR Style“ didžiausias akcininkas V. J. buvo ir tikrasis jos vadovas, įsteigęs šalia, tose pačiose patalpose, tą pačią veiklą vykdančią ir toliau sėkmingai veikiančią UAB „Ironmeta“. Kad V. J. galimai siekė bendrovės bankroto, parodo ir palyginti silpna bendrovės direktoriaus pozicija. 2017 m. nuo balandžio mėnesio vietoje to, kad bendrovė būtų ieškojusi kitų, jai palankesnių iškilusių finansinių problemų sprendimo būdų, buvo nuspręsta sustabdyti jos veiklą ir visus pajamų srautus perkelti UAB „Ironmeta“, o bendrovė buvo palikta su skolomis, be veiklos ir jokios galimybės skolas grąžinti kreditoriams. BUAB „VR Style“ savininkai ir vadovai, žinodami sunkią įmonės padėtį, nedėjo jokių pastangų gerinti ir vystyti įmonės veiklą taip, kad galėtų bent iš dalies sumažinti įsipareigojimus kreditoriams, tyčia organizavo veiklą taip, jog įmonė negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Toks elgesys visiškai apleidžiant bendrovę, akivaizdžiai neatitinka įmonės valdymo organams įstatyme keliamų elgesio standartų bei nustatytų pareigų, dėl to yra laikomas neteisėtu ir laikytinas sąmoningu įmonės vedimu prie bankroto.
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Kagneta“ palaikė bankroto administratorės prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Papildomai nurodė, kad UAB „Ironmeta“ ir BUAB „VR Style“ buvo susijusios bei vėliau pastarosios veikla buvo perkelta į UAB „Ironmeta“. Šios dvi įmonės pakeitė įprastą veiklos modelį ir dirbo išimtinai UAB „Ironmeta“ naudai. UAB „VR Style“ vykdė metalo dirbinių gamybą ir prekybą iš UAB „Ironmeta“ išsinuomotose patalpose ir šalis siejo tik nuomos teisiniai santykiai. UAB „VR Style“ savarankiškai priimdavo užsakymus, o pagamintus gaminius parduodavo konkretiems pirkėjams. Vėliau šis veiklos modelis buvo pakeistas, UAB „Ironmeta“ iš esmės perėmė visus UAB „VR Style“ užsakovus ir pradėjo vykdyti tą pačią pardavimų veiklą, kurią anksčiau vykdė UAB „VR Style“. UAB „VR Style“ būdama skolinga UAB „Kagneta“ (pradelstas mokėjimo terminas nuo 2015 m. rugsėjo mėn. 14 d.), suteikė pirmumo teisę UAB „Ironmeta“ bei kitiems kontrahentams, pažeidė atsiskaitymo su jau esamais bendrovės kreditoriais eiliškumo principą, pažeidė tuo metu galiojusias teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias vykdyti atsiskaitymus, išskyrus atsiskaitymus su darbuotojais, bei atsiskaitymus su UAB „Kagneta“. Antstoliui areštavus UAB „VR Style“ banko sąskaitose esančias lėšas, bendrovės vadovas kartu su UAB „Ironmeta“ vadovu visas pinigines lėšas nukreipė į bendrovės banko sąskaitą UAB „Paysera Lt“, kurią bendrovė atsidarė nepaisydama teismo pritaikytų areštų, bei apie šią sąskaitą neinformavo antstolio.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo V. J. su prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad bankroto administratorius nepateikė jokių argumentų ar kitų reikšmingų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti bendrovės turimų reikalavimo teisių perkėlimą UAB „Ironmeta“. Bendrovės darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Ironmeta“ 2018 m. sausio – vasario mėnesiais, įvyko kai teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Dalis bendrovės UAB „Ironmeta“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir jų priedų pagrindžia, kad jose yra pateikiama išsami bendrovės suteiktų gamybos paslaugų detalizacija, nurodant konkrečius bendrovės pagamintų gaminių pavadinimus, kiekius bei kainą. UAB „Kagneta“ veikla taip pat yra glaudžiai susijusi su bendrovės vykdyta veikla – metalo gaminių gamyba bei visi darbai, susiję su metalo apdorojimu. UAB „VR Style“ buvo įsteigta UAB „Kagneta“ tuometinių darbuotojų, o vėliau – ir UAB „Ironmeta“ ir UAB „Kagneta“ akcininkų iniciatyva, siekiant dviejų panašia veikla besiverčiančių įmonių – UAB „Ironmeta“ ir UAB „Kagneta“ – veiklos apjungimo, UAB „Ironmeta“ patalpose įsteigiant bendrą įmonę UAB „VR Style“. Pagrindinis bendrovės įsteigimo tikslas buvo vykdyti bendrus minėtų įmonių projektus ir tokiu būdu išplėsti bendrovės veiklą taip, kad ji taptų patraukli užsienio investuotojams. Tam, kad naujai įsteigta bendrovė UAB „VR Style“ galėtų pradėti vykdyti realią veiklą UAB „Ironmeta“ ir UAB „Kagneta“ stengėsi įvairiais būdais prisidėti prie šios naujai įsteigtos bendrovės veiklos išvystymo, paskirdamos atitinkamus įnašus. Dėl bendrovės akcininko ir UAB „Kagneta“ vadovo R. K. veiksmų, savavališkai išmontavus dalį nuomos sutarties pagrindu bendrovei perduotų įrengimų, bendrovė toliau nebegalėjo visa apimtimi tinkamai vykdyti savo įprastinės veiklos ir realizuoti prisiimtų gamybos užsakymų. Būtent ieškinio pareiškimas Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 ir nepagrįstai didelis ir neadekvatus perduodamų įrengimų vertės nurodymas perdavimo aktuose, tiesiogiai nulėmė situaciją, kuomet iš bendrovės susijusiam asmeniui be jokio objektyvaus pagrindo buvo priteista net 56 707,89 Eur skola pagal nuomos sutartį, kas galiausiai sąlygojo šios bendrovės nemokumą ir netgi bankrotą. Bankroto administratorės pozicija atitinkamų bendrovės kreditorių atžvilgiu tik patvirtina bankroto administratorės šališkumą ir veikimą išimtai vienos iš didžiausio bendrovės kreditorių – UAB „Kagneta“ – naudai ir interesais.
8. Suinteresuotas asmuo V. S. su prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad kilus ginčui su akcininku R. K., pastarojo iniciatyva UAB „Kagneta“ pateikė ieškinį bendrovei dėl įrengimų vertės priteisimo bei ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Antstolis R. S. 2015 m. lapkričio 5 d. areštavo įrengimus, kurie buvo reikalingi bendrovei vykdant užsakymus ir atitinkamai gaunant pajamas. Nuo to laiko bendrovė prarado galimybę naudotis šiais įrengimais, atitinkamai prarado daug gamybos užsakymų, klientų, nes informacija apie šiuos teisminius ginčus bei turto areštą netrukus tapo viešai žinoma šios bendrovės klientams ir tiekėjams, kurių didžioji dalis suabejojo bendrovės galimybėmis vykdyti naujus užsakymus. Šioje situacijoje siekiant bendrovės veiklos tęstinumo bei dedant pastangas išlaikyti jos mokumą ir buvo sudaryta 2017 m. sausio 2 d. Gamybos paslaugų teikimo sutartis su UAB „Ironmeta“, bet ne kaip siekis privesti bendrovę prie bankroto, perkeliant jos vykdytą veiklą į UAB „Ironmeta“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi BUAB „VR Style“ bankroto administratorės prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino ir priteisė iš BUAB „VR Style“ administravimui skirtų lėšų 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui UAB „Ironmeta“.
10. Teismas laikė nepagrįstais ir atmestinais bankroto administratorės teiginius, kad UAB „VR Style“ faktiniu vadovu buvo didžiausias akcininkas V. J., kadangi VĮ Registrų centro duomenys apie UAB „VR Style“ vadovą įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Be to, iš byloje esančių bendrovės dokumentų matyti, kad V. S., būdamas UAB „VR Style“ direktoriumi, pasirašinėjo bendrovės dokumentus, kurie buvo pateikti VĮ Registrų centrui.
11. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su bankroto administratorės ir suinteresuoto asmens UAB „Kagneta“ argumentais, kad UAB „VR Style“ direktorius V. S. bei UAB „Ironmeta“ vadovas ir didžiausias UAB „VR Style“ akcininkas V. J. siekė sužlugdyti UAB „VR Style“ veiklą, ją perkeliant į UAB „Ironmeta“. Minėtus argumentus paneigia byloje nustatytos aplinkybės bei rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad UAB „VR Style“ buvo įsteigta 2014 m. birželio 12d., o UAB „Ironmeta“ – 2013 m. sausio 30 d., t. y. iki UAB „VR Style“ susiduriant su finansiniais sunkumais. Vien tai, kad UAB „VR Style“ akcininkas V. J. yra ir UAB „Ironmeta“ akcininku ir vadovu, nesuponuoja išvados, kad jis savo veiksmais siekė neteisėtų tikslų – bendrovės sužlugdymo. Tai, kad UAB „VR Style“ 2014 m. birželio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių bei vėlesnių jos pakeitimų, pagrindu iš UAB „Ironmeta“ nuomojosi negyvenamąsias patalpas 2014-2018 m. laikotarpiu Drobės g. 73, Kaunas, bei tai, kad bendrovei tapus nemokia 2018 m. sausio – vasario mėnesiais dalis UAB „VR Style“ atleistų darbuotojų buvo priimti į darbą UAB „Ironmeta“, neįrodo UAB „VR Style“ vadovo V. S. ir didžiausio akcininko V. J. sąmoningo veikimo, siekiant perkelti UAB „VR Style“ veiklą į UAB „Ironmeta“.
12. Teismas sprendė, kad nors iš bankroto administratoriaus sudarytos suvestinės matyti, jog 2016 ir 2017 metų UAB „VR Style“ iš suvestinėje nurodytų klientų gautos pajamos sumažėjo 227 704,82 Eur, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Ironmeta“ perėmė bendrovės klientus. VĮ Registro centro duomenimis iš UAB „Ironmeta“ 2017 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2017 metais pardavimo pajamos – 687 814 Eur, 2016 m. – 315 531 Eur, tačiau išaugo ir pardavimo savikaina, grynasis pelnas 2017 metais sudarė 33 324 Eur, o 2016 metais – 12 572 Eur, pagal 2018 metų pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, 2018 metais gautas grynasis pelnas sumažėjo iki 19 167 Eur.
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, kokias nebaigtas vykdyti sutartis ar reikalavimo teises UAB „VR Style“ perdavė UAB „Ironmeta“. Nesant duomenų, kad pastaroji įmonė perėmė nebaigtas vykdyti UAB „VR Style“ sutartis ir/arba reikalavimo teises, teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra nepakankami išvadai, kad UAB „VR Style“ veikla buvo perkelta į UAB „Ironmeta“.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „VR Style“ didžiąją dalį gautų lėšų iš UAB „Ironmeta“ panaudojo einamiesiems mokėjimams, atsiskaitymams su eile tiekėjų, mokėjo darbo užmokestį ir mokesčius. Teismo vertinimu, nors bendrovės atlikti mokėjimai 2016 metais kitoms bendrovėms, tačiau teisminiai ginčai su UAB „Kagneta“ pasibaigė tik 2017 m. pabaigoje, todėl net ir pripažįstant, kad mokėjimai iš UAB „Paysera Lt“ sąskaitos atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo, tačiau ši aplinkybė negalėjo pabloginti įmonės turtinės padėties. Teismas laikė svarbia aplinkybe tai, kad iš UAB „VR Style“ atidarytos UAB „Paysera Lt“ sąskaitos buvo siekiama sumokėti mokesčius bei išmokėti atlyginimus darbuotojams, tiekėjams, t. y. siekė iš esmės atsiskaityti su tais kreditoriais, nuo kurių priklausė tolesnė įmonės veikla.
15. Teismo vertinimu, byloje nustatyti UAB „VR Style“ direktoriaus V. S. neteisėti veiksmai, pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą, galėtų būti teisinis pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti įstatymuose nustatytais atvejais, tačiau nesuponuoja pagrindo konstatuoti ĮBĮ reglamentuojamo tyčinio bankroto, t. y. siekio sukelti įmonės bankrotą.
16. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorės nurodomas kaip ekonomiškai nenaudingas ir žalingas įmonės veiklai sandoris su UAB „Ironmeta“ buvo sudarytas 2017 metais, t. y. įmonei veikiant pelningai, iki susidūrimo su finansiniais sunkumais. Taigi, spręsti kad aptariamas sandoris turėjo reikšmės bendrovės turtinei padėčiai, atitinkančiai nemokumui, nėra pagrindo. Net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas priešingai išvadai, byloje nenustatyti sąmoningi bei kryptingi suinteresuotų asmenų vadovo V. S. bei akcininko V. J. veiksmai bendrovės finansinės padėties pabloginimui, kas tik tokiu atveju būtų pagrindu konstatuoti tyčinius suinteresuotų asmenų veiksmus privedant įmonę prie bankroto.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Pareiškėja BUAB „VR Style“ bankroto administratorė atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BAUB „VR Style“ bankrotą tyčiniu; netenkinus šio prašymo, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismu išnagrinėti iš naujo; priteisti iš suinteresuotų asmenų V. S. ir V. J. bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Suinteresuotas asmuo V. S. nevykdė Kauno apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (privalėjo būti vykdoma skubiai) – taigi pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnį. Pažeidimas nebuvo formalus, jis iš esmės sąlygojo kreditorės UAB „Kagneta“ teisių pažeidimus bei užkirto kelią realiam teismo sprendimo įvykdymui – buvo atsiskaitoma su visais, išskyrus su UAB „Kagneta“.
17.2. Teismas visiškai neįvertino to, kad bendrovė ginčo su didžiausia kreditore UAB „Kagneta“ metu tikslingai prarado (perdavė trečiajam asmeniui UAB „Ironmeta“) visus savo klientus ir vieninteliu užsakovu tapo UAB „Ironmeta“, kuri dengė tik kaštus, reikalingus bendrovės veiklai tęsti, vykdant užsakymus UAB „Ironmeta“ naudai.
17.3. Priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, V. S. ir V. J. veiksmais buvo siekiama ne išsaugoti bendrovę, o pasinaudoti ja vykdant užsakymus UAB „Ironmeta“ naudai, laukiant neišvengiamo bendrovės bankroto bei jam tikslingai ir nuosekliai ruošiantis.
17.4. Įmonei nuostolingi sprendimai bendrovės bankroto atveju pasireiškė vadovo V. S. neveikimu, t. y. vadovas, matydamas aiškų bendrovės pajamų kritimą 2015-2017 m. nesiėmė jokių priemonių bendrovės strategijai keisti, klientų ratui plėsti, buvo vykdomi išimtinai UAB „Ironmeta“ užsakymai.
17.5. Byloje nebuvo įrodinėjami nuostolingi bendrovės sudaryti sandoriai, todėl teismas dėl visiškai neaiškių aplinkybių aptarinėjo būtent bendrovės sudarytus sandorius, o visiškai nesigilino į kitus bendrovės valdymo organų priimtus nuostolingus sprendimus, kuriuos įrodinėjo bendrovė, atstovaujama bankroto administratorės, t. y. bendrovės veiklos organizavimą tokiu būdu, kad bendrovė prarado visus užsakymus, išskyrus UAB „Ironmeta“ užsakymus, dengiančius tik bendrovės einamąsias išlaidas to paties trečiojo asmens UAB „Ironemta“ užsakymams vykdyti.
17.6. Teismo motyvai, jog iš UAB „Paysera Lt“ sistemos atlikti mokėjimai negalėjo pabloginti įmonės turtinės padėties laikytini nereikšmingais, įrodinėjant tyčinio bankroto požymį pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, taip pat neturi įtakos sprendžiant tyčinio bankroto buvimą/nebuvimą pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir tai pateiktu pareiškimu nebuvo įrodinėjama.
17.7. Įrodymų visuma ir atskiri byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad UAB „VR Style“ kilus ginčui su UAB „Kagneta“ buvo stabiliai žlugdoma, palaikant tik formaliai jos veiklą, o visus užsakymus ir iš užsakymų gaunamas pajamas perkeliant į UAB „Ironmeta“.
17.8. Bendrovės vadovo V. S. veiksmų nesąžiningumo klausimas jau buvo konstatuotas prejudicinę galią turinčiame teismo sprendime susijusioje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas UAB „Kagneta“ reikalavimas dėl 56 707,89 Eur priteisimo.
17.9. Teismas be pagrindo vadovavosi žalos atlyginimo bylose dėl civilinės atsakomybės taikymo/netaikymo pateiktais kasacinio teismo aiškinimais, kai buvo sprendžiami ne tyčinio bankroto, o žalos atlyginimo klausimai. Minėtose bylose buvo sprendžiami mokėjimų pripažinimo prieštaraujančiais imperatyviajai CK 6.930¹ straipsnio normai klausimai, todėl kasacinio teismo pateiktos sąlygos taikytinos ne tyčinio bankroto bylose sprendžiant ar egzistuoja ĮBĮ 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, o sprendžiant ar yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę pagal 6.930¹ straipsnį.
17.10. Teismas visiškai ignoravo byloje esančius kitus duomenimis apie akivaizdžias bendrovės ir UAB „Ironmeta“ sąsajas, kurios šioje tyčinio bankroto byloje reikšmingos sprendžiant ar profesionalūs verslininkai, bendrovės vadovas V. S. ir V. J. organizavo veiklą tokių būdu, jog bendrovė negalėtų atsiskaityti su kreditore UAB „Kagneta“.
17.11. Atsižvelgiant į V. J. dalyvavimo bendrovės veikloje intensyvumą, atsižvelgiant į V. J. valdomą akcijų dalį bendrovėje, susijusios (vienintelio kliento) įmonės UAB „Ironmeta“ pelningumo rodiklių kaitą ir jos vienintelį akcininką V. J., duomenis apie bendrovės klientų perėmimą, yra pagrindas konstatuoti, kad V. J. negalėjo nežinoti apie bendrovės veiklos organizavimo būdą, kai vieninteliu bendrovės klientu tapo tik paties V. J. vadovaujama 100 proc. jam nuosavybės teise priklausanti UAB „Ironmeta“ ir kai visos bendrovės piniginės operacijos neteisėtai vykdomos per UAB „Paysera Lt“ mokėjimų sistemą, taip vengiant atsiskaitymų su kreditore UAB „Kagneta“. Todėl yra pagrindo teigti, kad būtent V. J. buvo faktiniu bendrovės vadovu.
18. Suinteresuotas asmuo UAB „Kagneta“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BUAB „VR Style“ bankrotą tyčiniu arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismu nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Bendrovės buvusio vadovo ir akcininko elgesys, nevykdant įstatymuose bei steigimo dokumentuose jiems nurodytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, leidžia pagrįstai konstatuoti BUAB „VR Style“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte ir 4 punkte nustatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas su pareiškėjos ir UAB „Kagneta“ išvardintomis aplinkybėmis nesutiko ir klaidingai vertindamas formuojamą kasacinio teismo praktiką, remdamasis vien suinteresuotų asmenų V. J. ir V. S. argumentais, padarė visiškai nepagrįstas ir nelogiškas išvadas, nulėmusias neteisėtos nutarties priėmimą.
18.2. Vien tai, kad V. S. įregistruotas kaip vadovas VĮ Registrų centre – nereiškia, jog jis ir buvo faktinis įmonės vadovas. Praktikoje, kai įmonė turi faktinį ir formalų vadovą, logiška, jog VĮ Registrų centre būna registruotas būtent formalus vadovas. Tuo tarpu faktinis veikia slaptai. Bendrovės dokumentus pasirašinėjęs V. S. taip pat nepaneigia V. J. kaip faktinio įmonės vadovo statuso.
18.3. Įmonės vadovo ir akcininko neteisėtą veikimą ir įstatyme numatytų pareigų pažeidimą patvirtina tai, kad buvo sudarytas sandoris, kuriuo realiai visa nauda buvo perkelta suinteresuotam asmeniui UAB „Ironmeta“. Be to buvo sąmoningai nesilaikoma Kauno apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje Nr. 2-2490-390/2015 su UAB „Kagneta“ bei vykdomos neteisėtos (teismo nutartimi uždraustas vykdyti iš areštuoto turto ir lėšų) operacijos UAB „Paysera Lt“ mokėjimų sistemoje.
18.4. Bankroto administratorės atlikti paskaičiavimai patvirtina, jog bendrovei 2017 m. sausio 2 d. sudarius sutartį su UAB „Ironmeta“, bendrovės apyvarta sumažėjo 1,5 karto, tuo tarpu veiklos sąnaudos išliko tos pačios. Akivaizdu, jog tokiu būdu, visą pelną, kurį būti uždirbusi bendrovė, perėmė būtent UAB „Ironmeta“.
18.5. UAB „VR Style“, būdama skolinga UAB „Kagneta“, suteikdama pirmumo teisę UAB „Ironmeta“ bei kitiems kontrahentams, pažeidė atsiskaitymo su jau esamais bendrovės kreditoriais eiliškumo principą, pažeidė tuo metu galiojusias teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias vykdyti atsiskaitymus, išskyrus atsiskaitymus su darbuotojais, bei atsiskaitymus su UAB „Kagneta“.
18.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo konkrečius veiksmus susiejo su suinteresuotų asmenų (įmonės vadovo ir akcininko) asmenimis (jų kalte), akcentuodamas įmonės vadovo ir akcininkų veiksmų (neveikimo) įtaką įmonės bankrotui.
18.7. Pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi ne byloje esančių įrodymu visetu, bet deklaratyvia buvusio įmonės vadovo ir akcininko pozicija. Tuo tarpu dėl dalies itin svarbių aplinkybių, teismas apskritai nepasisakė. Taigi, teismui neištyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė, neįvertinti bankroto administratorės ir kreditorės UAB „Kagneta“ argumentai dėl įmonės tyčinio bankroto požymių.
Atsiliepimas
19. Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimu į BUAB „VR Style“ bankroto administratorės ir suinteresuoto asmens UAB „Kagneta“ atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Apeliantės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Akivaizdu, kad apeliantės iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
Šalies argumentai
19.2. Apeliantės, teigdamos kad V. S. netinkamai vykdė vadovo pareigas, nenurodė jokių konkrečių Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ar kitų įstatymų nuostatų, bendrovės įstatų nuostatų, kurios buvo pažeistos.
19.3. UAB „Kagneta“ neturėjo jokių vykdomųjų dokumentų UAB „VR Style“ atžvilgiu, o UAB „Kagneta“ reikalavimo į UAB „VR Style“ pagrįstumas buvo patvirtintas tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį. Vadinasi, toks UAB „Kagneta“ reikalavimas galėjo būti vykdomas tik pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą mokėjimo eiliškumą. Byloje pateiktas UAB „Paysera Lt“ išrašas patvirtina, kad po 2017 m. gruodžio 8 d. bendrovės per UAB „Paysera Lt“ atliko daugiausiai su darbo užmokesčio išmokėjimu susijusius mokėjimus.
19.4. Nei nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei turto apraše nebuvo nurodytas draudimas atlikti mokėjimus per naujai atidaromas atsiskaitomąsias sąskaitas. Turto areštas taikomas tik antstolio aprašytam turtui.
19.5. Nei bankroto administratorė, nei UAB „Kagneta“ nesugebėjo paneigti nutartyje nustatytų aplinkybių, kad 2017 m. sausio 2 d. gamybos paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta bendrovei esant mokiai. Be to, apeliantės šios sutarties netikslingumą bendrovei įrodinėja tik veiklos modelio pakeitimo aplinkybe, tačiau neįrodinėja šios sutarties nuostolingumo ar ekonominio nenaudingumo.
19.6. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nei V. S., nei akcininkas V. J. neiššvaistė bendrovės turto, jo nenaudojo savo asmeninėms, su bendrovės veiklos vykdymu nesusijusioms reikmėms. Todėl nutartimi pagrįstai buvo konstatuota, kad byloje nenustatyti sąmoningi bei kryptingi vadovo V. S. bei akcininko V. J. veiksmai bendrovės finansinės padėties pabloginimui.
19.7. Byloje nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti V. J. buvimą bendrovės faktiniu vadovu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė atmestinais administratorės ir UAB „Kagneta“ teiginius, kad bendrovės faktiniu vadovu buvo didžiausias akcininkas V. J..
Atsiliepimas
20. Suinteresuoti asmenys V. J. ir UAB „Ironmeta“ atsiliepimu į BUAB „VR Style“ bankroto administratorės ir suinteresuoto asmens UAB „Kagneta“ atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentai:
20.1. Bankroto UAB „VR Style“ iškėlimą sąlygojo ne kokie nors suinteresuotų asmenų V. J. ir UAB „Ironmeta“ veiksmai ar neveikimas, o UAB „Kagneta“ ir šios įmonės vadovo bei akcininko R. K. veiksmai, kurie buvo tiesiogiai nukreipti į tai, kad bendrovės turtas būtų areštuotas ir bendrovė toliau negalėtų naudotis įrenginiais, reikalingais bendrovės veiklai vykdyti, o tuo pačiu bendrovė patirtų kuo didesnius vykdomos veiklos suvaržymus.
20.2. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžtos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises. Byloje nėra tokių duomenų bei įrodymų, kurie patvirtintų, jog skoliniai įsipareigojimai buvo palikti bendrovei, o bendrovės reikalavimo teisės ir vykdyta veikla (t. y. nebaigtos vykdyti sutartys) perėjo UAB „Ironmeta“.
20.3. Aplinkybės, susijusios su bendrovės ir UAB „Ironmeta“ veiklos tapatumu/panašumu, taip pat niekaip neįrodo tyčinio bankroto.
20.4. Aplinkybė, kad bendrovė ir UAB „Ironmeta“ veiklą vykdė/vykdo tose pačiose patalpose, nepatvirtina tyčinio bankroto. UAB „Ironmeta“ veiklą vykdo jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose, kurių dalis iki tol tik nuomos sutarties pagrindu buvo perduota laikinai valdyti ir naudoti UAB „VR Style“.
20.5. Nei bankroto administratorė, nei UAB „Kagneta“ neturi pretenzijų nei BUAB „VR Style“, nei UAB „Ironmeta“ dėl nepagrįstų gamybos paslaugų kainų taikymo arba kitų nepagrįstų ir rinkos sąlygų neatitinkančių sandorių sudarymo. Tai patvirtina, jog sandoriai tarp bendrovės ir UAB „Ironmeta“ buvo sudaryti rinkos sąlygomis ir sudarė sąlygas bendrovei generuoti pajamas ir atitinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
20.6. Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog 2016 ir 2017 m. bendrovės gautos pajamos iš tariamai UAB „Ironmeta“ perimtų klientų sumažėjo ne mažiau kaip 227 704,82 Eur suma. Tokie abstraktūs teiginiai, nepagrindžiant nei konkrečių skaičių, nei tikslių priežasčių, yra neįrodyti ir jais byloje nebuvo ir nėra galima vadovautis.
20.7. Gamybos paslaugų sutarties sudarymas ir vykdymas nesudaro pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, o, priešingai, sudaro sąlygas pripažinti, jog ši sutartis sudarė sąlygas bendrovei tęsti veiklą ir vykdyti savo įsipareigojimus bei buvo visapusiškai naudinga bendrovei.
20.8. Sutarties pasirašymas su UAB „Ironmeta“ sudarė sąlygas bendrovei gauti pastovias pajamas iš jos vykdomos gamybos veiklos ir tuo pačiu – išvengti naujų skolinių įsipareigojimų jos atžvilgiu atsiradimo. Tokios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip įrodančios bendrovės ir jos vadovo pastangas išlaikyti mokumą ir teisminio ginčo su UAB „Kagneta“ laimėjimo atveju toliau tęsti savo ūkinę – komercinę veiklą.
20.9. Į bylą pateikta bendrovės pajamų – sąnaudų suvestinė ataskaita už 2015-2017 m. patvirtina, jog bendrovės veikloje 2017 m. nebuvo jokių išskirtinių neigiamų veiklos rodiklių pokyčių, kurie galėtų patvirtinti V. J. ar UAB „Ironmeta“ įtaką bendrovės veiklai ar tuo labiau veiklos perkėlimą į UAB „Ironmeta“. Be to, bendrovės 2017 m. pajamos, proporcingai lyginant su sumažėjusiomis sąnaudomis dėl gamybinių medžiagų nepirkimo, išliko iš esmės tokios pačios.
20.10. Kauno apylinkės teismo nutartimis, kuriomis bendrovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo uždrausta bendrovei sudarinėti sandorius, vykdyti savo įsipareigojimus, tęsti veiklą, o tuo pačiu atidaryti naujas banko sąskaitas, vykdyti iš jų mokėjimus.
20.11. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog po antstolio turto aprašų sudarymo nei antstolis, nei UAB „Kagneta“ nesiekė areštuoti daugiau bendrovės turto ir juos tenkino šiais turto aprašais aprašytas turtas. Suinteresuoti asmenys kartu su šiuo atsiliepimu teikia ir prašo į bylą priimti Turto arešto aktų registro išrašą, kuris patvirtina tai, kokie areštai buvo taikyti bendrovės atžvilgiu ir koks konkretus turtas buvo areštuotas.
20.12. Bendrovei nesutinkant su UAB „Kagneta“ pareikštu reikalavimui ir dėl tokio reikalavimo pagrįstumo vykstant teisminiam ginčui, UAB „Kagneta“ reikalavimą į bendrovę, įgijo po to, kai UAB „Kagneta“ naudai buvo priimtas palankus teismo sprendimas ir išduotas vykdomasis raštas. Tokios aplinkybės patvirtina tai, jog mokėjimų eiliškumas CK 6.930¹ straipsnio prasme nebuvo pažeistas.
20.13. Byloje nebuvo įrodinėjami V. J. neteisėti veiksmai bendrovės atžvilgiu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. J. priiminėjo verslo sprendimus dėl bendrovės veiklos ar kaip nors kitaip dalyvavo bendrovės kasdieniame valdyme. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad V. J. veikė prieš bendrovės interesus ar pažeidė jam, kaip bendrovės akcininkui, nustatytas pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
22. Apeliacijos dalyką sudaro, pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta BUAB „VR Style“ bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Suinteresuoti asmenys V. J. ir UAB „Ironmeta“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – Turto arešto aktų registro išrašą.
25. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujais įrodymais, sprendžia, kad suinteresuoti asmenys nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės atsiradimo po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, tokie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau tai padaryta nebuvo. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako šiuos įrodymus priimti.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
26. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „VR Style“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratorė prašė UAB „VR Style“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nurodydama, kad valdymo organai netinkamai vykdė jiems įstatymais nustatytas pareigas – įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą būtų apribotos arba panaikintos. Bankroto administratorės teigimu, bendrovės vadovybė atidarė naują atsiskaitomąją sąskaitą UAB „Paysera Lt“ ir naudojo ją, nepaisydama visoms bendrovės lėšoms pritaikytų areštų. Tokiais veiksmais buvo pažeistos laikinosios apsaugos priemonės, buvo apsunkintas atsiskaitymas, pažeistas atsiskaitymo su jau esamais UAB „VR Style“ kreditoriais eiliškumo principas. Be to, pasak bankroto administratorės, UAB „VR Style“ veikla buvo perkelta į kitą per akcininkus susijusią įmonę – UAB „Ironmeta“. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje neįrodytas UAB „VR Style“ vadovo V. S. ir didžiausio akcininko V. J. sąmoningas veikimas, siekiant perkelti UAB „VR Style“ veiklą į UAB „Ironmeta“, taip pat pripažinęs, kad byloje nustatyti UAB „VR Style“ direktoriaus V. S. neteisėti veiksmai, pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą, galėtų būti teisinis pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti įstatymuose nustatytais atvejais, tačiau nesuponuoja pagrindo konstatuoti ĮBĮ reglamentuojamo tyčinio bankroto, t. y. siekio sukelti įmonės bankrotą, prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino. Bankroto administratorė ir suinteresuotas asmuo UAB „Kagneta“, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą.
Dėl faktinio bendrovės vadovo
27. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-265-611/2017).
28. Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais ir atmestinais bankroto administratorės teiginius, kad UAB „VR Style“ faktiniu vadovu buvo didžiausias akcininkas V. J.. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
29. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad UAB „VR Style“ vadovas nuo įmonės įkūrimo iki bankroto bylos jai iškėlimo buvo V. S.. Bankroto administratorė, teigdama, kad UAB „VR Style“ faktiniu vadovu buvo didžiausias akcininkas V. J., iš esmės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Vien aplinkybė, kad V. J. buvo didžiausias įmonės akcininkas, nepatvirtina, kad jis įmonėje veikė kaip faktinis vadovas. V. J. buvimo faktiniu įmonės vadovu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina ir bankroto administratorės nurodoma aplinkybės, kad jis dalyvavo įmonei derantis su kreditoriais dėl tolimesnės įmonės veiklos ir sudarė fizines kliūtis tretiesiems asmenims pasiimti įmonės naudojamą įrangą. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog faktinės įmonės vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad V. J. nuolatos priiminėjo strateginius verslo sprendimus dėl bendrovės veiklos ar kaip nors kitaip dalyvavo bendrovės kasdieniame valdyme. Vienkartinis V. J. bendrovės vadovui būdingų funkcijų atlikimas, šiuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jis bendrovėje veikė kaip faktinis vadovas.
Dėl bendrovės tyčinio bankroto požymių egzistavimo
30. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gautas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.
31. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
32. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas).
34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
35. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad bankroto administratorės ir suinteresuoto asmens UAB „Kagneta“ atskirųjų skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BUAB ,,VR Style“ tyčinio bankroto požymių nebuvimo.
Dėl įmonės valdymo organų netinkamo pareigų atlikimo
37. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
38. Kaip jau buvo minėta, siekdama tyčinio bankroto nustatyto nurodomu teisiniu pagrindu, bankroto administratorė įrodinėjo, kad įmonės vadovas ir savininkas, veikdami kartu, perkėlė bankrutuojančios įmonės veiklą į kitą didžiausio akcininko V. J. valdomą įmonę – UAB „Ironmeta“, o UAB „VR Style“ veiklos neorganizavo taip, kad įmonė gautų didžiausią įmanomą naudą. Pažymėtina, kad apeliantų nurodoma aplinkybė – bendrovės veiklos perkėlimas į kitą įmonę, sudarytų savarankišką pagrindą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio tyčinio bankroto požymio nenustatė, jo konstatuoti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.
39. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 nustatyta, kad kreditorė ir apeliantė šioje byloje UAB „Kagneta“ 2015m. vasaros pabaigoje nenurodydama priežasties nutraukė su UAB „VR Style“ sudarytą įrenginių nuomos sutartį ir pareikalavo išnuomotus įrenginius grąžinti. Taip pat minimu sprendimu nustatyta, kad dalį įrenginių UAB „VR Style“ grąžino.
40. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Taigi, sprendžiant dėl nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą, bendrovę perėjo dirbti bendrovės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti būtina sąlyga – kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.
41. Byloje neginčytina, kad UAB „VR Style“ ir UAB „Ironmeta“ vadovas ir akcininkas – V. J., taip pat tai, kad įmonės vykdė tą pačia veiklą, UAB „Ironmeta“ (nuomotoja) 2014-2018 m. laikotarpiu buvo išnuomojusi UAB „VR Style“(nuomininkei) negyvenamąsias patalpas, esančias adresu – Drobės g. 73, Kaunas, taigi abi įmonės veiklas vykdė tose pačiose patalpose. Neginčytina ir tai, kad iš UAB „VR Style“ dalis darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Ironmeta“. Tačiau pažymėtina, kad vien aplinkybės, kad dalis atsakovės darbuotojų perėjo dirbti į UAB ‚Ironmeta“, kuri vykdo analogišką veiklą ir naudoja tas pačias patalpas, neleidžia spręsti apie neteisėtą atsakovės veiklos perkėlimą. Nesant duomenų, kad UAB „Ironmeta“ perėmė nebaigtas vykdyti bendrovės sutartis ir / arba reikalavimo teises, byloje esantys duomenys yra nepakankami išvadai, kad bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Ironmeta“ siekiant . Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Ironmeta“ perėmė bendrovės klientus. Apeliantės neginčija aplinkybės, kad su didžiąja dalimi bankroto administratorės nurodomų įmonių UAB „Ironmeta“ bendradarbiavo ir vykdė užsakymus dar nuo 2013 metų (pvz.: UAB „Vaigora“, UAB „Virūna“ ir kt.). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „VR Style“ valdymo organai tyčia sąmoningai privedė bendrovę prie bankroto, siekiant visus skolinius įsipareigojimus palikti bendrovei skolininkei, o vykdytą veiklą perkelti kitai susijusiai įmonei.
42. Svarbu, kad, kaip jau konstatuota, kreditorė UAB „Kagneta“ nutraukė sutartį su UAB „VR Style“ ir pareikalavo grąžinti įrenginius, kurių pagalba buvo vykdoma UAB „VR Style“ veikla, o UAB „VR Style“ dalį įrenginių (pagal jų vertę – apie 25 procentus) grąžino. Reikalaudami tyčinio bankroto pripažinimo, apeliantai turėjo pareigą įrodyti jų reikalavimų pagrindą sudarančias faktines aplinkybes. UAB „VR Style“ vadovui ir pagrindiniam akcininkui atsikirtus, kad veiklos nebuvo galima tęsti dėl dalies įrengimų sugrąžinimo kreditoriui UAB „Kagneta“, kreditoriui be jokių aiškiai nurodomų motyvų nutraukus įrengimų nuomos sutartį ir taip sukėlus akivaizdžią grėsmę tolesniam UAB „VR Style“ veiklos galimumui, apeliantai privalėjo pateikti įrodymus, kad dalies įrengimų sugrąžinimas negalėjo padaryti reikšmingo poveikio UAB „VR Style“ veiklai, kad tokia veikla galėjo būti toliau sėkmingai vystoma nenaudojant sugrąžintų įrengimų. Tačiau tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti.
Dėl įmonei nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo
43. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu numatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Kaip pirmiau minėta, tyčinio bankroto nustatymui privalomi ne tik objektyvūs, įstatyme numatyti tyčinio įmonės bankroto pagrindai, bet ir valinis, sąmoningas bendrovės vadovo siekis pabloginti bendrovės finansinę padėtį (iki ir (ar) po tapimo nemokia).
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nėra pakankami išvadai, kad UAB „VR Style“ vadovybė atliko sąmoningus bei kryptingus veiksmus šios įmonės finansinės padėties pabloginimui. Bankroto administratorė byloje įrodinėjo, kad BUAB „VR Style“ buvęs vadovas su UAB „Ironmeta“ sudarė nenaudingą įmonei sandorį – 2017 m. sausio 2 d. Gamybos paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo UAB „Ironmeta“ gaminti metalo gaminius ir UAB „Ironmeta“ atlikti mokėjimus, dėl to bendrovė neteko užsakymų bei jos pajamos sumažėjo 227 704,82 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria suinteresuotų asmenų V. J. ir UAB „Ironmeta“ atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentams, kad 2017 m. sausio 2 d. gamybos paslaugų sutarties sudarymas leido bendrovei tęsti veiklą ir vykdyti savo įsipareigojimus bei buvo naudingas bendrovei. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėto sandorio sudarymas lėmė bendrovės nemokumą. Jokių kitų konkrečių bendrovės sandorių, kurie buvo nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi, bankroto administratorė nenurodė.
Dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo
45. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
46. Byloje nėra ginčo dėl to, kad galiojant Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13635-199/2016 bei Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2490-390/2015 pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms bendrovė vykdė atsiskaitymus su UAB „Ironmeta“ ir kitais asmenimis bei iš naujai atidarytos bendrovės sąskaitos UAB „Paysera LT“ išmokėjo 477 667 Eur sumą, tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistos skolos UAB „Kagneta“ nesumažino, todėl pažeidė teismų taikytas laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko atsiskaitymas su UAB „Kagneta“ – didžiausia kreditore buvo apsunkintas.
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia sąmoningą blogą įmonės valdymą ir gali būti teisiniu pagrindu bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau tokiai teisinei išvadai turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).
48. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).
49. Siekdamas įrodyti esant ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą prezumpciją, pareiškimą dėl tyčinio bankroto pareiškęs asmuo privalo įrodyti, kad vadovas, pažeisdamas atsiskaitymo tvarką, tyčia siekė išvengti atsiskaitymų su kreditoriais, esmingai bloginti įmonės turtinę padėtį ir sukelti įmonės bankrotą. Bankroto administratorės teigimu, bendrovės vadovų veiksmai, vykdant atsiskaitymus per UAB „Paysera LT“ sąskaitą užkirto galimybę didžiausiai įmonės kreditorei nukreipti išieškojimą į įmonės turtą ir gautinas pajamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „VR Style“ didžiąją dalį iš veiklos gautų pajamų panaudojo atsiskaityti su kitais kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį ir mokesčius. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeisdami mokėjimų eiliškumą bendrovės vadovai tyčia siekė išvengti atsiskaitymų su kitais kreditoriais, esmingai bloginti įmonės turtinę padėtį ir sukelti įmonės bankrotą. Atsižvelgtina į praktikoje dažnai susiklostančią situaciją, kai finansinius sunkumus patiriančios, bet veiklos neketinančios nutraukti įmonės ne visada gali tiksliai laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju UAB „VR Style“ iš esmės siekė atsiskaityti su tais kreditoriais, nuo kurių priklausė tolesnė įmonės veikla. Pirmosios instancijos teismas aptartus bendrovės veiksmus pagrįstai vertino kaip siekį išsaugoti ir tęsti įmonės veiklą, nes atsižvelgus į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nėra pagrindo išvadai, kad BUAB „VR Style“ vadovai atliko veiksmus, kuriais siekė bloginti bendrovės finansinę padėtį, sumažinti kreditorių galimybes į reikalavimų patenkinimą. Kaip minėta, ĮBĮ nuostatos tyčinį bankrotą sieja ne vien su formaliu CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu, bet su sąmoninga bendrovės valdymo organų veikla, siekiant išvengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių. Šiuo atveju tokių aplinkybių konstatuoti nėra pagrindo, todėl nėra ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio.
50. Kaip jau minėta šios nutarties 35 punkte, atskiri tyčinio bankroto požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.)
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
51. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Teismas pagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės veiklos organizavimo ir įmonės padėties esminio pabloginimo, siekiant panaikinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Esant tokioms aplinkybėms, atskirųjų skundų argumentai atmestini kaip nepagrįsti, o skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.