Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-03-04 · Administracinė byla Nr. I1-641-484/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-04
Bylos Nr.
I1-641-484/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02070-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Ina Kirkutienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybė atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-641-484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02070-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų deparatmento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo teismo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) priteisti jam 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už teisės į tinkamą administracinę procedūrą pažeidimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Departamento procesines palūkanas ir visas galimas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).

Skunde nurodo, kad 2019 m. kovo 29 d. su skundu jis kreipėsi į Departamentą dėl Kybartų pataisos namų, kurie reorganizuojant nuo 2019 m. balandžio 1 d. buvo prijungti prie Marijampolės pataisos namų, administracijos veiksmų, susijusių su greitojo apsvaigimo nustatymo testo atlikimu, ir atsisakymo kompensuoti išlaidas už ekspertizės atlikimą. Kybartų pataisos namų administracija skundo išsiuntimą užregistravo 2019 m. balandžio 1 d., reg. Nr. KB-7-1.

Paaiškina, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 2 dalį Departamento direktorius privalo skundą išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Pažymi, kad analogiški terminai nustatyti ir Viešojo administravimo įstatyme. Mano, kad Departamentas jo skundą turėjo gauti ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 3 d. Nei apie apie jo skundo gavimą, nei apie tyrimo atlikimą ar administracinės procedūros termino pratęsimą Departamentas jo neinformavo, todėl daro išvadą, kad sprendimą dėl jo skundo Departamentas privalėjo priimti ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 1 d. Departamentas sprendimą Nr.2S-2140 paštui elektroniniu būdu įteikė tik 2019 m. gegužės 23 d. 10:39:14 val., t. y. 22 kalendorinėmis dienomis praleidęs administracinės procedūros sprendimo priėmimo terminą. Tuo, pasak pareiškėjo, buvo pažeistas jo teisėtas lūkestis, kad skundas bus išnagrinėtas per nustatytus terminus, jo teisė į tinkamą administracinę procedūrą.

Pažymi, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio nuostatas, pareigos nevykdymas, nesavalaikis vykdymas, įstatymu nustatytos pareiškėjo teisės nerealizavimas (ubi ius ibi remedium principo pažeidimas), kitoks bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas – yra neteisėta veika. Kai neteisėta veika yra pažeidžiama CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos ir pažeidžiama kokia nors piliečio teisė ar kitaip padaroma žala – tai yra deliktu. Nurodo, kad šiuo atveju neužtikrinus jam tinkamos administracinės procedūros, neteisėtais Departamento pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė patirtais nepatogumais. Be to, pareiškėjo teigimu, jo teisių pažeidimas sukūrė Marijampolės pataisos namų administracijai visiško nebaudžiamumo sąlygas.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka.

Atsiliepime akcentuoja, kad pareiškėjas siekia išimtinai tik administracinės procedūros termino pažeidimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo iš Departamento. Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Departamento veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teigia, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad dėl Departamento neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 6 000 Eur, tačiau nenurodo jokių faktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų nustatyta, jog dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) jis nukentėjo bei patyrė neturtinę žalą. Vien pareiškėjo teiginiai, kad pareigos nevykdymas, nesavalaikis vykdymas, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas yra neteisėta veika ir pan., nepatvirtina Departamento (darbuotojų) neteisėtų veiksmų.

Departamentas neginčija fakto, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas praleidus terminą, tačiau atkreipia dėmesį, kad minėto skundo atsakymo terminas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad įstaigoje įvykus reorganizacijai, kuri turėjo būti įgyvendinta iki 2019 m. vasario 1 d. ir dėl to, kad 2018 m. gruodžio mėnesį Departamentą paliko dauguma darbuotojų, atsakingų už nuteistų asmenų skundų nagrinėjimą ir iki šiol jų trūksta (vyksta centralizuotas darbuotojų priėmimas), padidėjo skundų nagrinėjimo apimtys. Departamentas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 25 d. gavo 2703 nuteistųjų skundus, o darbuotojų, nagrinėjančių šiuos skundus po įvykusios reorganizacijos yra smarkiai sumažėję. Saugumo valdymo skyriui, kuris ir nagrinėjo kai kuriuos pareiškėjo skundus, buvo nukreipta nagrinėti 817 skundų, prašymų ir kt. kreipimųsi, darbuotojų nagrinėjančius skundus yra 12, tad per minėtą laikotarpį vienam darbuotojui teko 68 skundai, tačiau minėti darbuotojai turi ir kitas priskirtas funkcijas, ne tik skundų nagrinėjimą. Susidarius objektyvioms ir nuo Departamento nepriklausančioms aplinkybėms ir žmogiškųjų išteklių trūkumui, pareiškėjui buvo pavėluotai pateikti atsakymai į skundus. Tačiau pavėluotas atsakymų pateikimas nesukėlė pareiškėjui neigiamų pasekmių ir jis turėjo galimybę apskųsti Departamento sprendimus, kadangi skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nurodė, kad kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, tarnautojų neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad negavęs atsakymo į skundą, pareiškėjas turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių (neturtinės žalos), taip pat neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl minėto termino praleidimo, kaip nors apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo padėtis. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokio įrodomąją galią ar kito raštiškai pagrįsto įrodymo ar paaiškinimo dėl neturtinės žalos patyrimo, nors teigia, kad termino praleidimas jam sukėlė neturtinę žalą. Atsakymas pareiškėjui pavėluotai buvo pateiktas dėl objektyvių priežasčių, o ne siekiant jį žeminti, pažeisti jo teises ar kitaip sumenkinti.

Dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas Departamentas pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 39-41 straipsniai aiškiai nurodo, jog visos išlaidos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodomąją galią turinčių dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, todėl jos negali būti priteisiamos (b. l. 11-14).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, vilkinant priimti sprendimą (atsakymą į jo skundą) atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą, ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamentas į jo 2019 m. kovo 29 d. skundą, kuris buvo registruotas ir išsiųstas 2019 m. balandžio 1 d., jam atsakė tik 2019 m. gegužės 23 d. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas Departamento 2019 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 2S-2140 (b. l. 5-6).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 31 straipsnį administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 25 punkte reglamentuota, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų. BVK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos.

Taigi, iš pateiktų duomenų ir įrodymų byloje matyti, kad į pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. teiktą skundą Departamentas pateikė atsakymą nesilaikydamas VAĮ 31 straipsnyje, BVK 183 straipsnio 2 dalyje nurodyto skundui išnagrinėti nuo skundo gavimo dienos 20 darbo dienų termino. Departamentas šios aplinkybės neginčija ir ją pripažįsta, tačiau atsiliepime nurodo, kad taip įvyko dėl objektyvių priežasčių: struktūrinė įstaigos reorganizacija, žmogiškųjų išteklių trūkumas. Taip pat į bylą pateikė duomenis apie įstaigoje gautą skundų kiekį skundui aktualiu laikotarpiu (b. l. 17).

Nagrinėjamu atveju įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Departamentas pažeidė imperatyvų įstatyme įtvirtintą reikalavimą dėl skundų nagrinėjimo termino. Departamento nurodytos priežastys, dėl ko nebuvo išlaikyti nagrinėjimo terminai, nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis, pateisinančiomis jų praleidimą. Departamentas atliko neteisėtus veiksmus, nustatytais terminais neišnagrinėjo pareiškėjo skundo.

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtą valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Taip pat yra pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada yra įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; kt.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų nebuvo vienkartinio pobūdžio. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).

Pareiškėjas nurodo, kad būtent dėl to, jog Departamentas atsakymą dėl jo skundo pateikė praleidęs įstatymų nustatytus terminus, buvo pažeista jo teisė į tinkamą administracinę procedūrą. To, kad Departamento pareigūnai, pažeisdami įstatymus, šią teisę ignoravo ir tuo sudarė jam nepatogumų, pareiškėjo teigimu, pakanka konstatuoti neturtinės žalos faktą. Be to, tvirtina, kad šios teisės pažeidimas sudarė sąlygas tolimesniems jo teisių pažeidimams, sudarė Marijampolės pataisos namų administracijai visiško nebaudžiamumo sąlygas.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi pareigą įrodyti priežastinio ryšio tarp valstybės institucijos neteisėtų veiksmų ir jam padarytos žalos buvimą, taip pat įrodyti konkrečią jo atžvilgiu kilusią neturtinę žalą, neturtinės žalos dydį, kurią pareiškėjas nurodė vertinantis 6 000 Eur suma.

Nustatyta, kad Departamentas pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. skundą, nors ir pavėluotai, išnagrinėjo ir į jį pateikė atsakymą (b. l. 5-6). Departamentas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 2S-2140 pareiškėjo skundą dėl Marijampolės pataisos namų (buvusių Kybartų pataisos namų) 2019 m. kovo 1 d. rašto Nr. 7/1-210 pripažino nepagrįstu (b. l. 5-6). Taigi, administracinės procedūros sprendimas, nors ir pavėluotai, buvo priimtas.

Pagal BVK 183 straipsnio 3 dalį Departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per 20 dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams teikė skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šioje byloje pareiškėjas prašomą atlyginti žalą, be kita ko, kildino iš galimai neteisėto Departamento 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 2S-2140, priimto išnagrinėjus jo 2019 m. kovo 29 d. skundą dėl Marijampolės pataisos namų 2019 m. kovo 1 d. rašto Nr. 7/1-210. Taigi, teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumo, vertino ir Departamento 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 2S-2140 teisėtumą. Nusatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 30 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-7593-554/2019 (teisminuio proceso Nr. 3-62-3-01400-2019-1), pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 2 d. Taigi, kaip matyti, pareiškėjas pasinaudojo teise Departamento sprendimą skųsti BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad pavėluotas jo skundo išnagrinėjimas jam sukėlė nepatogumų, sudarė sąlygas tolimesniems jo teisių pažeidimams, yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas nesukonkretino, kokios konkrečios pasekmės jam dėl to kilo. Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų ir įrodymų, kokių institucijų ir kokie konkrečiai neteisingi sprendimai buvo priimti jo atžvilgiu, esantys priežastiniame ryšyje su Departamento uždelstu sprendimo priėmimu. Byloje nėra duomenų, jog dėl skundo nagrinėjimo termino praleidimo kaip nors buvo apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo padėtis.

Taigi, nagrinėjamu atveju nors ir nustatyta, kad Departamentas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau nenustatyta, kad dėl to buvo pažeistos kažkokios konkrečios pareiškėjo teisės, apribota jo pažeistų teisių gynyba, kad dėl termino praleidimo pareiškėjui yra padaryta konkreti ir apibrėžta objektyvi žala.

Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp Departamento neteisėtų veiksmų ir jam neva padarytos neturtinės žalos, nenustatyta, kad apskritai kažkokia žala pareiškėjui, jo teisėms yra padaryta būtent dėl Departamento nesilaikymo įstatyme nustatytų terminų. Taigi, nenustatytos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį kilti dvi būtinosios sąlygos: priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad valstybės institucijos veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Todėl nesant nustatyto priežastinio ryšio ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, niekaip nepagrindė prašomo priteisti žalos dydžio.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmestus pareiškėjo skundą, netenkintinas pareiškėjo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, taip pat prašymas atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi pagal Admistracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgija tik ta proceso šalis, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. skundą atmesti.

Prašymo dė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė