- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- I-7593-554/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. liepos 5 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 74 Eur turtinės ir 349 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–7) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2019 m. sausio 16 d. Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN) pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu atliko greitąjį apsvaigimo nustatymo testą, naudodami žinotinai nekokybišką priemonę „Multi-Drug“, ir taip dirbtinai sukūrė nepagrįstą įtarimą, neva pareiškėjas gali būti vartojęs psichoaktyvias medžiagas - amfetaminus. Atlikti pakartotinį testą Kybartų PN pareigūnai atsisakė, nors jiems buvo gerai žinoma, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) tiekiamos apsvaigimo nustatymo greitojo testo priemonės „Multi-Drug“ yra nekokybiškos, klaidingai teigiamų rezultatų toje pačioje įstaigoje yra daugybė, o apie didelę klaidingai teigiamų rezultatų galimybę informuojama kartu su kiekviena šios priemonės pakuote teikiamuose informaciniuose lapeliuose.
Nurodė, kad niekada nėra vartojęs jokių narkotinių ar psichoaktyvių medžiagų. Su greitojo testo rezultatais nesutiko kategoriškai, pareikalavo ekspertizės, tačiau buvo priverstas savo lėšomis iš anksto sumokėti 74 Eur už ekspertizės išlaidas. 2019 m. vasario 13 d. specialisto išvada Nr. T-N157/2019(1) paneigė įtarimą, kad pareiškėjas buvo vartojęs psichoaktyvias medžiagas. Tačiau tuo atveju, jeigu pareiškėjas nebūtų savo lėšomis sumokėjęs 74 Eur neteisėtai reikalauto mokesčio, arba nebūtų tuo momentu savo asmeninėje sąskaitoje turėjęs 74 Eur sumos, būtų buvęs baudžiamas drausmine tvarka vien tik už nepagristą įtarimą, kas iššauktų darbo praradimą, perkėlimą iš lengvosios nuteistųjų grupės į paprastąją, perkėlimą iš darbo/besargybinio būrio į blogesnių buitinių sąlygų būrį, užkirstų kelią lygtiniam paleidimui, bei iššauktų daugybę kitų negatyvių pasekmių. Tačiau nepaisant įtarimus paneigusios ekspertizės išvados, įkalinimo įstaigos administracija pateikė žinotinai melagingus teiginius Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (toliau – Komisija), kad neva „Gauta informacija, jog asmuo 2019 m. sausio mėn. pataisos namuose buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų“, bei suklastojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, privalomą atlikti pagal aprobuotą OASys metodiką, nepagrįstai padidindama nustatomą balą melagingu pretekstu neva pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas, o visumoje šį balą netgi ne nustatė, bet prasimanė.
Sužinojęs apie pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo klastojimą, pareiškėjas pateikė prašymą pateikti jam šio vertinimo pradinius rezultatus (užpildytas vertinimo lenteles pagal OASys metodiką). 2019 m. vasario 26 d. raštu Nr. 7/1-196 Kybartų PN administracija nurodė, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo klastojimą įvykdę pareigūnai atitinka bendrus ir specialius kvalifikacinius reikalavimus, o dėl pareiškėjo prašymo esmės nieko nepasisakė. Toks veikimas grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją įstatymą, tai yra neteisėta veika.
Gavęs ekspertizės išvadą, pareiškėjas raštu paprašė įkalinimo įstaigos administraciją kompensuoti jo patirtą 74 Euro nuostolį. 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. 7/1-210 Kybartų PN administracija atsisakė kompensuoti pareiškėjui padarytą 74 Eur turtinę žalą. Šiame rašte Kybartų PN administracija pripažino, kad pateikė Komisijai tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau jokių priemonių savo neteisėtos veikos pasekmėms ištaisyti nesiėmė. Dėl įkalinimo įstaigos administracijos atsisakymo kompensuoti pareiškėjui padarytą žalą 2019 m. kovo 29 d. jis kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių su skundu.
Šalies argumentai
2019 m. balandžio 17 d. įkalinimo įstaigos administracijai pareiškėjas pateikė skundą dėl suklastoto vertinimo pagal OASys metodiką, prašydamas pateikti vertinimo pirminius duomenis (užpildytas vertinimo lenteles pagal OASys metodiką) ir atlikti vertinimą iš naujo. 2019 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 4.19-156 Marijampolės PN Kybartų sektoriaus administracija nepateikė pirminių suklastoto vertinimo duomenų, atsisakė ištaisyti suklastotą vertinimą, atsisakė vertinimą atlikti iš naujo, tačiau pripažino, kad suklastotą vertinimą surašė pareigūnės I. K. ir A. B.-Clausen, o klastojimas pasireiškė nepagrįstai padidinant balus srityse „gyvenimo stilius ir draugai“, „ piktnaudžiavimas narkotikais", „emocinė gerovė“, „mąstymas ir elgesys“. Taigi, savo neteisėtą ir deliktą sudarančią veiką atsakovo atstovas pripažino, tačiau ištaisyti savo neteisėtos veikos pasekmes atsakovo atstovas atsisakė.
Pabrėžė, kad Kalėjimų departamentas gautą skundą privalėjo išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, tačiau sprendimą Nr.2S-2140 paštui elektroniniu būdu įteikė tik 2019 m. gegužės 23 d. Dėl administracinės procedūros terminų pažeidimu padarytos žalos atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjas iškėlė administracinę bylą Nr. 1-3902-643/2019, prašydamas simbolinio dydžio 6 000 Eur žalos atlyginimo. Minėta administracinė byla nagrinėjama labai siauru klausimu, vien tik dėl administracinės procedūros terminų pažeidimo, todėl šiai bylai jokios įtakos neturi.
Kalėjimų departamento 2019 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr.2S-2140 ir Kybartu PN raštas Nr.7/1-210 yra neteisėti, prieštarauja Konstitucijos 23straipsnio nuostatai (nuosavybė neliečiama) - šiais sprendimais atsisakoma atlyginti pareiškėjui padarytą 74 Eur turtinę žalą. Minėti sprendimai grindžiami ne įstatymu, o poįstatyminiais aktais. Žinotinai nekokybiškas greitojo apsvaigimo nustatymo priemones (testą „Multi- Drug“) įkalinimo įstaigoms tiekia būtent atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas, šių priemonių nepatikimumas yra viešai deklaruojamas informaciniame lapelyje.
Nepaisant įtarimus paneigiančios ekspertizės išvados, Kybartų PN administracija pareiškėją apšmeižė, pateikdama žinotinai melagingus teiginius Komisijai neva „asmuo 2019 m. sausio mėn. pataisos namuose buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų“, o taip pat suklastojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nepagrįstai padidindama balą, kuris privalo būti nustatomas pagal aprobuotą OASys metodiką. Dėl to pareiškėjui buvo padaryta ženkli žala ne vien tik dėl žmogiškojo orumo pažeminimo, tačiau įkalinimo įstaigos Komisija 2019 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. LK-26 nutarė netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo, pakartotinį pareiškėjo prašymo svarstymą atidėdama net 2019 m. rugpjūčio 16 d., t. y. daugiau nei 6 mėnesiams. Šis grubus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnyje nustatyto ribinio 6 mėnesių termino pažeidimas buvo sąlygotas būtent aplinkybės, kad „gauta informacija, jog asmuo 2019 m. sausio mėn. pataisos namuose buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų“.
Akcentavo, kad naudojant žinomai nekokybišką priemonę "Multi-Drug" pareiškėjas buvo įtartas vartojęs amfetaminų grupės psichotropinę medžiagą, o šmeižiamas jis buvo neva vartojęs narkotines medžiagas. Šis nenuoseklumas rodo, kad "Multi-Drug" testo rezultatas pareigūnams buvo visiškai nesvarbus, objektyvią tiesą nustatinėti pareigūnai net neketino, priešingu atveju pareigūnai būtų testą pakartoję su kitu (galimai nebrokuotu) testo egzemplioriumi, bei nepainiotų psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Taigi, seka išvada, kad įkalinimo įstaigos pareigūnai iš anksto siekė pareiškėją apšmeižti, o žinomai nekokybiška priemone "Multi-Drug" pasinaudojo suplanuoto šmeižto pateisinimui. Įkalinimo įstaigos administracija ir vėliau atsisakinėjo ištaisyti savo nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. atsisakė organizuoti pareiškėjo lygtinio prašymo nagrinėjimą Komisijoje iš naujo, atsisakė ištaisyti suklastotą vertinimą pagal OASys metodiką. Todėl pareiškėjo prašymo taikyti lygtinį paleidimą pakartotinio svarstymo datos atidėjimas 6 mėnesiams ir 15 dienų yra būtent ta žala, kurios pagrindu vadovaujantis pareiškėjas siūlo vertinti neturtinės žalos dydį. Kadangi žala pareiškėjui padaryta bendra atsakovo atstovų neteisėta veika, atsakovo atstovai valstybę atstovauti turi solidariai.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas - Marijampolės PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 52–56) nurodė, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus pareigūnams 2019 m. sausio 16 d. apie 20.50 val. įtarus, jog pareiškėjas gali būti apsvaigęs, jis buvo nuvestas į apsvaigimo nustatymo patalpą. Pareigūnai pareiškėjui pasiūlė atlikti apsvaigimo nustatymą greitojo tyrimo priemone (testu). Atlikus minėtą patikrinimą testu, buvo nustatyta metilendioksimetamfetamino (MDMA) vartojimo faktas, su kuriuo pareiškėjas nesutiko. Atsižvelgiant į tai, buvo paimtas šlapimo mėginys siuntimui į toksikologijos laboratoriją.
Pažymėjo, jog Marijampolės PN Kybartų sektorius vadovaujasi Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 11 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 6 punkte numatyta, jog pareigūnas gali įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas buvo tikrinamas dėl apsvaigimo, kadangi buvo pastebėtas odos paraudimas bei pirštų virpėjimas. Aprašo 14 punktas numato, jog pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu). Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą. Pažymėjo, jog greito tyrimo priemonė (testas) suteikia tik kokybinius preliminarius analitinius rezultatus. Norint gauti patvirtintą rezultatą, būtina atlikti antrinį analitinio metodo tyrimą. Rekomenduojamas patvirtinimo metodas gali būti dujų chromatografijos/masių spektroskopijos metodas. Būtina atsižvelgti į tai, jog tam tikros medžiagos šlapime gali sukelti klaidingų rezultatų atsiradimą, nepriklausomai nuo naudojamo analitinio metodo. Taip pat svarbu paminėti, jog atlikus šį testą, teigiamas rezultatas gali būti gaunamas ir dėl tam tikrų maisto produktų ar maisto papildų vartojimo.
Akcentavo, kad nuteistasis turi teisę nesutikti su testo rezultatais. Ši nuostata įtvirtinta Aprašo 15 punkte: jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui. Pažymėjo, jog už šią paslaugą, nuteistasis privalo susimokėti iš savo asmeninės sąskaitos, nepriklausomai nuo tyrimo rezultato. Kadangi pareiškėjas nesutiko su testo rezultatais, tiriamoji medžiaga buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją. Minėta laboratorija pateikė specialisto išvadą Nr. T-N 157/2019(01), kurioje nurodyta, jog pareiškėjo šlapime amfetaminų ir etilio alkoholio nerasta. Kybartų sektoriuje atliktas greito tyrimo testas ne visada gali parodyti teisingus rezultatus dėl tam tikrų, nuo Kybartų sektoriaus nepriklausančių veiksnių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodo, jog Marijampolės PN Kybartų sektoriaus administracija apšmeižė jį pateikdama teiginius dėl apsvaigimo Lygtinio paleidimo komisijai. Pareiškėjui buvo raštiškai atsakyta, kad informacija Lygtinio paleidimo komisijai buvo pateikta nesulaukus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. vasario 13 d. specialisto išvados T-N 157/2019(01), kurioje nurodyta, jog pareiškėjas psichiką veikiančių medžiagų nevartojo. Atsižvelgiant į tai, minėta informacija buvo perduota pareiškėjo skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo nagrinėjančiam teismui. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus pareigūnai nesiekė apšmeižti pareiškėją. Kybartų sektoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl nagrinėjamu atveju neturėtų būti nustatyta neteisėtų pareigūnų veiksmų.
Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Kybartų PN pareigūnai elgėsi tinkamai ir atliko visas teisės aktuose numatytas pareigas, greito tyrimo priemonė (testas) buvo panaudotas laikantis visų nustatytų reikalavimų, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 straipsnio prasme.
Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 19–23) nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą pateikdamas 2019 m. kovo 29 d. skundą (skundas gautas 2019 m. balandžio 4 d., Reg. Nr. 2G-1441) dėl Marijampolės PN (buvę Kybartų PN) administracijos veiksmų, nustatant pareiškėjo apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų ir pateikiant nepagrįstą informaciją Lygtinio paleidimo komisijai. Pareiškėjas prašė panaikinti 2019 m. kovo 1 d. Marijampolės PN raštą Nr. 7/1-210 bei atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs visą su skundu susijusią medžiagą, pareiškėjui pateikė 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 2S-2140.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 21 punkte numatyta, kad jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas.
Šalies argumentai
Pareiškėjui Kybartų PN raštu buvo paaiškinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tiriamosios medžiagos ištyrimas Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje atliekamas paties asmens lėšomis, nepriklausomai nuo tyrimo rezultatų, patirtos išlaidos nekompensuojamos, nes tai pareiškėjo apsisprendimo laisvė ar atlikti tyrimus, ar ne. Kartu skundžiamame Kybartų PN rašte pripažįstama, kad pateikiant informaciją Lygtinio paleidimo komisijai dėl pareiškėjo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų, nebuvo sulaukta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. vasario 13 d. specialisto išvados Nr. T-NI 57/2019, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas psichiką veikiančių medžiagų nevartojo. Todėl ši pareiškėjo skundo dalis buvo pripažinta pagrįsta ir pažymėta, kad anksčiau minėta informacija apie klaidingą pirminį testą bus perduota Lygtinio paleidimo komisijai. Kalėjimų departamentas išnagrinėjo visą su skundžiamu Kybartų PN 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. 7/1-210 surinktą dokumentinę medžiagą ir padarė išvadą, kad minėtu raštu buvo pateiktas išsamus ir pagrįstas atsakymas į pareiškėjo skundą. Kalėjimų departamentas, nenustatęs pažeidimų, neturėjo pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamo Kybartų PN rašto ar pateikti pasiūlymo atlyginti patirtą žalą.
Pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas nėra suinteresuotas platinti nekokybiškus testus ir taip šmeižti asmenis, kuriems jie yra atliekami. Minėtus testus Kalėjimų departamentas pirko iš tiekėjo UAB „Diamedica“ pagal 2018 m. gruodžio 17 d. sudarytą sutartį ir tiekėjas patvirtino, kad apsvaigimo nustatymo testai atitinka teisės aktų reikalavimus, yra kokybiški. Pareiškėjas savo skunde teiginių dėl galimai žinotinų nekokybiškų testų pateikimo, nepagrindžia jokiais konkrečiais teiginiais ar faktinėmis aplinkybėmis, jo teiginiai tik abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, pareiškėjui pasitaikė galimai nekokybiškas testas, ši aplinkybė pripažinta ir susidariusi situacija dėl pareiškėjo prašymo dėl lygtinio paleidimo svarstymo atidėjimo bus ištaisyta. Vien tik todėl, jog pareiškėjui pasitaikė galimai nekokybiškas apsvaigimo nustatymo testas, nesudaro priežasties teigti, jog Kalėjimų departamentas tokius veiksmus atliko tyčia, siekdamas šmeižti ar pakenkti. Taip pat pažymėtina, kad Kalėjimų departamentas šių testų negamina, o tik perka iš tiekėjo pagal sudarytą sutartį, tad jokiomis aplinkybėmis negalėtų teikti nekokybiškai pagamintų testų ir tuo nėra suinteresuotas.
Išreiškė nuomonę, kad nors pareiškėjas ir sumokėjo iš savo lėšų 74 Eur už pakartotinio testo rezultatus, tačiau vadovaujantis aukščiau pateiktais faktais ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra teisinio pagrindo, kuris įpareigotų atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas, tad prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo neturtinė žala yra nukreipta į ateitį ir tai, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog susidariusi situacija dėl lygtinio paleidimo prašymo bus taisytina, kas suponuoja jog pareiškėjui nėra užkertamas kelias taikyti lygtinį paleidimą anksčiau nei nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d., ko pasėkoje į ateitį nukreipta neturtinė žala nesusidarytų. Taip pat atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas jokiais faktais nepagrindė susidariusios neturtinės žalos, o tik vadovavosi deklaratyviais teiginiais, jo prašymas dėl neturinės žalos taip pat turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl 74 Eur turtinės ir 394 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas patirtą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš to, jog jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN (šiuo metu – Marijampolės PN Kybartų sektorius), jam žinomai nekokybiška apsvaigimo nuo narkotikų priemone (testu) buvo nepagrįstai nustatytas narkotikų vartojimo faktas, ko pasėkoje pareiškėjas turėjo sumokėti 74 Eur už tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnyboje bei patyrė neturtinę žalą, kadangi buvo nepagrįstai apšmeižtas vartojęs narkotikus, jam dėl to nebuvo taikytas lygtinis paleidimas.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Iš 2019 m. sausio 16 d. Kybartų PN Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 4/49-191 matyti, jog pareiškėjui 2019 m. sausio 16 d. 20.50 val. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui nustatyti, kurią atlikus buvo nustatytas metilendioksimetamfetamino (MDMA) apsvaigimo faktas (b. l. 57, 62–63). Pareiškėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko ir 2019 m. sausio 16 d. pateikė prašymą Nr. 4/49-193 Dėl tarpininkavimo išsiunčiant ištyrimui tiriamąją medžiagą į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kuriuo prašė Kybartų PN tarpininkauti padedant išsiųsti pareiškėjo tiriamąją medžiagą Valstybinėje medicinos tarnyboje bei prašė sumą, reikalingą tyrimui atlikti išskaičiuoti iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos (b. l. 60). 2019 m. sausio 18 d. tiriamoji medžiaga (šlapimas) buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją ( b. l. 59). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. vasario 13 d. specialisto išvados Nr. T-N 157/2019(01) matyti, jog ištyrus pareiškėjo tiriamąją medžiagą amfetaminų, etilo alkoholio nerasta (b. l. 61). 2019 m. vasario 20 d. pareiškėjas pateikė skundą Kybartų PN direktoriui, prašydamas grąžinti į jo asmeninę sąskaitą neteisėtai nurašytą 74 Eur sumą; pateikti oficialų atsiprašymą raštu, atsiprašymo kopijas pateikti Komisijai ir pareiškėjo skundą dėl lygtino paleidimo netaikymo nagrinėjančiam teismui, pateikti pasiūlymą dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo neteismine tvarka (b. l. 38). Kybartų PN 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. 7/1-210 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – atmetė pareiškėjo prašymą dėl patirtų išlaidų kompensavimo bei nurodė, kad 2019 m. vasario 1 d. Kybartų PN nutarime Nr. LK-26 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo“ yra įrašyta frazė „...gauta informacija, jog asmuo 2019 m. sausio mėn. pataisos namuose buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų“, kad minėta informacija yra neteisinga, nes buvo pateikta nesulaukus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. vasario 13 d. specialisto išvados Nr. T-N157/2019 bei, kad minėta informacija bus perduota pareiškėjo skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo nagrinėjančiam teismui (b. l. 36–37). Pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui, prašydamas panaikinti Kybartų PN 2019 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 7/1-2010 bei pateikti pasiūlymą dėl pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neteisminiu būdu (b. l. 35). Kalėjimų departamentas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 2S-2140 pareiškėjo skundą atmetė, sprendime nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pateikti pasiūlymą atlyginti pareiškėjo patirtą turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 24–27).
BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d.), jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20, 5 punkte nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Aprašo 15 punkte nustatyta, jog suimtajam (nuteistasis) nesutikus su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui. Iš Aprašo 5 punkto nuostatų matyti, jog neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje. Nagrinėjamu atveju greitoji tyrimo priemonė pareiškėjui buvo atliekama dėl odos paraudimo ir pirštų virpėjimo (b. l. 62 – 63).
Pareiškėjas teigia, jog greitoji tyrimo priemonė buvo atlikta žinomai nekokybišku testu „Multi-Drug“, kurį pataisos namams tiekia Kalėjimų departamentas. Šie pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą nurodė, jog minėtus testus pirko iš tiekėjo UAB „Diamedica“, ir tiekėjas patvirtino, kad apsvaigimo nustatymo testai atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 21). Į bylą pateiktos testų narkotinėms medžiagoms nustatyti techninės charakteristikos (b. l. 28–29), EB atitikties deklaracijos (b. l. 30–33) patvirtina, jog Kybartų PN naudojami narkotinių medžiagų nustatymo testai buvo kokybiški. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių ir nėra pateikta jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog Kybartų PN neturėjo naudoti jiems tiekiamų testų „Multi-Drug“. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Kybartų PN (Marijampolės PN Kybartų sektoriaus) pareigūnai, neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog atsakovas turi pareigą kompensuoti jo patirtus 74 Eur nuostolius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 21 punkte nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per 1 val. po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą yra sumokėtas.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktuose nėra nustatytos galimybės laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Pažymėtina, jog teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą jo lėšomis. Taigi, šiuo pagrindu neteisėtų atsakovo veiksmų nenustatyta.
Pareiškėjas patirtą žalą sieja su Kalėjimų departamento 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 2S-2140. Kaip buvo paminėta, Kalėjimų departamentas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 2S-2140 pareiškėjo skundą atmetė, taip pat nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pateikti pasiūlymą atlyginti pareiškėjo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Remdamasis byloje surinktais duomenimis, teismas sprendžia, kad Kalėjimų departamentas įvertino visas pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, raštu išsamiai atsakė į pareiškėjo skundą, todėl spręsti, jog Kalėjimų departamentas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, nėra jokio pagrindo. Kalėjimų departamento atsakymas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Nr. I-3902-473/2019, kurioje prašomą priteisti neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš administracinės procedūros termino praleidimo, todėl šioje byloje teismas dėl Kalėjimų departamento 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 2S-2140 priėmimo terminų nepasisakys.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog patyrė neturtinę žalą dėl to, jog informacija apie tai, kad jis 2019 m. sausio mėnesį pataisos namuose buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, buvo nepagrįstai pateikta Komisijai ir dėl to jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, be to, sekantis Komisijos posėdis buvo paskirtas vėliau kaip po šešių mėnesių nuo 2019 m. vasario 1 d. posėdžio dienos.
Komisija 2019 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. LK-26 nutarė netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (b. l. 87–89). Minėtame nutarime buvo atsižvelgta į gautą informaciją, jog pareiškėjas 2019 m. sausio mėnesį pataisos namuose buvo apsvaigęs nuo narkotikų (b. l. 87–89). Įvertinus bylos aplinkybes, yra pagrindas spręsti, jog Kybartų PN nepagrįstai perdavė Komisijai informaciją, jog pareiškėjas buvo apsvaigęs nuo narkotikų nesulaukę Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos atliekamo tyrimo rezultatų, tačiau nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. vasario 13 d. specialisto išvada Nr. T-N 157/2019(01) buvo pateikta tiek Marijampolės apylinkės teismui, tiek Kauno apygardos teismui, kurie, nagrinėjo pareiškėjo skundus dėl Komisijos 2019 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. LK-26 panaikinimo. Marijampolės apylinkės teismas (byla Nr. TS-15-503/2018) bei Kauno apygardos teismas (byla Nr. 1S-250-238/2019), spręsdami dėl Komisijos 2019 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. LK-26 teisėtumo, įvertino faktą, kad aplinkybės dėl pareiškėjo narkotikų vartojimo buvo paneigtos, tačiau atsižvelgė į tai, jog šios aplinkybės nebuvo esminiu faktoriumi, tiesiogiai įtakojančiu Komisijos sprendimą, taip pat nustatė, kad šios aplinkybės buvo vertinamos kitų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumoje ir skundžiamo Komisijos 2019 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. LK-26 dalį paliko galioti (b. l. 90 – 98). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp informacijos (kuri vėliau nepasitvirtino) apie tai, jog pareiškėjas 2019 m. sausio mėnesį pataisos namuose buvo apsvaigęs nuo narkotikų perdavimo Komisijai ir lygtinio paleidimo netaikymo pareiškėjui.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš pareiškėjo nuomone neteisėtų Kybartų PN 2019 m. vasario 26 d. rašto Nr. 7/1-196 ir 2019 m. gegužės 15 d. rašto Nr. 4.19-156, nepateikiant pareiškėjui vertinimo pagal OASys metodiką pirminių duomenų (b. l. 9, 12). Įvertinus raštų turinį matyti, jog Kybartų PN pareiškėjui išsamiai paaiškinta dėl pareiškėjui atlikto pakartotino nusikalstamumo rizikos įvertinimo naudojant OASys metodiką, raštai pagrįsti teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis. Akcentuotina ir tai, jog minėtų Kybartų PN raštų pareiškėjas neskundė BVK nustatyta tvarka Kalėjimų departamento direktoriui.
Pažymėtina, jog vadovaujantis 2012 m. birželio 25 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos Bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo“ 28 punktu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išvados originalas teikiamas pagal pareikalavimą (teismui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos administracijai), išvados nuorašas (egzempliorius, liekantis parengusioje įstaigoje), vertinimo rezultatų dokumentai ir kiti dokumentai, kuriuose užfiksuota nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų taikymo metu gauta informacija ir elgesio pataisos programų vykdymo metu surinkti duomenys apie konkretų nuteistąjį, yra saugomi atskirai sudarytoje šių dokumentų byloje (toliau – byla), arba elektroninėje erdvėje, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Minėto aprašo 29 punktas nustato, kad visa byloje esanti informacija yra konfidenciali ir prieinama tik teisės aktuose nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, nėra jokio pagrindo teigti, jog Kybartų PN, nagrinėjant pareiškėjo prašymus bei pateikiant atsakymus į juos (nepateikiant vertinimo pagal OASys metodiką pirminių duomenų, kurie vadovaujantis pirmiau paminėtu teisinu reglamentavimu yra konfidencialūs), atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
Tai, jog sekantis Komisijos posėdis buvo nustatytas pažeidžiant BVK 164 straipsnio 5 dalies nuostatą, jog pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Komisijos nutarimo priėmimo, teismo vertinimu nesukėlė pareiškėjui jokių realių neigiamų pasekmių, kadangi ši Komisijos 2019 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. LK-26 dalis buvo panaikinta Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi (b. l. 37–93), taigi nebuvo užkirtas kelias spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo pareiškėjui BVK numatytu terminu.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pareiškėjo skundo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.