- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2-1179-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00116-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Didysis tyrulis“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-515-368/2020, kuria civilinė byla pagal ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Didysis tyrulis“ dėl baudos ir palūkanų priteisimo perduota nagrinėti pagal teismingumą kitam teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. birželio 22 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Didysis tyrulis“ ieškovei priteisti 22 410 Eur dydžio baudą ir 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė po viešųjų pirkimų procedūrų 2018 m. lapkričio 19 d. su atsakove pasirašė Lauko informacinės sistemos išplėtimo darbų Kauno marių regioniniame parke sutartį Nr. F4-2018-180, kuria atsakovė įsipareigojo per 8 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo atlikti lauko informacinės sistemos išplėtimo darbus Kauno marių regioniniame parke. Ieškovė ne kartą pratęsė terminą atsakovei darbams užbaigti, tačiau atsakovė visų darbų ir įsipareigojimų iki galo neatliko, sutartis laikoma nutrūkusia nuo 2020 m. balandžio 24 d., o atsakovė pagal sutarties nuostatas privalo ieškovei sumokėti 22 410 Eur baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės tarnybos ieškinį atsakovei UAB „Didysis tyrulis“ dėl baudos ir palūkanų priteisimo perdavė nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
4. Teismas nustatė, kad ieškovės Tarnybos pareikšto ieškinio suma – 22 410 Eur, o tokio dydžio sumos reikalavimus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 25, 26 straipsnių ir 27 straipsnio 1 punkto nuostatas, pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, todėl padarė išvadą, kad byla nėra teisminga Šiaulių apygardos teismui.
5. Teismas nurodė, kad kai byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, aukštesnės pakopos teismas nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei nutartyje nurodytus teisės aktus, teismas nutarė bylą pagal Tarnybos ieškinį perduoti nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti bylą Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas situaciją įvertino tik CPK 27 straipsnio 1 punkto pagrindu, darydamas išvadą, kad pagal prašomą priteisti sumą byla nėra teisminga Šiaulių apygardos teismui, tačiau visiškai nevertino CPK 27 straipsnio 3 punkto nuostatų, kuriose aiškiai nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl viešo konkurso teisinių santykių. Esminis vertinimo kriterijus dėl bylos teismingumo šiuo atveju privalo būti ne ieškinio sumos dydis, bet tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę teisiniai santykiai, t. y. sutarties sudarymas po viešųjų pirkimų procedūrų.
6.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-248/2018 išaiškino, kad ir CPK 27 straipsnio, ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio nuostatos reguliuoja viešųjų pirkimų (konkursų) teismingumo taisykles, tik skirtinga apimtimi, t. y. VPĮ įtvirtinta taisyklė siauresne apimtimi (iš esmės dėl procedūrų, taip pat dėl vienašalio sutarties nutraukimo) atkartoja CPK bendrąją taisyklę, kuri neapribota tik procedūrine teisinių santykių stadija. Taigi, tos civilinės bylos iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kurios neįvardintos VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje, nagrinėtinos apygardos teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą.
6.3. Sutartis buvo sudaryta po viešųjų pirkimų procedūrų. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl baudos priteisimo, kuri buvo paskaičiuota pagal sutarties nuostatas, todėl, vadovaujantis minėta kasacinio teismo nutartimi, byla teisminga Šiaulių apygardos teismui, bet ne Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
6.4. Tarnybos teisminės praktikos atvejais analogiškos bylos dėl baudos priteisimo visada būdavo nagrinėjamos apygardos teismuose, pavyzdžiui, civilinės bylos Nr. e2-946-480/2019, Nr. e2-1084-933/2020, Nr. e2-1275-260/2020 ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Viena iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo prielaidų yra įstatymų nustatytos tvarkos, įskaitant ir bylos teismingumo taisyklių, laikymasis (CPK 5 straipsnis). CPK įtvirtina ne tik teismingumo taisykles, tačiau taip pat reglamentuoja ir teisinius padarinius, jeigu asmuo kreipiasi į teismą jas pažeisdamas. CPK 137 straipsnio (ieškinio priėmimas) 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui, kuriam jis paduotas, teismas atsisako priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, priima dėl to motyvuotą nutartį, kurioje privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia ieškovui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.
8. Taigi, CPK aiškiai reglamentuoja, kokie procesiniai veiksmai kurioje proceso stadijoje gali ir turi būti atlikti. Sisteminis proceso teisės normų aiškinimas lemia išvadą, kad teismas, gavęs ieškinį, pirmiausia privalo išspręsti jo priėmimo klausimą ir arba ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), arba nustatyti terminą jo trūkumams ištaisyti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 135 ir 138 straipsniai), arba atsisakyti priimti ieškinį, jeigu nustato CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų buvimą. Kitaip tariant, gavus ieškinį pirmiausia išspręstinas jo priėmimo klausimas, kuris gali būti išsprendžiamas teisėjo rezoliucija arba nutartimi (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 1 ir 6 dalys). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieškinio priėmimas kartu yra ir civilinės bylos iškėlimas. Tik ieškinį priėmus ir iškėlus civilinę bylą, jau galėtų atsirasti teisinės prielaidos civilinės bylos perdavimui nagrinėti kitam teismui (CPK 34 straipsnis).
9. CPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą. Atitinkamai CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Akivaizdu, kad CPK 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos teisės normos yra skirtos priimtų nagrinėti ieškinių ir pagal juos iškeltų civilinių bylų perdavimui kitam teismui.
10. Nagrinėjamu atveju pati apeliantė su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, kuris skundžiama nutartimi pripažino, kad toks ginčas jam neteismingas. Kaip matyti iš bylos procesinės informacijos, teismas nepriėmė CPK 137 straipsnio 1 dalyje nurodytos rezoliucijos, vadinasi, civilinė byla nebuvo iškelta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tokios bylos nėra iškėlęs ir / ar perdavęs nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir apylinkės teismas. Todėl jokių teisinių prielaidų spręsti civilinės bylos, kuri dar nė neiškelta, perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimo, ir, juo labiau, CPK 34 straipsnio 1 dalies 4 punkto ar CPK 35 straipsnio 1 dalies, kuria taip pat skundžiamoje nutartyje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pagrindais šiuo atveju nebuvo. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neteisingai aiškino ir taikė bylos perdavimo kitam teismui procesinį institutą, todėl vien dėl šių proceso normų pažeidimų skundžiama nutartis nėra nei tesėta, nei pagrįsta.
11. Pasisakydamas dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su jos, kaip perkančiosios organizacijos, pareikšto ieškinio dėl 22 410 Eur baudos iš atsakovės priteisimo teismingumu, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, kad toks ieškinys turi būti nagrinėjamas būtent apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme.
12. Pagal CPK 25 straipsnį civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK nustatyta tvarka. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, išvardytas CPK 27 straipsnyje. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis. Ir CPK 27 straipsnio, ir VPĮ 93 straipsnio (šiuo metu iš esmės atitinka VPĮ 101 straipsnį) nuostatos reguliuoja viešųjų pirkimų (konkursų) teismingumo taisykles, tik skirtinga apimtimi, t. y. VPĮ įtvirtinta taisyklė siauresne apimtimi (iš esmės dėl procedūrų, taip pat dėl vienašalio sutarties nutraukimo) atkartoja CPK bendrąją taisyklę, kuri neapribota tik procedūrine teisinių santykių stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).
14. Taigi, kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantės ieškinys, neatsižvelgiant į ieškinio reikalavimų sumos dydį, remiantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu yra teismingas apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Tokios pačios pozicijos, kad ieškinio dėl įsipareigojimų pagal viešojo pirkimo metu sudarytą rangos sutartį ir jų vykdymo nagrinėjimą būtent apygardų, o ne apylinkių teismuose lemia pats ginčo teisinis santykis, o ne ieškinio suma ar kurios kitos aplinkybės, laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1648-236/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-158-790/2019; 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1016-370/2019).
15. Tai konstatavus, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetencija perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329, 338 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Didysis tyrulis“ dėl baudos ir palūkanų priteisimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.