Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorui R. G., kaltinamiesiems S. M. ir J. Z. Č., jų gynėjams advokatams Renui Bradūnui ir Romualdui Matoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį;

J. Z. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus (40% darbingas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu, pagal pareigybės aprašymą turėdamas teisę ir pareigą rinkti duomenis apie administracinius teisės pažeidimus, juos fiksuoti ir perduoti spręsti atitinkamiems administracinių bylų teisenos organams, 2011-08-23 gavęs Lenkijos Respublikos piliečio A. S. žodinį prašymą dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės - traktoriaus „Ursus 3512“, grąžinimo, kuri priverstinai nuvežta už A. S. 2011-08-13 padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² straipsnyje, ir dėl tarnybos žinodamas, kad už tokį pažeidimą yra numatyta ir transporto priemonės privaloma konfiskacija ir grąžinti šią transporto priemonę savininkui negalima, piktnaudžiavo savo įgaliojimais ir 2011-08-23 A. S. neteisėtai išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę - traktorių „Ursus 3512“, be registracijos numerių, kurią A. S. nenustatytoje vietoje paslėpė ir taip S. M. sukliudė antstoliui vykdyti 2011-08-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą dėl transporto priemonės konfiskavimo ir tokiu būdu, nesant kyšininkavimo požymių, jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos A. S., nes įgaliojimus panaudojo priešingai tarnybos interesams; šiais savo veiksmais jis tyčia grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų prievoles - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto teisėtumo principo, nepaisė pareigos būti pareigingam, principingam, reikliam, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, užkirto galimybę vykdyti teismo sprendimą, dėl to didelės žalos patyrė juridinis asmuo - policijos įstaiga, tuo pačiu ir Lietuvos valstybė.

Be to, S. M., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriuje ir laikinai eidamas šio skyriaus viršininko pareigas, turėdamas informacijos, kad jo buvęs kolega ir pažįstamas D. Z., dirbantis (duomenys neskelbtini) poskyrio viršininku, atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įtariamuoju gali būti pripažintas A. K., 2012-05-08, apie 16.47 val. susitiko su D. Z. prie auto elektrikų dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini) ir ten įkalbinėjo valstybės tarnautoją D. Z., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. aiškino, kad A. K. yra labai geras jo pažįstamas, nusikaltimo padaryti negalėjo ir prašė nepakeisti A. K. procesinės padėties, kad A. K. netaptų įtariamuoju jo tiriamoje byloje, turėdamas tikslą už tokius veiksmus iš A. K. savo naudai priimti 2000 eurų kyšį; negavęs iš D. Z. konkretaus atsakymo veikti neteisėtai ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tos pačios dienos vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su A. K. ir tiesiogiai pažadėjęs paveikti valstybės tarnautoją D. Z. ten priėmė iš jo 2000 eurų kyšį, aiškindamas kad ateityje paveiks D. Z. ir šis neteisėtai veiks jo (A. K.) naudai vykdydamas įgaliojimus.

J. Z. Č. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-05-08 apie 16.00 val. jam pačiam priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą padėti išvengti baudžiamojo persekiojimo savo pažįstamam A. K., susitiko su pažįstamu S. M., dirbančiu (duomenys neskelbtini) skyriuje, ir netiesiogiai žadėdamas 2000 eurų piniginį atlygį, pasinaudojant tarnyba ir pažintimi su buvusiu kolega D. Z., dirbančiu (duomenys neskelbtini) poskyrio viršininku, prašė S. M. paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną D. Z., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. kad jo atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), šis nepakeistų A. K. procesinės padėties, ir kad A. K. netaptų įtariamuoju šioje byloje; tokiu būdu jis (J. Z. Č.) siekė, kad S. M., pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su D. Z., paveiktų šį valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdant įgaliojimus ir netiesiogiai už šį neteisėtą veikimą A. K. vardu pasiūlė ir pažadėjo kyšį, kurį vėliau S. M. davė A. K., tai yra prekiavo poveikiu, t. y. kaltinimas buvo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį.

Abu kaltinamieji kaltais dėl jiems pareikštų kaltinimų neprisipažino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. M. patvirtino, kad 2011-08-23 jis išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą traktorių „Ursus 3512“ jo savininkui Lenkijos piliečiui A. S., nors žinojo, kad nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo byloje dar nepriimtas, o ATPK 130² straipsnyje numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Tačiau kaltinamasis teigia, kad pagal pareigas jis buvo įgaliotas spręsti klausimą dėl transporto priemonės grąžinimo, traktoriaus savininkas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, traktorius buvo reikalingas jam ūkio darbams, o grąžindamas traktorių jis savininkui išaiškino, kad transporto priemonė gali būti konfiskuota, todėl mano, kad jokių teisės aktų nepažeidė. Be to, jis žinojo teismų praktiką, kad ne visada transporto priemonės yra konfiskuojamos kai pažeidimą su ja padaro ne jos savininkas, todėl šį kartą traktorių ir grąžino. Kaltinamasis taip pat mano, kad jo veiksmai nepadarė didelės žalos valstybei, nes pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 805/2004 turto konfiskavimą antstolis gali įvykdyti ir Lenkijoje, todėl jo veiksmai nesutrukdė antstoliui įvykdyti teismo nutarimą. Kaltinamasis mano, kad jo veiksmuose galėtų būti nebent drausminio nusižengimo, bet ne nusikaltimo požymiai. Dėl kaltinimo priėmus kyšį kaltinamasis paaiškino, kad kelios dienos prieš kaltinime nurodytą pokalbį su D. Z., policijos komisariate jis sutiko pažįstamą A. K., kuris pasakė, kad turi problemų ir yra atėjęs pas pareigūną Š.. Iš kolegos D. Š. sužinojo, kad A. K. yra liudytojas automobilių byloje. Kaltinamais nurodė, kad tuo jo kontaktas su A. K. ir baigėsi. Po kelių dienų važiuojant automobiliu pradėjo gesti jo variklis ir jis nusprendė užvažiuoti pas Z. Č. susiremontuoti automobilį. Tačiau Z. Č. nerado, o automobilis užgeso. Tada norėjo paskambinti pažįstamam Z., bet netyčia paspaudė kolegos D. Z. telefono numerį ir pradėjęs kalbėti su juo paprašė atvažiuoti į Saulės gatvę patempti automobilį iki degalinės. Kai D. Z. atvažiavo prie jo automobilio paaiškėjo, kad tarnybiniame D. Z. automobilyje nebuvo virvės. Pokalbio metu jis pas D. Z. paklausė apie A. K. bylą, apie jos aplinkybes, klausė ar jam bendrauti su A. K. ar nebendrauti. D. Z. atsakė, kad A. K. byloje yra liudytojas ir tuo jų pokalbis baigėsi. Jis nieko dėl A. K. pas D. Z. neprašė ir poveikio jam nedarė. Išvažiavus D. Z. netoli buvę auto elektrikai jam sutaisė kažkokį automobilio laidą ir jis nuvažiavo namo. Tą vakarą su niekuo negėrė, jokių derybų nevedė, A. K. nematė ir pinigų iš jo negavo. A. K. pirmą kartą po pokalbio su D. Z. pamatė 2012-10-10 kai šis atėjo į jo kabinetą ir kažko klausė apie savo bylą, norėjo, kad D. Z. gražintų jam pinigus. Išėjus A. K. jis skambino savo draugui D. M. ir prašė paskolinti pinigų, nes tą dieną buvo metinės už jo mirusią mamą ir jis norėjo vakare atsiskaityti už pastatytą paminklą ant jos kapo. D. M. liepė paskambinti jo žmonai, nes pats buvo užsienyje. Paskambinęs L. M. tą dieną iš jos pasiskolino 2000 Lt. Kaltinamasis neigia, kad apie A. K. bylą jo ko nors klausė ar ko nors prašė Z. Č.. Kaltinamais mano, kad ši byla yra jo buvusio viršininko D. G. kerštas už tai, kad anksčiau nepalaikė jo pozicijos konflikte su (duomenys neskelbtini) vadovybe.

Administracinio teisės pažeidimo byla ir joje priimtas 2011-08-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas patvirtina, kad A. S. buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, o traktorius „Ursus 2512“, saugomas UAB „Goldas“ automobilių saugojimo aikštelėje, buvo konfiskuotas. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, administracinio teisės pažeidimo protokolas ir visi kiti administracinės bylos dokumentai buvo surašyti pažeidimo dieną - 2001-08-13, o bylos nagrinėjimo teisme data protokole nurodyta – 2011-08-29. Patvarkymas vykdyti nutarimą dėl transporto priemonės konfiskavimo išsiųstas antstolei A. L. (II tomas, b. l. 150-172).

Dėl S. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje

Šiame kontekste vertinant kaltinamojo veiksmus, pažymėtina, kad jis atliko aiškiai neteisėtą ir įstatymo bei jo tarnybą reglamentuojančio teisės akto tiesiogiai draudžiamą atlikti veiksmą. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas teigia, kad joks teisės aktas nedraudė kaltinamajam grąžinti traktorių iki teismo nutarimo priėmimo, nes jo savininkas nebuvo pažeidėjas ir kaltinamasis neturėjo pagrindo negražinti jam traktoriaus, tačiau tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti. ATPK 130² straipsnis, pagal kurį ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, numato privalomą transporto priemonės konfiskavimą, o ATPK 26 straipsnis numato, kad daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskuojamas ir tuo atveju, kai pažeidėjas nėra daikto savininkas. ATPK 269 straipsnio 1 dalis numato, kad daiktai, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, ir išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami. To paties ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Šios įstatymo nuostatos dėl konfiskuotinų daiktų gražinimo yra detalizuotos ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-06-23 įsakymu Nr. 5-V-569 patvirtinto „Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo“ 14 punkte, kuris numato, kad tais atvejais, kai transporto priemonė priverstinai buvo nuvežta už administracinius teisės pažeidimus, kurių sankcijose kaip viena iš nuobaudų yra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonę leidžiama susigrąžinti, jei teismas, išnagrinėjęs bylą, nepriima nutarimo konfiskuoti transporto priemonės. Nurodytas teisinis reglamentavimas aiškiai ir vienareikšmiškai draudžia grąžinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, kurios konfiskavimas yra numatytas įstatyme, iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo ir nutarimo priėmimo. Tuo tarpu kaltinamasis S. M. traktorių gražino 2011-08-23, nors žinojo, kad byla dar tik bus nagrinėjama teisme administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku - 2011-08-29. Todėl žinodamas koks pažeidimas buvo padarytas su gražinamu traktoriumi ir kokios privalomos nuobaudos už tokį pažeidimą numatytos įstatyme, taip pat žinodamas, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dar nepriimtas ir priverstinai nuvežto traktoriaus, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, likimas dar neišspręstas, kaltinamasis S. M., gražindamas šį traktorių, veikė aiškiai neteisėtai. Jo nurodomi argumentai dėl nevienodos teismų praktikos konfiskuojant transporto priemones už tokius pažeidimus yra visiškai nereikšmingi sprendžiant jo kaltės klausimą, nes šiuo atveju tik teismas vienintelis ir turėjo teisę spręsti ar transporto priemonė turi būti konfiskuota ar gali būti gražinta savininkui. Jokie kiti valstybės tarnautojai, tame tarpe ir kaltinamasis, iki teismo nutarimo priėmimo neturėjo teisės grąžinti priverstinai nuvežtos transporto priemonės kol dėl jos nenusprendė teismas.

Taip pat nepagrįsti kaltinamojo ir jo gynėjo argumentai, kad S. M. veiksmai nepadarė jokios žalos ir netrukdo įvykdyti teismo nutarimo, nes antstolis pagal Europos sąjungos teisę išieškojimą gali vykdyti ir kitoje šalyje narėje. Pabrėžtina, kad kaltinamojo gynėjo nurodytas Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, taikomas tik civilinėse ir komercinėse bylose ir šis reglamentas neišplečiamas administracinėms byloms (Reglamento 2 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai BPK 342 straipsnio 5 dalis numato tik baudžiamojoje byloje paskirto turto konfiskavimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai galimybę. Todėl antstolis negali priverstinai vykdyti administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo užsienio valstybėje.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad tokia aiškiai neteisėta veika S. M. padarė didelę žalą valstybės autoritetui, nes pats būdamas valstybės tarnautoju, privalančiu užtikrinti įstatymų laikymąsi, pademonstravo visišką nepagarbą įstatymui, savo pareigybei, institucijos, kurioje dirbo autoritetui, sudarė galimybę toliau naudoti transporto priemonę, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis ir kuri privalėjo būti paimta valstybės nuosavybėn, ir taip sudarė kliūtis teisingumo įvykdymui pagal teismo priimtą nutarimą. Be to, kaltinamasis tokius aiškiai neteisėtus veiksmus atliko užsienio piliečio akivaizdoje, kas dar labiau menkina tiek policijos, tiek visos valstybės autoritetą, nes leidžia užsieniečiams susidaryti įspūdį, kad net ir už grubų ir itin pavojingą pažeidimą, dėl piktnaudžiaujančių tarnyba valstybės tarnautojų veiksmų, galima išvengti įstatyme numatytos adekvačios atsakomybės. Todėl teismas pripažįsta, kad S. M. veika piktnaudžiaujant tarnyba padarė didelę žalą policijai kaip institucijai ir visai valstybei ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kadangi turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau kaltinamasis tokiais veiksmais nesiekė.

Nors kaltinamajame akte ši S. M. veika kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, tačiau prokuroras patvirtino, kad tai yra rašymo apsirikimo klaida, nes galutinis pranešimas apie įtarimą kaltinamajam įteiktas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, pagal kurią prokuroras ir prašė nuteisti kaltinamąjį. Todėl nuosprendžiu S. M. pripažintinas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamajame akte nurodyta veika atitinka būtent tokią nusikalstamą veiką, kuri buvo būtent taip kvalifikuota įteikus S. M. galutinį pranešimą apie įtarimą, o nurodant baudžiamąjį įstatymą kaltinamajame akte buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida.

Dėl S. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, ir J. Z. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamajam S. M. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį buvo pateiktas kaltinimas dėl to, kad neteisėtai veikti valstybės tarnautoją D. Z. jis įkalbinėjo ir kyšį už tai iš A. K. priėmė J. Z. Č. prašymu, o kaltinamajam J. Z. Č. buvo pateiktas kaltinimas, kad jis 2012-05-08, turėdamas tikslą padėti išvengti baudžiamojo persekiojimo A. K., savo garaže susitiko su S. M. ir prašė paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną D. Z., kad šis nepakeistų A. K. procesinės padėties į įtariamojo ir netiesiogiai už šį neteisėtą veikimą A. K. vardu pasiūlė S. M. ir pažadėjo kyšį, kurį vėliau S. M. davė A. K..

Išnagrinėjus bylą pripažintina, kad kaltinamajame akte nurodytas kaltinimas S. M. pasitvirtino tik iš dalies, o kaltinimas J. Z. Č. nepasitvirtino, nes surinkti įrodymai nepatvirtina, kad jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus.

Pabrėžtina, kad J. Z. Č. inkriminuotų veiksmų, t. y. 2012-05-08 apie 16.00 val. jo garaže įvykusio susitikimo su S. M.; prašymo, kad S. M. paveiktų ikiteisminio tyrimo pareigūną D. Z.; netiesioginio siūlymo ir pažado A. K. vardu duoti S. M. kyšį, nepatvirtina nei vienas šioje byloje surinktas ir ištirtas įrodymas. Abiem kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai pagal BK 226 straipsnį dėl prekybos poveikiu yra grindžiami policijos pareigūnų ir liudytojos L. M. parodymais, telefoninių pokalbių turiniu, slapto sekimo metu gautais duomenimis ir liudytojo A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau visi šie įrodymai patvirtina tik kaltinamojo S. M. kaltę dėl 2000 eurų kyšio gavimo iš A. K. ir J. Z. Č. domėjimąsi A. K. byla, bet ne kaltinamojo J. Z. Č. kaltę siūlius kyšį S. M. ir taip prekiavus poveikiu.

Aukščiau minėta S. M. telefoninių pokalbių išklotinė iš tiesų patvirtina, kad 2012-05-08 jis skambino tyrėjui D. Z. dėl susitikimo, o 2012-05-09, 2012-05-12, 2012-05-13 S. M. skambino ir J. Z. Č.. Kratos protokolas ir jos metu paimto telefono apžiūros protokolas iš tiesų patvirtina, kad S. M. telefono adresų knygelėje yra įvestas J. Z. Č. telefono numeris. 2012 m. gegužės 8-12 d. A. K. telefoninių pokalbių suvestinė ir garso įrašai iš tiesų patvirtina, kad A. K. 2012-05-08 prieš eidamas į apklausą policijoje telefonu apie tai pranešė J. Z. Č., o šis dėl to jau buvo su kažkuo kalbėjęs iki A. K. paklausos ir dar dėl šios bylos kalbėjo vėliau. Slapto sekimo protokolas ir S. M. darbo kabinete užfiksuotas jo pokalbis su A. K. iš tiesų patvirtina, kad J. Z. Č. apie A. K. bylą žinojo ir ja domėjosi prokuratūroje. Liudytojo S. L. parodymai iš tiesų patvirtina, kad A. K. byla domėjosi tiek S. M., tiek J. Z. Č..

Šių įrodymų visuma iš tiesų įrodo, kad J. Z. Č. domėjosi savo pažįstamo A. K. byla, tačiau įrodyti byloje reikia ne šią aplinkybę, o tai, ar J. Z. Č. padarė kaltinime nurodytus veiksmus, sudarančius kaltinimo esmę, t. y. ar jis prašė pas S. M. paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną D. Z., ir ar pasiūlė ar pažadėjo S. M. už tai kyšį. Tačiau tokios aplinkybės ir tokių kaltinamajam J. Z. Č. inkriminuotų veiksmų byloje esantys įrodymai nepatvirtina, o vien tik J. Z. Č. domėjimasis A. K. byla nėra nusikaltimas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje, jeigu neįrodoma, kad jis siūlė ar žadėjo kyšį S. M. už pagalbą A. K..

Pažymėtina, kad byloje iš viso nėra nei vieno įrodymo, neabejotinai patvirtinančio, kad J. Z. Č. su S. M. bendravo būtent dėl A. K. bylos. S. M. telefoninių pokalbių išklotinė patvirtina tik tai, kad 2012-05-09, 2012-05-12, 2012-05-13 S. M. skambino J. Z. Č., tačiau byloje nėra šių kaltinamųjų tarpusavio pokalbių įrašų, todėl jų pokalbių turinys nebuvo nustatytas ir nėra galimybės patikrinti dėl ko tiksliai buvo skambinta. Tai reiškia, kad vien tik jų skambinimo vienas kitam faktas neįrodo jokios J. Z. Č. kaltės siūlant kyšį S. M. dėl A. K. bylos. A. K. telefoninių pokalbių suvestinė ir garso įrašai, slapto sekimo protokolas ir S. M. darbo kabinete užfiksuotas jo pokalbis su A. K., taip pat liudytojo S. L. parodymai patvirtina tik tai, kad J. Z. Č. domėjosi A. K. byla tiek pas policijos pareigūnus, tiek prokuratūroje, tačiau tai neįrodo J. Z. Č. kaltės, kad jis savo garaže 2012-05-08 pasiūlė kyšį S. M. už poveikio padarymą tyrėjui D. Z.. Liudytojų D. Z. ir D. Š. parodymai, kad jie matė S. M. automobilį prie J. Z. Č. namų iš karto po to, kai A. K. telefonu ieškojo pinigų, kuriuos norėjo perduoti S. M., taip pat nepatvirtina, kad J. Z. Č. savo namuose siūlė kyšį S. M., nes pagal visą įvykių seką ir kaltinimų turinį J. Z. Č. turėjo būti pasiūlęs kyšį S. M. dar iki to, t. y. iki S. M. susitikimo su D. Z.. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinimai dėl prekybos poveikiu šioje byloje abiem kaltinamiesiems buvo grindžiami liudytojo A. K. parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau net ir patys policijos pareigūnai G. N., E. P. ir D. G. patvirtino, kad sutikdamas duoti parodymus apie S. M. veiksmus, liudytojas A. K. iš karto pasakė, kad neduos parodymų apie J. Z. Č.. Iš liudytojo A. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo iš tiesų matyti, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu niekada nebuvo nurodęs, kad J. Z. Č. jo interesais būtų prašęs pas S. M. paveikti tyrėją D. Z. ir būtų siūlęs S. M. kyšį jo vardu. Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu tik patvirtino, kad J. Z. Č. jį suvedė su S. M. ir suteikė jiems susitikti savo garažą, o kyšį S. M. pasiūlė ir perdavė pats A. K., nedalyvaujant J. Z. Č.. Visi liudytojais apklausti policijos pareigūnai apie A. K. duotą kyšį S. M. ir J. Z. Č. vaidmenį tame sužinojo iš A. K. kai šiam buvo pareikštas įtarimas. Todėl viena vertus, jie nėra tiesioginiai liudytojai, galintys patvirtinti, kad J. Z. Č. siūlė ar žadėjo kyšį S. M., o antra vertus, patys patvirtinę, kad A. K. atsisakė jiems duoti parodymus apie J. Z. Č., jie negali patvirtinti daugiau aplinkybių apie J. Z. Č. vaidmenį nei jų nurodė pats A. K.. Vadinasi liudytojo A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra J. Z. Č. kaltę patvirtinantis įrodymas, o policijos pareigūnų parodymai, kad A. K. kyšį S. M. davė per J. Z. Č. yra tik jų prielaida, kurios nepagrindžia jokie įrodymai.

Įvertinus aukščiau nurodytus įrodymus ir tai, kad kaltinamieji S. M. ir J. Z. Č. bei liudytojas A. K. neigia, jog J. Z. Č. būtų ko nors prašęs pas S. M. dėl A. K. bylos ir būtų siūlęs už tai kyšį, pripažintina, kad byloje surinkti įrodymai neįrodo, kad J. Z. Č. prašė pas S. M. paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną D. Z. ir A. K. vardu pasiūlė S. M. kyšį. Todėl kaltinamasis J. Z. Č. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 1 dalies požymių, o iš kaltinamajam S. M. pareikšto kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad neteisėtai veikti valstybės tarnautoją D. Z. jis įkalbinėjo ir kyšį už tai iš A. K. priėmė J. Z. Č. prašymu.

Tačiau nepaisant to, kad kaltinamasis S. M. neigia savo kaltę dėl kyšio paėmimo, tie patys aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad jis, tiesiogiai pažadėjęs A. K. paveikti valstybės tarnautoją D. Z., priėmė iš A. K. 2000 eurų kyšį, pažadėdamas ateityje paveikti D. Z., kad šis neteisėtai veiktų A. K. naudai vykdydamas įgaliojimus.

Šias aplinkybes nuosekliai patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. Z. ir D. Š., kuriems apie kyšio davimą S. M. tiesiogiai patvirtino pats kyšį davęs asmuo – A. K., kuris apklausiamas kaip įtariamasis šiems policininkams paaiškino, kad S. M. kaip tik ir buvo davęs kyšį už tai, kad nebūtų apklaustas įtariamuoju. Pažymėtina, kad liudytojų D. Z. ir D. Š. parodymai visiškai atitinka visus kitus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, todėl abejoti jų teisingumu nėra jokio pagrindo.

Visų pirma, liudytojo D. Z. nurodytos aplinkybės apie S. M. prašymą nepakeisti A. K. statuso baudžiamojoje byloje iš liudytojo į įtariamojo visiškai patvirtina, kad S. M. iš tiesų turėjo interesą padėti A. K. ir rūpinosi jo interesais, todėl policijos pareigūnams D. Z. ir D. Š. paties A. K. nurodytos aplinkybės apie kyšio davimą S. M. nėra išgalvotos ir neteisingos, kaip teisme tvirtino liudytojas A. K..

Be to, liudytojų D. Z. ir D. Š. parodymus apie kyšio davimo aplinkybes, sužinotas tiesiogiai iš A. K., ikiteisminio tyrimo metu visiškai patvirtino ir pats A. K., pripažinęs tiek tai, kad jis davė kyšį S. M., tiek tai, kad apklausiamas įtariamuoju dėl puspriekabių bylos jis pats apie tai papasakojo šiems policijos pareigūnams. Nors vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, liudytojo, kuris nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teisminio nagrinėjimo metu perskaityti ikiteisminio tyrimo tyrėjui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymas, tačiau remiantis to paties BPK 276 straipsnio 4 dalimi, tokie liudytojo parodymai bylos nagrinėjimo metu gali būti perskaitomi esantiems įrodymams patikrinti, o apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Todėl liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nors ir nėra savarankiškas S. M. kaltės įrodymas, tačiau visiškai patikimai patvirtina liudytojų D. Z. ir D. Š. parodymus, kuriais ir įrodoma kaltinamojo kaltė. Pabrėžtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. K. parodymų teisingumas nekelia abejonių nei dėl jo gebėjimo tuo metu duoti parodymus, nei dėl teisminio nagrinėjimo metu jo nurodytų aplinkybių apie tariamai tyrėjos surašytus jo parodymus, kurių jis iš tiesų neva nedavė. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad A. K. dėl savo psichinės sveikatos ir psichologinės būklės sugebėjo suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir galėjo duoti parodymus 2012-09-24 įvykusios jo liudytojo apklausos metu, o psichikos sutrikimas – pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvos formos depresijos epizodas, jam konstatuojamas tik nuo 2013-10-25, nors ir tai netrukdo jam teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti parodymus nagrinėjant bylą teisme. Vadinasi ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus A. K. neturėjo jokių psichikos sutrikimų, kurie leistų suabejoti jo duotų parodymų teisingumu. Kita vertus, liudytoją A. K. apklaususi tyrėja E. P. ir tą apklausą girdėjęs tame pačiame kabinete dirbantis jos kolega G. N. teisme patvirtino, kad A. K. davė tokius parodymus, kurie užrašyti jo apklausos protokole, todėl tai paneigia A. K. teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad jis tokių parodymų nedavė, kad juos surašė tyrėja, o jis tik pasirašė juos dėl daromo spaudimo. Pažymėtina, kad savo apklausos protokole A. K. paskutiniąją pastraipą surašė pats savo ranka, o iš jos turinio akivaizdžiai matyti, kad jis su visu protokolo turiniu sutiko ir patikslino tik pinigų perdavimo S. M. tikslą (už pagalbą), bet šiuo patikslinimu jis nepaneigė nei pinigų perdavimo S. M. fakto nei kitų protokole nurodytų aplinkybių. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra visiškai teisingi ir tuo pačiu jie visiškai patvirtina liudytojų D. Z. ir D. Š. parodymus. Todėl liudytojo A. K. parodymus teisminio nagrinėjimo metu, kuriais jis neigė kyšio davimą, teismas vertina kaip žinomai melagingus, dėl kurių priėmus nuosprendį praneština prokurorui (BPK 257 straipsnis).

Pabrėžtina, kad kaltinamojo S. M. kaltę patvirtina net tik byloje apklaustų liudytojų parodymai, bet ir objektyvūs įrodymai, kurie atitinka liudytojų nurodytas aplinkybes ir neleidžia abejoti liudytojų parodymų teisingumu. Štai minėtos A. K. telefoninių pokalbių suvestinės ir jų garso įrašai patvirtina liudytojo D. Š. nurodytą aplinkybę, kad klausydamasis A. K. telefoninių pokalbių jis girdėjo kaip šis ieškojo pinigų, kuriuos norėjo perduoti S. M. dėl savo bylos, nes A. K. savo pokalbyje su žmona iš tiesų prašo atvežti namuose esančius eurus, kuriuos jam reikia perduoti policininkams (pokalbyje „mentams“). S. M. telefoninių pokalbių išklotinė patvirtina liudytojo D. Z. nurodytas aplinkybes, kad 2012-05-08 kaltinamasis telefonu jį kvietė susitikti. Slapto sekimo protokolas patvirtina liudytojų D. Z. ir D. Š. parodymus bei liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad S. M. yra paėmęs kyšį iš A. K., nes iš kaltinamojo darbo kabinete užfiksuoto jo pokalbio su A. K. turinio akivaizdžiai matyti, kad S. M. supranta apie kokių ir už ką duotų pinigų gražinimą kalba A. K., o pats kaltinamasis S. M. piktinasi tyrėjo D. Z. elgesiu ir žada su juo susisiekti bei pažiūrėti dėl pinigų grąžinimo A. K.. Iš karto po šio pokalbio įvykusių S. M. telefoninių pokalbių su D. M. ir L. M. suvestinės, jų garso įrašai ir liudytojos L. M. parodymai patvirtina, kad po A. K. prašymo gražinti pinigus už neįvykdytą pažadą S. M. iš karto pradėjo ieškoti iš ko pasiskolinti pinigų ir dar tą pačią dieną juos pasiskolino iš L. M.. Toks pokalbių S. M. darbo kabinete ir jo telefonu turinys ne tik atitinka minėtus liudytojų parodymus apie paimtą kyšį, bet ir visiškai paneigia paties kaltinamojo S. M. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, neva jis nesuprato apie kokius pinigus pas jį kabinete kalbėjo A. K., o pinigus iš L. M. jis skolinosi neva norėdamas sumokėti už paminklą, pastatytą ant jo motinos kapo. Akivaizdu, kad šiame pokalbyje A. K. su S. M. kalba būtent apie šio nusikaltimo dalyką – kyšį, nes jų aptariama suma (2000) ir valiuta (eurai) visiškai atitinka S. M. inkriminuoto kyšio dydį ir valiutą. Pažymėtina, kad tariamą pinigų skolinimosi iš L. M. tikslą (skolai už paminklą padengti) kaltinamasis nurodė tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus visus įrodymus, t. y. tik tuomet, kai šią aplinkybę visų įrodymų kontekste jis galėjo paaiškinti ir sau naudinga linkme. Todėl tai vertintina tik kaip jo gynybinė aplinkybių traktavimo versija, siekiant išvengti atsakomybės, bet ne kaip tikrąsias aplinkybes atspindintys jo paaiškinimai.

Aplinkybę, kad S. M. paėmė kyšį už pagalbą A. K. patvirtina ir paties S. M. veiksmai, apie kuriuos patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. Z. ir S. L., nes kaltinamasis pas D. Z. tiesiogiai prašė neteisėtai veikti A. K. naudai, o pas S. L. domėjosi A. K. bylos aplinkybėmis. Tai taip pat atitinka A. K. liudytojams D. Z. ir D. Š. nurodytas aplinkybes, kad S. M. buvo pažadėjęs A. K. padėti netapti įtariamuoju ir buvo paėmęs už tai kyšį.

Nors kaltinimas buvo grindžiamas ir S. M. bei A. K. pokalbio, įvykusio 2012-10-10 išėjus iš S. M. darbo kabineto į koridorių, turiniu, kuris buvo įrašytas į A. K. policijos pareigūnų perduotą diktofoną ir kurio turinys yra surašytas į tyrėjo G. N. 2012-11-20 tarnybinį pranešimą (II tomas, b. l. 115-116), tačiau teismas šio tarnybinio pranešimo nepripažįsta įrodymu (BPK 20 straipsnio 2 dalis), nes jis gautas ne įstatymo nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Patys pareigūnai G. N. ir D. G. pripažino, kad BPK nustatyta tvarka jie neturėjo leidimo tokio slapto įrašo darymui, o jį ketino naudoti tik tarnybiniams žvalgybos tikslams, bet ne kaip įrodymą šioje byloje. Aukščiau minėtomis ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis šioje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo leista klausytis S. M. telefoninių pokalbių, stebėti jo kabinetą ir jį sekti, tačiau tai daryti galėjo tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ne kiti asmenys. Todėl šios nutartys nesuteikė teisės slapta pokalbio įrašą padaryti A. K., kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Tačiau tokio pokalbio nepripažinimas įrodymu visiškai nekeičia kaltinamojo S. M. kaltės įrodytumo, nes visų kitų minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad jis paėmė 2000 eurų kyšį iš A. K..

Pažymėtina, kad visi šioje byloje esantys įrodymai patvirtina tas pačias aplinkybes, tarp jų nėra prieštaravimų, todėl visos liudytojo A. K. nurodomos aplinkybės, kad bylą tyrę policininkai jį labai aktyviai spaudė duoti parodymus prieš S. M. nėra pagrindas šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pripažinti neleistinais ar niekiniais, kaip teigia kaltinamojo S. M. gynėjas. Policijos pareigūnų siekis atskleisti nusikalstamą veiką ir aktyvus bandymas įtikinti liudytoją duoti parodymus apie jam žinomas aplinkybes nėra neleistinas įrodymų rinkimas, jeigu liudytojas yra įtikinėjamas ar prašomas duoti parodymus apie jam žinomas nusikaltimo aplinkybes. Neleistinu įrodymų rinkimu pripažintini tik tie atvejai, kai liudytojai yra įtikinėjami ar prašomi duoti žinomai neteisingus parodymus ir patvirtinti aplinkybes, kurių jie patys nežino. Šiuo atveju be melagingų liudytojo A. K. parodymų byloje nėra jokių įrodymų, kad bylą tyrę pareigūnai būtų prašę, įtikinėję ar reikalavę, jog A. K. duotų žinomai neteisingus parodymus, o šio liudytojo duoti pirminiai parodymai, kaip minėta, visiškai atitinka visus kitus šios bylos įrodymus. Todėl net jeigu bylą tyrę policininkai ir labai aktyviai darė įtaką liudytojui, kad jis duotų parodymus, tai nereiškia, kad jie vertė liudytoją žinomai neteisingai apklabėti S. M.. Liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio vertinimui neturi įtakos ir tai, kad duodamas kyšį jis pats padarė nusikalstamą veiką, nes tai niekaip nekeičia kyšį priėmusio S. M. veiksmų teisinio vertinimo, o tai ar A. K. dėl savo veiksmų galėjo būti persekiojamas BPK nustatyta tvarka ar galėjo būti atleistas nuo atsakomybės kaip pranešęs apie kyšio davimą, yra prokuroro, kuris ir yra atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą, apsisprendimas.

Kadangi nustatyta, kad S. M. pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su A. K. bylą tiriančiu tyrėju priėmė kyšį iš A. K., pažadėjęs už tai paveikti jo bylą tiriantį tyrėją D. Z., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus ir nepareikštų įtarimų A. K., tai kaltinamojo veika visiškai atitinka BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir kaltinamajame akte kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmių S. M. paskyrimo

Kaltinamasis S. M. yra neteistas (III tomas, b. l. 86), administracine tvarka nebaustas (III tomas, b. l. 87), turi šeimą (III tomas, b. l. 83), užsiima individualia veikla (III tomas, b. l. 96), padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskirtos prie apysunkių nusikaltimų. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Todėl įvertinus aukščiau aptartų kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, S. M. skirtina švelniausia abiejų nusikaltimų sankcijose numatytų bausmių – bauda, nes asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), o įvertinus aukščiau aptartas jo padarytą nusikalstamą veiką ir asmenybę apibūdinančias aplinkybes, pripažintina, kad šiuo atveju tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams.

Atsižvelgiant į tai, kad piktnaudžiaudamas tarnyba S. M. tik iš dalies sutrukdė vykdyti teismo nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, o prekiaudamas poveikiu jis siekė padėti savo pažįstamam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės, pripažintina, kad šiuo atveju prekyba poveikiu yra pavojingesnė veika nei piktnaudžiavimas tarnyba, todėl už BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, jam skirtina didesnio dydžio bauda nei už BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Be to, BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikalstamos veikos rezultatas yra konfiskuotinas turtas, o nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Todėl iš BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo S. M. nusikalstamai gautas 2000 eurų kyšis yra konfiskuotinas turtas. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu šis kyšis nebuvo rastas ir iš kaltinamojo nebuvo paimtas, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. M. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 6905,60 Lt (2000 EUR).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti S. M. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

J. Z. Č. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 1 dalyje, požymių.

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį – 100 MGL (vieno šimto minimalių gyvenimo lygių arba 13 000 Lt (trylikos tūkstančių litų)) bauda;

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių arba 6 500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų)) bauda.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę – 125 MGL (vieno šimto dvidešimt penkių minimalių gyvenimo lygių arba 16 250 Lt (šešiolikos tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų)) baudą.

Remiantis BK 66 straipsniu, į paskirtos baudos dydį įskaityti S. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. lapkričio 21 d., 9:25 val. iki 2012 m. lapkričio 21 d., 16:25 val. kaip vieną suėmimo dieną, ir prilyginus ją dviejų MGL dydžio baudai, nustatyti galutinę bausmę – 123 MGL (vieno šimto dvidešimt trijų minimalių gyvenimo lygių arba 15 990 Lt (penkiolikos tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimties litų) arba 4 631 EUR (keturių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt vieno euro)) baudą.

Remiantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, išieškoti iš S. M. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 905,60 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus penkis litus 60 centų) arba 2 000 EUR (du tūkstančius eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.