- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-533-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08488-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- B. D.
- Atsakovas
- B. D.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Revesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Berelitas“, A. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1053-1107/2024 pagal ieškovės B. D. patikslintą ieškinį atsakovui B. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, bei pagal atsakovo B. D. patikslintą priešieškinį ieškovei B. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Revesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Berelitas“, A. P., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. D. (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino (reg. Nr. DOK-35835).
2. Patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti (duomenys neskelbtini)tarp ieškovės ir atsakovo B. D. (toliau – ir atsakovas) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę, atsakovui – prigimtinę pavardes; nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 300 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, skaičiuotiną nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 2 177 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą ir išspręsti klausimą dėl prievolės bankui tolesnio vykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas B. D. byloje pateikė priešieškinį, kurį šalindamas trūkumus patikslino (reg. Nr. DOK-138807).
Šalies argumentai
4. Patikslintu priešieškiniu prašė: šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę, atsakovui – prigimtinę pavardes; nustatyti šalių nepilnamečių vaikų S. D. ir D. D. gyvenamąją vietą su atsakovu, o B. D. – su ieškove; priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų S. D. ir D. D. išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant atsakovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko B. D. išlaikymą po 240 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. D. ir D. D. tvarką; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku B. D. tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą ir išspręsti klausimus dėl turimų prievolių tolesnio vykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Ieškovė 2023 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), laikinąją naudojimosi tvarką:
1. Ieškovė asmeniškai naudosis namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2, 1-7, 1-10 (pastaba: vaikų kambariai dabar yra 1-4, 1-5).
2. Atsakovas asmeniškai naudosis namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3, 1-8.
3. Ieškovė ir atsakovas bendrai naudosis namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), likusiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-6, 1-9, 1-11 (koridorius, virtuvė ir svetainė, skalbykla, laiptinė) ir pusrūsiu.
Šalies argumentai
6. Prašyme nurodė, kad 2023 m. kovo 8 d. ieškovė, neatlaikiusi psichologinio spaudimo ir fizinio smurto, buvo priversta palikti šeimos namus ir su mažiausiąja dukra išsikėlė, vyresni vaikai liko gyventi šeimos būste. 2023 m. kovo 31 d. atsakovas ieškovę informavo, kad jos daiktai išmesti lauke. Atvykus pasiimti daiktų, savo drabužius rado išmestus lauke ir į namus jau nebegalėjo pateikti. Šiuo metu atsakovas neleidžia ieškovei naudotis šeimos namu, į jį patekti ar jame gyventi, kviečia policiją, kelia konfliktus, nors gyvenamasis namas abiem priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Išsprendus namo naudojimosi klausimą, tarp šalių bus išvengta konfliktinių situacijų. Be to, ieškovė siekia susigrąžinti ryšį su vaikais, kurie gyvena šeimos namuose. Nustačius ieškovės prašomą patvirtinti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, šalys turėtų savo asmenines erdves, vaikai gyventų savo kambariuose kaip yra pripratę, šalys turėtų po atskirą sanitarinį mazgą ir tokiu būdu galimų konfliktų ateityje rizika būtų maksimaliai sumažinta.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas nurodė, kad su prašymu nesutinka. Ieškovė 2023 m. liepos 25 d. pateiktame ieškinyje be kitų prašymų taip pat buvo pareiškusi prašymą įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu namu ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo jam išsikeliant iš gyvenamojo namo, tačiau teismas 2023 m. spalio 16 d. nutartimi šių prašymų netenkino. Atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų S. D. ir D. D. išreikštą nuomonę dėl noro gyventi su atsakovu, tenkinus ieškovės prašymą būtų grubiai pažeisti vaikų interesai, tai pakenktų vaikų psichologinei būsenai. Ieškovė melagingai teigia, jog iš šeimos namų išsikėlė dėl atsakovo psichologinio ir fizinio smurto, nes iš tikrųjų ji išėjo gyventi pas kitą vyrą, 2023 m. kovo 29 d. išsinuomojo butą, kuriame gyvena su tuo kitu vyru. Ieškovė šeimos namuose gali bendrauti su vyresniaisiais vaikais atsakovui apie tai iš anksto pranešusi bei esant vaikų sutikimui, teismo nutartimi nustatyta tvarka. Nors yra paskirtas psichologas, turintis dalyvauti ieškovės ir vyresniųjų vaikų bendruose susitikimuose, tačiau ieškovė vieną kartą sudalyvavusi tokiame susitikime pareiškė, jog daugiau susitikimuose nedalyvaus, nes, anot jos, paskirtas psichologas nepadeda jai atkurti (susigrąžinti) ryšio su vyresniaisiais vaikais. Kadangi gyvenamasis namas pastatytas gyventi vienai šeimai, todėl nustačius bet kokią naudojimosi namu tvarką, bus užprogramuoti kasdieniniai konfliktai tarp šalių ir vyresniųjų vaikų.
8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų S. D. ir D. D. išsakytą nuomonę bei konfliktiškus šalių santykius, tėvų gyvenimas skirtingose gyvenamosiose vietose geriau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinio reikalavimais, dėl kurių ginčas bus nagrinėjama iš esmės santuokos nutraukimo byloje, neprašo nustatyti gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos su atsakovu. Prašymas dėl laikinos namo naudojimosi tvarkos nustatymo reiškiamas ieškovei nurodant siekį bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
11. Teismas padarė išvadą, jog byloje ir ieškovės prašyme nėra pateikta įrodymų, kad šiuo metu atsakovas kokiu nors būdu draudžia ieškovei bendrauti su nepilnamečiais vaikais S. D. ir D. D.. Teismas iš Skyriaus pateiktų duomenų nustatė, kad nepilnamečiai vaikai teigia nenorintys bendrauti su ieškove, o siekiant atstatyti mamos ir vaikų ryšį Skyrius organizavo ieškovės bendravimą su nepilnamečiais vaikais dalyvaujant psichologui, tačiau tokio bendravimo atsisakė pati ieškovė.
12. Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus Skyriaus duomenis, nepilnamečių vaikų nuomonę bei į tai, jog ieškiniu ieškovė nereiškia reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, nenustatė grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nenustačius laikinos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos tarp ieškovės ir atsakovo, ateityje nebus galima vykdyti sprendimo ieškinio ir priešieškinio reikalavimų apimtyje, arba bus ypatingai pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą .
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovė B. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal atskirojo skundo nagrinėjimo eigoje pateiktus tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė bando apginti pažeistas nuosavybės teises į gyvenamąją namą. Ieškovė siekia užtikrinti jai galimybę iki teismo sprendimo priėmimo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, ko šiuo metu daryti negali. Nors ieškovė prašymą grindė teismų praktika ir teisės aktais, susijusiais išskirtinai tik tikslu užtikrinti ieškovės konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą, tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą, rėmėsi aplinkybėmis, kurios visiškai nesusiję su prašymo teisiniu ir faktiniu pagrindu.
13.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ieškovės prašymą su būtinybe reikšti tapatų materialinį reikalavimą byloje, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Ieškovė ieškiniu neprašė nustatyti naudojimosi namu tvarkos, nes reiškia reikalavimą priteisti namą jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui išmokėti kompensaciją. Šiuo atveju tarp šalių būtina laikinai teisiškai sureguliuoti situaciją, susijusią su naudojimusi santuokos metu įgytu turtu, iki kol teismas išspręs santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimą.
13.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės nuosavybės teisės gynimo ir laikino ginčo sureguliavimo, nepagrįstai vadovavosi Skyriaus nuomone. Skyrius neturi nei kompetencijos, nei įgaliojimų spręsti dėl ieškovės nuosavybės teisės ribojimo, o išvadoje pateikta vaikų nuomonė nesudaro jokios įtakos ar pagrindų riboti ieškovės nuosavybės teisę. Turtas, kuriame ieškovė prašo nustatyti laikiną naudojimosi tvarką, priklauso ne vaikams, o ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
13.4. Nors šiuo atveju ieškovės prašymas yra susijęs išskirtinai su nuosavybės teisės gynimu, tačiau nepilnamečių vaikų interesų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios bylos atveju nėra jokių požymių dėl ieškovės galimo neigiamo poveikio nepilnamečiams vaikams. Ieškovės atžvilgiu nėra jokių teisinių ribojimų ar rekomendacijų nebendrauti su vaikais, nesiartinti prie jų ar pan.
Atsiliepimas
14. Atsakovas B. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartyje, kuri Kauno apygardos teismo palikta nepakeista, konstatuota, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove gali ypatingai pakenkti nepilnamečių vaikų interesams ir jų psichologinei būsenai, todėl tenkinus ieškovės prašymą ir nustačius laikiną naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, būtų pakenkta nepilnamečių vaikų S. D. ir D. D. neturtinėms teisėms – gyventi su atsakovu, o ne su ieškove.
14.2. Atsakovas pažymėjo, kad 2024 m. sausio 8 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovė pripažino, jog po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų S. D. ir D. D. nuolatinė gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu, o tai patvirtina, kad ieškovės pagrindinis tikslas byloje – gyvenamojo namo užvaldymas, o ne šalių vaikų interesai.
Šalies argumentai
14.3. Ieškovė atskirajame skunde melagingai nurodo, jog negali patekti į gyvenamąją namą ir pasiimti daiktų, lankyti vaikų. Ieškovė gali tai daryti, tačiau tik namuose esant atsakovui, nes kai ateina į namus nesant atsakovui juose, iš namų dingsta daiktai.
14.4. Ieškovė nepagrįstai teigia, jo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Skyriaus išvada, nes Skyrius neturi kompetencijos teikti išvados dėl ieškovės nuosavybės teisių gynimo, tačiau Skyrius pateiktoje išvadoje pasisakė ne dėl nuosavybės teisės klausimo, o dėl nepilnamečių vaikų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio turinio matyti, kad jis yra skirtas ne tik užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės.
19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
20. Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui / atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteiktų nei vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti tokių priemonių taikymo būtinumą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies argumentus.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ir atsakovo reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, taip pat dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.
22. Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), laikinąją naudojimosi tvarką. Prašymą grindė tuo, jog jai išsikėlus iš gyvenamojo namo nebegali į jį patekti ir jame gyventi, nes tam trukdo atsakovas. Gyvenamasis namas abiem šalims priklauso bendrosios nuosavybės teise, be to, reikšdama tokį prašymą ieškovė siekia susigrąžinti ryši su šalių nepilnamečiais vaikais S. D. ir D. D., kurių laikina gyvenamoji vieta Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi nustatyta su atsakovu (Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-191-480/2024, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartis palikta nepakeista).
23. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi ieškovės prašymą atmetė, nurodydamas, jog: ieškiniu ieškovė neprašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, o prašymą grindžia siekiu bendrauti su gyvenamajame name gyvenančiais nepilnamečiais vaikais; byloje nebuvo įrodymų, pagrindžiančių tai, jog atsakovas draudžia ieškovei bendrauti su name gyvenančiais šalių nepilnamečiais vaikais; name gyvenantiems šalių nepilnamečiams vaikams išreiškus nuomonę dėl nenoro bendrauti su ieškove, o Skyriui išvadoje nurodžius, kad pati ieškovė atsisakė atkurti ryšį su vaikais dalyvaujant Skyriaus paskirtam psichologui, nenustatyta grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ateityje nebus galima vykdyti priimto galutinio procesinio sprendimo byloje ar bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.
24. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog pateiktu prašymu siekė apginti savo pažeistas nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, išimtinai rėmėsi teismų praktika ir teisės aktais, susijusiais tikslu užtikrinti konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą, tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios visiškai nesusiję su teisiniu ir faktiniu prašymo pagrindu, nevertino prašymo aplinkybių, tikslų ir pagrindų. Ieškovė ieškiniu neprašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, nes reiškia reikalavimą priteisti namą jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui išmokėti kompensaciją. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Skyriaus nuomone, nes Skyrius neturi kompetencijos pasisakyti dėl ieškovės pažeistų nuosavybės teisių gynimo. Taip pat nepagrįstai rėmėsi ir name gyvenančių šalių nepilnamečių vaikų išsakyta nuomone, nes gyvenamasis namas yra ne šalių vaikų, o pačių šalių turtas. Pažymėjo ir tai, kad net ir vertinant prašymą vaikų interesų kontekste, anot ieškovės, nėra jokių požymių dėl galimo neigiamo name gyvenantiems vaikams poveikio iš ieškovės pusės, nes ieškovės atžvilgiu nėra jokių ribojimų ar rekomendacijų nebendrauti ar nesiartinti prie vaikų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės atskirojo skundo argumentais.
25. Įvertinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir jame nurodytas aplinkybes, matyti, jog ieškovė nurodė, kad pati iš namų išsikėlė, vėliau atsakovas jos į namus nebeįleido, todėl ji kreipėsi į policiją. Su prašymu pateikė dvi pažymas apie kreipimąsi į policiją, tačiau jokių platesnių įrodymų, iš kurių matytųsi, kokiu pagrindu pateikti pareiškimai ar kokia yra jų nagrinėjimo eiga ar išnagrinėjimo rezultatas, nepateikė. Nors ieškovė prašymu, kaip pati nurodo, bando ginti savo konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą, tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas vyksta ne tik dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, prievolių paskirstymo, bet taip pat ir dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, todėl šiuo atveju sprendžiant tokį ieškovės prašymą prioritetas taikomas geriausiems šalių nepilnamečių vaikų interesams. Atsižvelgus į tai, jog du iš trijų šalių nepilnamečių vaikų gyvena ginčo gyvenamajame name, kuriuo ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką, o vaikai Skyriaus atstovams išreiškė nuomonę, kad nenori bendrauti su ieškove (tai patvirtina vaikų situacijos vertinimo anketos, 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. DOK-154369 priedai), be to, tiek iš byloje esančių vaikų situacijos vertinimo anketų, tiek iš kitų įrodymų (vaizdo įrašų, informacijos apie kreipimąsi į policiją ir kt.), konstatuotina, jog šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne tik nesumažins konfliktų tarp šalių, tačiau jų padaugės dėl trinties namuose, turimų nuoskaudų vienas kito atžvilgiu.
26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad konfliktinės šalių situacijos yra užsitęsusios, kartojasi, šalys negeba ginčų spręsti geruoju, diskusijų būdu, į ginčus įtraukiami ir policijos pareigūnai, todėl pagal ieškovės prašomą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, šalims vis tiek teks naudotis bendromis patalpomis, o kylančius šalių konfliktus matys vaikai, kas neatitinka geriausių vaikų interesų, nes nuolatiniai šalių konfliktai kartu gyvenant name darys neigiamą įtaką ir kenks šalių nepilnamečiams vaikams, tarp ieškovės ir atsakovo tvyros įtampa, todėl nepilnamečių šalių vaikų saugumui ir ramybei galimai kils grėsmė.
27. Pažymėtina, jog vykstant skyrybų procesui, visų pirma, tėvams turėtų būti svarbiausia užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus augti emociškai ir fiziškai saugioje, neutralioje namų aplinkoje, saugūs namai vaikams gali būti tik tada, kai gyvenantys asmenys namuose jaučia vienas kitam pagarbą. Nepilnamečiai šalių vaikai ir taip neišvengiamai patiria emocinius išgyvenimus dėl vykstančių tėvų skyrybų, o matomi ir girdimi konfliktai nepilnamečiams sukels papildomus emocinius išgyvenimus, nuo kurių nepilnamečiai vaikai turėtų būti kaip įmanoma labiau apsaugoti, be kita ko, ir šalių tarpusavio pastangomis.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl nuolatinės įtampos ir kylančių naujų konfliktų šalims kartu gyventi vienoje namų valdoje, kurioje šalys galėtų gyventi ir naudotis patalpomis izoliuotai, nėra galimybės, nes vis tiek išliktų visos prielaidos kilti naujiems sutuoktinių konfliktams tiek gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpose, tiek kieme, o tokiu būdu kyla reali grėsmė nepilnamečių vaikų teisei gyventi ramioje, pastovioje ir saugioje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks apeliantės nuosavybės teisių į namą suvaržymas (kol vyksta šalių ginčas) pateisinamas prioritetiniais vaikų teisių ir interesų apsaugos motyvais, taip pat konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis.
29. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos finansinė padėtis būtų bloga, jog ji negalėtų susirasti kitą gyvenamąjį vietą, kol vyksta šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo. Juo labiau, kad byloje yra pateikti įrodymai (2023 m. kovo 29 d. patalpų nuomos sutartis Nr. 19, 2023 m. rugpjūčio 3 d. ieškinio priedas), kad ieškovė turėjo ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dabar turi galimybę nuomotis gyvenamąjį būstą iki kol bus išspręstas šalių ginčas šioje byloje. Be to, ieškovė turi kito asmeninės nuosavybės teise valdomo turto (63/200 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, 2023 m. rugpjūčio 3 d. ieškinio priedas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai pirmenybę teikė vaikų interesų apsaugos principo įgyvendinimo užtikrinimui, o ne ieškovės nuosavybės teisės į ginčo namą įgyvendinimui.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio / priešieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio / priešieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo. Šalių argumentai, susiję su santuokos nutraukimu, bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o teismas šiuo atveju sprendė klausimą tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Todėl spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės išsikėlimo iš gyvenamojo namo aplinkybių (ieškovė yra nurodžiusi, kad iš namo išsikėlė neapsikentusi atsakovo psichologinio spaudimo ir fizinio smurto; atsakovas – kad ieškovė iš namo išsikėlė gyventi kartu su meilužiu), nes tai nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės. Šie klausimai, esant poreikiui, bus sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
31. Nors ieškovė nurodo, kad pateiktu prašymu prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nes ieškiniu prašo priteisti gyvenamąjį namą jai, o atsakovui – kompensaciją, tačiau pažymėtina, jog byloje sprendžiamas ginčas ne dėl savininko pažeistų teisių gynimo, o dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, tame tarpe, ir dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.
32. Remiantis byloje pateiktais įrodymais ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, su kuriomis nesutikti apeliacinės instancijos teismo neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, darytina išvada, kad atsisakant nustatyti ieškovės prašomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, eliminuojama konfliktų tarp šalių kilimo jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje galimybė ir tokiu būdu užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus gyventi ir augti saugioje bei ramioje aplinkoje.
33. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.