Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-03-13 · Byla Nr. N-662-12-13

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-13
Bylos Nr.
N-662-12-13
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01867-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Kategorijos
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N662-12/2013Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01867-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 47.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 13 d. K. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininku, vykdydamas Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą apklausos būdu, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636 (toliau – ir Sutartis): 1) pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų tikslą – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, ir to paties straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus, nes: pirminė Sutartis sudaryta 2009 m. spalio 28 d. (supaprastinto atviro konkurso „Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino rekonstravimo darbai“ metu, pirkimo Nr. 78782), t. y. 11 dienų anksčiau nei pasirašytas perkančiosios organizacijos administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 13-1132 dėl pirkimo vykdymo, be to, vykdant pirminį pirkimą, Komisija nedarė susitikimo su tiekėjais, kurio metu jiems būtų suteikta galimybė iš anksto nurodyti perkančiajai organizacijai papildomų darbų apimtis, neįtrauktas į techninę specifikaciją; iki viešojo pirkimo pradžios neparinko pirkimo būdo; kvietime nenurodė minimalios apklausoms būdingos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 13-960 patvirtintų Viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punkte įtvirtintos informacijos; kvietime nenurodė sąlygos dėl derėjimosi, kaip nustatyta Taisyklių 123 punkte, taip pažeidžiant Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta tikslą – racionalų lėšų naudojimą, taip pat buvo pažeista pirkimo Nr. 78782 konkurso sąlygų 89.6 punkte ir Sutarties 4.4 punkte įtvirtinta nuostata, kad papildomi darbai gali būti perkami tik supaprastintų neskelbiamų derybų būdu; 2) nesiderėjęs dėl pasiūlymo kainos, 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio metu pripažinęs tiekėjo pasiūlymą nugalėjusiu, pažeidė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 13-966 patvirtinto Komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 2 punktą ir Taisyklių 123 punktą, o pasiūlęs Ukmergės rajono savivaldybės administracijai sudaryti papildomą susitarimą ir jai 2009 m. lapkričio 17 d. sudarius papildomą susitarimą 337 962,12 Lt su PVM sumai, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes papildomo susitarimo suma viršija Sutarties 3.1 punkte įtvirtintą maksimalią užsakovo rezervo sumą; 3) nepaskelbęs informacinio pranešimo apie pirkimą, pažeidė Taisyklių 27 punktą. Protokole nurodyta, kad už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171³ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) K. J. už ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 1 500 Lt bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimu minėtą Institucijos Nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. J. atžvilgiu dėl ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė. Teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką nustato Įstatymas, o šiuo atveju Komisija, vykdydama pirkimus, vadovavosi Įstatymu ir Taisyklėmis. Pažymėjo, kad Taisyklių 27, 33 ir 123 punktuose įpareigojimai yra nustatyti perkančiajai organizacijai – šiuo atveju Ukmergės rajono savivaldybės administracijai. Tuo tarpu Reglamento 2 punkte yra įtvirtintas abstraktaus pobūdžio reikalavimas visai Komisijai laikytis Taisyklių. Be to, Įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje reikalavimai dėl supaprastintų pirkimų atlikimo tvarkos nustatyti perkančiajai organizacijai, o Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių viešųjų pirkimų principų taip pat turi laikytis perkančioji organizacija vykdydama pirkimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad palyginus Institucijos 2010 m. spalio 5 d. ataskaitą Nr. 2S-7 ir Nutarimą, matyti, jog ataskaitoje konstatuota, kad daugumą nurodytų pažeidimų padarė perkančioji organizacija, o pati Komisija pripažinta padariusi tik vieną pažeidimą – nesiderėjusi dėl pasiūlymo kainos, tačiau Nutarime visi pažeidimai pripažinti padaryti Komisijos pirmininko – K. J., nors Nutarime nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė Komisijos pirmininkui inkriminuoti pažeidimai. Nurodė, jog pagal Įstatymo 16 straipsnio, reglamentuojančio Komisijos sudarymo tvarką, jos funkcijas, kompetenciją, 1 dalį, perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. Komisijos veiklos forma yra posėdis (Įstatymo 16 str. 2 d.). Tai įvertinęs, teismas pažymėjo, kad Komisija yra kolegialiai sprendimus priimantis organas ir sprendimai priimami ne Komisijos pirmininko ar jos pavienių narių vienasmeniškai, o Komisijos pirmininkui nenustatyta pareiga rengti kvietimus ir juos pateikti tiekėjams, parinkti pirkimo būdą, derėtis su tiekėjais ir atlikti kitus veiksmus, kurių padarymu nagrinėjamu atveju yra kaltinamas K. J.. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju kaltinimas K. J. yra nekonkretus, pažeidimo, kurio padarymu jis kaltinamas, esmė administracinio teisės pažeidimo protokole ir Nutarime tinkamai neatskleista, t. y. nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu jis padarė administracinį teisės pažeidimą, taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys pažeidimo faktą, todėl jo veikoje nėra ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

II.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. skundą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis norminiams teisės aktams, kadangi teismas netinkamai aiškino Įstatymo bei kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, be to, objektyviai neįvertino visų Institucijos argumentų ir motyvų. Pažymi, kad Įstatymas yra specialus teisės aktas, kuris nustato viešųjų pirkimų vykdymo tvarką, o Įstatymo 1 straipsnyje nurodyta jo paskirtis – nustatyti viešųjų pirkimų tvarką šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką. Tuo tarpu Įstatymo 100 straipsnio 4 dalis nustato, kad „Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti įgalioti asmenys (Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys), pažeidę šį įstatymą atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Atitinkamai ATPK 171³ straipsnyje administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo tvarkos pažeidimą numatyta perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą. Atsižvelgusi į šias nuostatas ir faktines bylos aplinkybes, Institucija teigia, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas K. J. tinkamai neatliko Komisijos pirmininko-nario funkcijų ir balsavo už neteisėtų sprendimų priėmimą. Atkreipia dėmesį, jog Komisija ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas jos pirmininku-nariu, savo funkcijas atliko neatsakingai, neatsižvelgdami nei į Reglamento, nei į imperatyvius Taisyklių ir Įstatymo reikalavimus, nors Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 13-58 patvirtinto Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamento 2 punktas įpareigoja Komisiją savo veikloje vadovautis Įstatymu, Taisyklėmis ir kitais teisės aktais bei pačiu Reglamentu. Taip pat pabrėžia, kad minėto reglamento 3 punktas nustato, jog priimdama sprendimus, Komisija yra savarankiška. Komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu; Komisija turi teisę atsisakyti vykdyti Įstatymui ir kitiems teisės aktams prieštaraujančius pavedimus (4 p.). Vadovaujantis šio reglamento 6 punktu, Komisija, gavusi perkančiosios organizacijos pavedimus, atlieka šiuos veiksmus: parenka pirkimo būdą; nagrinėja ir vertina skyriaus specialistų parengtus pirkimo dokumentus; rengia supaprastintų viešųjų pirkimų skelbimus ir teikia juos Viešųjų pirkimų tarnybai; atlieka kitus veiksmus, susijusius su pirkimo procedūromis, neprieštaraujančius Įstatymui ir kitiems viešuosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams. Komisijos veiklai vadovauja Komisijos pirmininkas (14 p.). Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kuriame nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė (16 p.). Be to, atkreipia dėmesį, kad remiantis Įstatymo 16 straipsniu, Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu; protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Akcentuoja, jog pagal Įstatymo 16 straipsnyje imperatyviai nustatytą teisinį reglamentavimą už tinkamą viešojo pirkimo atlikimą vykdant viešojo pirkimo procedūras atsako perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija. Tvirtina, kad kiekvieno viešojo pirkimo komisijos nario pareiga prieš priimant sprendimą yra įvertinti viešojo pirkimo komisijai pateiktą medžiagą, būtiną teisėtam sprendimui priimti, sužinoti ir suprasti, kokios prekės, paslaugos, darbai yra perkami, kam jie bus naudojami, kokiomis savybėmis jie turėtų pasižymėti, išsamiai susipažinti su rengiamomis viešojo pirkimo sąlygomis, reikšti pastabas dėl kilusių klausimų ir neaiškumų; viešojo pirkimo komisija turi įsitikinti, ar viešojo pirkimo sąlygos neprieštarauja Įstatymo nuostatoms, ar pateikta tiksli ir neklaidinanti informacija ir pan. Pabrėžia, kad viešojo pirkimo komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, iki kol įvykdys visas jai nustatytas užduotis, ir dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą. Viešojo pirkimo komisijos sprendimai įforminami protokolu, kuriame nurodomi jos sprendimų motyvai, pateikiami paaiškinimai. Viešojo pirkimo komisija, organizuodama viešąjį pirkimą, parenka viešojo pirkimo būdą, rengia viešojo pirkimo dokumentus, kviečia tiekėjus dalyvauti viešajame pirkime, atlieka kitus veiksmus, susijusius su teisėtomis viešojo pirkimo procedūromis. Taip pat pažymi, jog netinkamas viešojo pirkimo komisijos darbo organizavimas, jos posėdžiuose priimtų sprendimų neįforminimas protokolais, kaip tai numato Įstatymas ir kiti minėti teisės aktai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nėra ir negali būti pagrindu išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgusi į tai, Institucija mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad K. J. veikoje nėra ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeisimo sudėties. Kartu nurodo, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 11-143-870/2012, išanalizavęs viešųjų pirkimų komisijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kurią vėliau patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-1295-648/2012, kad minėtų teisės aktų analizė niekaip neleidžia teigti, jog sudarytos nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos atlikdavo tik techninio pobūdžio veiksmus, neturėdamos teisės spręsti dėl sutarčių su tiekėjais sudarymo pagal jau parengtus projektus. Priešingu atveju perkančiojoje organizacijoje sudaryta komisija būtu tik fikcija, kas nesiderina nei su Įstatymu, nei su pagrindiniais valstybės tarnybos veiklos principais – skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kt., o Vilniaus apygardos teismas, sutikdamas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, papildomai pasisakė, kad priešingu atveju komisija, vykdydama net ir akivaizdžiai Įstatymui prieštaraujančius viešuosius pirkimus, negalėtų prisiimti jokios atsakomybės, o tai prieštarautų Įstatyme įtvirtintiems viešųjų pirkimų pamatiniams principams. Atkreipia dėmesį, kad tokią pat poziciją Vilniaus apygardos teismas išdėstė ir 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-1293-200/2012 bei 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-1342-648/2012. Remdamasi išdėstytomis ir kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, Institucija tvirtina, kad K. J., būdamas Komisijos pirmininku-nariu, pažeidė teisės aktuose nustatytą viešųjų pirkimų tvarką, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas K. J. prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. J. palaiko pirmosios instancijos teismo argumentus ir teigia, jog jis, kaip Komisijos primininkas, nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju K. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo padarymo metu) įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo 500 Lt iki 2 500 Lt. Taigi ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimą, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymą numatyta specialiam subjektui – perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas K. J. buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, būdamas viešojo pirkimo komisijos pirmininku, vykdydamas Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą apklausos būdu, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636: 1) pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų tikslą – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, ir to paties straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus; 2) nesiderėjęs dėl pasiūlymo kainos, 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio metu pripažinęs tiekėjo pasiūlymą nugalėjusiu, pažeidė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 13-966 patvirtinto Komisijos darbo reglamento 2 punktą ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 13-960 patvirtintų Viešųjų pirkimų taisyklių 123 punktą, o pasiūlęs Ukmergės rajono savivaldybės administracijai sudaryti papildomą susitarimą ir jai 2009 m. lapkričio 17 d. sudarius papildomą susitarimą 337 962,12 Lt su PVM sumai, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes papildomo susitarimo suma viršija Sutarties 3.1 punkte įtvirtintą maksimalią užsakovo rezervo sumą; 3) nepaskelbęs informacinio pranešimo apie pirkimą, pažeidė Taisyklių 27 punktą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek K. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 21–22), tiek Institucijos Nutarime (b. l. 5–6) yra pakankamai konkrečiai ir aiškiai atskleista jam inkriminuoto pažeidimo esmė, išvardinti konkretūs viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, kurių padarymu jis kaltinamas, bei nurodyta, kad jis dėl nustatytų pažeidimų administracinėn atsakomybėn traukiamas kaip viešųjų pirkimų komisijai vadovavęs asmuo – Komisijos pirmininkas. Pabrėžtina, jog Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad Komisijos narys <...> už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, atitinkamai Įstatymo 21¹ straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog <...> Komisijos nariai, <...> pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka, o šiuo atveju K. J. atsakomybė pasireiškia kaip ATPK 171³ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyto specialaus subjekto atsakomybė, kadangi jis, kaip viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, privalėjo užtikrinti viešųjų pirkimų tvarkos laikymąsi, perkančiajai organizacijai vykdant atitinkamus pirkimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N442-1265/2008).

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atlikti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 13-1132 „Dėl pirkimo užduočių nustatymo“ buvo pavesta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 13-966 „Dėl komisijos sudarymo“ sudarytai viešųjų pirkimų komisijai, kurios pirmininku buvo būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – K. J. (b. l. 34, 55). Be to, kaip matyti iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų supaprastinto pirkimo apklausos būdu Komisijos 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolo Nr. 1 (b. l. 40–41), kurį, be kita ko, pasirašė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas K. J., Komisija, išnagrinėjusi tiekėjo – uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“ (toliau – ir UAB „Ukmergės statyba“) – pasiūlymą, nutarė pirkti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbus, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, iš tiekėjo, pasiūliusio mažiausią kainą, ir siūlė Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, t. y. perkančiajai organizacijai, sudaryti sutartį su tinkamiausiu pripažintu tiekėju – UAB „Ukmergės statyba“, sutarties vertė – 337 962,12 Lt su PVM.

Pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo padarymo metu), perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (mažos vertės pirkimams – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti; Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus; Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą (Įstatymo 16 str. 3 d.). Remiantis Reglamento 2 punktu, Komisija, vykdydama pirkimus, vadovaujasi Taisyklėmis. Komisija sprendimus priima posėdžiuose (Reglamento 3 p.), o Komisijos veiklai vadovauja Komisijos pirmininkas (Reglamento 4 p.). Komisijos sprendimai įforminami protokolu; protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno nario atskiroji nuomonė; protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę Komisijos nariai (Įstatymo 16 str. 3 d., Reglamento 6 p.). Tuo tarpu, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, supaprastintus pirkimus vykdo administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija. Komisija dirba pagal administracijos direktoriaus patvirtintą Komisijos darbo reglamentą; Komisijai turi būti nustatytos užduotys ir suteikti visi užduotims vykdyti reikalingi įgaliojimai; Komisija sprendimus priima savarankiškai (Taisyklių 19 p.). Taigi, minėtų nuostatų analizė leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju K. J., kaip Komisijos pirmininkas, yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį subjektas. Atkreiptinas dėmesys, jog K. J., vykdant Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, turėjo teisę laisvai pasirinkti kaip balsuoti dėl galimai viešųjų pirkimų tvarką pažeidžiančių sprendimų, byloje nėra duomenų, kad priimant atitinkamus sprendimus jo valia būtų buvusi suvaržyta ar kitaip apribota kitų asmenų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog K. J. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus ir pažeidimo, kurio padarymu jis kaltinamas, esmė administracinio teisės pažeidimo protokole bei Institucijos Nutarime tinkamai neatskleista. Pažymėtina, kad padaręs minėtą išvadą, pirmosios instancijos teismas kitų bylos aplinkybių bei ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo K. J. veikoje iš esmės netyrė bei dėl to nepasisakė. Tuo tarpu, vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi, remiantis minėtomis aplinkybėmis, ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė