- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- ATP-1293-200/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- G. R.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria netenkintas G. R. skundas ir paliktas nepakeistas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos S. V. 2012 m. birželio 1 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/59-59, kuriuo G. R. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ str. 1 d., ir nubausta 700 litų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos S. V. 2012 m. birželio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/59-59 pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ str. 1 d., ir jai paskirta 700 Lt bauda.
Nutarime konstatuota, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Perkančioji organizacija, Kelių direkcija) 2010-2011 metais organizuojant ir vykdant mažos vertės viešuosius pirkimus „Apsauginių atitvarų įrengimo valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A2 Vilnius-Panevėžys“ (8 viešieji pirkimai) (toliau-Pirkimai) buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymo) 9 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos, neužtikrintas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas ir Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (Žin., 2003, Nr. 22-949; 2006, Nr. 12-454; 2008, Nr. 103-3961) (toliau – Metodika), 23 ir 24 punktų nuostatos (2011-12-16 viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-15).
Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisija (toliau – Komisija), kurios nare buvo G. R., 2011-03-16 vykdė:
„Apsauginių atitvarų įrengimas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius Panevėžys ruože nuo 20,848 iki 24,020 km skiriamosios juostos dešinėje pusėje dėl neleistinų pervažų apribojimo (2011-03-16 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA-64);„Apsauginių atitvarų įrengimas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruože nuo 25,660 iki 28,836 km skiriamosios juostos dešinėje pusėje dėl neleistinų pervažų apribojimo“ (2011-03-16 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA-63);„Apsauginių atitvarų įrengimas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruože nuo 58,372 iki 61,500 km skiriamosios juostos dešinėje pusėje dėl neleistinų pervažų apribojimo“ (2011-03-16 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA-62);
2011-04-29 vykdė:
„Apsauginių atitvarų įrengimas skiriamojoje juostoje valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruože nuo 16,300 iki 25,192 km dešinėje pusėje dėl neleistinų pervažų apribojimo“ (2011-04-29 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA-113);„Apsauginių atitvarų įrengimas skiriamojoje juostoje valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruože nuo 46,220 iki 49,396 km dešinėje pusėje dėl neleistinų pervažų apribojimo“ (2011-04-29 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA 114);„Apsauginių atitvarų įrengimas skiriamojoje juostoje valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruože nuo 61,488 iki 64,480 km dešinėje pusėje dėl neleistinų pervažų apribojimo“ (2011-04-29 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA-115);
2011-06-10 vykdė:
„Apsauginių atitvarų įrengimas skiriamojoje juostoje valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožuose nuo 24,008 iki 24,892 km, nuo 35,468 iki 36,576 km, nuo 38,812 iki 39,916 km“ (2011-06-10 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA-138);„Apsauginių atitvarų įrengimas skiriamojoje juostoje dėl neleistinų pervažų apribojimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožuose nuo 11,07 iki 11,91 km, nuo 15,498 iki 16,194 km, nuo 19,566 iki 20,642 km“ (2011-06-10 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA-139).
Nutarime nurodoma, kad visų 8 Pirkimų objektai yra identiški. Kiekvieno magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo (maždaug po 3 km) darbams buvo parengti atskiri projektai. Minėtų viešųjų pirkimų metu sudarytos viešojo pirkimo-pardavimo sutartys, kurių vertės apie 570 000-600 000 Lt su PVM (artimos 500 000 Lt be PVM, maksimaliai ribai, iki kurios darbų viešasis pirkimas laikomas mažos vertės). Iš viso: 4537354,9 Lt su PVM.
Nutarime konstatuota, kad Komisija, kurios nare buvo G. R., suskaidžiusi to paties objekto atliekamus darbus į atskirus viešuosius pirkimus, pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos“, 9 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką“ ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Metodikos 23 punkto nuostatų („darbų pirkimo vertė yra visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių, nesvarbu per kokį laikotarpį jos bus sudaromos (pavyzdžiui, darbai vykdomi etapais), verčių suma) ir Metodikos 24 punkto nuostatų (objektu yra statinys su inžineriniais tinklais, dėl kurio statybos, remonto, rekonstrukcijos ar nugriovimo yra parengtas ir patvirtintas projektas. Jeigu projektas nėra parengtas dėl to, kad planuojama kartu su darbų pirkimu įsigyti ir projektavimo paslaugas, objektu laikomas statinys su inžineriniais tinklais, kuriam perkamos projektavimo paslaugos ir atliekami darbai. Draudžiama projektavimą skaidyti į atskirus projektus, jeigu tuo dirbtinai siekiama sumažinti pirkimų vertes ir tuo išvengti atitinkamų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų taikymo darbų pirkimui. Jeigu dėl to paties statinio su inžineriniais tinklais rengiami keli projektai, kurių įgyvendinimo laikas panašus, skaičiuojant darbų pirkimo vertę reikia sudėti šių kelių projektų įgyvendinimui numatomų sudaryti darbų pirkimo sutarčių vertes. Jeigu projekto pagal įstatymą rengti nereikia, objektu yra statinys su inžineriniais tinklais, kurio statybai, remontui, rekonstrukcijai ar nugriovimui numatytas finansavimas (įvertinamas ir keliems metams numatytas finansavimas). Komisija, kurios nare buvo G. R., neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtino skaidrumo principo laikymosi, nes viešai nepaskelbė apie viešuosius pirkimus ir nesudarė galimybės visiems norintiems tiekėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir pateikti pasiūlymus.
Žemesnės instancijos teismas
G. R., nesutikdama su minėtu nutarimu, apskundė jį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi G. R. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos S. V. 2012 m. birželio 1 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/59-59.
Šalies argumentai
G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, priimta netinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl Numatomos viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 29 p. Apeliantės nuomone, šio punkto taikymas yra visiškai pagrįstas, nes pirkimų aplinkybės visiškai atitinka minėtame punkte išdėstytus reikalavimus ir aplinkybes, t. y.: a) darbai (apsauginių atitvarų įrengimas) buvo perkami pagal savarankiškus techninius (darbo) projektus; b) darbai (apsauginių atitvarų įrengimas), atliekami skirtingose kelio vietose; c) darbai (apsauginių atitvarų įrengimas) vykdomi tuo pat metu, t. y. darbų sezono metu III ketvirtį; d) skirtingose kelio vietose įrengti apsauginiai atitvarai atlieka savarankišką techninę funkciją (skirtingose kelio vietose gerina eismo saugą). Anot apeliantės, iš to seka, kad Pirkimų verčių nustatymas pagal Numatomos viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 29 p. yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pažeidimo esmė yra tai, kad vienas pirkimas, kurio objektas identiškas, buvo išskaidytas į 8 savarankiškus viešuosius pirkimus. Pažymi, kad Kelių direkcija, vykdydama 8 darbų pirkimus (apsauginių atitvarų įrengimo), juos vykdė pagal valstybės įmonės „A“ (duomenys pakeisti), kuri patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja minėtu keliu, parengtus 8 savarankiškus techninius (darbo) projektus apsauginiams atitvarams įrengti valstybinės reikšmės kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožuose. Minėtų techninių (darbo) projektų rengimo paslaugų Kelių direkcija nepirko, taip pat negalėjo daryti įtakos kiek (1 ar 8) rengti techninius (darbo) projektus. Apeliantė yra ne valstybės įmonė „A“ (duomenys pakeisti), o Kelių direkcijos darbuotoja (valstybės tarnautoja), kuri paskirta Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu viešųjų pirkimų komisijos nare vykdyti Kelių direkcijos viešuosius pirkimus. Kelių direkcija, vykdydama kelių apsauginių atitvarų įrengimo darbų viešuosius pirkimus, jokio skaidymo neatliko. Šiuos pirkimus vykdė pagal valstybės įmonės „A“ (duomenys pakeisti) sprendimu (iniciatyva) parengtus 8 savarankiškus techninius (darbo) projektus apsauginiams atitvarams įrengti (t. y. 8 techniniai (darbo) projektai – 8 darbų pirkimai). Apeliantės nuomone, teismas neteisingai konstatavo pažeidimo esmę.
Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad nei Kelių direkcija, nei apeliantė nepriėmė sprendimo dėl 1 ar 8 techninių (darbo) projektų rengimo, neįtakojo ir neprisidėjo prie jų rengimo. Sprendimą rengti ne 1, o 8 atskirus techninius (darbo) projektus priėmė ir už jį atsakinga projektų rengėja valstybės įmonė „A“ (duomenys pakeisti). Įmonė, rengdama savarankiškus techninius (darbo) projektus atskirai kiekvienam ruožui, o ne visiems ruožams vieną techninį (darbo) projektą, kiekvieną projektą pritaikė konkrečiam ruožui, atsižvelgė į konkretaus ruožo eismo intensyvumą, projekto naudingumą ir eismo saugą. Mano, kad ji nėra atsakinga už techninių (darbo) projektų rengėjos valstybės įmonės „A“ (duomenys pakeisti) sprendimus, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį privalėjo į tai atsižvelgti ir įvertinti.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skaidant pirkimus buvo išvengta viešo paskelbimo apie viešuosius pirkimus. Anot apeliantės, Kelių direkcija, vykdydama Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 1 d. numatytą įpareigojimą, iki 2011-03-15 parengė ir patvirtino planuojamų atlikti pirkimų planą, paskelbė jį nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (ši informacija yra vieša ir visiems suinteresuotiems asmenims prieinama nemokamai). Šiame plane buvo nurodyti ir 8 apsauginių atitvarų įrengimo magistraliniame kelyje A2 Vilnius-Panevėžys darbų pirkimai. Anot apeliantės, iš to seka, kad visi suinteresuoti asmenys galėjo sužinoti apie skelbiamus pirkimus Kelių direkcijoje ir pareikšti norą dalyvauti šiuose pirkimuose.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad G. R. turėjo įgaliojimus ir galimybę nebalsuoti už neteisėtą sprendimą. Pasak apeliantės, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 1 d., Kelių direkcijos direktoriaus 2010-03-23 įsakymu Nr. V-77 patvirtinto Komisijų darbo reglamento (toliau - Darbo reglamentas) 7 p., Kelių direkcijos direktoriaus 2011-01-21 įsakymu Nr. V-25 patvirtintų Prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo organizavimo eigos Kelių direkcijoje taisyklių 21.1. p., Kelių direkcijos direktoriaus 2010-04-23 įsakymo Nr. V-105 „Dėl Kelių direkcijos direktoriaus ir jo pavaduotojų funkcijų pagal jų administravimo sritis nustatymo ir įgaliojimų direktoriaus pavaduotojams suteikimo“ 2.14 p., akivaizdu, kad Komisijos nariai neturi įgaliojimų ar teisės spręsti dėl viešojo pirkimo skaidymo/neskaidymo į atskiras dalis ar jų sujungimo bei pirkimo būdo parinkimo. Apeliantė pažymi, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, atsakydama į Kelių direkcijos paklausimą, yra nurodžiusi, jog Viešųjų pirkimų įstatymas nereglamentuoja, kas privalo parinkti pirkimo būdą. Tarnyba taip pat nurodė, kad pirkimo būdą parinkti gali ne tik Komisija, bet ir kiti asmenys, pavyzdžiui, įstaigos vadovas. Kelių direkcijoje pirkimo būdas parenkamas ir nurodomas viešojo pirkimo užduotyje, kurią pagal administruojamas sritis tvirtina direktoriaus pavaduotojai (Tarnybos 2012-01-25 raštas Nr. 4S-380). Apeliantės nuomone, Komisijos nariai nėra atsakingi ir negali prisiimti atsakomybės už direktoriaus pavaduotojų atliekamas funkcijas ir iš jų kylančias pasekmes. Todėl už viešojo pirkimo būdo parinkimą, skaidymą/neskaidymą į atskiras dalis turėtų atsakyti asmenys, turintys teisę tvirtinti pirkimo užduotį, nes būtent viešojo pirkimo užduotyje yra nurodytas (parinktas) pirkimo būdas.
Apeliantė pažymi, kad pagal jai inkriminuojamą ATPK 171³ str. 1 d. pažeidimo sudėtį administracinė atsakomybė atsiranda komisijos nariui, kuris vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 3 d. turėjo būti įformintas protokolu. Vykdant viešuosius pirkimus Kelių direkcijos viešojo pirkimo komisija, kurios nare buvo G. R., dalyvavo 5 komisijos posėdžiuose atplėšiant vokus su pasiūlymais, vertinant tiekėjų kvalifikacinius duomenis; nagrinėjo, vertino ir lygino pateiktus dalyvių pasiūlymus, dalyvavo nustatant pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, priimant sprendimą sudaryti pirkimo sutartį. Tačiau apeliantė niekada nebalsavo ir nepriėmė sprendimo dėl viešųjų pirkimų skaidymo į atskiras dalis, pirkimo būdo parinkimo, kas, kaip nurodoma, pažeidžia viešųjų pirkimų teisės normas. Tokio komisijos protokolo nėra. Dėl to apeliantė negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 171³ str. 1 d. pažeidimo, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog teisės pažeidimas paaiškėjo atlikto patikrinimo metu surašius 2011-12-16 viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-15. Priešingai, Viešųjų pirkimų tarnyba turėjo galimybę sužinoti ir susipažinti su visais dėl teisės pažeidimo susijusiais dokumentais, įskaitant ir su Tarnybos Metodinės tarybos 2011-08-22 posėdžio protokolu, kuriame užfiksuota, kad svarstyta, ar perkančioji organizacija nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų taikymo darbų pirkimui, kai projektavimą apsauginių atitvarų įrengimo valstybinės reikšmės magistraliniam kelyje A2 Vilnius-Panevėžys suskaidė į atskirus pirkimus ir vykdė darbų pirkimus pagal atskirus projektus. Nors Metodinės tarybos posėdžio protokole neįvardinta, jog viešuosius pirkimus vykdė būtent Kelių direkcija, tačiau iš pranešėjos pranešimo akivaizdu, kad šioje taryboje buvo nagrinėjami būtent Kelių direkcijos viešieji pirkimai. Minėtu protokolu taip pat buvo nutarta, kad perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. 2 ir 4 d. nuostatas bei neužtikrino Metodikos 23 ir 24 p. laikymosi. Akivaizdu, kad jau 2011-08-22 vykusio posėdžio metu visos aplinkybės, susijusios su tariamu pažeidimu Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojams buvo žinomos. Į 2011-12-16 viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą buvo tik perrašytas Viešųjų pirkimų tarnybos Metodinės tarybos 2011-08-22 posėdžio nutarimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad teisės pažeidimo paaiškėjimo diena turėtų būti laikoma 2011-08-22, o ne 2011-12-16, kas sudaro pagrindą teigti, jog administracinė nuobauda paskirta praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau Institucija) prašo palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nurodyti argumentai prieštarauja norminiams teisės aktams, o pirmosios instancijos teismo nutartis yra objektyvi, pagrįsta ir teisėta. Nurodo, kad šiuo atveju netaikytinas Metodikos 29 p. Šis punktas taikytinas viešiesiems pirkimams, jeigu yra visos punkte numatytos sąlygos: darbai atliekami skirtingose vietose tuo pačiu metu; darbai, vykdomi pagal savarankiškus projektus, skirti savarankiškiems objektams, kurie gali atlikti savarankišką ekonominę ar techninę funkciją. Komisijos vykdytų viešųjų pirkimų objektai - apsauginiai atitvarai skiriamoje juostoje valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A2 Vilnius-Panevėžys - yra identiški, o tai, kad apsauginiai atitvarai įrengiami iš kairės ar dešinės pusės tame pačiame magistraliniame kelyje, neturi reikšmės, todėl nepritartina, kad darbai viešųjų pirkimų atveju atliekami skirtingose vietose. Darbai atliekami tame pačiame magistraliniame kelyje iš eilės einančiuose kelio ruožuose, kurių kiekvieno ilgis maždaug 3 kilometrai. Viešųjų pirkimų objektus skiria apytiksliai 1 kilometro ir du apytiksliai 7 kilometrų ilgio ruožai. Taip pat šie objektai nėra savarankiški, nes neatlieka savarankiškos ekonominės ar techninės funkcijos. Priešingai, viešųjų pirkimų objektų funkcija yra ta pati - viename magistraliniame kelyje užtikrinti saugumą. Pačiame apeliaciniame skunde pripažįstama, kad apsauginiai atitvarai atlieka tą pačią techninę funkciją - gerina eismo saugumą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad kiekvieno viešojo pirkimo ir visų aštuonių viešųjų pirkimų kaina rodo, jog tokiu būdu buvo išvengta viešo skelbimo apie viešuosius pirkimus. Pasak Institucijos, G. R., kaip Komisijos narė, pradėdama vykdyti viešuosius pirkimus, neįvertinusi ir tinkamai neapskaičiavusi viešųjų pirkimų vertės, nors turėjo pareigą ir galimybę tai padaryti, nes ji, kaip Komisijos narė, disponavo visa turima informacija, neteisėtai vykdė viešuosius pirkimus kaip mažos vertės viešuosius pirkimus apklausos būdu. Kaip teisingai paaiškinta ir teismo nutartyje, apeliantės padaryto pažeidimo nepaneigia ir tas faktas, jog pirkimai buvo atliekami pagal parengtas 8 skirtingas technines (projektavimo) sąlygas. Pažymi, kad Įstatymo 9 str. 2 ir 4 d., taip pat Metodikos 23 ir 24 p. pažeidimai lėmė neteisingą viešųjų pirkimų būdo pasirinkimą.
Įstatymo 16 str. reglamentuoja Viešojo pirkimo komisijos sudarymą ir jos veiklą. G. R. buvo paskirtas Komisijos nare darbams pirkti. Remiantis Kelių direkcijos 2008-02-07 įsakymo Nr. V-32 „Dėl nuolatinių viešųjų pirkimų komisijų sudarymo“ 2.2. ir 2.4. p., Komisijos narė G. R. ir kiti Komisijos nariai, laikydamiesi minėto įsakymo nuostatų, privalo užtikrinti Viešųjų pirkimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus laikymąsi. Komisija, vykdydama viešuosius pirkimus pagal raštiškas užduotis, viešųjų pirkimų dokumentus ir veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, privalo užtikrinti Įstatymo nuostatas, kurios yra imperatyvios.
Apeliantės, kaip Komisijos narės, funkcijas, teises ir pareigas įtvirtina Darbo reglamentas, kurio 5 p. numatyta, jog priimdamos sprendimus Komisijos yra savarankiškos. Šio reglamento 8 p., reglamentuojančiame Komisijos funkcijas, išvardintas funkcijų sąrašas nėra išsamus, kadangi Darbo reglamento 8.15 p. įtvirtinta, jog Komisijos atlieka kitus galimus veiksmus, susijusius su pirkimo procedūromis, neprieštaraujančius Įstatymui ir kitiems viešuosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams. Nors tarp Komisijos funkcijų nėra tiesiogiai numatyta, kad Komisija priima sprendimus dėl viešojo pirkimo vertės paskaičiavimo viešojo pirkimo pradžiai, viešojo pirkimo vykdymo būdo parinkimo, tačiau jai galioja Darbo reglamento 8.15 p. Vadinasi, G. R., vykdydama įtvirtintas funkcijas, privalo laikytis Įstatymo nuostatų, viešųjų pirkimų principų bei, realizuodama savo teises, numatytas Darbo reglamento 12 p., privalėjo užtikrinti, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi nepažeidžiant Įstatymo nuostatų. G. R., kaip Komisijos narė, turėjo galimybę priimti sprendimus dėl viešųjų pirkimų procedūrų, o realizuodama savo teises ir esant neaiškumams - bendradarbiauti su Perkančiosios organizacijos direktoriaus pavaduotojais, administracijos struktūriniais padaliniais, Tarnyba ir kitomis institucijomis (Darbo reglamento 4 p.). Priešingu atveju, laikantis G. R. pozicijos, kad ji, kaip Komisijos narė, negalėjo daryti įtakos sprendžiant esminius viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos klausimus, darytina išvada, kad apeliantė sąmoningai turėtų vykdyti neteisėtus, Įstatymo nuostatoms prieštaraujančius pavedimus pagal Komisijai pateiktas užduotis, tuo būdu būtų paneigtas Komisijos objektyvumas, savarankiškumas ir nešališkumas vykdant viešųjų pirkimų procedūras. Komisijos posėdžių protokoluose G. R. pasirašė, kas rodo, jog ji suprato Komisijos protokoluose išdėstytą informacija ir sutiko su ja.
Žemesnės instancijos teismas
Pasak Institucijos, Tarnybos Metodinė taryba veikia vadovaudamasi Tarnybos direktoriaus 2011-01-27 įsakymu Nr. 1S-113 patvirtintomis Metodinės tarybos nuostatomis. Ši taryba veikia kaip patariamasis konsultavimo organas, kurio priimti sprendimai nėra privalomo pobūdžio, o skirti tik probleminių klausimų sprendimui, bendros Tarnybos pozicijos formavimui. Šios bylos atveju G. R. padaryti konkretūs viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai buvo nustatyti 2011-12-16 viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitoje Nr. 2S-15, todėl teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d., nepraleisti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog G. R. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ str. 1 d. (2002-12-10 įstatymo Nr. IX-1260 redakcija), kur numatyta administracinė atsakomybė už Viešųjų pirkimų įstatymu (toliau Įstatymas) nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimą, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymą.
G. R. inkriminuoti Įstatymo 3 str. 1 d., 9 str. 2 ir 4 d., taip pat Metodikos 23 ir 24 p. nuostatų pažeidimai. Įstatymo (2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1255 redakcija) 3 str. 1 d. numatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Įstatymo 9 str. 2 d. įtvirtinta, kad perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos, o Įstatymo 9 str. 4 d. - numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką. Pagal Metodikos (2008-09-04 redakcija) 23 p., darbų pirkimo vertė yra visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių, nesvarbu per kokį laikotarpį jos bus sudaromos (pavyzdžiui, darbai vykdomi etapais), verčių suma. Metodikos 24 p. reglamentuoja, kad objektu yra statinys su inžineriniais tinklais, dėl kurio statybos, remonto, rekonstrukcijos ar nugriovimo yra parengtas ir patvirtintas projektas. Jeigu projektas nėra parengtas dėl to, kad planuojama kartu su darbų pirkimu įsigyti ir projektavimo paslaugas, objektu laikomas statinys su inžineriniais tinklais, kuriam perkamos projektavimo paslaugos ir atliekami darbai. Draudžiama projektavimą skaidyti į atskirus projektus, jeigu tuo dirbtinai siekiama sumažinti pirkimų vertes ir tuo išvengti atitinkamų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų taikymo darbų pirkimui. Jeigu dėl to paties statinio su inžineriniais tinklais rengiami keli projektai, kurių įgyvendinimo laikas panašus, skaičiuojant darbų pirkimo vertę reikia sudėti šių kelių projektų įgyvendinimui numatomų sudaryti darbų pirkimo sutarčių vertes. Jeigu projekto pagal įstatymus rengti nereikia, objektu yra statinys su inžinieriniais tinklais, kurio statybai, remontui, rekonstrukcijai ar nugriovimui numatytas finansavimas (įvertinamas ir keliems metams numatytas finansavimas).
G. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai nebuvo taikytas Metodikos 29 p., kuris įtvirtina, jog skirtingose vietose, tuo pat metu ir pagal savarankiškus projektus vykdomi darbai gali būti savarankiškais objektais, pavyzdžiui, tiesiant ilgą kelio atkarpą, taisant kelius skirtingose vietose, jeigu jie gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Tokiu atveju kiekvieno savarankiško projekto vertė ir yra pirkimo vertė. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kelių direkcija, būdama kaip perkančioji organizacija Įstatymo prasme, 2011-03-16, 2011-04-29 ir 2011-06-10 vykdė iš viso 8 viešuosius pirkimus, kurių objektas analogiškas - apsauginių atitvarų įrengimas valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A2 Vilnius-Panevėžys, pasirenkant individualius kelio ruožus. Artimiausias magistralinio kelio ruožas, kuriame buvo siekiama įrengti apsauginius atitvarus, yra nuo 11,07 iki 11,91 km, o tolimiausias - nuo 61,488 iki 64,480 km. Pripažintina, kad šiuo atveju vykdytini darbai nebuvo skirti ilgoje magistralinio kelio atkarpoje. Pagal Kelių direkcijos vykdytus viešuosius pirkimus, dauguma iš tokių magistralinio kelio ruožų buvo maždaug 3 km ilgio, o vienu atveju - apie 9 km ilgio. Atstumai tarp neįrengiamų apsauginiais atitvarais magistralinio kelio ruožų nėra itin dideli. Akivaizdu, kad visų apsauginių atitvarų tikslas yra užtikrinti eismo saugumą magistraliniame kelyje A2 Vilnius-Panevėžys. Esant tokiems patiems viešųjų pirkimų objektams, kurie skirti atlikti identišką funkciją, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju taikytinos Metodikos 29 p. nuostatos. To nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog darbai (apsauginių atitvarų įrengimas) buvo perkami pagal savarankiškus techninius (darbo) projektus, darbai buvo vykdomi tuo pačiu metu, t. y. darbų sezono metu III ketvirtį. Taigi, vykdant atskirus 8 viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė, įskaitant PVM, buvo 4537354,9 Lt, nepagrįstai buvo vadovaujamasi Įstatymo nuostatomis, susijusiomis su mažos vertės viešųjų pirkimų vykdymu, nes šiuo atveju turėjo būti vykdomas vienas viešasis pirkimas pagal bendrą tvarką.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog skaidant viešuosius pirkimus, buvo išvengta viešo paskelbimo apie viešuosius pirkimus. Pabrėžtina, kad esant aštuoniems analogiškiems viešiesiems pirkimams, kurių bendra vertė neatitinka mažos vertės viešojo pirkimo, nepagrįstai viešieji pirkimai buvo atliekami kaip supaprastinti mažos vertės viešieji pirkimai apklausos būdu. Taigi, neteisingas viešųjų pirkimų vertės apskaičiavimas ir būdo parinkimas lėmė viešo paskelbimo apie viešuosius pirkimus pažeidimą, nes viešai nebuvo paskelbtas vienas bendras viešasis pirkimas dėl apsauginių atitvarų įrengimo valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A2 Vilnius-Panevėžys. Vien tai, kad Tarnybos centriniame viešųjų pirkimų portale Kelių direkcijos buvo paskelbti aštuoni mažos vertės neskelbiami viešieji pirkimai, nepatvirtina, kad šiuo atveju buvo tinkamai paskelbtas vienas bendras viešasis pirkimas dėl apsauginių atitvarų įrengimo valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A2 Vilnius-Panevėžys.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, pagrįstais teisės aktų, reglamentuojančių Komisijos veiklą, analize, kuriais atmesti G. R. argumentai, jog Komisija ar jos atskiri nariai šiuo atveju negalėjo daryti įtakos viešiesiems pirkimams, o priešingai, apeliantė turėjo įgaliojimus bei galimybę nebalsuoti už neteisėtą sprendimą, ir nebekartoja šių argumentų. Apeliaciniame skunde pateikiama atskirų teisės aktų nuostatų, susijusių su Komisijos veikla, interpretacija nepaneigia minėtos išvados. Priešingu atveju, Komisija, vykdydama net ir akivaizdžiai Įstatymui prieštaraujančius viešuosius pirkimus, negalėtų prisiimti jokios atsakomybės, be to, tai prieštarautų Įstatyme įtvirtintiems viešųjų pirkimų pamatiniams principams. Darbo reglamento 4 p. įtvirtinta, jog vykdydamos pavestas užduotis Komisijos bendradarbiauja su Kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojais, administracijos struktūriniais padaliniais, Tarnyba ir kitomis institucijomis. Taigi, Komisija, nustatydama, kad šiuo atveju inicijuoti 8 pirkimai vyksta nesilaikant Įstatymo reikalavimų, turėjo galimybę bendradarbiauti su Darbo reglamento 4 p. išvardintais pareigūnais ir institucijomis siekiant išspręsti iškilusius klausimus, tačiau Komisija nedarė to, neteisėtai vykdydama viešuosius pirkimus. Šiuo atveju apeliantės atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. neturi jokios reikšmės, kad Kelių direkcija, vykdydama 8 darbų viešuosius pirkimus, vykdė juos pagal VĮ „A“ (duomenys pakeisti) parengtus 8 savarankiškus techninius (darbo) projektus ar kad Kelių direkcijoje pirkimo būdas parenkamas ir nurodomas viešojo pirkimo užduotyje, kurią pagal administruojamas sritis tvirtina direktoriaus pavaduotojai.
Pasak apeliantės, vykdant viešuosius pirkimus, ji niekada nebalsavo ir nepriėmė sprendimo dėl viešųjų pirkimų skaidymo į dalis, pirkimo būdo parinkimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo balsavo už viešųjų pirkimų vykdymą pažeidžiant Įstatymo reikalavimus, t. y. ji išreiškė savo valią pripažindama, kad viešieji pirkimai yra suskaidyti pagrįstai, nes jie yra mažos vertės, nors tai prieštarauja Įstatymo nuostatoms. Akivaizdu, kad G. R. tokiais veiksmais nesilaikė tiek atitinkamų Įstatymo, tiek jo pagrindu priimtos Metodikos nuostatų, dėl kurių pažeidimo apeliantei pareikštas kaltinimas ir paskirta nuobauda.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad G. R. pagrįstai buvo nubausta pagal ATPK 171³ str. 1 d. Pabrėžtina, kad nubaustosios nesutikimas su bylą nagrinėjusių institucijų padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.
Administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio mėn. 17 d. nutartis byloje Nr. N-756-1491-07).
Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, < > gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 171³ str., nustatantis atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, priskirtas prie administracinių teisės pažeidimų prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje, kurie išdėstyti ATPK dvyliktajame skirsnyje.
ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N15-983/2005, P143-30/2008, N575-1427/2009 ir kt.). Tokią poziciją pagrindžia ir ne kartą akcentuota administracinio teisės pažeidimo protokolo svarba, kuriam surašyti būtinas pažeidimo įvykio ir sudėties kompetentingas konstatavimas bei pačios Tarnybos funkcijos nustatant, ar laikomasi atitinkamo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-1253/2010, N575-607/2012).
Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 2-8 d. Kelių direkcijoje buvo atliekamas patikrinimas, kaip organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus buvo laikomasi Įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Iš Tarnybos 2011-12-16 viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos Nr. 2S-15 matyti, kad minėto patikrinimo apimtis buvo didelė. Dėl šios priežasties tik įgaliotiems Tarnybos darbuotojams atlikus tyrimą, 2011-12-16 buvo surašyta minėta ataskaita, kurioje apibendrinti viso tyrimo metu surinkti duomenys ir nustatyti padaryti teisės pažeidimai. Taigi, būtent ataskaitos surašymo diena šiuo atveju laikytina teisės pažeidimo nustatymo diena, kas reiškia, jog 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo 2011-12-16. Byloje skundžiamas nutarimas priimtas 2012-06-01. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos skyrimo terminus, nepažeistos.
Nepritartina apeliantei, kad teisės pažeidimo nustatymo diena turi būti skaičiuojama nuo 2011-08-22, t. y. nuo Tarnybos Metodinės tarybos posėdžio dienos, nes nenustatyta, kad Tarnybos Metodinėje taryboje daromos išvados yra privalomos ir galutinės pačiai Tarnybai sprendžiant dėl galimai padarytų teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos Metodinėje taryboje 2011-08-22 posėdžio metu nebuvo nustatytas Įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo neužtikrinimas, kai tuo tarpu Tarnybos 2011-12-16 viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitoje tokia aplinkybė buvo konstatuota. Tai rodo, kad Tarnyba galutinai nustatė G. R. inkriminuotus Įstatymo pažeidimus tik minėtos ataskaitos pagrindu, įvertinusi visus patikrinimo metu gautus duomenis.
Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad įrodyta, jog G. R. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 171³ str. 1 d., pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį nepakeistą ir G. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.