- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- e2-1405-904/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02303-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- K. M.
- Advokatai
- Lina Zamulskienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidai Drukteinei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme 2018 m. gruodžio 19 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko N. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama – ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; 2) nustatyti ieškovės pateiktą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad su atsakovu susilaukė sūnaus N. M.. Nurodė, kad sūnus visada gyveno su ja, tačiau 2017 metais pareiškimu patvirtino, kad sūnus iki pilnametystės nuolat gyventų su tėvu – atsakovu Jungtinėje Karalystėje ir ten lankytų mokyklą, tačiau vaikui išvykus jai su juo bendrauti buvo trukdoma, po mėnesio sūnus buvo grąžintas į Lietuvą, atsakovo mamai, kur jis pradėjo lankyti mokyklą. Nurodė, kad 2018 metų birželio mėnesį jai paskambino atsakovo mama ir paprašė, jog pasiimtų vaiką, kadangi ji neklauso ir nuo tada vaikas vėl gyvena su ja, lanko mokyklą. Nurodė, kad sūnus nori ir toliau gyventi su ja, tėvas sūnaus nėra aplankęs, bendrauja tik sūnaus iniciatyva, kartą per mėnesį telefonu, išlaikymas yra priteistas, teismo patvirtinta taikos sutartimi. Nurodė, kad nesant nustatytai sūnaus gyvenamajai vietai su ja, jai kyla problemų tvarkant įvairius reikalus, be to, jaučia grėsmę, jog atsakovas sūnų išsiveš. Nurodė, kad ji sūnumi rūpinasi, jam yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Mano, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą, reikalinga nustatyti ir vaiko bendravimo su tėvu tvarka, jog nekiltų konfliktų.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis, elektroniniu paštu).
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą.
Šalies argumentai
Ieškovė R. M. posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu paskutinį kartą bendravo 2018 metų spalio mėnesį. Nurodė, kad išlaikymo atsakovas neteikia nuo 2009 metų, išlaikymą teikia valstybė. Papildomai paaiškino, kad sūnui vienuolika metų, jis sveikas, turi dar vieną vaiką. Nurodė, kad kai sūnui buvo 9 metai sūnus su tėvu gyveno Jungtinėje Karalystėje, po mėnesio laiko jis parvežė sūnų atgal ir jį paliko pas tėvo mamą. Nurodė, kad apie parvežtą sūnų atsakovo mamai nežinojo du mėnesius. Paaiškino, kad vaiko bendravimas su tėvu vyksta sūnaus iniciatyva, internetu, susitikę nebuvo. Nurodė, kad sūnus norėtų gyventi su ja. Paaiškino, kad atsakovas gyvena užsienyje, turi draugę, iš viso turi tris vaikus. Paaiškino, kad kai sūnus gyvena užsienyje, iš pradžių jai su sūnumi leisdavo bendrauti apie 10 minučių, vėliau iš vis nebeleido bendrauti.
Ieškovės atstovė advokatė Lina Zamulskienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovė pageidauja nustatyti bendravimo tvarką, siekiant išvengti konfliktų tarp ieškovės ir atsakovo.
Institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vaida Drukteinė posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą. Paaiškino, kad tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąja vieta su mama, be to, pats vaikas to norėtų. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad nustačius bendravimo tvarką būtų sunku ją įgyvendinti, kadangi atsakovas gyvena užsienyje, be to, atsakovas nereiškia noro dėl bendravimo su vaiku, vaikas turi nuoskaudą, todėl neturi noro bendrauti su tėvu. Mano, kad nėra tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, vaikas su tėvu bendrauja pagal norą, o atsakovui grįžus į Lietuvą, jis galės kreiptis į teismą dėl tokio reikalavimo pareiškimo. Nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatyta bendravimo tvarka, siekiant išvengti konfliktų ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, teismas laiko nustatytomis sekančias teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes.
Gimimo įrašas patvirtina, kad ieškovei ir atsakovei (duomenys neskelbtini), gimė sūnus N. M..
Iš 2017 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro pareiškimo nustatyta, kad ieškovė sutiko, jog jos nepilnametis sūnus N. M. iki pilnametystės mokytųsi Jungtinėje Karalystėje ir nuolat gyventų su savo tėvu – atsakovu.
2009 m. birželio 2 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis patvirtinta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis, kurios 1 punkte nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus N. M. tėvas – atsakovas, įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui N. M. periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratore uzufrukto teise paskirta mama – ieškovė.
Pateikta 2018 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos rajono Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos informacija dėl mokinio mokymosi mokykloje patvirtina, kad N. M. mokosi gimnazijos penktoje klasėje.
Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nustatyta, kad ieškovė turi nepilnamečius vaikus sūnų ir dukrą. Atsakovas gyvena užsienyje. Išvadoje nurodyta, nors ir buvo susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje, tačiau vaikas grįžo gyventi į Lietuvą, gyvena su mama nuomojame bute, kuriame buities sąlygos – tinkamos, namuose tvarkinga, švaru, bute gyvena ieškovės sugyventinis, kuris turi mažametį sūnų. N. M. lanko mokyklą, ieškovė nedirba, prižiūri vaikus, duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį su vaikais nėra gauta. Išvadoje nurodyta, kad vaiko nuomone, jis nori, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, su tėčiu gyventi nenori, kadangi tėtis turi kitą šeimą, jis ten jaučiasi blogai. Institucijos nuomone, tikslinga N. M. gyvenamąją vietą palikti vaikui įprastomis sąlygomis, todėl instancija pritaria ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Dėl bendravimo tvarkos institucija nurodė, kad nerekomenduoja nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, nes atsakovas gyvena užsienyje, todėl kiltų problemų ją įgyvendinant. Ieškovė nedraudžia vaikui bendrauti su tėvu, ką patvirtino pats vaikas, retkarčiais jie su tėvu bendrauja telefonu, vykti gyventi pas tėvą atostogų metu nenori.
Dėl nepilnamečio vaiko – sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio nuostatomis, teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus N. M. nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, išskyrus laikotarpį, kai buvo išvykęs gyventi su tėvu į Jungtinę Karalystę, ir parvežtas gyveno pas atsakovo mamą, vaikas išreiškė pageidavimą gyventi ir toliau su mama, institucija su šiuo reikalavimu sutinka, be to, vaiko tėvas gyvena atskirai, neigiamų duomenų apie ieškovę nėra, atsakovas nuomonės dėl šio ieškinio reikalavimo nepareiškė, darytina išvada, kad nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su mama (ieškove) bus užtikrinti vaiko interesai, todėl nepilnamečio N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku – sūnumi tvarkos nustatymo.
Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Vadovaujantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl šalys siūlydamos bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką sekančiai: 1) atsakovas turi teisę su nepilnamečiu sūnumi N. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauti telefonu, kompiuteriu; 2) norėdamas pasiimti sūnų vasaros atostogų metu ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, turi informuoti sūnaus motiną R. M. raštu (elektroniniu paštu ar žinute) ne mažiau apie kaip prieš vieną mėnesį, nurodant kada ir kur bus vykstama, kada vaikas bus grąžintas, kokiu adresu vaikas gyvens, užtikrinant vaiko buvimo su tėvu metu galimybę motinai R. M. bendrauti su vaiku telefonu ar kompiuteriu; 3) poriniais metais sūnus N. K., Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus švenčia su motina R. M., o Šv. Velykas su tėvu K. M., neporiniais metais Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus švenčia su tėvu, o Šv. Velykas su motina. Švenčiant šventes su K. M., jis turi teisę vaiką pasiimti iš namų gruodžio 23 d. vakare bei Šv. Velykų išvakarėse ir grąžinti į namus atitinkamai sausio 1 d. iki 21 val., bei antrąją Šv. Velykų dieną iki 21 val.
Atsakovas savo nuomonės bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo nepareiškė. Institucijos atstovė posėdžio metu neprieštaravo, jog būtų nustatyta ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, į ieškovės paaiškinimus, institucijos poziciją išsakytą posėdžio metu, bei išdėstytą reglamentavimą, teismo vertinimu ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus ir abiejų tėvų bendravimo galimybes ir pusiausvyrą, yra realiai įgyvendinama, be to, atsakovas savo siūlomos tvarkos teismui neteikė, bet ir pozicijos ar sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka nenurodė. Kartu pažymėtina, kad nors šiuo metu atsakovas gyvena užsienyje, ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka numato galimybes atsakovui ne tik bendrauti su vaiku telefonu, kaip yra daroma iki šiol, tačiau esant atsakovo pageidavimui, suderinus su ieškove, yra numatytas bendravimas vaiką pasiimant per šventes ar atostogas. Todėl, teismo vertinimu, nustatytina bendravimo tvarka apsaugo, kartu negyvenančio vaiko tėvo, interesus. Kartu nustatytina, kad ši tvarka gali būti keičiama (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. spalio 30 d. Nr. 2.3.(NTP-2)-18-T-2103-18766, sprendimu ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pateikta 2019 m. kovo 6 d. pažyma patvirtina, kad išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudaro 145,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, išlaidos už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo valstybei. Ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 2,39 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 3 Eur, šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove – mama R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnamečio sūnaus N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
1. Atsakovas turi teisę su nepilnamečiu sūnumi N. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauti telefonu, kompiuteriu;
2. Norėdamas pasiimti sūnų vasaros atostogų metu ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, turi informuoti sūnaus motiną R. M. raštu (elektroniniu paštu ar žinute) ne mažiau apie kaip prieš vieną mėnesį, nurodant kada ir kur bus vykstama, kada vaikas bus grąžintas, kokiu adresu vaikas gyvens, užtikrinant vaiko buvimo su tėvu metu galimybę motinai R. M. bendrauti su vaiku telefonu ar kompiuteriu;
3. Poriniais metais sūnus N. K., Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus švenčia su motina R. M., o Šv. Velykas su tėvu K. M., neporiniais metais Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus švenčia su tėvu, o Šv. Velykas su motina. Švenčiant šventes su K. M., jis turi teisę vaiką pasiimti iš namų gruodžio 23 d. vakare bei Šv. Velykų išvakarėse ir grąžinti į namus atitinkamai sausio 1 d. iki 21 val., bei antrąją Šv. Velykų dieną iki 21 val.
Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur žyminio mokesčio valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145,80 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5630). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.