Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-11-23 · Civilinė byla Nr. e2-2742-273/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
e2-2742-273/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01102-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Versina“
Atsakovas
viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2742-273/2017Proceso Nr. 2-56-3-01102-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.35.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDImASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Versina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms prašydama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės vykdomo Ambulatorinio diagnostinio centro statybos ir esamo poliklinikos korpuso remonto darbų viešojo pirkimo (viešojo pirkimo Nr. 343819) (toliau – Pirkimas) sąlygų 83 punkto 2 lentelės 2 punkto dalį, kuria reikalaujama profesinę patirtį įrodyti tiekėjams pateikiant tik Statytojo (užsakovo) pažymą apie įvykdytas sutartis ir dalį, kuria reikalaujama pateikti tik statybos užbaigimo aktą; nutraukti atsakovės vykdomą Pirkimą ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė dalyvavo atsakovės organizuotame Pirkime. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškė atsakovei pretenziją, kuria, prašė pašalinti VPĮ pažeidimus ir panaikinti Konkurso 83 sąlygų 2 lentelės 2 punkto dalis, nes jos: i) neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių principų (draudimo diskriminuoti, lygiateisiškumo ir proporcingumo); ii) neatitinka VPĮ 47 straipsnio 1 dalies (draudimas dirbtinai riboti konkurenciją); iii) neatitinka VPĮ 47 straipsnio 6 dalies (susiaurina tiekėjų galimybes pagrįsti savo atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams remiantis užsakovo funkcijas vykdžiusių asmenų pažymomis). Kartu su pretenzija ieškovė pateikė Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį, kuriais išspręstas absoliučiai toks pat ginčas kilęs tarp ieškovės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos dėl viešojo pirkimo sąlygų. Ieškovė paprašė atsakovės, jeigu vis tik, atsakovė tiekėją laikytų turinčiu tinkamą profesinę patirtį nepaisant to ar ji įgyta veikiant kaip generaliniam rangovui pagal tiesioginę sutartį su statytoju ar bet kokiu kitu statusu (subrangovas, jungtinės veiklos partneris ir pan.) ir priimtų iš tiekėjų bet kurio asmens, kuris tiekėjo atžvilgiu vykdė užsakovo funkcijas, pažymą, tuomet taip ir nurodyti atsakyme į pretenziją. Atsakovė pretenziją atmetė ir 2017 m. rugsėjo 22 d. atsakyme iš esmės patvirtino ieškovės pretenzijoje nurodytą ir ginčijamą 83 sąlygų 2 lentelės 2 punkto prasmę (turinį). Atsakovės 2017 m. rugsėjo 22 d. atsakyme pateikta motyvacija įrodo, kad tikroji atsakovės valia yra riboti tiekėjų galimybes varžytis dėl pirkimo objekto, tokia apimtimi, kokią ieškovė nurodė 2017 m. rugsėjo 14 d. pretenzijoje. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 22 d. atsakyme pažymėjo, kad jo nuomone tiekėjas, veikdamas subrangos pagrindais, niekaip negali būti įvykdęs rangos sutarties pilna apimtimi, kadangi subrangovo statusas savaime reiškia, kad pastarajam yra perduodama tik dalis sutartyje numatytų atlikti viso objekto statybos darbų. Taip pat atsakovė akcentuoja, kad pirkimo objektas yra pilnos apimties gydomosios paskirties pastato statybos darbai bei kapitalinis remontas ir perkančioji organizacija sudarys rangos sutartį ne su visu būriu rangovų ir subrangovų, o su vienu rangovu (arba atsakingu jungtinės veiklos partneriu), kuris, vienas prisiims atsakomybę už sutarties įvykdymą ir iš kurio reikalaujama turėti patirtį būtent pilnos apimties rangos sutarties vykdyme. Atsakovė patvirtino, kad jai priimtini tik tie tiekėjai, kurie profesinę patirtį yra sukaupę tik pagal tiesiogines rangos sutartis su statytojais, o bet kokiu kitu statusu profesinę patirtį sukaupę tiekėjai (nors ir gali būti įvykdę reikalaujamos apimties statybos darbų - negyvenamosios paskirties ypatingo pastato statyba, kurios (sutarties) vertė ne mažesnė kaip 0,5 pasiūlymo Konkursui vertės) yra nepriimtini. Atsakovė nurodė, kad subrangovai atlieka (gali atlikti) tik dalį darbų, o subrangovo profesinis pajėgumas, atsakomybė už rezultatą nėra lygiaverčiai rangovo (atlikusio viso objekto statybos darbus) profesiniam pajėgumui ir atsakomybei už rezultatą. Ieškovės nuomone, šie atsakovės teiginiai teisiškai nepagrįsti. Dėl darbų dalies nėra jokio teisinio pagrindo pagrindžiančio tokius atsakovės teiginius. Joks teisės aktas nedraudžia ir nereguliuoja subrangovui perduodamų darbų apimtiems klausimų. Subrangos sutarčių pagrindais gali ir būna atliekami tokios pat apimties darbai kokių reikalauja atsakovė. Svarbu yra koks generalinės rangos sutarties, subrangos sutarties, jungtinės veiklos, statinio statybos valdymo ar kitos sutarties objektas / turinys. Ieškovės atveju įgyta profesinė patirtis yra nors ir veikiant subrangovo statusu, tačiau subrangos sutarčių objektas buvo naujų negyvenamosios paskirties ypatingų pastatų statyba. Ieškovė nėra vienintelis rangovas Lietuvoje tokiu būdų įgijęs atsakovės reikalaujamą statinių statybos profesinę patirtį. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą rangovu traktuojamas tiek generalinis rangovas, tiek subrangovas ir pagal teisės aktus jiems taikoma absoliučiai tokia pat atsakomybė. Esminis kriterijus, kaip pati atsakovė apibrėžė Pirkimo sąlygų 83 punkto 2 lentelės 2 punkte, yra įvykdytų sutarčių (pastatyto ar rekonstruoto negyvenamosios paskirties ypatingo pastato) vertė, t. y. ji turi būti ne mažiau kaip 0,5 pasiūlymo vertės. Taigi, jeigu nustatoma, kad tiekėjas / rangovas subrangos, jungtinės veiklos, generalinės rangos ar bet kokios kitos sutarties pagrindu įvykdė sutartį ir pastatė ar rekonstravo 0,5 pasiūlymo vertės negyvenamosios paskirties ypatingą pastatą, akivaizdu, kad toks tiekėjas / rangovas turėtų būti laikomas minimalų kvalifikacinį reikalavimą atitinkančiu tiekėju. Taip pat negali būti jokių svarstymų atlikti visi ar ne visi objekto statybos darbai. Kokiu statusu veikta įgyjant profesinę patirtį yra visiškai formali aplinkybė.

Ieškinyje nurodė, kad Pirkimo sąlygų 83 punkto 2 lentelės 2 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams, kad tiekėjo patirtis per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) turi būti pilnai įvykdęs bent 1 (vieną) panašią statybos rangos sutartį: negyvenamos paskirties ypatingo pastato statyba (statybos rūšis: nauja statyba arba rekonstravimas), kurios (sutarties) vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 pasiūlymo šiam konkursui vertės, reiškia, kad atsakovei priimtini tik tie tiekėjai, kurie savo profesinę patirtį yra sukaupę veikdami tik tiesioginių rangos sutarčių su statytojais pagrindu ir profesinė patirtis laikytina tinkamai pagrįsta tik statytojų išduotomis pažymomis bei pasirašytais statybos užbaigimo aktais. Kiti tiekėjai, kurie nors ir turi Atsakovo nurodytą patirtį būti įvykdžius panašią rangos sutartį, kurios vertė 0,5 pasiūlymo vertės, tačiau neturėję tiesioginės rangos sutarties su statytoju (veikę jungtinės veiklos, subrangos ar kitais pagrindais), neturi teisės atitiktį kvalifikaciniam reikalavimui įrodinėti užsakovo funkcijas vykdžiusių asmenų pažymomis (generaliniai rangovai, statinio statybos valdytojai ir pan.). Kitaip tariant, tokie tiekėjai laikytini kvalifikacinio reikalavimo neatitinkančiais tiekėjais vien tik dėl to fakto, kad neturėjo tiesioginės sutarties su statytoju ir dėl to negali pateikti statytojo (užsakovo) pažymos. Nurodė, kad ieškovė yra pajėgus, atestuotas rangovas ir turi teisę atlikti Pirkime numatytus darbus bei turi Pirkimo sąlygose nurodytą reikiamą profesinę patirtį, t. y. įvykdė panašią statybos rangos sutartį – negyvenamosios paskirties ypatingo pastato statyba (statybos rūšis: nauja statyba arba rekonstravimas), kurios (sutarties) vertė ne mažesnė kaip 0,5 pasiūlymo Pirkimui vertės, tačiau ieškovės profesinė patirtis įgyta ne generalinio rangovo statusu, t. y. ne pagal tiesiogines rangos sutartis su statytojais, kurių vardu buvo išduoti statybos darbų leidimai. Ieškovė sudarė rangos sutartis su statybos objektų valdytojais bei būsimais statinių ir infrastruktūros eksploatuotojais. Po ko statybos objektų valdytojai tapo suprantami kaip generaliniai rangovai, o ieškovė – subrangovu, neturinčiu jokio sutartinio teisinio santykio su statytoju. Ieškovė atliktų darbų rezultatą perdavė statybos objektų valdytojams, o pastarieji, kaip užsakovai, priėmė ir ieškovei sumokėjo už atliktus darbus. Taigi, tik šie asmenys ieškovės atžvilgiu vykdė įstatymuose numatytas statytojų (užsakovų) funkcijos. Tik šie asmenys (kaip sutarties su ieškove šalis) gali išduoti pažymą patvirtinančią ieškovės įvykdytų sutarčių faktą, vertę, įvykdymo aplinkybes ir kt. Ieškovės rangos teisinių santykių su statytojais neturėjo, todėl negali gauti iš statytojų jokių pažymų, taip kaip to reikalauja Pirkimo sąlygų 83 sąlygų 2 lentelės 2 punktas. Tokiu būdu, Pirkimo 83 sąlygų 2 lentelės 2 punktas, be jokio pateisinamo ir VPĮ pagrįsto pagrindo, diskriminuoja ir dirbtinai riboja konkurenciją, t. y. užkertą kelią pajėgiai ieškovei varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (VPĮ 17 str. 1 d., 3 d., 47 str. 1 d., 6 d.). Nurodė, kad jokios esminės reikšmės, dėl to kokiu statusu veikia rangovas, nėra ir negali būti. Egzistuojantis teisinis reglamentavimas nenumato jokių skirtingų taisyklių ar reikalavimų statybos rangovams siekiantiems įgyti teisę (atitinkamą atestatą) atlikti statybos darbus ar juos atliekant, nepaisant to ar jie ketina veikti kaip generaliniai rangovai ar kaip subrangovai; ir nepaisant to ar rangovai ketina veikti / veikia kaip generaliniai rangovai ar subrangovai, visi jie privalo laikytis Statybos įstatymo, CK, kitų įstatymų, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų; rangovams taikytinos tokios pat pareigos ir atsakomybė už atlikto darbo rezultatą. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad rangovo, veikusio kaip subrangovas, pastačiusio ar rekonstravusio pastatą už Pirkimo 83 punkto 2 lentelės 2 punkte numatytą vertę, profesinė patirtis nėra lygiavertė rangovo, veikusio bet kokiu kitu statusu (generalinis rangovas ar kt.), ir taip pat pastačiusio ir ar rekonstravusio tokios pat vertės pastatą, profesinei patirčiai. Priešingas aiškinimas, ieškovės nuomone, būtų neteisingas, nesąžiningas ir neprotingas (CK 1.5 str.). Ieškovė prašė remtis teisiniu precedentu - Šiaulių apygardos teismo sprendimu (c. b. Nr. e2-697-569/2017) ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (c. b. Nr. e2A-964-407/2017). Nurodė, kad šio ginčo faktinės aplinkybės ir teisinė problematika iš esmės identiška šalių ginčui. Toje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija taip pat laikėsi pozicijos, kad rangovo, veikiant subrangovo statusu, įgyta profesinė patirtis yra nelygiavertė profesinei patirčiai įgytai veikiant generalinio rangovo statusu pagal tiesioginę sutartį su statytoju. Taip pat ginčytas reikalavimas profesinę patirtį įrodyti tik statytojo išduota pažyma. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendime padarė išvadą, kad nėra jokio skirtumo tarp rangovo profesinės patirties įgytos subrangovo ar generalinio rangovo statusais bei konstatavo, kad darbų atlikimas generalinio rangovo statuse neįrodo nei tiekėjo organizacinių gebėjimų, nei užtikrina jo atliktų darbų kokybės. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad egzistuojantis teisinis reguliavimas leidžia tiekėjams savo profesinę patirtį pagrįsti asmenų, kurie tiekėjų atžvilgiu veikė ir vykdė atitinkamų darbų užsakovo funkcijas, pažymomis. Aptarti viešojo pirkimo sąlygų reikalavimai, Šiaulių apygardos teismo pripažinti nepagrįstais ir dirbtinai ribojančiais konkurenciją, todėl panaikinti, o viešasis pirkimas nutrauktas. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėjęs ieškovės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisinį ginčą, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą dėl rangovo darbų atlikimo tapatumo, nepaisant statuso, taip pat konstatavo, kad pažymas apie darbų atlikimą gali pateikti tik kita sutarties šalis vykdžiusi užsakovo funkcijas. Viešųjų pirkimų tarnyba pritarė byloje dėstomai ieškovės pozicijai ir nurodė, kad tiekėjų profesinė patirtis turėtų būti vertinama atsižvelgiant į faktą, ar tiekėjas yra įvykdęs perkančiosios organizacijos pageidaujamos apimties darbų sutartį ir įrodant šį faktą remtis darbo rezultatą priėmusio subjekto / užsakovo pažyma, nevertinant to, ar jis veikė kaip generalinis rangovas ar kaip subrangovas. Ieškovės įsitikinimu, nurodytuose teismų sprendimuose yra pateikti išaiškinimai dėl to, jog tiekėjo profesinė patirtis neturėtų būti traktuojama skirtingai pagal tai kokiu statusu veikiant patirtis yra tiekėjo sukaupta. Bei atsakyta į klausimą, kad profesinę patirtį galima pagrįsti kitos sutarties šalies / subjekto vykdžiusio užsakovo funkcijas pažyma, ir tai nebūtinai turi būti statytojas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškinyje ieškovė reiškia papildomą reikalavimą nutraukti Pirkimą, tačiau tokio reikalavimo išankstinio ginčų sprendimo metu nekėlė, todėl akivaizdu, kad ieškovė reiškia papildomą reikalavimą. Ieškovė nenurodė kodėl šio reikalavimo nebūtų galėjusi kelti pretenzijos pareiškimo metu, todėl ieškinyje iškelti nauji reikalavimai negali būti nagrinėjami teisme ir ieškinys vien tuo pagrindu yra atmestinas. Nurodė, kada atsakovė negali vertinti statybos rangos darbų atlikimo tinkamumo, tačiau pažymi, kad gebėjimas valdyti statinio statybą t. y. organizuoti nepertraukiamą statybos procesą paskirstant statybos darbus, jų eiliškumą, technologiškumą, savalaikį atlikimą ir užtikrinant kalendorinio darbų grafiko vykdymą yra darbas reikalaujantis specialiųjų ir kvalifikuotų žinių bei patirties. Ieškovė nėra įgijusi prašomos kvalifikacijos, t. y. nėra įgijusi statinio statybos valdytojo patirties, tik nurodo, kad subrangos pagrindais yra įvykdžiusi statybos rangos darbų pagal subrangos sutartis bei nurodo jų vertes, tačiau šiuo atveju kvalifikacinis reikalavimas būti įgijus statinio statybos valdytojo kvalifikaciją yra sietinas ne su įvykdytų sutarčių apimtimis ir vertėmis, bet tiesiogiai sietinas su įgyta kompetencija/kvalifikacija. Nurodė, kad ieškovė remiasi ir neteisingai nurodo, kad yra teisinis precedentas civilinėje byloje Šiaulių apygardos teismo sprendimas (c. b. Nr. e2-697-569/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b. Nr. e2A-964-407/2017), tačiau išanalizavus bylos faktines aplinkybes negalima sutikti su ieškovės ir Lietuvos apeliacinio teismo daromomis išvadomis, kuriuose iš esmės tiek pirmos tiek ir apeliacinės instancijos teismai taikė teisės aktų nuostatas aiškinančias rangovo ir generalinio rangovo sąvokas remiantis Civilinio kodekso 6.650 straipsniu ir Statybos įstatymo apimtimi. Tiek pirmos tiek ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikydami materialinės teisės normas padarė klaidą identifikuodami sutartinius santykius tarp subrangovo ir statytojo, teismai taikė sutarties šalių santykį per siaurąją prasmę, kai rangovas sudaro subrangos sutartį su kitu trečiuoju asmeniu ir šiuos sutartinius santykius prilygino užsakovo ir rangovo santykiams, toks sutartinių santykių traktavimas yra klaidingas, nes: pirma, generaliniam rangovui sudarius subrangos sutartį su trečiuoju asmeniu, nepriklausomai nuo to, kad šiuos asmenis saisto pagal teismo vertinimą užsakovo ir rangovo santykiai, tai tokiu atveju pagal teismų daromą išvadą subrangovas tam tikra prasme tampa rangovu, kurio nesaisto jokie teisiniai santykiai su statytoju; antra, kadangi subrangovo nesaisto jokie teisiniai santykiai su statytoju ir subrangovas nėra įgijęs statinio statybos valdytojo statuso bei neįgyvendina statytojo funkcijų, tai reiškia, kad ir nevaldo statybos ir statybvietės, jos procesų, nerengia ir netvarko atitinkamos dokumentacijos, nekoordinuoja statybos eigos, nekontroliuoja statybos kalendorinio grafiko vykdymo ir kitų statinio statybos valdytojo funkcijų. Pirkimo sąlygų 83 punkto 2 lentelės 2 punkte nurodytas reikalavimas yra kildinamas su tiekėjo atitinkamos kvalifikacijos ir patirties turėjimu ir jos pagrindimu. Ieškovė neginčijo fakto, kad perkančiųjų organizacijų reikalaujamos patirties nėra įgijusi, priešingai patvirtino faktą, kad tokios patirties nėra įgijusi. Kadangi planuojamas statyti ir remontuoti statinys yra ligoninės teritorijoje, kurioje nuolatinai yra pacientai, kuriems nepertraukiamai yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl reikalavimas būti įgijus statinio statybos valdytojo patirtį yra kildinamas tuo aspektu, kad ūkio subjektas atliekantis rangos darbus būtų kvalifikuotas ir pajėgus taip valdyti statybą ir jos procesus, kad nepakenktų aplinkiniams objektams esantiems teritorijoje bei nesutrukdytų ar kitaip nepertrauktų ar neapsunkintų atsakovei teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovės nuomone, ieškovė siekia įrodyti gebėjimą būti generaliniu rangovu, kadangi atsakovė nekvestionuoja ieškovės kompetencijos būti generaliniu rangovu, kaip tai apibrėžiama CK 6.650 straipsnyje, tačiau atsakovė kvestionuoja ieškovės gebėjimą būti statinio statybos valdytoju (kaip tai apibrėžiama Statybos įstatymo 2 str. 81 d.), kadangi ieškovė šios savo patirties negali pagrįsti ir įrodyti dokumentu – statytojos (užsakovo) pažyma. Ieškovė neneigia fakto, kad nėra įgijusi Statybos įstatymo 2 straipsnio 81 dalyje apibrėžtos statinio statybos valdytojo kvalifikacijos ir jos pagrįsti prašomais dokumentais negali. Ieškovė neįrodė, kad Pirkimo sąlygų 83 punkto 2 lentelės 2 punkte nustatyta pareiga, kuria reikalaujama profesinę patirtį įrodyti tiekėjams pateikiant tik Statytojo (užsakovo) pažymą apie įvykdytas sutartis ir dalį, kuria reikalaujama pateikti tik statybos užbaigimo aktą, yra neteisėta. Ieškovė neįrodė, kad Pirkimo sąlygų 83 punkto 2 lentelės 2 punkte nustatyta pareiga yra dirbtinai ribojanti konkurenciją ir pažeidžianti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

Dublike ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Atskirsdama į atsiliepimo argumentus papildomai nurodė, kad reikalavimas nutraukti viešąjį pirkimą neturi būti reiškiamas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir pagal kasacinio teismo praktiką neprivalo būti reiškiamo ieškinio dalyko sudedamąja dalimi. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu teismas atitinkamą pirkimo sąlygą pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, kadangi pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas viešojo pirkimo sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2017 m. vasario 2 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017; ir kt.). Atsakovės argumentai apie viešąjį interesą nesudaro pagrindo atmesti ieškinį.

Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad ieškovės nurodyta teismų praktika yra tiesiogiai susijusi su generalinio rangovo sąvoka ir turiniu, tačiau minėtoje teismų praktikoje nebuvo keliamas ir nagrinėjamas statinio statybos valdytojo klausimas, todėl ieškovės nurodyta teismų praktika yra ratio decidendi ir nesusijusi su nagrinėjamu ginču ir jame keliamu klausimų turiniu ir jų aiškinimu.

Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje ir prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Tarnybos nuomone, atsakovės argumentai, kuriais yra grindžiamas ginčytino kvalifikacijos reikalavimo nustatymas, yra subjektyvia logika grįsti samprotavimai, o ne nustatyto kvalifikacijos reikalavimo pagrindimas, kuriuo būtų įrodomas nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir tiekėjo gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinis ryšys. Tarnyba pažymėjo, kad kvalifikacijos reikalavimas, pagal kurį tiekėjas, įvykdęs reikalaujamo pobūdžio ir apimties sutartis, profesinę patirtį galės pagrįsti tik tuo atveju, jeigu tiekėjas už atliktų darbų galutinį rezultatą buvo atsakingas tiesiogiai užsakovui, yra perteklinis ir dirbtinai ribojantis konkurenciją, kadangi nėra pagrįsta, kodėl netinkamos yra tos sutartys, pagal kurias tiekėjas, būdamas subrangovu, yra atlikęs reikalaujamo pobūdžio ir apimties darbus. Tarnyba nurodė, kad atsakovė neturėtų riboti tiekėjo, kuris reikalaujamą profesinę patirtį yra sukaupęs iš subrangos teisinių santykių, galimybės dalyvauti Pirkime, jeigu jo profesinė rangos sutarčių įvykdymo patirtis yra lygiavertė nustatytajam kvalifikacijos reikalavimui, vien todėl, kad tiekėjas tokią profesinę patirtį yra įgijęs turėdamas subrangovo teisinį statusą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio pareiškimas tenkinamas.

Atsakovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos 2017 m. rugsėjo 8 d. CVPIS priemonėmis paskelbė Ambulatorinio diagnostikos centro statybos ir remonto darbų atviro konkurso sąlygas. Pirkimo objektas – Ambulatorinio diagnostinio centro statybos ir esamo poliklinikos korpuso remonto darbai.

Ieškovė 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškė atsakovei pretenziją, kuria, prašė pašalinti VPĮ pažeidimus ir panaikinti Konkurso 83 sąlygų 2 lentelės 2 punkto dalis, nes jos: 1) neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių principų (draudimo diskriminuoti, lygiateisiškumo ir proporcingumo); 2) neatitinka VPĮ 47 straipsnio 1 dalies (draudimas dirbtinai riboti konkurenciją); 3) neatitinka VPĮ 47 straipsnio 6 dalies (susiaurina tiekėjų galimybes pagrįsti savo atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams remiantis užsakovo funkcijas vykdžiusių asmenų pažymomis).

Atsakovė pretenziją atmetė ir 2017 m. rugsėjo 22 d. atsakyme pažymėjo, kad jo nuomone, tiekėjas, veikdamas subrangos pagrindais, niekaip negali būti įvykdęs rangos sutarties pilna apimtimi, kadangi subrangovo statusas savaime reiškia, kad pastarajam yra perduodama tik dalis sutartyje numatytų atlikti viso objekto statybos darbų. Taip pat atsakovė nurodė, kad pirkimo objektas yra pilnos apimties gydomosios paskirties pastato statybos darbai bei kapitalinis remontas ir perkančioji organizacija sudarys rangos sutartį ne su visu būriu rangovų ir subrangovų, o su vienu rangovu (arba atsakingu jungtinės veiklos partneriu), kuris vienas prisiims atsakomybę už sutarties įvykdymą ir iš kurio reikalaujama turėti patirtį būtent pilnos apimties rangos sutarties vykdyme.

Ieškovė pateikė ieškinio pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės vykdomo Ambulatorinio diagnostinio centro statybos ir esamo poliklinikos korpuso remonto darbų viešojo pirkimo (viešojo pirkimo Nr. 343819) (toliau – Pirkimas) sąlygų 83 punkto 2 lentelės 2 punkto dalį, kuria reikalaujama profesinę patirtį įrodyti tiekėjams pateikiant tik Statytojo (užsakovo) pažymą apie įvykdytas sutartis ir dalį, kuria reikalaujama pateikti tik statybos užbaigimo aktą, nutraukti atsakovės vykdomą Pirkimą ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl viešojo pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų teisėtumo

Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Vadovaujantis viešųjų pirkimų principais perkančiosios organizacijos privalo nustatyti atitinkamus reikalavimus keliamus tiekėjams ir reikalavimus tiekėjų kvalifikacinei atrankai. Būtent principai ir apriboja perkančiųjų organizacijų diskrecijos teisę, nes perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Tai - pamatinės viešųjų pirkimo teisinio reguliavimo nuostatos, kuriomis privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį (rationae materija kriterijus). Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo konkurso turiningieji tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (I) Nr. AC-38-1).

VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl jis turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35-37 straipsnių nuostatomis. VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Kalbant apie draudimą riboti konkurenciją, būtina pažymėti, kad visiško jos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks reikalavimas kvalifikacijai tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo. Šiuo atveju draudžiamu konkurencijos ribojimu laikytini pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs viešojo pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010; 2011-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2011 ).

Pirkimo sąlygų 83 punkto 2 lentelės 2 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams - tiekėjo patirtis: per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) turi būti pilnai įvykdęs bent 1 (vieną) panašią statybos rangos sutartį: negyvenamos paskirties ypatingo pastato statyba (statybos rūšis: nauja statyba arba rekonstravimas), kurios (sutarties) vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 pasiūlymo šiam konkursui vertės. Taip pat numatyta, kad tiekėjas turi pateikti: a) per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo terminio pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) tinkamai įvykdytų sutarčių sąrašą; b) Statytojo (užsakovo) pažymą, kurioje turi būti nurodyta: objekto ar sutarties pavadinimas ir įvykdymo data – pastatyto (rekonstruoto) pastato pilno užbaigimo data (metai, mėnuo ir diena), darbų kainos eurais (arba litais) be PVM ir su PVM bei teigiamas užsakovo atsiliepimas apie atliktus darbus; c) pripažinto tinkamu naudoti (užbaigto) pastato (statybos rūšis: nauja statyba arba rekonstravimas) statybos leidimą ir pripažinimo tinkamu naudoti (statybos užbaigimo) aktą.

Ieškinyje nurodoma, kad Konkurso sąlygų kvalifikaciniai reikalavimai reiškia, kad atsakovei priimtini tik tie tiekėjai, kurie savo profesinę patirtį yra sukaupę veikdami tik tiesioginių rangos sutarčių su statytojais pagrindu ir profesinė patirtis laikytina tinkamai pagrįsta tik statytojų išduotomis pažymomis bei pasirašytais statybos užbaigimo aktais. Kiti tiekėjai, kurie nors ir turi atsakovo nurodytą patirtį būti įvykdžius panašią rangos sutartį, kurios vertė 0,5 pasiūlymo vertės, tačiau neturėję tiesioginės rangos sutarties su statytoju (veikę jungtinės veiklos, subrangos ar kitais pagrindais), neturi teisės atitiktį kvalifikaciniam reikalavimui įrodinėti užsakovo funkcijas vykdžiusių asmenų pažymomis (generaliniai rangovai, statinio statybos valdytojai ir pan.). Teismas sutinka su šiuo ieškovės argumentu ir sprendžia, kad Pirkimo sąlygose nustatytas aukščiau minimas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas apriboja tiekėjų, įvykdžiusių Pirkimo sąlygose reikalaujamo pobūdžio ir paskirties darbus, tačiau neturinčių galimybės pagrįsti savo įvykdytų sutarčių profesinę patirtį darbų rezultatus priėmusių užsakovų pažymomis, galimybes dalyvauti Pirkime.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perkančioji organizacija, nustačiusi, galimai perteklinius, pernelyg aukštus reikalavimus, ribojančius tiekėjams galimybes varžytis dėl pirkimo objekto, privalo tokį sprendimą objektyviai pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-889-381/2016). Atsakovė savo sprendimą dėl aukštesnių kvalifikacijos reikalavimų grindžia tuo, kad atsakovės planuojamas statyti ir remontuoti statinys yra ligoninės teritorijoje, kurioje nuolat yra pacientai, kuriems nepertraukiamai yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl ūkio subjektas atliekantis rangos darbus turėtų būti kvalifikuotas ir pajėgus valdyti statybą ir jos procesus, kad nepakenktų aplinkiniams objektams esantiems teritorijoje bei nesutrukdytų ar kitaip nepertrauktų ar neapsunkintų atsakovei teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Teismo nuomone, tokie atsakovės argumentai nepagrindžia pernelyg aukšto nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, todėl sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad kvalifikacijos reikalavimas, pagal kurį tiekėjas, įvykdęs reikalaujamo pobūdžio ir apimties sutartis, profesinę patirtį galės pagrįsti tik tuo atveju, jeigu tiekėjas už atliktų darbų galutinį rezultatą buvo atsakingas tiesiogiai užsakovui, yra perteklinis ir dirbtinai ribojantis konkurenciją, kadangi nėra pagrįsta, kodėl netinkamos yra tos sutartys, pagal kurias tiekėjas, būdamas subrangovu, yra atlikęs reikalaujamo pobūdžio ir apimties darbus. Atsakovė neturėtų riboti tiekėjo, kuris reikalaujamą profesinę patirtį yra sukaupęs iš subrangos teisinių santykių, galimybės dalyvauti Pirkime, jeigu jo profesinė rangos sutarčių įvykdymo patirtis yra lygiavertė nustatytajam kvalifikacijos reikalavimui vien todėl, kad tiekėjas tokią profesinę patirtį yra įgijęs turėdamas subrangovo teisinį statusą. Pažymėtina, kad ieškovė nagrinėjamojoje byloje pagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-964-407/2017, kurioje pateikti išaiškinimai, jog tiekėjo profesinė patirtis neturėtų būti traktuojama skirtingai pagal tai, kokiu statusu veikiant patirtis yra sukaupta bei konstatuota, kad profesinę patirtį galima pagrįsti kitos sutarties šalies/subjekto vykdžiusio užsakovo funkcijas pažyma, ir tai nebūtinai turi būti statytojas (užsakovas), t.y. galutinis darbų rezultato gavėjas. Todėl aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ginčijamus Pirkimo sąlygų kvalifikacinius reikalavimus pripažinti dirbtinai ribojančiais konkurenciją ir panaikinti.

Dėl procesinės bylos baigties

Pripažinus konkurso sąlygą (-as) neteisėta (-omis) turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Kadangi ieškinio reikalavimu prašoma nutraukti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų vykdomą Ambulatorinio diagnostinio centro statybos ir esamo poliklinikos korpuso remonto darbų viešąjį pirkimą, (viešojo pirkimo Nr. 343819) todėl pripažinus pirkimo sąlygą neteisėta, yra pagrindas nutraukti pirkimo procedūras.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės ieškinio pareiškimas tenkinamas, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė UAB „Versina“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodo, kad byloje patyrė 2990 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Patirtų išlaidų dydį įrodo suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, 2017-10-31 PVM sąskaita Nr.10/2017, sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas – AB Šiaulių banko 2017-11-09 mokėjimo nurodymas. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininku patvirtintų 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ( 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 2990 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 788 Eur sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 3778 Eur (CPK 93 str., 98 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 268-270 straipsniais, 423⁸ straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinio pareiškimą patenkinti.

Pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vykdomo Ambulatorinio diagnostinio centro statybos ir remonto darbų viešojo pirkimo (viešojo pirkimo Nr. 343819) sąlygų 83 punkto 2 lentelės 2 punkto dalį, kuria reikalaujama profesinę patirtį įrodyti tiekėjams pateikiant tik Statytojo (užsakovo) pažymą apie įvykdytas sutartis ir dalį, kuria reikalaujama pateikti tik statybos užbaigimo aktą.

Nutraukti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vykdomo Ambulatorinio diagnostinio centro statybos ir remonto darbų viešąjį pirkimą (viešojo pirkimo Nr. 343819).

Priteisti iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų j. a. k. ieškovei UAB „Versina“ j. a. k. 180346182 3778 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Izolda Nėnienė