- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- e2A-964-407/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Antanas Rudzinskas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Versina“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-697-569/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygos pripažinimo neteisėta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Versina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovės vykdomo viešojo pirkimo, kuriuo siekiama įsigyti Šiaulių kultūros centro pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbus, (toliau – Pirkimas, Konkursas) sąlygų 18.10 punktą, nutraukti Pirkimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Patikslinusi Pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija jų 18.10 punkte nustatė minimalų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą: ,,Tiekėjas per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną negyvenamųjų pastatų statybos ir/ar rekonstravimo ir/ar atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 4 mln. Eur su PVM. Įrodymui pateikti statytojo (užsakovo), kurio sąvoka, teisės ir pareigos nustatyti Statybos įstatyme, pažymą (patvirtintą statytojo arba jo įgalioto asmens parašu ir įmonės antspaudu, jei turi) apie įvykdytą sutartį, kurioje nurodyta sutarties vertė, objekto pavadinimas, darbų atlikimo vieta, data, atlikti darbai ir informacija, ar tiekėjas sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, darbai buvo atlikti kokybiškai, pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir laiku užbaigti“. Atsakyme į paklausimą perkančioji organizacija patvirtino, jog pagal nurodytą Pirkimo sąlygų nuostatą pasiūlymus Pirkimui gali teikti tik tie tiekėjai, kurie profesinę patirtį yra įgiję generalinio rangovo statusu ir gali pateikti statytojo (užsakovo) pažymą.Ieškovė nurodė siekianti dalyvauti ginčo Pirkime, turinti teisę atlikti Pirkimu siekiamus įsigyti darbus bei Pirkimo sąlygų 18.10 punkte nustatytą profesinę patirtį, t. y. yra įvykdžiusi daugiau nei vieną negyvenamųjų pastatų (viso pastato su infrastruktūra) statybos sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 4 mln. Eur su PVM, tačiau jos profesinė patirtis įgyta ne generalinės rangovės statusu, t. y. ne pagal tiesiogines rangos sutartis su statytojais (užsakovais), kurių vardu buvo išduoti statybos darbų leidimai. Ieškovė nurodytos vertės statybos darbus atliko subrangos pagrindu ir sutartis dėl atitinkamų darbų atlikimo sudarė su generaliniais rangovais, jos nesiejo tiesioginiai teisiniai santykiai su statytojais (užsakovais). Perkančioji organizacija ginčo reikalavimą motyvuoja tuo, kad subrangovai atlieka (gali atlikti) tik dalį darbų, o subrangovo profesinis pajėgumas, atsakomybė už rezultatą galutinio rezultato gavėjo – statytojo (užsakovo), atžvilgiu nėra lygiaverčiai generalinio rangovo profesiniam pajėgumui ir atsakomybei už rezultatą. Ieškovės teigimu, subrangos sutarčių pagrindais gali ir būna atliekami tokios pat apimties darbai, kokių reikalauja atsakovė. Esminis Pirkimo sąlygų 18.10 punkto kriterijus yra įvykdytų sutarčių (atliktų darbų) vertė. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą rangovu laikomas tiek generalinis rangovas, tiek subrangovas, pagal teisės aktus jiems taikoma absoliučiai tokia pati atsakomybė. Taigi perkančioji organizacija realiai nepagrindė savo argumentų dėl generalinio rangovo profesinio pajėgumo, neįrodė ginčo Pirkimo sąlygos proporcingumo Pirkimo objektui.Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 18.10 punkto reikalavimu diskriminuoja pajėgius tiekėjus ir riboja konkurenciją, nes sudaromos sąlygos konkuruoti dėl Pirkimo objekto išskirtinai tik tiems tiekėjams, kurie turėjo tiesiogines rangos sutartis su statytojais, o tiekėjai, nors ir pajėgūs bei sukaupę reikalaujamą profesinę patirtį (įvykdytų sutarčių apimtimi), tačiau veikę kaip subrangovai, yra eliminuojami iš varžymosi.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino Pirkimo sąlygų 18.10 punkto dalį „Įrodymui pateikti statytojo (užsakovo), kurio sąvoka, teisės ir pareigos nustatyti Statybos įstatyme, pažymą (patvirtintą statytojo arba jo įgalioto asmens parašu ir įmonės antspaudu, jei turi) apie įvykdytą sutartį, kurioje nurodyta sutarties vertė, objekto pavadinimas, darbų atlikimo vieta, data, atlikti darbai ir informacija, ar tiekėjas sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, darbai buvo atlikti kokybiškai, pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir laiku užbaigti“ neteisėta, ją panaikino ir nutraukė Pirkimą; priteisė ieškovei iš atsakovės 1 717 Eur bylinėjimosi išlaidų.Ginčui išspręsti teismas rėmėsi VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 32, 36 straipsnių nuostatomis, Statybos įstatymo 2 straipsniu, CK 6.650 straipsniu, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2011m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2011 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011.Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija ginčo Pirkimo sąlygų 18.10 punkto reikalavimu siekia, jog pasiūlymus Pirkimui pateiktų tik tiek tiekėjai, kurie vykdydami statybos darbus veikė kaip generaliniai rangovai ir buvo sudarę tiesioginę rangos sutartį su statytoju (užsakovu). Tokį reikalavimą perkančioji organizacija motyvuoja siekiu įsitikinti, kad pasiūlymą teikiantis tiekėjas turi patirties ir gebėjimų būti generaliniu rangovu, tinkamai valdyti statybos procesus, spręsti organizacinius subrangovų darbo klausimus bei atsakyti už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą ir užtikrinti normatyvinę kokybę bei prisiimti atsakomybę ir garantinius įsipareigojimus dėl jo paties ir subrangovų vykdytų darbų. Remdamasis CK 6.650 straipsniu, teismas sprendė, kad nėra skirtumų tarp rangovo atsakomybės prieš generalinį rangovą, ir generalinio rangovo – prieš užsakovą, todėl atmetė kaip teisiškai nepagrįstus perkančiosios organizacijos argumentus, kad subrangovo profesinis pajėgumas skiriasi nuo generalinio rangovo profesinio pajėgumo. Subrangovo profesinis pajėgumas gali būti didesnis už generalinio rangovo. Kadangi subrangovas už nekokybiškai atliktus darbus atsako generaliniam rangovui, nėra pagrindo teigti, kad generaliniam rangovui tenka dviguba atsakomybė ir už savo, ir už subrangovų atliktus darbus. Generaliniam rangovui tapus nemokiam, užsakovas nėra apsaugotas, kad darbai bus atlikti ir defektai taisomi visą garantinį laikotarpį vien dėl, kad jis yra įvykdęs sutartį kaip generalinis rangovas. Rangos teisiniai santykiai yra daugialypiai. Kuomet atliekami sudėtingi, didelės apimties objektų statybos darbai paprastai be pagrindinės generalinės rangos sutarties sudaromos subrangos sutartys atskiriems darbams atlikti, tokiu atveju rangovas generalinėje sutartyje tampa užsakovu subrangos sutartyje. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė Pirkimo sąlygų 18.10 punkte nustatytos vertės darbus yra atlikusi ne kaip generalinis rangovas, o kaip subrangovas, nereiškia, kad jos pajėgumas ir pasirengimas tinkamai atlikti Pirkimo objektą sudarančius darbus yra prastesnis. Teismas sprendė, kad darbų atlikimas generalinio rangovo statuse neįrodo nei tiekėjo organizacinių gebėjimų, nei užtikrina jo atliktų darbų kokybės. Teismas sutiko su byloje išvadą pateikusios Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) pozicija, kad VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei VPT direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtintų Tiekėjų kvalifikacinio vertinimo metodinių rekomendacijų 20.1, 25.1 punktai leidžia tiekėjams savo profesinę patirtį pagrįsti asmenų, kurie tiekėjų atžvilgiu veikė ir vykdė atitinkamų darbų užsakovo funkcijas, pažymomis (tų asmenų pažymomis, kurie turėjo sutartinius santykius su tiekėju kaip paslaugų teikėju ar statybos darbų rangovu). Konkurencijos ribojimas yra pateisinamas ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, tačiau ginčo atveju perkančioji organizacija tokių argumentų nenurodė ir šių aplinkybių neįrodinėjo. Teismas atmetė perkančiosios organizacijos argumentus dėl nesąžiningo ieškovės elgesio, kadangi pastaroji pateikė pasiūlymą kitame viešajame pirkime su analogišku ginčo Pirkimo sąlygų reikalavimu. Teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo to, ar VPĮ prieštaraujančias sąlygas ginčytų ieškovė, ar kitas subjektas, nustačius jų neatitikimą VPĮ nuostatoms, Pirkimo sąlygos būtų naikinamos. Nors ieškinyje UAB „Versina“ prašė pripažinti Pirkimo sąlygų 18.10 punktą neteisėtu ir jį panaikinti, teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčijo nurodyto punkto reikalavimo, kad tiekėjas per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną negyvenamųjų pastatų statybos ir /ar rekonstravimo ir/ar atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 4 mln. Eur su PVM, todėl patenkinęs ieškinį panaikinto tik aptariamo punkto reikalavimą įrodymui pateikti statytojo (užsakovo), kurio sąvoka, teisės ir pareigos nustatyti Statybos įstatyme, pažymą apie įvykdytą sutartį, kurioje nurodyta sutarties vertė, objekto pavadinimas, darbų atlikimo vieta, data, atlikti darbai ir informacija, ar tiekėjas sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, darbai buvo atlikti kokybiškai, pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir laiku užbaigti. Pripažinęs ginčo Pirkimo sąlygų 18.10 punkto dalį neteisėta, teismas nutraukė Pirkimą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė – Šiaulių miesto savivaldybės administracija, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas tiekėjams pateikti įrodymus, kad jie turi generalinio rangovo patirtį. Procesiniuose dokumentuose perkančioji organizacija tik akcentavo generalinio rangovo ir subrangovo atsakomybės skirtumus. Ginčo Pirkimo sąlygų reikalavimu perkančioji organizacija siekia įsitikinti, kad pasiūlymą teikiantis tiekėjas turi patirties ir gebėjimų tinkamai valdyti statybos procesus, spręsti organizacinius darbo klausimus bei atsakyti už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą ir užtikrinti normatyvinę kokybę bei prisiimti atsakomybę ir garantinius įsipareigojimus dėl jo paties ir subrangovų vykdytų darbų.Priešingai nei nurodė teismas, Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta jokių išvestinių reikalavimų. Pagal ginčo Pirkimo sąlygų reikalavimą tiekėjai turi pateikti tik pažymą iš statytojo (užsakovo), nepriklausomai nuo to kokiame statuse tiekėjas atliko šiuos darbus, t. y. ar kaip generalinis rangovas, ar kaip rangovas, ar kaip subrangovas. Taigi tiekėjų galimybė dalyvauti Pirkime nebuvo apribota.Rangovas kartu su kitais statybos dalyviais atsako užsakovui už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto. Rangovui taip pat nustatyta atsakomybė prieš užsakovą už subrangovų veiksmus. Tai reiškia, kad net jeigu generalinis rangovas perduoda visas savo teises ir įsipareigojimus subrangovui, jis visiškos atsakomybės neperduoda subrangovui, nes toks perdavimas neatitiktų generalinio subrangovo teisinės padėties statybos rangos teisiniame santykyje. Generaliniam rangovui išlieka atsakomybė prieš užsakovą ir kitus asmenis visą statybos laiką nepriklausomai nuo subrangos sutartimi subrangovui suteiktų teisių ir pareigų apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2004).Siekiant užtikrinti savalaikį projekto įgyvendinimą ir Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimą perkančiajai organizacijai labai svarbi informacija apie rangovo vėlavimus, statybos darbų trūkumus, parengto projekto trūkumus, darbuotojų padarytą žalą statiniui, užsakovo ir trečiųjų asmenų turtui. Dėl to tik statytojo (užsakovo), kuris yra galutinio rezultato gavėjas, atsiliepimas įrodo rangovo patikimumą. Rangovas, kaip subrangovo užsakovas, nėra galutinio rezultato gavėjas ir, kaip rodo praktika, dažnai būna susijusios įmonės, todėl objektyvią informaciją, manytina, gali pateikti tik statytojas (užsakovas), kuris atitinkamoje pažymoje gali nurodyti kaip savo įsipareigojimus įvykdė tiek rangovas, tiek rangovo subrangovas.Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl prieštaringos VPT pozicijos šioje byloje. Pati VPT, atlikusi patikrinimą ir nurodžiusi ginčo Pirkimą vykdyti pagal nustatytas sąlygas, byloje pateikė visiškai priešingą išvadą. VPT nepagrįstai nurodė, kad perkančioji organizacija neturėtų riboti galimybės tiekėjams varžytis dėl pirkimo objekto, jeigu jų profesinė rangos sutarčių įvykdymo patirtis yra lygiavertė ir neturėtų susiaurinti tiekėjų galimybės pagrįsti savo profesinę patirtį darbų rezultatus priėmusių užsakovų (išimtinai tik perkančiųjų organizacijų) pažymomis. Ginčo atveju perkančioji organizacija nesusiaurino tiekėjų galimybės pagrįsti savo profesinę patirtį, nes statytojas (užsakovas) gali būti ne tik perkančioji organizacija, bet ir privatus juridinis ar fizinis asmuo. Sutartis tarp rangovo ir subrangovo nėra lygiavertė sutarčiai tarp statytojo (užsakovo) ir statybos rangovo.VPT yra parengusi Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos projektą, kurios 16.1.3 punktas nustato, kad tiekėjai kaip kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus turės pateikti pirkimų vykdytojų pažymas apie darbų vertę, atlikimą bei kokybę. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstos abejones dėl VPT šioje byloje pateiktos išvados, nes iš paminėtos metodikos nuostatos matyti, kad analogiškas ginčo Pirkimo sąlygai reikalavimas yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės galimo nesąžiningumo. Atsakovė šiuo metu yra paskelbusi viešąjį pirkimą, kuriuo siekia įsigyti kultūros paskirties pastato koncertinės salės rekonstrukcijos darbus, su analogišku reikalavimu dėl statytojo (užsakovo) pažymos apie atliktus darbus pateikimo, skiriasi tik reikalavimas dėl įvykdytų darbų vertės. Ieškovė, pateikusi pasiūlymą nurodytame viešajame pirkime, tokio paties reikalavimo neginčija. Taigi vienu atveju identiškos viešojo pirkimo sąlygos, ieškovės teigimu, prieštarauja įstatymui, kitu atveju – ne. Nurodyta aplinkybė leidžia spręsti apie UAB „Versina“ nesąžiningumą. Darytina išvada, kad ieškovė nėra tinkamai įvykdžiusi bent vienos negyvenamųjų pastatų statybos ir/ar rekonstravimo ir/ar atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutarties, kurios vertė ne mažesnė kaip 4 mln. Eur su PVM, dėl ko siekia savo naudai pakeisti Pirkimo sąlygas, sumažinant nustatytus reikalavimus, arba nutraukti Pirkimą.
Ieškovė – UAB „Versina“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Nors ginčo Pirkimo sąlygų reikalavime nėra expressis verbis paminėtas tiekėjo, kaip generalinio rangovo, statusas, tačiau įvertinus Statybos įstatyme nustatytą statytojo (užsakovo) sampratą, aišku, kad reikalaujamą pažymą galės pateikti tik tiek rangovai, kurie turėjo tiesiogines sutartis su statytojais ir jų atžvilgiu užsakovo funkcijas vykdė tik statytojas. Tokie rangovai kvalifikuotini generaliniais rangovais (CK 6.650 str.). Kiti tiekėjai, kurie, nors ir atlikę 4 mln. Eur vertės darbus, tačiau veikę ne kaip generaliniai rangovai, o kaip subrangovai, negalės pateikti statytojo pažymos, nes neturi jokių sutartinių santykių su statytoju, dėl ko pastarasis negalės patvirtinti nei darbų atlikimo vertės, nei kitų aplinkybių.Pirkimo sąlygų 18.10 punkto reikalavimo sampratą patvirtino pati perkančioji organizacija sprendime atmesti ieškovės pretenziją, taip pat atsiliepime į ieškinį. Taigi akivaizdu, kad ginčo Pirkimo sąlygų punktas nesudarė galimybės tiekėjams, įgijusiems reikiamą patirtį, ją pagrįsti kitų asmenų, kurie prieš juos vykdė užsakovo funkcijas, pažymomis. Byloje išvadą pateikusi VPT aiškiai išdėstė, kad jokie patirties įrodinėjimo ribojimai negalimi.Iš skundo argumentų sunku suprasti perkančiosios organizacijos poziciją, kas jai yra aktualu, t. y. ar tai, kad tiekėjas turi reikiamos vertės darbų sutarties įvykdymo patirtį, ar su kuo tiekėjas buvo sudaręs reikiamos darbų vertės sutartį, ar koks asmuo turi pateikti pažymą/įrodymą dėl darbų atlikimo. Teisiškai nepagrįstas skundo argumentas, kad nepriklausomai nuo to kokiame statuse tiekėjas atliko darbus, jis neva gali gauti pažymą iš statytojo (užsakovo). Pažymą rangovui apie įvykdytą sutartį (vertė, terminai, atlikimo aplinkybės etc.) gali išduoti tik užsakovo funkcijas rangovo atžvilgiu vykdęs asmuo, t. y. kita sutarties šalis.Skunde atsakovė teigia, kad teismas nepasisakė dėl prieštaringų VPT veiksmų, tačiau šių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais ir nenurodo, kokius būtent konkrečius VPT veiksmus, kurie galėtų lemti pastarosios pozicijos pagrįstumą, atsakovė turėjo omenyje. Skundo argumentai, kad ieškovė negali pateikti 4 mln. Eur vertės darbų sutarties įvykdymo patirtį įrodančių dokumentų, grindžiami tik subjektyviais perkančiosios organizacijos samprotavimais ir prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.).
Dėl faktinių aplinkybių
Byloje nustatyta, kad atsakovė – Šiaulių miesto savivaldybės administracija, supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą, kuriuo siekė įsigyti Šiaulių kultūros centro pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Pirkimo sąlygose, be kita ko, perkančioji organizacija nustatė minimalų reikalavimą tiekėjų kvalifikacijai – per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) būti tinkamai įvykdžius bent vieną negyvenamųjų pastatų statybos ir/ar rekonstravimo ir/ar atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 4 mln. Eur su PVM; atitikimą šiam kvalifikacijos reikalavimui tiekėjas turi įrodyti pateikdamas statytojo (užsakovo), kurio sąvoka, teisės ir pareigos nustatyti Statybos įstatyme, pažymą su atitinkamais duomenimis apie įvykdytą sutartį (Pirkimo sąlygų 18.10 p.). Ieškovė UAB „Versina“ inicijavo nurodytos Pirkimo sąlygos teisėtumo peržiūros procedūrą – prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti įpareigojimą pateikti išimtinai tik statytojo (užsakovo) pažymą apie tiekėjo kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų 18.10 punkto reikalavimui. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ginčo reikalavimu perkančioji organizacija diskriminuoja pajėgius tiekėjus ir riboja konkurenciją, nes sudaromos sąlygos konkuruoti dėl Pirkimo objekto išskirtinai tik tiems tiekėjams, kurie turėjo tiesiogines rangos sutartis su statytojais (generaliniai rangovai), o tiekėjai, nors ir pajėgūs bei sukaupę reikalaujamą profesinę patirtį (įvykdytų sutarčių apimtimi), tačiau veikę kaip subrangovai, yra eliminuojami iš varžymosi. Skundžiamu sprendimu teismas iš esmės sutiko su ieškovės pozicija, Pirkimo sąlygų 18.10 punkto reikalavimą pateikti tik statytojo (užsakovo) pagal Statybų įstatymą pažymą pripažino neteisėtu ir nutraukė Pirkimą.
Dėl skundo argumentų
Nesutikimą su skundžiamu sprendimu Šiaulių miesto savivaldybės administracija pirmiausia grindžia tuo, kad Pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama pateikti generalinio rangovo patirties įrodymų. Pagal ginčo reikalavimą tiekėjas turi pateikti tik pažymą iš statytojo (užsakovo), nepriklausomai nuo to, kokiame statuse (generalinio rangovo ar subrangovo) tiekėjas atliko negyvenamųjų pastatų statybos ir/ar rekonstravimo ir/ar atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutartį. Kolegija tokiai apeliantės pozicijai nepritaria. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai pirkimo procedūrų metu turėtų pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus) (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).Nagrinėjamu atveju kolegija nekvestionuoja, kad reikalavimas būti įvykdžiusiam Pirkimo sąlygų 18.10 punkte nustatytos apimties statybos darbų sutartį tik kaip generaliniam rangovui expressis verbis nei ginčo, nei kitose Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas. Kita vertus, visapusiškas Pirkimo sąlygų vertinimas nesudaro pagrindo teigti, kad perkančiajai organizacijai yra priimtina kita nei generalinio rangovo patirtis įrodinėjant tiekėjo kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų 18.10 punkto reikalavimui. Kaip minėta, pagal Pirkimo sąlygų 18.10 punktą įrodymui, kad per savo veiklos laikotarpį yra įvykdęs bent vieną negyvenamųjų patalpų statybos ir/ar rekonstravimo ir/ar atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 4 mln. Eur su PVM, tiekėjas turi pateikti statytojo (užsakovo), kurio sąvoka, teisės ir pareigos nustatyti Statybos įstatyme, pažymą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punkte apibrėžta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Paminėtos teisės normos ir Statybos įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio statytojo teises ir pareigas, pagrindu spręstina, kad statytojas (užsakovas) Statybos įstatymo prasme yra asmuo, kuriam išduotas statybų leidimas ir kuris atitinka kitas šio įstatymo nustatytas sąlygas. Tuo tarpu CK 6.650 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus). Tokiu atveju rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 str. 3 d.). Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 str. 4 d.). Įvertinus aptartas teisės normas, darytina išvada, kad subrangovo ir statytojo (užsakovo) Statybos įstatymo prasme paprastai tiesiogiai nesieja teisiniai rangos santykiai, todėl pastarasis nėra subjektas, galintis išduoti subrangovui ginčo Pirkimo sąlygų 18.10 punkte nustatytą pažymą. Tokį dokumentą statytojas (užsakovas) galėtų išduoti tik generaliniam rangovui, su kuriuo jį sieja tiesioginiai rangos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo reikalavimu dėl statytojo (užsakovo) pagal Statybos įstatymą pažymos pateikimo yra apribojamos tiekėjų kvalifikacijos įrodinėjimo galimybės, t. y. pasiūlymus Pirkimui gali pateikti tik generalinio rangovo statusu įvykdę Pirkimo sąlygų 18.10 punkte nustatytos apimties darbus tiekėjai. Tokią išvadą patvirtina ir pačios perkančiosios organizacijos atsakymas į ieškovės pretenziją bei atsiliepimo į ieškinį argumentai, kad ginčo Pirkimo sąlygų reikalavimu ji siekia įsitikinti tiekėjo patirtimi bei sugebėjimais būti generaliniu rangovu, tinkamai valdyti statybos procesus, spręsti organizacinius subrangovų darbo klausimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios nutarties 21 punkte aptartas tiekėjo patirties įrodinėjimo ribojimas neteisėtas ir nepagrįstas.Kasacinio teismo išaiškinta, kad reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas; jis yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams; net ir neatitinkanti šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. lapkričio 24d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).Be to, apeliantė neįrodė generalinio rangovo statuso sureikšminimo pagrįstumo, t. y. nepagrindė subrangovo ir generalinio rangovo profesinio pajėgumo skirtumų. Šios išvados nepaneigia ir skundo argumentas, kad generalinis rangovas statytojui (užsakovui) atsako už subrangovo prievoles, nes tokia atsakomybės forma niekuo nesiskiria nuo bendrosios prievolių vykdymo sąlygos, kad skolininkas, vykdydamas prievolę ir pasinaudojęs kitų asmenų pagalba, už šių asmenų veiksmus atsako kaip už savo (CK 6.38 str. 4 d.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, darbų atlikimas generalinio rangovo statuse neįrodo nei tiekėjo organizacinių gebėjimų, nei užtikrina jo atliktų darbų kokybės. Ginčo Pirkimo objektą sudarančius darbus atliekant tik generalinio rangovo patirtį turinčiam tiekėjui, užsakovo – perkančiosios organizacijos, interesai dėl tinkamo darbų atlikimo, defektų ištaisymo per garantinį laikotarpį etc. nebus apsaugoti labiau, nei nurodytus darbus atliekant subrangovo patirtį turinčiam tiekėjui. Atmestinas išimtinai apeliantės samprotavimais paremtas skundo argumentas, kad objektyvią informaciją apie tiekėjo įvykdytus statybos rangos darbus galėtų pateikti statytojas (užsakovas), t. y. galutinis darbų rezultato gavėjas. Skunde apeliuojama ir į prieštaringus VPT veiksmus. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nurodyta institucija, leidusi vykdyti ginčo Pirkimą, bylos nagrinėjimo metu pateikė nurodytiems veiksmams prieštaraujančią išvadą.Pirma, byloje nėra duomenų, kad būtent ginčo Pirkimo sąlygų reikalavimas būtų buvęs vertinamas VPT, kad pastaroji būtų sprendusi, jog toks reikalavimas nepagrįstai neriboja tiekėjų konkurencijos. Taigi nėra pagrindo teigti, kad VPT veiksmai neatitinka šioje byloje pateiktos išvados, jog tiekėjų profesinė patirtis turėtų būti vertinama atsižvelgiant į faktą, ar tiekėjas yra įvykdęs perkančiosios organizacijos pageidaujamos apimties darbų sutartį ir įrodant šį faktą remiantis darbo rezultatą priėmusio subjekto/užsakovo pažyma, nevertinant to, ar jis veikė kaip generalinis rangovas, ar kaip subrangovas.Antra, išvadą teikiančios institucijos pozicija byloje teismui nėra privaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bei objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 185 str.). Skundžiamas sprendimas priimtas teismui visapusiškai įvertinus ne tik VPT išvadą, bet ir kitus bylos duomenis.Pagrindo nesiremti byloje pateikti VPT išvada nesudaro ir skundo argumentas, kad pagal šios institucijos naujai parengto Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos projekto 16.1.3 punktą tiekėjai kaip kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus privalės pateikti pirkimų vykdytojų pažymas apie darbų vertę, jų atlikimą bei kokybę. Teismas, vertindamas aptariamą įrodymą, neprivalėjo remtis įstatymo leidėjo nepatvirtinto teisės akto projekto nuostatomis, tuo labiau, kad jos neprieštarauja šioje byloje pateiktai VPT išvadai. Nurodytas teisės akto projekto punktas nenustato, kad tiekėjas savo kvalifikacijai pagrįsti turės pateikti išimtinai pirkimų vykdytojų pažymas; jei gavėjas buvo pirkimo vykdytojas, pateikiama jo patvirtina pažyma, jei gavėjas – ne pirkimo vykdytojas – jo pažyma, o jos nesant – kandidato ar dalyvio deklaracija.Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės galimo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo, kadangi ji yra pateikusi pasiūlymą kitame apeliantės vykdomame viešajame pirkime su analogišku ginčo Pirkimo sąlygų reikalavimu, kurio neginčija. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas atmetė nurodytus argumentus, motyvuodamas tuo, kad akcentuojami ieškovės veiksmai negali būti ginčo Pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo kriterijus. Kolegija sutinka su tokia teismo pozicija. Apeliantės nesutikimas su skundžiamo sprendimo motyvais nesudaro pagrindo apeliuoti į sprendimo motyvacijos stoką. Į esminius skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, kiti nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išnagrinėjimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas; jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovė UAB „Versina“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas, teisinių paslaugų ataskaita ir mokėjimo nurodymas) įrodo, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 490 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos (CPK 98 str.). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Versina“ (j. a. k. 180346182) iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188771865) 490 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.