Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tautvydui Šukiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo teismo atnaujinti praleistus ieškinio senaties terminus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilkaviškio skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. I9SD-3462-(14.19.104) (toliau – 2017 m. lapkričio 28 d. raštas) ir 2018 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 19VĮ-24-(14.19.2) (toliau – Įsakymas) apskundimo, panaikinti NŽT Vilkaviškio skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. raštą, Įsakymą ir 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 19SD-543-(14.19.104) (toliau – 2018 m. vasario 27 d. raštas), įpareigoti NŽT užbaigti 1992 m. rugsėjo 28 d. pradėtą 1,00 ha ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas arba ginčo žemė) pirkimo pardavimo iš valstybės be aukciono procedūrą ir sudaryti su ja suprojektuoto Žemės sklypo pirkimo pardavimo iš valstybės be aukciono sutartį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovei (b. l. 28–29; 2018 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 25 sek. – 13 min. 20 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad ieškovės senelis P. B. nuosavybės teise turėjo statinius – gyvenamąjį namą, du ūkinius statinius ir kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 86–89; 2018 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 03 sek. – 11 min. 00 sek.; 13 min. 21 sek. – 16 min. 10 sek.). 1992 m. rugsėjo 28 d. Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu P. B. buvo leista pirkti iš valstybės 1,0000 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (ginčo Žemės sklypą), jo turėtiems statiniams eksploatuoti, už kurį P. B. sumokėjo 6 660 rublių investicinių čekių (b. l. 8). Ieškovės motina G. K. 2006 m. kovo 22 d. įgijo 6/10 dalis P. B. priklausiusių statinių ir 6/10 dalis jo sumokėtų 6 660 rublių investicinių čekių, o 2015 m. balandžio 1 d. įgijo 1/10 dalį P. B. priklausiusių statinių ir 1/10 dalį jo sumokėtų 6 660 rublių investicinių čekių (b. l. 15). Likusi, t. y. 3/10 dalys, P. B. priklausiusių statinių atiteko G. K. seseriai (ieškovės tetai) M. G. (b. l. 25, 90–92). Tarp G. K. ir jos sesers vyko konfliktai dėl statinių, 2006 m. spalio 10 d. statiniai buvo pradėti griauti be G. K. sutikimo (b. l. 105–106). 2013 m. balandžio 9 d. buvo areštuotos M. G. priklausančios 3/10 dalys statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kreditorės – ieškovės reikalavimų užtikrinimui (b. l. 90–92). Po M. G. mirties areštuotas 3/10 dalis statinių paveldėjo Lietuvos Respublika (2018 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 03 sek. – 11 min. 00 sek.; 13 min. 21 sek. – 16 min. 10 sek.). 2012 m. sausio 5 d. G. K. pateikė prašymą NŽT Vilkaviškio žemėtvarkos skyriui, kad būtų suprojektuotas 1,0000 ha Žemės sklypas, kurį ji ketino pirkti iš valstybės (b. l. 9). 2013 m. balandžio 10 d. G. K. pasirašė su NŽT Vilkaviškio skyriumi sutartį, kuria įsipareigojo sumokėti 1 161,60 Lt (336,42 Eur) už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus, o NŽT Vilkaviškio skyrius įsipareigojo užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbai, skirti suprojektuoti ir parduoti G. K. žemės sklypus (įskatinat ginčo Žemės sklypą), vyktų nustatyta tvarka (b. l. 11–13). NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 19VĮ-(14.19.2)-1462 patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, kurioje G. K. buvo suprojektuoti jos pageidaujami pirkti žemės sklypai (įskaitant ginčo Žemės sklypą), žemės reformos žemėtvarkos projektas (b. l. 48). Ieškovė 2013 m. lapkričio 5 d. sumokėjo NŽT 1 161,60 Lt (336,42 Eur) už G. K. pagal 2013 m. balandžio 10 d. sutartį (b. l. 14). 2015 m. balandžio 28 d. G. K. 7/10 dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir 7/10 dalis sumokėtų 6 660 rublių investicinių čekių padovanojo ieškovei (b. l. 30–47). 2017 m. gegužės 15 d. NŽT Vilkaviškio skyrius atliko Žemės sklypo patikrinimą. NŽT Vilkaviškio skyriaus specialistė patikrinimo metu padarė išvadą, kad ginčo Žemės sklype statinių nėra (b. l. 50–51, 68). NŽT Vilkaviškio skyrius 2017 m. lapkričio 28 d. raštu informavo ieškovę, kad Žemės sklypas bus išformuotas, jis ieškovei nebus parduodamas be aukciono, o įmokos nebus panaudotos (b. l. 15–16). 2017 m. gruodžio 11 d. ieškovė kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją dėl teisinių konsultacijų (b. l. 84–85). NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja Įsakymu pakeitė 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 19VĮ-(14.19.2)-1462, kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, kurioje G. K. buvo suprojektuoti jos pageidaujami pirkti žemės sklypai, įskaitant ginčo Žemės sklypą, žemės reformos žemėtvarkos projektas. Įsakymo 1.1 papunkčiu buvo pakeistas G. K. perkamo iš valstybės kito (ne ginčo) žemės sklypo plotas, o 1.2. papunkčiu G. K. išbraukta iš NŽT Vilkaviškio skyriaus sudaryto sąrašo, pagal kurį ieškovė galėjo pirkti Žemės sklypą (b. l. 48). Apie tai ieškovė informuota 2018 m. sausio 9 d. raštu (b. l. 49). 2018 m. vasario 7 d. ieškovė Įsakymą apskundė NŽT direktoriui (b. l. 52–55). 2018 m. sausio 31 d. ieškovė pateikė NŽT Vilkaviškio skyriui prašymą, kad būtų suprojektuotas 1,0000 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji pageidauja pirkti iš valstybės (b. l. 17). NŽT Vilkaviškio skyrius 2018 m. vasario 27 d. raštu netenkino ieškovės prašymo suprojektuoti ir parduoti Žemės sklypą (b. l. 18). NŽT direktorius 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu netenkino ieškovės skundo dėl Įsakymo (b. l. 100–102).

Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė turi teisę įsigyti Žemės sklypą iš valstybės be aukciono. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai, kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai, kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2.1 papunktį asmenys pagal taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Atsižvelgiant į minėtas normas, siekiant nustatyti, ar ieškovė turi teisę įsigyti Žemės sklypą be aukciono, būtina nustatyti statinių, esančių ginčo žemėje, būklę – jie egzistuoja ar yra išnykę.

Atsakovės atstovai atsisakymą parduoti ieškovei Žemės sklypą argumentuoja tuo, kad ginčo žemėje nėra statinių. Tokią išvadą atsakovės atstovai padarė po 2017 m. gegužės 15 d. atlikto Žemės sklypo patikrinimo. NŽT Vilkaviškio skyriaus specialistė Žemės sklypo patikrinimo akte nurodė, kad statiniai yra sunykę, gyvenamojo namo likę griuvėsiai, kitų statinių nėra, teritorijos dalis apaugusi, kita dalis – pieva, tarp medžių ir krūmų matosi akmenų, tikėtina, buvusių statinių pamatai, teritorijoje nėra tvorų, žyminčių buvusios sodybos ribas, pagal nustatytas aplinkybes NŽT Vilkaviškio skyriaus specialistė padarė išvadą, kad Žemės sklype statinių nėra. NŽT Vilkaviškio skyriaus specialistė patikrinimo metu padarė dvi nuotraukas, vienoje iš jų užfiksuotos Žemės sklype esančio gyvenamojo namo apgriuvusios sienos (b. l. 50–51, 68). Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovės atstovas patvirtino, kad ginčo žemėje yra statinių pamatai (2018 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 21 sek. – 34 min. 54 sek.). Įvertinus 2017 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo patikrinimo akto duomenis, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ginčo žemėje yra ieškovei priklausančių statinių pamatai ir gyvenamojo namo apgriuvusios sienos.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalį statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punktą statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi), statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu. LAT, analizuodamas minėtas ir kitas Statybos įstatymo normas, yra nurodęs, kad tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs (žr. LAT 2017 m. lapkričio 14 d. nutartų civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktą, pamatai yra statinio laikančioji konstrukcija.

Teismo vertinimu, ginčo žemėje esantys pamatai yra išlikę virš žemės. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis tuo, jog NŽT Vilkaviškio skyriaus specialistė patikrinimo metu konstatavo, kad tarp medžių ir krūmų matosi akmenų, tikėtina, buvusių statinių pamatai. Taigi ginčo žemėje yra ieškovei priklausančių statinių laikančiosios konstrukcijos – pamatai, šios konstrukcijos yra virš žemės paviršiaus, nėra duomenų, kad šios konstrukcijos atsirado statinių rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti ieškovei priklausančių statinių, esančių ginčo žemėje, išnykimo fakto. Pagal tai teismas spendžia, kad ieškovė turi teisę be aukciono pirkti iš valstybės ginčo žemės, reikalingos jos statiniams eksploatuoti.

Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti tai, kad statiniai apgriuvo ne dėl ieškovės kaltės. Byloje yra nustatyta, kad 2006 m. spalio 10 d. tarp tuometinių statinių bendrasavininkių buvo kilę ginčai dėl naudojimosi statiniais tvarkos, statiniai buvo pradėti griauti be bendrasavininkės G. K. sutikimo (b. l. 105). Šiuo metu ieškovė taip pat neturi realios galimybės remontuoti statinių, kadangi 3/10 dalys statinių yra areštuotos jos reikalavimo užtikrinimui. Ieškovei suremontavus statinius ar kitaip pagerinus jų būklę savo lėšomis, ateityje ji gali įgyti statinių dalį kaip jos reikalavimo patenkinimą. Ieškovė ginčo žemę siekia įgyti tam, kad išsaugotų ir sutvarkytų sodybą, su kuria ją sieja emocinis ryšys. Ieškovės emocinį ryšį su sodyba, įskaint ginčo žemę, patvirtina tai, kad statiniuose gyveno ji ir jos seneliai, gyvenamąją vietą šiuo metu yra deklaravęs jos brolis (b. l. 116), ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys greta ginčo žemės ir kuriuos ji naudoja (b. l. 93–95, 97). Be to, ieškovės senelis P. B. Žemės sklypo privatizavimo procedūrą inicijavo dar 1992 metais (b. l. 8). Žemės sklypą privatizuoti siekė ir ieškovės motina G. K. (b. l. 9, 11, 14, 48). Ieškovei įgijus 7/10 dalis statinių, ji taip pat aktyviais veiksmais siekė nupirkti iš valstybės Žemės sklypą (b. l. 17–18, 49, 15–16, 52–55, 84–85, 100–102). Tačiau Žemės sklypo privatizavimo procedūra per laikotarpį nuo 1992 metų iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2018 m. kovo 29 d.) nebuvo užbaigta. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, siekdama įgyti Žemės sklypą, buvo rūpestinga, sąžininga ir atidi, nenustatyta ieškovės kaltų veiksmų, dėl kurių Žemės sklypas per laikotarpį nuo 1992 metų iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo privatizuotas.

Ieškovė prašo teismo įpareigoti NŽT užbaigti 1992 m. rugsėjo 28 d. pradėtą 1,00 ha ploto Žemės sklypo pirkimo pardavimo iš valstybės be aukciono procedūrą ir sudaryti su ja Žemės sklypo pirkimo pardavimo iš valstybės be aukciono sutartį. Teismas sutinka su tuo, kad 1992 m. rugsėjo 28 d. buvo pradėta 1,00 ha ploto Žemės sklypo pirkimo pardavimo iš valstybės be aukciono procedūra. Tuo metu visi statiniai priklausė vienam savininkui – P. B. (b. l. 8). Todėl P. B. turėjo teisę pirkti visą 1,00 ha ploto Žemės sklypą. Šiuo metu statiniai nuosavybės teise priklauso dviem bendrasavininkėms – 7/10 dalys ieškovei ir 3/10 dalys Lietuvos Respublikai (b. l. 86–89). Be to, ieškovei dovanojimo sutartimi yra perleista tik 7/10 dalys P. B. sumokėtų 6 660 rublių investicinių čekių (b. l. 42). Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 7 punktą, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Šia norma įtvirtinta bendraturčio teisė įsigyti lengvatinėmis sąlygomis valstybinės žemės sklypo dalį, proporcingą jam priklausančio gyvenamojo namo ar kito statinio daliai. Taigi nors prie statinių turėtų būti suprojektuotas 1,0000 ha Žemės sklypas (tokio dydžio jis buvo suprojektuotas iki jo išformavimo (b. l. 15)), tačiau ieškovė turi teisę be aukciono įsigyti tik dalį šio Žemės sklypo – 7/10 dalis, proporcingas jos nuosavybės teise turimai pagrindinio daikto – gyvenamojo namo, daliai. Likusios Žemės sklypo dalies – 3/10 dalių, pardavimas ieškovei pažeistų statinių bendrasavininkės Lietuvos Respublikos teisę naudotis Žemės sklypo dalimi, būtina jai nuosavybės teise priklausančių statinių daliai eksploatuoti. Pagal tai teismas spendžia, kad ieškovė turi teisę be aukciono pirkti iš valstybės 7/10 dalis ginčo žemės, reikalingos jos statiniams eksploatuoti.

Ieškovė prašo teismo įpareigoti NŽT užbaigti Žemės sklypo pirkimo pardavimo procedūrą ir sudaryti su ja pirkimo pardavimo sutartį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovės atstovė nurodė, kad nėra suformuoto Žemės sklypo (b. l. 66). Kadangi šiuo metu Žemės sklypas yra išformuotas, tam, kad galėtų būti sudaroma pirkimo pardavimo sutartis, Žemės sklypas turės būti vėl suformuojamas (CK 1.109 straipsnis), atlikti jo kadastriniai matavimai (Metodikos 99–120 punktai), nustatyti Žemės sklypo duomenys įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas), Žemės sklypas turės būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turės būti sudaroma notarinė pirkimo pardavimo sutartis (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad iki Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo turi būti atliktos procedūros, kurias vykdys ne tik atsakovė, bet ir kiti asmenys: žemės sklypų kadastrinius matavimus atlieka matininkai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 dalis); prašymus įrašyti žemės sklypų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą nagrinėja ir įgyvendina VĮ Kadastro tvarkytojas per 5 darbo dienas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 8, 88 punktai); prašymus įregistruoti žemės sklypus į Nekilnojamojo turto registrą nagrinėja ir įgyvendina VĮ Registrų centras per 10 darbo dienų (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų 62 punktas); notarines pirkimo pardavimo sutartis tvirtina notarai (Lietuvos Respublikos notarų įstatymo 26 straipsnio 1 punktas). Iš anksto nėra žinoma per kiek laiko minėtus veiksmus atliks asmenys, kurie nėra pavaldūs atsakovei. Teismo nuomone, tai yra aplinkybės, nuo kurių gali priklausyti tolimesni atsakovės veiksmai ir jų atlikimo terminai. Teismo sprendimu negali būti sukurta situacija, kad susiklosčius tam tikrai faktinei situacijai ne dėl atsakovės kaltės, ji, privalėdama vykdyti teismo sprendimą, turėtų pažeisti viešosios teisės normas. Todėl netenkintina ieškovės reikalavimo dalis įpareigoti atsakovę pradėti procedūrą ir sudaryti pirkimo pardavimo sutartį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas pažymi, kad atsakovės, kaip valstybę atstovaujančios institucijos, pareigos yra detaliai sureguliuotos teisės aktais. Jeigu atsakovė neveiks taip, kaip reglamentuota teisės aktais, ieškovė galės ginti savo teises, skųsdama atsakovės neveikimą pagal administracinių ginčų nagrinėjimo taisykles.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies – NŽT įpareigotina užbaigti 1992 m. rugsėjo 28 d. pradėtą 1,00 ha ploto namų valdos Žemės sklypo 7/10 dalių pirkimo pardavimo iš valstybės be aukciono procedūrą ir sudaryti su ieškove suprojektuoto Žemės sklypo 7/10 dalių pirkimo pardavimo iš valstybės be aukciono sutartį.

Byloje nustatyta, kad NŽT Vilkaviškio skyrius 2017 m. lapkričio 28 d. rašte cituoja Žemės sklypo patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, teisės aktų normas ir informuoja ieškovę, kad už Žemės sklypą sumokėtos įmokos investiciniais čekiais negalės būti panaudotos, o Žemės sklypas ieškovei negalės būti parduodamas (b. l. 15–16). Teismo vertinimu, 2017 m. lapkričio 27 d. raštas yra pranešimas, informuojantis ieškovę apie NŽT Vilkaviškio skyriaus ketinimus. Tačiau 2017 m. lapkričio 27 d. raštas nesukėlė ieškovei jokių teisinių pasekmių. Po šio rašto gavimo, ieškovė turėjo galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančia statinių dalimi. Be to, ieškovės teisė sudaryti Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, įskaitant sumokėtas įmokas, buvo apribota vėliau – 2018 m. sausio 8 d. priimant Įsakymą. Todėl teismas sprendžia, kad 2017 m. lapkričio 27 d. raštas nėra administracinis aktas, kuris ieškovei objektyviai sukėlė atitinkamas teisines pasekmes (pažeidė jos teises ar įstatymų saugomus interesus).

Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsniu, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi ginčo objektu gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas reikalavimus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla dalyje dėl 2017 m. lapkričio 28 d. rašto panaikinimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl Įsakymo panaikinimo ir šį Įsakymą bei 2018 m. vasario 27 d. raštą panaikinti. Nustatyta, kad NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja Įsakymo 1.1 papunkčiu pakeitė G. K. perkamo iš valstybės kito (ne ginčo) žemės sklypo plotą, o 1.2. papunkčiu panaikino ieškovės teisę pirkti ginčo Žemės sklypą (b. l. 48). 2018 m. sausio 31 d. ieškovė pateikė NŽT Vilkaviškio skyriui prašymą, kad būtų iš naujo suprojektuotas 1,0000 ha Žemės sklypas ir kurį ji pirktų iš valstybės (b. l. 17). 2018 m. vasario 7 d. ieškovė pateikė NŽT direktoriui skundą dėl Įsakymo panaikinimo (b. l. 52–55). NŽT Vilkaviškio skyrius 2018 m. vasario 27 d. raštu pateikė ieškovei atsakymą į 2018 m. sausio 31 d. prašymą, kuriuo atsisakė suprojektuoti ir parduoti Žemės sklypą (b. l. 18). 2018 m. kovo 29 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį (b. l. 3). NŽT direktorius 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu netenkino ieškovės skundo dėl Įsakymo panaikinimo (b. l. 100–102).

Pagal Kasacinio teismo suformuluotas taisykles, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. LAT 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-533/2009). Todėl teismas sutinka su atsakovės atstovais, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Kaip minėta, apie Įsakymo priėmimą ieškovė informuota 2018 m. sausio 9 d. raštu (b. l. 49). 2018 m. vasario 7 d. ieškovė Įsakymą apskundė NŽT direktoriui (b. l. 52–55). Skundas registruotu laišku išsiųstas 2018 m. vasario 8 d. (b. l. 56). Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 7 dalį, NŽT vadovui paduoti skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų. Tokie patys skundų nagrinėjimo terminai yra nustatyti ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, 20 punkte bei Asmenų aptarnavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vieno langelio principu tvarkos aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-227, 41 punkte. Tačiau NŽT vadovas ieškovės skundą išnagrinėjo 2018 m. gegužės 22 d. (b. l. 100). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, nesulaukusi NŽT vadovo atsakymo per nustatytą terminą, kreipėsi į teismą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad ieškovė laikėsi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros ir nepraleido ieškinio senaties termino, todėl nėra pagrindo jį atnaujinti. Atsakovės atstovai nurodė, kad įstatymas imperatyviai nurodo išankstinį ginčų, kylančių žemės reformos teisinių santykių srityje, nagrinėjimą, todėl ieškovės reikalavimas, nesulaukus NŽT direktoriaus sprendimo, atnaujinti apskundimo terminą ir panaikinti Įsakymą turi būti atmestinas, kaip nenagrinėtinas teisme. Teismas nesutinka su šiuo argumentu, kadangi ieškovė laikėsi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatytos procedūros ir terminų. Nors yra galimybė pratęsti skundų nagrinėjimo terminą 20 darbo dienų, tačiau atsakovės atstovai nepateikė duomenų apie tai, kad toks terminas buvo pratęstas ir kad ieškovė buvo apie tai informuota (Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, 21–22 punktai).

Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovė neprašė atnaujinti termino dėl 2018 m. vasario 27 d. rašto apskundimo, tačiau terminas praleistas, todėl ieškovės prašymas šioje dalyje atmestinas. 2018 m. vasario 27 d. raštas yra individualus administracinis aktas. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnį jo apskundimo terminas – 20 darbo dienų. Šis terminas nėra naikinamasis, jis gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi praėjus 22 darbo dienoms nuo 2018 m. vasario 27 d. rašto priėmimo. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr. LAT 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; kt.). Byloje nustatyta, kad ieškovė teisėtai įgijo teisę sudaryti Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, tačiau šios teisės neįgyvendino dėl atsakovės priimtų ginčijamų administracinių aktų. Atsakovės atstovai, remdamiesi ieškinio senaties termino institutu, bando paneigti ieškovės teisę sudaryti Žemės sklypo pirkimo sutartį. Termino prigimtis yra apginti savo teises, nepažeidžiant kitų asmenų teisių, todėl negali būti tenkinamas reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė, nes iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur) (žr. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-206-413/2015). Dėl to teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė terminą praleido nežymiai (2 darbo dienomis), atsakovės, kuri savo teisės gynimą kildina iš neteisės, prašymo taikyti senaties terminą netenkina.

Nustatyta, kad NŽT Vilkaviškio skyrius 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-146 patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Šiame žemės reformos žemėtvarkos projekte G. K. buvo suprojektuoti du jos pageidaujami pirkti iš valstybės žemės sklypai – kitos paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ginčo Žemės sklypas. Taip pat buvo patvirtintas šio projekto priedas – Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti pageidaujami pirkti ar nuomoti žemės sklypai, sąrašas. Šio sąrašo 5 eilutėje buvo įrašyti duomenys apie pirkėją G. K. ir ginčo Žemės sklypą. Pagal Metodikos 29.4.1 papunktį, 32 punktą Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti pageidaujami pirkti ar nuomoti žemės sklypai, sąrašas yra ta žemės reformos žemėtvarkos projekto dalis, kurioje yra patvirtinamas sąrašas asmenų, kuriems yra suprojektuoti ir kuriems parduodami, išnuomojami ir kt. valstybinės žemės sklypai. Pagal Metodikos 24.5.4 papunktį, projekto autorius laisvos žemės fondo žemei priskiria žemės sklypus, suprojektuotus asmenims, kurie žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu išbraukti iš asmenų, kuriems žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo. Tai reiškia, kad asmenį išbraukus iš pretendentų sąrašo, jo pageidautas įsigyti žemės sklypas priskiriamas laisvos žemės fondo žemei ir nėra perleidžiamas asmeniui.

NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja Įsakymo 1.2 papunkčiu pripažino negaliojančia Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti pageidaujami pirkti ar nuomoti iš valstybės žemės sklypai, sąrašo 5 eilutės įrašų dalį, susijusią su ginčo Žemės sklypu (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sąrašo 5 eilutę išdėstė naujai. Naujai išdėstytoje sąrašo 5 eilutėje buvo padidintas kito parduodamo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas. Tai reiškia, kad Įsakymo 1.2 papunkčiu G. K. buvo išbraukta iš patvirtinto pretendentų sąrašo, kaip asmuo, galintis pirkti Žemės sklypą iš valstybės be aukciono, o Žemės sklypas buvo priskirtas laisvos žemės fondo žemei. Tačiau ieškovė buvo įgijusi dalį pastatų iš G. K. ir priimant Įsakymą būtent ji turėjo teisę pirkti Žemės sklypą iš valstybės be aukciono. Todėl teismas daro išvadą, kad Įsakymo 1.2 papunktis sukėlė ieškovei teisines pasekmes – atėmė galimybę pirkti Žemės sklypą iš valstybės be aukciono. Kadangi buvo nustatyta, kad ieškovė tokią teisę turi, laikytina, kad Įsakymo 1.2 papunkčio dalis, kuria nuspręsta laikyti negaliojančia minėto sąrašo 5 eilutės įrašų dalį, susijusią su ginčo Žemės sklypu (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra neteisėta. Likusi Įsakymo dalis, sukurianti tam tikras teisines pasekmes, nėra susijusi su ginčo Žemės sklypu, ja yra didinamas kito žemės sklypo plotas. Todėl ieškovės reikalavimas panaikinti Įsakymą tenkintinas iš dalies ir panaikintina Įsakymo 1.2 papunkčio dalis, kuria nuspręsta laikyti negaliojančia Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti pageidaujami pirkti ar nuomoti iš valstybės žemės sklypai, sąrašo 5 eilutės įrašų dalį, susijusią su ginčo Žemės sklypu (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Po įsakymo priėmimo ieškovė siekė savo pažeistas teises ginti, pateikdama NŽT Vilkaviškio skyriui 2018 m. sausio 31 d. prašymą iš naujo suformuoti Žemės sklypą ir jai parduoti. Tačiau NŽT Vilkaviškio skyrius 2018 m. vasario 27 d. raštu pakartotinai atsisakė suprojektuoti ir parduoti ieškovei Žemės sklypą. Kadangi ieškovė teisę pirkti Žemės sklypą iš valstybės be aukciono turėjo, laikytina, kad 2018 m. vasario 27 d. raštas yra neteisėtas, kadangi be jokio pagrindo buvo apribota ieškovės teisėtai įgyta teisė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad NŽT Vilkaviškio skyrius 2018 m. vasario 27 d. rašte atsisakė suprojektuoti ir parduoti ieškovei žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tačiau akivaizdu, jog ieškovė 2018 m. sausio 31 d. prašymu siekė, jog jai būtų suprojektuotas ir parduotas kitos paskirties žemės sklypas (ginčo Žemės sklypas) statiniams eksploatuoti. Tai patvirtina prie 2018 m. sausio 31 d. prašymo pridėta dovanojimo sutartis ir pažyma apie P. B. sumokėtas įmokas už Žemės sklypą (b. l. 8, 17) bei prašyme nurodyti pageidaujamo įsigyti žemės sklypo duomenys (plotas ir adresas), kurie atitinka ginčo Žemės sklypo duomenis. NŽT Vilkaviškio skyrius 2018 m. vasario 27 d. rašte pageidaujamą pirkti žemės sklypą kvalifikuoja žemės ūkio paskirties žemės sklypu ir nurodo žemės sklypo nepardavimo argumentus, susijusius būtent su žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimo galimybėmis. Tačiau tai nepanaikina NŽT Vilkaviškio skyrius 2018 m. vasario 27 d. rašto neteisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, NŽT Vilkaviškio skyriaus 2018 m. vasario 27 d. raštas panaikintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė patyrė 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama žyminį mokestį (b. l. 7). Ieškovė taip pat patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b. l. 19, 57, 75, 80–82, 121). Šios išlaidos pripažintinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis. Ieškinys tenkintinas iš dalies – tenkintini 55 procentai reikalavimų (byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2017 m. lapkričio 28 d. raštą nutrauktina (0 proc.), reikalavimas panaikinti Įsakymą tenkintinas iš dalies (50 proc.), reikalavimas panaikinti 2018 m. vasario 27 d. raštą tenkintinas 100 proc., reikalavimas pradėti pirkimo pardavimo procedūrą ir sudaryti sutartį tenkintinas iš dalies (70 proc.)). Todėl iš atsakovės priteistina ieškovei 330,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro 5,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2). Kadangi atlygintinų bylinėjimosi išlaidų valstybei suma, tenkanti kiekvienai iš šalių (ieškovei – 2,30 Eur, atsakovei – 2,81 Eur) nesiekia 3,00 Eur, šios išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 307, 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2018 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 19VĮ-24-(14.19.2) 1.2 papunkčio dalį, kuria nuspręsta laikyti negaliojančia Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti pageidaujami pirkti ar nuomoti iš valstybės žemės sklypai, sąrašo 5 eilutės įrašų dalį, susijusią su žemės sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 19SD-543-(14.19.104).

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, užbaigti 1992 m. rugsėjo 28 d. pradėtą 1,00 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (namų valdos), esančio (duomenys neskelbtini), 7/10 dalių pirkimo pardavimo iš valstybės be aukciono procedūrą ir sudaryti su ieškove S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suprojektuoto 1,00 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (namų valdos), esančio (duomenys neskelbtini), 7/10 dalių pirkimo pardavimo iš valstybės be aukciono sutartį.

Civilinę bylą Nr. 2-3323-503/2018 dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. I9SD-3462-(14.19.104) panaikinimo nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.