Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-206-413/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-13
Bylos Nr.: 2A-206-413/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-01150-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas: A. Š., Č. M., V. Š., V. I., E. Š., J. Š., G. Š.
Trečiasis asmuo: Valstybės įmonės „Registrų centras“

Civilinė byla Nr. 2A-206-413/2015 Proceso Nr. 2-53-3-01150-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 20.3.7; 20.3.10; 21.4.2.6; 22.6; 24.4; 25.2; 30.5;121.21;

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-36-633/2014 pagal ieškovų A. Š., Č. M., V. Š., V. I., E. Š., J. Š. ir G. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Valstybės įmonės „Registrų centras“ Marijampolės filialui dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, teisinės registracijos ir individualaus pobūdžio administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo naujai suformuoti ir parduoti žemės sklypą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilkaviškio rajono „Už taiką“ kolūkio valdybos 1964 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 10 Š. J. gyvenamojo namo statybai buvo skirtas 0,15 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilkaviškio apylinkės tarybos 1991 m. spalio 16 d. sprendimu „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ V. Š. asmeniniam ūkiui suteikta 3,00 ha žemės sklypas, o 1992 m. kovo 6 d. sprendimu jai leista padidinti sodybinį (namų valdos) žemės sklypą nuo 1500 kv. m. iki 5020 kv. m. ir parengtas 5020 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo Raudonųjų linijų planas. V. Š. 1992 m. gegužės 9 d. padavė tuometinei Vilkaviškio rajono Vilkaviškio apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą parduoti jai naudojamą 5020 kv. m. namų valdos žemės sklypą. Vilkaviškio rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 7 d. potvarkiu Nr. 130 jai leista pirkti 5020 kv. m. namų valdos žemės sklypą. 1994 m. birželio 20 d. V. Š. padavė Vilkaviškio apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą parduoti jai asmeniniam ūkiui ne aukciono tvarka 2,50 ha žemės ūkio naudmenų, iš anksto apmokant investiciniais čekiais, tame pačiame prašyme nurodydama, kad ji yra išsipirkusi namų valdai 0,50 ha žemės naudmenų. Vilkaviškio rajono valdybos 1994 m. liepos 21 d. potvarkiu Nr. 136 V. Š. leista pirkti 2,50 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, už kurį 1994 m. gruodžio 29 d. ji sumokėjo 152 Lt investiciniais čekiais. 2003 metais buvo parengtas 2,50 ha žemės sklypo planas ir 2004 m. sausio 28 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria minėtas 2,50 ha žemės sklypas buvo parduotas V. Š.. 2008 m. rugpjūčio - 2008 m. rugsėjo mėnesiais atlikus V. Š. namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus, jai buvo suformuotas 2643 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypas. Remdamasis patikslintais namų valdos žemės sklypo kadastriniais matavimais, Marijampolės apskrities viršininkas 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ŽV-612 „Dėl naudojamų žemės sklypų ploto patikslinimo ir pardavimo“ nusprendė pakeisti Vilkaviškio rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 7 d. potvarkį Nr. 130 dėl 5020 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo V. Š. ir parduoti jai mažesnį, t. y. 2643 kv. m. žemės sklypą. 2008 m. gruodžio 16 d. įrašu Nr. 44/1242939 Nekilnojamo turto registre atlikta šio žemės sklypo teisinė registracija Nr. 467627 ir suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties palikimą priėmė jos vaikai (ieškovai). Ieškovai kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė:

1) pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2008 m. rugpjūčio 28 d.– 2008 m. rugsėjo 12 d. UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ atliktus 2643 kv. m. ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (namų valdos) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), naudoto V. Š., kadastrinius matavimus;

2) pripažinti negaliojančia ir panaikinti to paties žemės sklypo 2008 m. gruodžio 16 d. atliktą teisinę registraciją Nekilnojamo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) (registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini));

3) panaikinti 2008 m. gruodžio 3 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽV-612 „Dėl naudojamų žemės sklypų plotų patikslinimo ir pardavimo“, dalyje dėl 2643 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo V. Š. ir 2009 m. birželio 9 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽV-270 „Dėl naudojamų žemės sklypų ploto patikslinimo ir pardavimo“, dalyje dėl tokio paties ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo ieškovams, kaip V. Š. įstatyminiam įpėdiniams;

4) panaikinti 2009 m. birželio 9 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽV-270 „Dėl naudojamų žemės sklypų ploto patikslinimo ir pardavimo“, dalyje dėl 2643 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo ieškovams A. Š., Č. M., V. Š., V. I., E. Š., J. Š., G. Š.;

5) įpareigoti atsakovę per 6 mėn. nuo teismo sprendimo priėmimo ieškovų sąskaita organizuoti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir suformuoti ieškovams naują 5 020 kv. m. namų valdos žemės sklypą, sąskaita sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir į rytų pusę nuo šio sklypo, plane pažymėtos linijos 7-8-1, iš laisvos valstybinės žemės;

6) įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl 5020 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo ieškovams, parengti, sudaryti ir pasirašyti notarinę tokio ploto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais.

Ieškovų nuomone, Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. ŽV-612 „Dėl naudojamų žemės sklypų ploto patikslinimo ir pardavimo“, kuriuo namų valdos žemės sklypas nuo 5020 kv. m. buvo sumažintas iki 2643 kv. m., yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi tokiam sumažinimui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

1) pripažino negaliojančiais ir panaikino 2008 m. rugpjūčio 28 d. – 2008 m. rugsėjo 12 d. UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ atliktus 2643 kv. m. ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (namų valdos) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus;

2) pripažino negaliojančia ir panaikino 2643 kv. m. ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (namų valdos) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2008 m. gruodžio 16 d. atliktą teisinę registraciją Nekilnojamo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) (registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini));

3) pripažino negaliojančiu ir panaikino 2008 m. gruodžio 3 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽV-612 „Dėl naudojamų žemės sklypų plotų patikslinimo ir pardavimo“, dalyje dėl 2643 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo V. Š.;

4) pripažino negaliojančiu ir panaikino 2009 m. birželio 9 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽV-270 „Dėl naudojamų žemės sklypų ploto patikslinimo ir pardavimo“, dalyje dėl 2643 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo ieškovams A. Š., Č. M., V. Š., V. I., E. Š., J. Š., G. Š.;

5) įpareigojo atsakovę – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, išduoti ieškovams A. Š., Č. M., V. Š., V. I., E. Š., J. Š., G. Š. leidimą rengti naujo 5 020 kv. m. ploto kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypo suformavimo (pertvarkymo) (duomenys neskelbtini) projektą, – sąskaita sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir greta jo į rytų pusę nuo šio sklypo plane pažymėtos linijos 7-8-1 esančios laisvos valstybinės žemės, ir išduoti planavimo sąlygas (Žemės įstatymo 40 str. 1 d.).

Likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė ieškovams iš atsakovės 390,98 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė solidariai iš ieškovų 3,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Dėl pripažinimo žemės pirkimo-pardavimo sutartį faktiškai sudaryta. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju V. Š. namų valdai naudoto žemės sklypo plotas ir ribos buvo nustatytos pagal įstatymus, – 1964 m. spalio 30 d. suteikta namo statybai 0,15 ha, 1992 m. kovo 6 d. padidinta iki 0,5020 ha, parengta techninės apskaitos knyga su planais (sklypo raudonųjų linijų projektas). Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad V. Š. nuo 1992 m. kovo 6 d. pagal įstatymą buvo įgijusi subjektyvinę teisę privatizuoti namų valdai jai teisėtai paskirtą ir faktiškai naudotą 0,5020 ha žemės sklypą. Be to, teismas nustatė, kad V. Š. buvo pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo lėšomis užsakiusi ir pateikusi specialistų parengtą teritorijos (sklypo) planavimo dokumentą (sklypo raudonųjų linijų projektą), pateikusi prašymą šį sklypą jai parduoti, atlikus įkainojimą, už jį sumokėjusi visą kainą investiciniais čekiais, taip priėmus pagal kompetenciją tuo laiku žemėtvarkos funkciją vykdžiusios vietos savivaldos institucijai sprendimą leisti jai šį sklypą iš valstybės pirkti, sprendė, kad V. Š. buvo įvykdžiusi absoliučiai visas įstatyme nustatytas sąlygas 0,5020 ha žemės namų valdai įsigyti, nuo 1964 m. spalio 30 d. iki V. Š. mirties (2008 (duomenys neskelbtini)) buvo susiklostę ilgalaikiai žemėnaudos santykiai, V. Š. šioje žemėje buvo teisėtai pastačiusi sodybos pastatus ir kt. statinius, mokėjo žemės mokestį už 0,5020 ha plotą. Įvertinęs tai, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir privalo būti vykdoma pagal jos ir įstatymuose nustatytas sąlygas, teismas pripažino, kad nuo 1992 m. rugpjūčio 7 d. V. Š. ir Lietuvos Respublikos valstybė, šiuo metu atstovaujama atsakovės, buvo teisėtai sudarę 0,5020 ha ploto namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio kadastro duomenys buvo užfiksuoti 1992 m. gegužės 11 d. patvirtintame sklypo raudonųjų linijų projekte, faktinę pirkimo-pardavimo sutartį, kuri galiojo ir šalių privalėjo būti toliau iki galo vykdoma viešosios teisės (Žemės reformos įstatymo ir kt.) nustatyta tvarka (CK 1.138 straipsnio 1 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis).

Dėl teisinio kvalifikavimo V. Š. veiksmų, jai pasirašant 2008-08-28 – 2008-09-12 kadastrinių matavimų dokumentuose, ir esminio suklydimo. Teismas nustatė, kad V. Š., pasirašydama ginčo matavimų dokumentuose (žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir sklypo plane), savo parašu išreiškė sutikimą, kad jai bus parduodama žemė namų valdai ne 5020 kv. m. ploto, kaip šalys buvo teisėtai nustatę faktinėje pirkimo-pardavimo sutartyje, o tik 2643 kv. m. Šį faktą teismas vertino esminės sutarties sąlygos (perkamos-parduodamos žemės ploto) pakeitimu, kas savo esme atitinka CK 6.223 straipsnio 1 dalyje numatytą situaciją, kai sutartis pakeičiama šalių susitarimu. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju V. Š. sutikimas be jokių alternatyvių kompensacijų gauti pagal pirminę sutartį beveik perpus mažesnio ploto ir vertės žemės sklypą, nei buvo sumokėta, buvo esminė šalių sandorio sąlyga, ir normaliai atidus ir protingas žmogus, jeigu būtų tai pastebėjęs ir susivokęs situacijoje, su ja nebūtų sutikęs ir antrojo sandorio nebūtų sudaręs, arba jeigu ir būtų sutikęs gauti beveik perpus mažesnio ploto ir vertės sklypą, tai tik kartu su ekvivalentine kompensacija už prarandamą dalį. Teismas vertino, kad tokie V. Š. veiksmai laikytini suklydimu, ką patvirtino ne tik ieškovų rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai byloje, bet ir teisme apklausti liudytojai. Be to, ginčo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas V. Š. nepatvirtino teismui, kad būtų asmeniškai ir tinkamai natūroje parodęs ir išaiškinęs tikrąją jos padėtį V. Š., vietoje įsitikinęs, kad ji, atsižvelgiant į jos amžių ir sveikatą, tai adekvačiai suvokė ir dėl kokių tai protingam žmogui suvokiamų aplinkybių vis tiek atsisakė teisių į dalį žemės ne tik sau, bet ir savo vaikams. Teismas nenustatė didelio neatsargumo V. Š. veiksmuose ar aplinkybės, kad dėl ginčo matavimų sprendinių teisingumo ji viena būtų prisėmusi riziką (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Teismas vertino, kad tokioje situacijoje teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų požiūriu yra nepriimtinas grynai formalaus pobūdžio atsakovės atsikirtimas ieškovų reikalavimui aplinkybe, kad pagal namų valdos sklypo raudonųjų linijų projekto sprendinius namų valdai šiuo atveju buvo skirtas tik 30,80 m. pločio sklypas ir nėra pagrindo jį išplėsti į plotį rytų pusėn taip, kaip prašo ieškovai, visiškai nepaisant aplinkybės, kad dalis namų valdai paskirtos žemės su pačios institucijos valia (suderinimu, patvirtinimu) buvo paimta prie asmeninio ūkio (laukų) žemės. Vadovaujantis išdėstytu, teismas sprendė nustatęs pakankamą faktinį pagrindą kvalifikuoti V. Š. veiksmus dėl ginčo kadastrinių matavimų dokumentų pasirašymo sandoriu ir jį pripažinti negaliojančiu dėl esminio V. Š. suklydimo nuo veiksmų atlikimo (sandorio sudarymo – dokumentų pasirašymo) momento – 2008 m. rugsėjo 5 d. (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).

Dėl restitucijos taikymo. Vadovaudamasis CK 1.90 straipsnio 3 dalimi, CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai ir valstybė, atstovaujama atsakovės, turi būti grąžintos į tarpusavio padėtį, buvusią iki nuginčyto sandorio (2008-08-28 – 2008-09-12 kadastrinių matavimų), – turi būti panaikinti kaip negaliojantys ginčo kadastriniai matavimai ir jų pagrindu suformuoto namų valdos žemės sklypo teisinė registracija – žemė, kuri iki dabar suformuota į 2643 kv. m. sklypą kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), turi vėl įgauti laisvos valstybinės žemės fondo žemės juridinį statusą. Teismas pažymėjo, kad be tokios restitucijos nebūtų įmanoma atkurti teismo ginamas byloje pažeistas V. Š. ir ieškovų, kaip jos teisių perėmėjų, teises.

Dėl individualaus pobūdžio ginčo administracinių aktų panaikinimo. Teismas vertino, kad 2008 m. gruodžio 3 d. ir 2009 m. birželio 9 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymai Nr. ŽV-612 ir Nr. ŽV-270 buvo priimti dėl to paties dalyko – naudojamo namų valdos sklypo ploto patikslinimo ir pardavimo, pirmu atveju - V. Š., antruoju, jai mirus, - ieškovams, kaip jos teisių perėmėjams. Faktiniu šių įsakymu pagrindu buvo ginčo kadastrinių matavimų (2008-08-28 – 2008-09-12) rezultatai ir sprendiniai, kuriais sumažinta sklypo plotas nuo 5020 kv. m. iki 2643 kv. m. Kadangi pastarieji matavimai yra naikinami kaip negaliojantys, teismas sprendė, kad turi būti panaikinami ir ginčo administraciniai aktai, kadangi pagal visuotinai pripažintą vieną pagrindinių teisės principų, kad iš neteisės negali kilti teisė, be to, šie aktai taip pat akivaizdžiai prieštarauja įstatymui (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms, 6.223 straipsnio 1 dalies, 1.90 straipsnio 4 dalies nuostatoms). Teismas pažymėjo, kad nepanaikinus ginčo administracinių aktų, nebus galima teisėtai ir pagrįstai iš naujo formuoti ieškovams namų valdos žemės sklypą ir taip atkurti jų pažeistas, iš mirusios motinos paveldėtas turtines teises.

Dėl senaties reikalavimui pripažinti negaliojančiais administracinius aktus taikymo. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu dėl senaties termino nagrinėjamu atveju taikymo. Teismas pažymėjo, kad ieškovai pirmiausiai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, šiam atsisakius skundą priimti, kreipėsi į bendros kompetencijos teismą praėjus kur kas daugiau nei 1 mėn. nuo dienos, kai sužinojo apie ginčo administracinių aktų egzistavimą (galimą savo teisių pažeidimą). Nežiūrint į tai, teismas sprendė, kad šiuo atveju nagrinėjamas ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių, susijusių su valstybinės žemės privatizavimu, kuriuose valstybės institucijos, šiuo atveju ginčo administracinius aktus priėmęs subjektas – apskrities viršininkas veikia ne kaip viešojo administravimo subjektai, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyviai. Be to, nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs ir su privatinės teisės reguliuojamais paveldėjimo teisiniais santykiais, iš kurių kilusi ieškovų reikalavimo teisė – byloje nagrinėjamo ginčo objektas yra ne viešas administravimas, bet civiliniai teisiniai santykiai, kurių dalyvių pažeistų civilinių teisių teisminei gynybai (ieškinio teisme pareiškimui) įstatymo leidėjas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje yra nustatęs bendrąjį 10 metų senaties terminą ir kuris šiuo atveju nėra praėjęs.

Dėl pažeistų teisių gynimo būdo ir apimties. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad privatizuota gali būti tik teisėtai asmens naudota asmeniniam ūkiui žemė, ko nagrinėjamu atveju nebuvo. Pažymėjo, kad pati atsakovė pripažino, jog pradėjus žemės reformą V. Š. pagal galiojusią teisę buvo skirta asmeniniam ūkiui 3 ha žemės ūkio naudmenų, o ne 2,7643 ha, kaip gautųsi priėmus kaip teisingą atsakovės poziciją (2,5 ha + 0,2643 ha). Tiek ieškovai, tiek visi teisme apklausti liudytojai, įskaitant matininką V. Š., patvirtino, kad visa V. Š. žemė (3 ha) jai buvo pamatuota po sodyba ir aplink ją viename masyve, pietuose ribojosi su viešu keliu, rytuose – su lauko keliuku, o vakaruose ir šiaurėje – su kaimyniniais kt. žmonių sklypais, taigi į šį teisėtai jos valdytos žemės masyvą įėjo ir atsakovės ginčijama 2 377 kv. m. dalis pietrytiniame kampe. Atsakovė šių aplinkybių byloje nenuginčijo. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog nei pas ieškovus, nei pas atsakovą nėra išlikusio teritorijų planavimo dokumento (plano ar pan.), pagal kurį V. Š. buvo pamatuota 3 ha žemės asmeniniam ūkiui, nesudaro faktinio pagrindo teigti, jog žemė aplamai nebuvo pamatuota, ar buvo pamatuota kitaip, nei teismas nustatė pagal ieškovų ir liudytojų parodymus, 2,5 ha asmeninio ūkio (laukų) žemės sklypo formavimo dokumentus (abrisą, planą, sklypo paženklinimo-parodymo protokolą, patvirtintus valstybės institucijos įgaliotų pareigūnų), iš dalies ir pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Teismas, įvertinęs tai, kad laiko požiūriu pirmiau žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių reikalavimai buvo pažeisti atliekant 2000-2003 m. 2,5 ha asmeninio ūkio (laukų) žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu į laukų žemę buvo paimta ženkli dalis (beveik pusė) tos žemės, kuri pagal 1992 m. gegužės 11 d. patvirtintą žemės sklypo raudonųjų linijų projektą buvo V. Š. suprojektuota į namų valdos 5 020 kv. m. sklypą, konstatavo, kad yra galimi du skirtingi pažeistų V. Š., ir jos teisių perėmėjų (ieškovų), teisių gynimo būdai: 1) pareiškiant teisme ieškinį dėl 2,5 ha asmeninio ūkio (laukų) žemės sklypo kadastrinių matavimų, teisinės registracijos, individualių administracinių aktų dėl jo suformavimo ir pardavimo V. Š., po jos mirties – ieškovams, dviejų notarinių sutarčių dėl šio sklypo pirkimo-pardavimo ir jo perdavimo akto, ieškovų paveldėjimo teisės liudijimo ir kt. pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo – teismui tenkinus tokį ieškinį, būtų sukurta galimybė iš naujo formuoti asmeninio ūkio 2,5 ha žemės sklypą kitokia konfigūracija ir taip, kad išliktų neužimta 5020 kv. m. žemės dalis, raudonųjų linijų projektu suprojektuota namų valdai; 2) iš esmės tenkinant šioje byloje pareikštąjį ieškinį ir įpareigoti atsakovę pažeistas ieškovų paveldėtas teises atkurti iš naujo, suformuojant 5 020 kv. m. ploto žemės sklypą namų valdai sąskaita buvusio suformuoto 2643 kv. m. sklypo ir rytinės pusės jo gretimybėje esančios laisvos valstybinės žemės. Teismas vertino, kad antrasis būdas yra kur kas ekonomiškesnis, greitesnis ir išeinant iš susidariusios faktinės padėties protingesnis, todėl pripažino pagrįstu ieškovų argumentą, jog ginčijamais matavimais suformuota namų valdai žemės sklypo riba rytų pusėje (už 5-6 m.) nėra pakankama (iš esmės trukdo) naudoti sodybos pastatą-daržinę pagal jos tikslinę paskirtį (įvažiuoti į ją su technika), o tai iš esmės pažeidžia Žemės reformos įstatymo, taip pat naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas dėl žemės sklypų namų valdoms formavimo sąlygų ir ploto bei ribų nustatymo kriterijų. Teismas sprendė, kad naujas namų valdos sklypo suformavimas ieškovų prašomu būdu atitinka faktinę ilgalaikę žemėnaudą ir kartu neprieštarauja 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 2.3 ir 2.4 punktams, taip pat šiuo nutarimu patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (LRV 2011-04-27 nutarimo Nr. 494 redakcija) 3 ir 4 punktų nuostatoms, kurios savo turiniu nėra imperatyvios.

Dėl atsakovei nustatytinų įpareigojimų apimties. Teismas pažymėjo, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę per 6 mėn. nuo teismo sprendimo priėmimo ieškovų sąskaita organizuoti naujus namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus, suformuoti naują 5020 kv. m. ploto sklypą, priimti sprendimą dėl jo pardavimo, parengti ir pasirašyti rašytinę notarinę jo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais, pilna apimtimi negali būti tenkinamas. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis LR Žemės įstatymo (2008-11-25 redakcija) 40 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja ne atsakovė, bet privačios žemės sklypų savininkai, toliau tie patys savininkai įgaliotai valstybės institucijai (atsakovei) pateikia prašymus leisti rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą ir gauti planavimo sąlygas. Išnagrinėjusi tokį prašymą, institucija (atsakovė) priima sprendimą dėl leidimo rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą. Analogiškos nuostatos yra perkeltos ir į LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles“. Todėl minėtą ieškinio reikalavimą teismas tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę išduoti ieškovams leidimą rengti naujo 5 020 kv. m. ploto kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypo suformavimo (pertvarkymo) projektą ir išduoti planavimo sąlygas (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Teismas papildomai išaiškino, kad jeigu atsakovė neveiks taip, kaip reglamentuota įstatymais, ieškovai galės ginti savo teises skųsdamas atsakovės neveikimą pagal administracinių ginčų nagrinėjimo taisykles.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1800 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos rašytiniai įrodymais. Atlygintinas valstybei bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 44,04 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsakovė nuo šių išlaidų mokėjimo yra atleista įstatymu, ieškovai nėra atleisti, todėl teismas sprendė, kad patirtos išlaidos turi būti paskirtos ieškovams proporcingai atmestai jų ieškinio daliai, o atsakovei turinti tekti dalis padengtina iš valstybės biudžeto lėšų. Kadangi teismas tenkino 75 proc. visų ieškovų reikalavimų, ieškovams teko pareiga atlyginti 25 proc. išlaidų valstybei (11,01 Lt), o atsakovei – 75 proc. bylinėjimosi išlaidų ieškovams, kas sudaro 1 350 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Dėl V. Š. veiksmų teisinio kvalifikavimo ir esminio suklydimo. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad V. Š., pasirašydama 0,2643 ha žemės sklypo 2008 m. rugpjūčio 28 d. ribų paženklinimo-parodymo akte ir 2008 m. rugsėjo 5 d. plane, iš esmės suklydo dėl daikto savybių – namų valdos žemės sklypo ploto. Pasak apelianto, V. Š. suvokė, jog ribų paženklinimo-parodymo akte ir plane pasirašo už 0,2643 ha, o ne už 0,5020 ha. Tai patvirtina riboženklių buvimas 0,2643 ha sklype iki 2008 m. rugsėjo 5 d. plano pasirašymo; V. Š. tiesioginis bendravimas su matininku V. Š. ir sūnumi J. Š., kuris apie kadastrinių matavimų eigą žinojo; ploto nurodymas dideliu šriftu 2008 m. rugsėjo 5 d. plane; namų valdos ribų nurodymas Raudonųjų linijų plane pagal pačios V. Š. parodytas ribas vietovėje. Todėl V. Š. ir turėjo prisiimti kilusias teisines pasekmes. Nors ieškovai suklydimą grindė V. Š. neišprusimu, amžiumi, liga, tačiau į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Kadangi teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, reikšmingų kadastrinių duomenų pasirašymui, neišanalizavo visų sandorio pasirašymo aplinkybių, dėl to sprendimo dalis, kuria nuspręsta, kad V. S. iš esmės suklydo ir dėl to 0,2643 ha sklypo 2008 m. rugpjūčio 28 d. ribų paženklinimo-parodymo aktas ir 2008 m. rugsėjo 5 d. planas yra negaliojantys, yra nepagrįsta ir neteisėta. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl 0,2643 ha sklypo 2008 m. rugpjūčio 28 d. paženklinimo-parodymo akto, 2008 m. rugsėjo 5 d. plano pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškinio reikalavimų, nes jie yra išvestiniai iš šio reikalavimo.

2. Dėl kadastrinių matavimų ir sklypo registracijos panaikinimo. Pripažinęs, kad V. S. iš esmės suklydo, teismas nepagrįstai nusprendė taikyti restituciją – pripažinti negaliojančiais 0,2643 ha sklypo kadastrinius matavimus ir 0,2643 ha sklypo registraciją. Apeliantė pažymi, kad restitucija netaikoma, jeigu nė viena iš šalių neperdavė kitai šaliai jokio turto. Atsižvelgiant į tai, kad tiek iki 0,2643 ha sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, 2008 m. rugpjūčio 28 d. paženklinimo-parodymo akto ir 2008 m. rugsėjo 5 d. plano pasirašymo, tiek ir po jo, 0,2643 ha sklypas ir 0,2377 ha žemės plotas, besiribojantis su 0,2643 ha sklypo rytine riba, priklausė Lietuvos Respublikos valstybei, joks turtas minėtų aktų pagrindu nebuvo perduotas, teismas, V. Š. pasirašymą 2008 m. rugpjūčio 28 d. ribų paženklinimo-parodymo akte ir 2008 m. rugsėjo 5 d. plane kvalifikavęs kaip nuginčytą sandorį ir dėl to taikęs restituciją (kadastrinių matavimų atlikimą ir sklypo registraciją pripažino negaliojančiais), netinkamai taikė CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl ko 0,2643 ha sklypo kadastrinių matavimų ir registracijos pripažinimas negaliojančiu yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3. Dėl reikalavimo pripažinti administracinius aktus negaliojančiais. Teismas, nepagrįstai atsisakė tenkinti apelianto reikalavimą taikyti LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio apskundimo terminą ir nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos. Pažymi, jog bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja ne tik civilinius teisinius ginčus, bet, vadovaudamiesi absorbcijos principu, ir bylas su administracinės teisės elementais. Nagrinėjamu atveju ginčijami įsakymai yra administraciniai aktai, kuriuos skundžiant administraciniam teismui būtų taikomas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, kuris yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Teismas, atsisakydamas taikyti 1 mėnesio apskundimo terminą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2014 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A858-1361/2014. Apelianto nuomone, minėta LVAT byla ir ši civilinė byla nėra analogiškos. LVAT byloje Nr. A858-1361/2014 buvo ginčijami ne tik administraciniai aktai, bet ir civilinis sandoris, kuriam ir buvo taikytas 10 metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovai apie Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. ŽV-612 informuoti Vilkaviškio skyriaus 2013 m. kovo 14 d. raštu Nr. 19SD-(14.19.104.)-527. Tai patvirtina 2013 m. liepos 23 d. pradinis ieškinys, kuriame ieškovai nurodo, kad 2013 m. kovo 14 d. jie sužinojo apie 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymą, 2013 m. birželio 10 d. iš archyvo gavo jo kopiją. Tuo tarpu ieškinys yra parengtas 2013 m. liepos 23 d., t. y. po daugiau nei 4 mėnesių po to, kai ieškovai sužinojo apie Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. ŽV-612. Be to, 2014 m. rugpjūčio 26 d. posėdžio metu J. Š. nurodė, kad apie Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. ŽV-270 ieškovams 2013 metų vasarą jau buvo žinoma. Tačiau reikalavimą panaikinti šį aktą ieškovai pareiškė tik 2014 m. vasario 14 d. patikslintu ieškiniu, t. y. praėjus daugiau nei 1 mėnesiui nuo to momento, kai ieškovams tapo žinoma apie skundžiamą aktą.

Šalies argumentai

4. Dėl ginčo žemės dalies (0,2377 ha) naudojimo teisėtumo. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad žemės suteikimas 3,00 ha asmeninio ūkio poreikiams patvirtina, kad V. Š. vietovėje buvo pamatuoti 3,00 ha žemės plotas ir kad ji teisėtai naudojo 0,2377 ha žemės plotą, esantį rytuose nuo 0,2643 ha sklypo. Apelianto nuomone, vien 3,00 ha žemės asmeniniam ūkiui suteikimo faktas nepatvirtina, kad būtent tiek buvo pamatuota vietovėje, kad būtent tiek žemės V. Š. turėjo teisę privatizuoti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei privatizavimo metu asmuo asmeninio ūkio poreikiui naudoja mažesnį plotą nei jam suteikta, tai jis turi teisę privatizuoti tik tiek žemės, kiek naudoja, o į likusį suteiktą plotą jis praranda teisę. V. Š. pateikė 1994 m. birželio 20 d. prašymą dėl 2,50 ha žemės asmeninio ūkio poreikiams pardavimo. Byloje nėra įrodymų, kad V. Š. asmeninio ūkio poreikiams naudojo didesnį nei 2,50 ha žemės plotą, kitokių ribų ar kitoje vietoje. Be to, apeliantės nuomone, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėto naudojimosi žemės sklypu faktas negalėjo būti patvirtintas liudytojų parodymais, paneigiant Raudonųjų linijų plane ir asmeninio ūkio žemės sklypo dokumentuose, kaip oficialiuose dokumentuose, užfiksuotą faktą. Todėl teismas, nevertindamas Raudonųjų linijų plano, o remdamasis tik liudytojų parodymais, ir neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovai nepagrindę fakto, kad 0,2377 ha žemės plotas V. Š. ar jiems buvo suteiktas teisė aktų nustatyta tvarka, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Nors ieškovai pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius, kad mokėjo žemės nuomos mokestį už 0,5020 ha žemės sklypą, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad mokesčių už žemę dokumentai patvirtina mokesčių sumokėjimo faktą, tačiau to nepakanka, kad nustatyti asmens teisę naudotis didesne sklypo dalimi. Mokesčių sumokėjimas nepagrindžia naudojimosi žemės sklypu teisėtumo, taip pat neįrodo fakto, kad būtent tokio dydžio žemės sklypas būtinas namų valdai eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2004). Apeliantas pažymi, jog žemės sklypus kaip namų valdas galima privatizuoti tik pastatų eksploatacijai. Nei tvenkinio iškasimas, nei vaiskrūmių sodinimas nesusiję su pastatų eksploatavimu. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad faktinis žemės naudojimas asmeninėms reikmėms (sodui ar daržui) nepatvirtina, kad žemės sklypas reikalingas būtent namų valdai eksploatuoti. Vadinasi, V. Š., pradėdama 0,2377 ha žemės plotą naudoti kaip sodą ar daržą, negalėjo turėti lūkesčių, kad šį plotą galės privatizuoti kaip namų valdą. Nesant byloje duomenų apie 0,2377 ha žemės suteikimą V. Š. ir atsižvelgiant į naudojamų kitos paskirties žemės sklypų privatizavimo reglamentavimą, V. Š. lūkesčiai privatizuoti šį plotą buvo nepagrįsti, o naudojimas – savavališkas.

5. Dėl namų valdos žemės sklypo tinkamumo naudoti. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčijamais matavimais suformuotas namų valdos žemės sklypas nėra pakankamas naudoti pastatą - daržinę pagal jos paskirtį (įvažiuoti į ją su technika). Posėdžio metu, ieškovai negalėjo atsakyti į atsakovo klausimus, kurioje vietoje 2008 m. rugsėjo 5 d. plane nubraižyta Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole minima medinė daržinė, ar ji yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, prie kurios negali privažiuoti technika. Teismas nesiaiškino, į kurį konkretų pastatą ieškovai negali įvažiuoti, kokiomis transporto priemonėmis yra neįvažiuojama, nevertino, kurios 0,2377 ha žemės ploto dalies reikėtų, norint tinkamai įvažiuoti į pastatą, ar suteikus ieškovams 0,2377 ha žemės plotą tvenkinys neužkirstų kelio įvažiuoti į pastatą-daržinę.

6. Dėl pažeistų teisių gynimo (atsakovei nustatytų įpareigojimų) apimties. Apeliantas pažymėjo, kad teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą išduoti ieškovams leidimą rengti naujo 0,5020 ha ploto kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo (pertvarkymo) projektą, – sąskaita sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir greta jo į rytų pusę nuo šio sklypo esančios laisvos valstybinės žemės ir išduoti planavimo sąlygas. Nurodo, kad ieškovai nei 2014 m. vasario 14 d. patikslintu ieškiniu, nei teismo posėdžio metu reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti leidimą rengti naujo 0,5020 ha ploto kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypo formavimo (pertvarkymo) projektą ir išduoti planavimo sąlygas nereiškė. Tokį pageidavimą ieškovų atstovas pareiškė tik 2014 m. rugpjūčio 26 d. posėdyje baigiamųjų kalbų metu. Tačiau tai neatitinka CPK 141 straipsnyje numatytos ieškinio dalyko keitimo tvarkos, todėl toks reikalavimas negalėjo būti tenkinamas. Pasak apelianto, tai, ko prašė ieškovai (organizuoti naują žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, žemės sklypo kadastro duomenis ir sudaryti naują žemės sklypo planą, suformuojant naują 0,5020 ha ploto namų valdos žemės sklypą), ir tai, ką atlikti įpareigojo teismas (išduoti leidimą rengti naujo 0,5020 ha ploto kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypo formavimo (pertvarkymo) projektą ir išduoti planavimo sąlygas), nėra tapačios procedūros. Jos reglamentuojamos skirtingų teisės aktų ir atlieka skirtingas paskirtis. Todėl teismas neteisėtai peržengė ieškinio reikalavimus ir nustatė atsakovui sąlyginius įpareigojimus, dėl ko buvo pažeisti CPK 265 straipsnio 2 dalies, 267 straipsnio nuostatos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo turėtas išlaidas procesinių dokumentų parengimui. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl kadastrinių matavimų (2008-08-28 - 2008-09-12) panaikinimo CK 1. 90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu). Ieškovų nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad V. Š. iš esmės negalėjo suklysti, nes ji turėjo pareigą domėtis kadastrinių matavimu eiga, tačiau to nedarė. Ieškovai pažymi, kad matavimų metu V. Š. nedalyvavo, tik vėliau - matininkui atvežus dokumentus, juos pasirašė neskaitydama, tikėdama, kad matininkas atmatavo žemės plotą tokį, koks buvo paskirtas, visą laiką naudojamas ir jos išpirktas investiciniais čekiais. Pats matininkas V. Š. teisme nurodė, jog neprisimena, kad būtų V. Š. sakęs, kad jis atmatavo beveik per pusę sumažinto ploto namų valdos žemės sklypą. V. Š. turėjo 4 klasių išsilavinimą, buvo sulaukusi 76 metų amžiaus, labai sunkiai sirgo, blogai matė, todėl negalėjo pilnai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytojai. Ieškovų nuomone, tikrosios padėties neišaiškinimas ar netinkamas išaiškinimas nulėmė esminį V. Š. suklydimą.

Atsiliepimas

2. Dėl administraciniu aktų – 2008-12-03 ir 2009-06-09 Marijampolės apskrities viršininko įsakymų Nr. ZV-612 ir Nr. ŽV-270 panaikinimo. Ieškovai pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad teismas nurodytus matavimus panaikino kaip negaliojančius, tuo pagrindu privalo būti naikinami ir ginčo administraciniai aktai – 2008 m. gruodžio 3 d. ir 2009 m. birželio 9 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymai Nr. ŽV-612 ir Nr. ŽV-270, kadangi jie akivaizdžiai prieštarauja CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalies, 6.223 straipsnio 1 dalies, CK 1.90 straipsnio 4 dalies, CK 6.317 straipsnio 1 daliems nuostatoms, o jų nepanaikinus, nebus galima teisėtai ir pagrįstai iš naujo formuoti ieškovams namų valdos žemės sklypą ir taip atkurti jų pažeistas turtines teises.

3. Dėl senaties termino ieškiniui paduoti praleidimo Ieškovai pažymi, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių, susijusių su valstybinės žemes privatizavimu, kuriuose ginčo administracinius aktus priėmęs subjektas – apskrities viršininkas, veikia ne kaip viešojo administravimo subjektai, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Šioje byloje ginčas yra susijęs ir su privatines teisės reguliuojamais paveldėjimo teisiniais santykiais, iš kurių kilusi ieškovų reikalavimo teisė, tokiu būdu byloje nagrinėjamo ginčo objektas yra ne viešas administravimas, bet civiliniai teisiniai santykiai, kurių dalyvių pažeistų civilinių teisių teisminei gynybai (ieškinio teisme pareiškimui) įstatymo leidėjas CK 1.125 straipsnio1 dalyje nustatęs bendrąjį 10 metų senaties terminą, kuris šiuo atveju nėra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ nustatė, kad kaime gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai. Šiuo nutarimu Vyriausybei buvo pavesta nustatyti asmeninio ūkio žemės suteikimo įforminimo ir apskaitos tvarką. Ši tvarka buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308, kuriame nustatyta, kad kaime gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai ir pensininkai, dirbusieji šioje įmonėje iki išėjimo į pensiją, taip pat kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai, pageidaujantys gauti žemės asmeniniam ūkiui tos įmonės teritorijoje, raštu kreipiasi į įmonės administraciją, žemės ūkio įmonė išnagrinėja gyventojų pareiškimus, pareiškėjo teisę į asmeninio ūkio žemę, taip pat esamas galimybes ir pateikia apylinkės tarybai pasiūlymus dėl žemės suteikimo pareiškėjams, o apylinkės taryba, išnagrinėjusi pateiktus pasiūlymus, priima sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui, kurių sklypų ribas nustato žemės ūkio įmonės sudaryta komisija. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Vilkaviškio apylinkės tarybos 1991 m. spalio 16 d. sprendimu „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ V. Š. asmeniniam ūkiui buvo suteiktas 3,00 ha žemės sklypas. Pagal tuo metu galiojusią Žemės reformos įstatymo redakciją, buvo nustatyti du žemės įsigijimo nuosavybėn būdai: nuosavybės teisės atstatymas (grąžinimas) ir pirkimas. Žemė privatinėn nuosavybėn galėjo būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai (Įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalys). Prašymai žemei įsigyti turėjo būti pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais (Įstatymo 18 straipsnis). Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarką nustatė Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89. Jame buvo numatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai gali įsigyti: privatinės nuosavybės teise - veiksnūs Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų, turintys šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvenantys Lietuvoje (Nutarimo 1.1.1 punktas). Bylos duomenimis, V. Š. šio nutarimo įsigaliojimo metu atitiko pirmiau nurodyto Vyriausybės nutarimo 1.1.1 punkte apibrėžtus subjektiškumo požymius. Pagal minėto nutarimo 4 punkto nuostatas, valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami ne konkurso tvarka, taikant nominalią žemės sklypo kainą, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“. Privačių namų valdų savininkams galėjo būti parduodami šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už šio nutarimo 7.7 punkte nurodytus maksimalius dydžius ( 4.1.1 punktas). Nutarimo 7.7 punkte buvo nustatyta, kad kaime maksimalus žemės sklypo dydis individualiam namui statyti – 0,25 ha, o esamai namų valdai – faktiškai jos užimamas plotas, bet ne didesnis kaip 2 ha. Konkretų privačių namų valdoms parduodamų (išnuomojamų) žemės sklypų dydį miestų (rajonų) valdybos nustato atsižvelgdamos į vietos sąlygas pagal patvirtintus išplanavimo projektus. Valstybinė žemė ne žemės ūkio veiklai miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaime parduodama (nuomojama), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintais išplanavimo, žemėtvarkos projektais, taip pat miestų plėtimo pirmaeilės statybos ir rezervinių teritorijų schemomis (2.1 punktas). Pagal minėtu Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintas Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisykles (toliau – Taisyklės), asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti: prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą. (Taisyklių 4 punktas). Gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį buvo įpareigota surašyti sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindinti su šiais dokumentais pirkėją (Taisyklių 6 punktas). Remiantis Taisyklių 8 punktu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas privalėjo pateikti šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtino savo potvarkiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių taikymo, yra išaiškinęs, kad valstybės, veikiančios per atstovus–miestų ar rajonų valdybas, valia parduoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiškumo kriterijus, išreiškiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu – potvarkiu. Dėl to tik esant tokiam individualiam teisės aktui būtų teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties šalies – valstybės valia sudaryti tokią sutartį ir tik tada kitai susitariančiajai šaliai, vykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus (o valstybei, veikiančiai per atstovus, vengiant įforminti sandorį notarine tvarka), atsirastų teisė, remiantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2007; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilkaviškio apylinkės tarybos 1992 m. kovo 6 d. sprendimu V. Š. buvo leista padidinti sodybinį (namų valdos) žemės sklypą nuo 1500 kv. m. iki 5020 kv. m. Tuo tikslu buvo parengtas ir minėtu sprendimu patvirtintas 5020 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo Raudonųjų linijų planas. Norėdama šį žemės sklypą išsipirkti, V. Š. 1992 m. gegužės 9 d. padavė tuometinei Vilkaviškio rajono Vilkaviškio apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą parduoti jai naudojamą 5020 kv. m. namų valdos žemės sklypą ir pagal Taisyklių reikalavimus 1992 m. liepos 17 d. sumokėjo atsakovo paskaičiuotą žemės sklypo kainą investiciniais čekiais (t. 1, b. l. 118, t. 2, b. l. 153, 164). Vilkaviškio rajono valdyba 1992 m. rugpjūčio 7 d. potvarkiu Nr. 130 tokį leidimą suteikė ir leido V. Š. pirkti 5020 kv. m. namų valdos žemės sklypą (t. 1, b. l. 75-77). Teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį yra turtinė teisė, paveldima pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas. Ieškovai yra įstatyminiai palikėjos V. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniai (t. 1, b. l. 16-18), taigi atsakovei atsisakius sudaryti minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įgijo pagrįstą pagrindą kreiptis į teismą dėl tokios sutarties sudarymo.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai konstatavo, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kuri yra paveldima pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas.

Atsakovo atsisakymas sudaryti 5020 kv. m. namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo grindžiamas administraciniais aktais: Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ŽV-612 „Dėl naudojamų žemės sklypų ploto patikslinimo ir pardavimo“ nusprendė pakeisti Vilkaviškio rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 7 d. potvarkį Nr. 130 dėl 5020 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo V. Š. ir parduoti jai mažesnį, t. y. 2643 kv. m. žemės sklypą, kuris priimtas remiantis 2008 m. rugpjūčio 28 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu ir planu (t. 1, b. l. 9-10, 43-44) ir 2009 m. birželio 9 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. ŽV-270 „Dėl naudojamų žemės sklypų ploto patikslinimo ir pardavimo“, kuriuo nutarta patikslinti namų valdos žemės sklypo ribas ir parduoti ieškovams lygiomis dalimis 2643 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypą (t. 2, b. l. 14-16). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir planą V. Š. pasirašė suklydimo įtakoje. Apeliantas, nesutikdamas su teismo argumentais, apeliaciniame skunde nurodė, kad 5020 kv. m. namų valdos žemės sklypas buvo sumažintas iki 2643 kv. m. laikantis teisės aktų reikalavimų, kadangi toks žemės plotas buvo faktiškai užimtas namų valda.

Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, byloje konstatuota, kad V. Š. dar 1992 metais tinkamai ir teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendino savo teisę įgyti 5020 kv. m. ploto žemės sklypą nuosavybėn ir įgijo turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Antra, byloje nustatyta, kad ankstesnės konfigūracijos 5020 kv. m. namų valdos žemės sklypas realiai buvo sumažintas dar 2000-2004 metais, kai V. Š. buvo suteikta ir parduota likusi 2,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypo dalis, tokiu būdu realizuojant jos teisę į visą jai suteiktą 3,00 ha žemės plotą (t. 1, b. l. 37-41, t. 2, b. l. 145-146). Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad tokiu būdu buvo pažeistos V. Š. teisės, nes faktiškai ji naudojosi 5020 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypu, į kuri patenka ir ginčijama 2377 kv. m. žemės sklypo dalis. Nurodytą aplinkybę patvirtina 2000 m. žemės sklypo abrisas ir kadastrinis 2,50 ha žemės sklypo planas bei žemės sklypo paženklinimo aktas, kurio šiaurinės dalies koordinatės sutampa su V. Š. naudojamo namų valdos žemės sklypo pietinės dalies koordinatėmis (pažymėtina, kad žemės sklypo paženklinimo akte yra prierašas, kad 0,50 ha namų valda yra išpirkta) (t. 1, b. l .37-41; t. 2, b. l. 154); 2014 m. sausio 20 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad ginčijamoje 2377 kv. m. namų valdos žemės sklypo dalyje yra įveistas sodas, iškastas 246,04 kv. m. ploto tvenkinys. Trečia, V. Š. parašai ant 2008 m. rugpjūčio mėn. žemės ribų paženklinimo akto ir žemės sklypo plano neduoda pagrįsto pagrindo manyti, kad tokiu būdu ji išreiškė savo tikrąją valią dėl 5020 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo sumažinimo iki plane nustatyto 2643 kv. m dydžio. Sutikdama aptariamu ginčo klausimu su pirmosios instancijos teismo motyvais, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos duomenis V. Š. asmeniškai nedalyvavo matuojant ir paženklinant 2643 kv. m sklypo ribas; byloje nėra duomenų, kad ji asmeniškai kreipėsi į atsakovą (padavė prašymą raštu) dėl namų valdos žemės sklypo sumažinimo; minėtus dokumentus V. Š. pasirašė būdama 76 metų amžiaus ir neužilgo po jų pasirašymo mirė, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės V. Š., pasirašydama minėtus dokumentus, galėjo klysti (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nagrinėjamos bylos duomenis ir joje nustatytas aplinkybes, kurias, nepažeisdamas CPK įtvirtintų įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo reikalavimų (taip pat įvardytų ir apeliaciniame skunde), nustatė, ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovų teisės, susijusios su ginčo valstybinės žemės sklypo išsipirkimu, atsakovui priėmus ginčijamus administracinius aktus (įsakymus) ir atlikus veiksmus (parengus žemės sklypo ribų paženklinimo aktą ir žemės sklypo planą), kurių pagrindu šie administraciniai aktai buvo priimti, nebuvo pažeistos. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimus ir ginčijamus administracinius aktus panaikino.

Apeliantas, ginčydamas V. Š. teisę pirkti 2377 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo dalį, be kita ko, nurodė, kad priimdamas sprendimą teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, priimtų civilinėse bylose Nr. 3K-3-120/2007; 3K-3-180/2008; 3K-3-309/2011. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto paminėtos kasacinio teismo civilinės bylos ir nagrinėjama byla nėra panašios ne tik savo faktinėmis aplinkybėmis, bet turi ir vieną esminį bei bylos rezultatą lemiantį skirtumą, t. y. nagrinėjamoje byloje V. Š. išsipirko 5020 kv. m namų valdos žemės sklypą laikydamasi visų tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, tuo tarpu nei vienoje iš apelianto nurodytų kasacinio teismo bylų ši aplinkybė nebuvo nustatyta. Kadangi didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų dėl V. Š. teisės pirkti ne 2643 kv. m ploto, bet 5020 kv. m ploto namų valdos žemės sklypą grindžiami netinkamu kasacinio teismo praktikos aiškinimu, šios bylos ratio decidendi nesutampa su apelianto nurodytomis kasacinėmis bylomis, teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus ir plačiau dėl jų nepasisako.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo administraciniams aktams - Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymui Nr. ŽV-612 „Dėl naudojamų žemės sklypų ploto patikslinimo ir pardavimo“ ir 2009 m. birželio 9 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymui Nr. ŽV-270 „Dėl naudojamų žemės sklypų ploto patikslinimo ir pardavimo“ – ginčyti teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą ginčai dėl viešojo administracijos subjekto priimto administracinio akto nagrinėtini per įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą, kuris yra procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (ABTĮ 33 straipsnis). Šis terminas nėra naikinamasis, jis gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 34 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje apeliantas reikalavo taikyti ieškinio senatį. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovams vienoje byloje akumuliavus administracinio ir civilinio pobūdžio teisinius klausimus, jiems taikytinas 10 metų bendras ieškinio senaties terminas, skirtas reguliuoti civilinius teisinius santykius. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal kasacinio teismo suformuluotas taisykles, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-533/2009; ir kt.). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; kt.). Byloje nustatyta, kad V. Š. teisėtai įgijo teisę sudaryti 5020 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šios teisės neįgyvendino dėl atsakovo priimtų ginčijamų administracinių aktų, kuriais, be tinkamai išreikštos pretendentės valios, namų valdo žemės sklypas buvo sumažintas iki 2643 kv. m ploto. Apeliantas, remdamasis ieškinio senaties termino institutu, bando paneigti teisėto žemės valdytojo (jo įpėdinių) teisę sudaryti žemės pirkimo sutartį, gynimo institutą. Termino prigimtis yra apginti savo teises, nepažeidžiant kitų asmenų teisių, todėl negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė, nes iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur). Socialinė senaties termino instituto paskirtis – užtikrinti teisėtų savininkų teisių ir interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų žalingo poveikio. Dėl to teismas, gavęs suinteresuoto asmens (atsakovo), kuris savo teisės gynimą kildina iš neteisės, prašymą taikyti senaties terminą ir vertindamas ieškovų praleisto termino priežastis, pagrįstai jo netenkino.

Byloje nustačius, kad reikalavimui sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, taigi ir pažeistai teisei atstatyti, taikytinas 2000 m. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų ieškinio senaties terminas yra nepraleistas, o aptarnaujantis pagrindinį materialinį reikalavimą procesinis vieno mėnesio terminas administraciniams aktams ginčyti yra praleistas nežymiai (sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad apie administracinius 2008 m. gruodžio 3 d. ir 2009 m. birželio 9 d. Marijampolės apskrities viršininko aktus ieškovai sužinojo (turėjo sužinoti) 2013 m. kovo mėn., į teismą kreipėsi 2013 m. liepos 31 d.) (t. 1, b. l. 22), teisėjų kolegija sprendžia tikslingu savo iniciatyva atnaujinti ieškovas praleistą terminą administraciniams aktams ginčyti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, CK 1.5 straipsnis).

CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla nepatenka į CPK numatytus atvejus, kada teismas savo iniciatyva gali išeiti už ieškinio reikalavimo ribų. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų patikslinto ieškinio 5 ir 6 reikalavimus ir priimdamas jų atžvilgiu sprendimą: „įpareigoti atsakovę, – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, išduoti ieškovams A. Š., Č. M., V. Š., V. I., E. Š., J. Š., G. Š. leidimą rengti naujo 5 020 kv. m. ploto kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypo suformavimo (pertvarkymo) (duomenys neskelbtini) projektą, – sąskaita sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir greta jo į rytų pusę nuo šio sklypo plane pažymėtos linijos 7-8-1 esančios laisvos valstybinės žemės, ir išduoti planavimo sąlygas (Žemės įstatymo 40 str. 1 d.)“, peržengė ieškovų pareikštų reikalavimų ribas ir nusprendė dėl klausimų, kuriems įstatymas numato administracines procedūras. Todėl ši teismo sprendimo dalis panaikintina, tenkintinas iš dalies ieškovų 6 – asis patikslinto ieškinio reikalavimas, įpareigojant atsakovą, atlikus administracines žemės sklypo suformavimo procedūras, sudaryti su ieškovais 5020 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.

Sutikdama su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių ir

nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl panaikinti teismo sprendimą, išskyrus jo dalį, nurodytą šioje nutartyje, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovų patirtos 500 Lt (144,81 Eur) išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pakeisti:

- atnaujinti ieškovams A. Š., Č. M., V. Š., V. I., E. Š., J. Š., ir G. Š. terminą apskųsti Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. ŽV-612 „Dėl naudojamų žemės sklypų plotų patikslinimo ir 2009 m. birželio 9 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽV-270 „Dėl naudojamų žemės sklypų ploto patikslinimo ir pardavimo“.

- panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigota išduoti ieškovams A. Š., Č. M., V. Š., V. I., E. Š., J. Š. ir G. Š. leidimą rengti naujo 5 020 kv. m. ploto kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypo suformavimo (pertvarkymo) (duomenys neskelbtini) projektą, – sąskaita sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir greta jo į rytų pusę nuo šio sklypo plane pažymėtos linijos 7-8-1 esančios laisvos valstybinės žemės, ir išduoti planavimo sąlygas (Žemės įstatymo 40 str. 1 d.), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų 6-ąjį patikslinto ieškinio reikalavimą iš dalies ir įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atlikus administracines žemės sklypo suformavimo procedūras, sudaryti su ieškovais A. Š., Č. M., V. Š., V. I., E. Š., J. Š. ir G. Š. 5020 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.

Kitoje dalyje palikti teismo sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 188704927) ieškovei Č. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas