Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Teisminio proceso kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 4.4.2.3; 4.6.2.1

2025 m. lapkričio 12 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimto tarnyba), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) bauda (bausmę atlikęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

J. M. 2025 m. sausio 12 d. apie 18.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš sutuoktinę S. M., tai yra, tyčia tempė už plaukų ir pastūmė, dėl to S. M. griūdama atsitrenkė į stalą, dėl to atsirado poodinės kraujosruvos kairėje rankoje, taip mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį.

Šiais veiksmais J. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, J. M. 2023 m. gruodžio 9 d. apie 23.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo tėvui A. M. į veidą po dešine akimi, po to grumtynių metu pargriovė A. M. ant žemės bei ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į abiejų pusių liemens šonus ir krūtinę, po to, paėmęs taburetę, sudavė ja A. M. per galvą, padarydamas A. M. muštinę žaizdą galvoje bei dešiniojo VIII šonkaulio lūžimą, taip nesunkiai sužalojo savo šeimos narį A. M..

Šiais savo veiksmais J. M., padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis J. M. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo. Dėl 2025 m. sausio 12 d. nusikalstamos veikos kaltinamasis paaiškino, kad tą dieną grįžo namo neblaivus, tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, kadangi jis norėjo, jog žmona eitų miegoti. Nurodė, jog jis ją pastūmė, ji krito ir jai atsirado kraujosruva. Tą dieną jis buvo išgėręs apie 0,7 l degtinės, jautėsi apsvaigęs. Neblaivi buvo ir jo žmona S. M., dėl to jis norėjo, jog ji eitų miegoti. Jis ją patempė, todėl mano, kad ji dėl to galbūt prarado koordinaciją ir nukrito bei trenkėsi. Kiek pamena, jis žmoną tik pastūmė, tačiau neneigia, kad galėjo atlikti ir daugiau veiksmų, kadangi jis nėra užtikrintas, kad prisimena visas įvykio aplinkybes.

Dėl 2025 m. sausio 12 d. nusikalstamos veikos

Be kaltinamojo J. M. parodymų, jo kaltė dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, yra įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš 2025 m. sausio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo M. D. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), prie namo laiptinės pasitiko pranešėja S. M., kuri buvo su dviem mažamečiais vaikais M. M. ir M. M.. S. M. paaiškino, jog 2025 m. sausio 12 d. apie 18.40 val. ji buvo viena namuose su savo vaikais ir gurkšnojo alkoholinius gėrimus. Tuomet į namus grįžo jos neblaivus sutuoktinis J. M. ir pradėjo žodžiais konfliktuoti, tada įpykęs, mažamečių vaikų akivaizdoje, buto koridoriuje tyčia viena ranka tempė S. M. už plaukų, vėliau abiem rankom stūmė tarpduryje į kambarį, dėl to S. M. parkrito ir trenkėsi į kambaryje esantį stalą. Tokiais savo veiksmais J. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimą – kraujosruvą – kairėje rankoje savo sutuoktinei S. M.. S. M. teigė, jog vyras prieš ją smurtauja kiekvieną dieną, tačiau ji ne visada kviečiasi pagalbos. Po šio įvykio S. M. kartu su savo vaikais išėjo iš buto ir iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu, vyras liko bute. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest“, Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 2216054, J. M. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas, o S. M. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. Bendraujant su įvykio dalyviais apie įvykusį konfliktą, šalia stovėję vaikai M. M. ir M. M. patvirtino mamos žodžius ir teigė, jog matė, kaip jų tėtis pastūmė mamą, dėl to mama parkrito. S. M. užfiksuota kraujosruva (mėlynė) kairėje rankoje (3 t., b. l. 47–51).

Iš 2025 m. sausio 12 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint S. M., ši parodė ant savo kairiosios rankos viršutinės dalies prie žasto esančią kraujosruvą, kuri yra mėlynai violetinės spalvos per visą rankos plotį. Sudaryta fotolentelė (3 t., b. l. 52–57).

Iš 2025 m. sausio 17 d. teismo medicinos specialisto D. T. išvados Nr. G 95/2025 (02) matyti, kad S. M. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairėje rankoje padarytos kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiaus kaip trimis trauminiais poveikiais (kontaktais). Neatmetama galimybė, kad sužalojimai kairiajame žaste galėjo atsirasti ir griuvimo metu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra, 2025 m. sausio 12 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 64-65).

Iš 2025 m. sausio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo M. D. dokumentų įkėlimo matyti, kad įkeltos alkoholio matuoklio rodmenų nuotraukos, tai yra, patikrintas J. M. blaivumas ir nustatytas 2,55 promilių neblaivumas (sunkus girtumas), patikrintas S. M. blaivumas ir nustatytas 2,23 promilių neblaivumas (vidutinis girtumas) (3 t., b. l. 73–74).

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio BK straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, baudžiamąją atsakomybę numatanti tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas J. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pasitvirtino. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo sutuoktinę S. M., tai yra, tyčia tempė už plaukų ir pastūmė, dėl to S. M. griūdama atsitrenkė į stalą ir dėl to atsirado poodinės kraujosruvos kairėje rankoje, taip nežymiai sužalojo savo šeimos narį.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio, paaiškino, kad daro išvadas, kad suprato, jog reikia keisti gyvenimo būdą. Kaltinamasis nurodė, kad grįžo namo neblaivus, buvo išgėręs apie 0,7 l degtinės. Tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, jis ją pastūmė, ji krito ir jai atsirado kraujosruva. Jis ją patempė, todėl mano, kad ji dėl to galbūt prarado koordinaciją ir nukrito. Kiek pamena, jis žmoną tik pastūmė, tačiau neneigia, kad galėjo atlikti ir daugiau veiksmų, kadangi jis nėra užtikrintas, kad prisimena visas įvykio aplinkybes dėl buvusio girtumo. Kaltinamojo kaltė šioje byloje įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose ji išsamiai papasakojo visas įvykio aplinkybes, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto aplinkoje atvejo, asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios S. M. apžiūra, teismo medicinos specialisto D. T. išvada Nr. G 95/2025 (02), kurioje nustatyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, įvertintas sveikatos sutrikdymo mastas, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose aprašytas vaizdo įrašų apžiūra. Veika padaryta netiesiogine tyčia, apie kurios buvimą leidžia spręsti tai, kad savo šeimos narei nesunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamasis sukėlė tarp jų kilusio konflikto metu, tiek jam, tiek nukentėjusiajai esant apsvaigusiems nuo alkoholio, veiksmai buvo spontaniški, tačiau buvo nevienkartiniai – nukentėjusioji buvo tempiama už plaukų, pastumta ir dėl to atsitrenkė į stalą, ir tai suponuoja pagrindą išvadai, kad kaltinamasis, atlikdamas tokius veiksmus, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai ir tokiems padariniam atsirasti leido. Duomenų, kurie objektyviai pagrįstų tiesioginės tyčios kaltinamojo veikoje buvimą, t. y. sąmoningą siekį sukelti baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, nebuvo gauta.

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad J. M. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl 2023 m. gruodžio 9 d. nusikalstamos veikos

Tiriant įrodymus šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Iš jų nustatyta, kad kaltinamojo J. M. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

2023 m. gruodžio18 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad gyvena kartu su sugyventine K. M., sūnumi J. M., jo žmona S. M. bei jų dviem nepilnamečiais vaikais M. ir M.. 2023 m. gruodžio 8 d. buvo sūnaus, J. M., dvidešimt penkerių metų gimtadienis. Bevartojant alkoholius gėrimus, jau po vidurnakčio, tai yra 2023 m. gruodžio 9 d., K. M. nuėjo parūkyti. Tuo metu J. M. kažkas nutiko, jis tapo agresyvus. J. M. priėjo prie jo ir sudavė su dešinės rankos kumščiu vieną kartą po dešine akimi. Po šio J. M. smūgio jis bandė gintis ir jie susigrūmė. Grumtynių metu J. M. parvertė jį ant žemės, o gulint ant žemės, ant nugaros, sudavė kumščiu jam į įvairias kūno vietas – į kairės ir dešinės pusės šonus, į krūtinę, tiksliau smūgių kiekio negali pasakyti, tačiau tai galėjo būti ne mažiau nei 6 smūgiai. Po to, jam sėdint ant žemės ir atrėmus nugarą į spintelę, J. M. pasiėmė kambaryje esančią taburetę bei ja trenkė jam (A. M.) į galvą. Kiek kartų trenkė į galvą, neatsimena. Po šio smūgio jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas, aptemo akyse. Kadangi J. M. pamatė, jog jis (A. M.) yra sužeistas, aprimo ir nedelsiant iškvietė medikus. Netrukus atvyko medikai ir policijos pareigūnai, medikai išvežė jį į Kauno klinikas. Dėl sužalojimų šonuose, galvoje, krūtinėje, jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 32–35).

2023 m. gruodžio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. M. parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu A. M., jo sūnumi J. M., šio žmona S. bei dviem jų mažamečiais vaikais. Kadangi 2023 m. gruodžio 8 d. buvo J. M. gimtadienis, dienos metu ji su A. M. jį (J. M.) pasveikino, vėliau pradėjo visi trys vartoti alkoholinius gėrimus. Bevartojant alkoholinius gėrimus, jau po vidurnakčio – 2023 m. gruodžio 9 d., išėjo į balkoną parūkyti. Jai rūkant, J. M. su A. M. kambaryje kalbėjosi, J. M. kalbėjo pakeltu tonu. Staiga pro balkono langą pamatė, jog J. M. su rankos kumščiu sudavė A. M. į galvą, jeigu neklysta – du kartus, pasiėmė kambaryje esančią taburetę, ją pakėlė virš galvos A. M. ir sudavė A. M. taburete per galvą. Ji nedelsiant išėjo iš balkono, J. M. jau buvo nuėjęs į savo kambarį, prieš tai iškvietęs greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. A. M. tuo metu sėdėjo ant lovos, skundėsi galvos skausmu, matė, jog jam iš galvos bėgo kraujas. Pasiteiravus A. M., kas nutiko, jis pasakė, kad sūnus jam be priežasties trenkė su taburete per galvą. Netrukus atvykus medikams, jie išvežė A. M. į gydymo įstaigą. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas, ji nežino. J. M. išgėręs būna agresyvus, garsiai kalba, dažnai kelia konfliktus (1 t., b. l. 62–65, 68–71).

2023 m. gruodžio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. apie 20.00 val. namo grįžo jos vyras J. M.. Namuose tuo metu buvo J. M. tėtis A. M., sugyventinė K. M. bei K. dukra A.. J. M. grįžus namo, šventė jo gimtadienį A. M. kambaryje, jis namo parsinešė degtinės ir šampano butelius. Tarp jos vyro J. M. ir jo tėvo A. M. įvyko žodinis konfliktas dėl komunalinių mokesčių mokėjimo. Apie 21.00-22.00 val. ji ir A. nusprendė išvykti. Jos namo grįžo 2023 m. gruodžio 9 d. apie 01.00-02.00 val., kadangi jai pradėjo skambinėti K. M. dėl to, jog jos vyras susimušė su A. M.. J. M. ir A. M. namuose nerado, tačiau A. M. po kelių valandų grįžus, jis papasakojo, jog J. M. jam spyrė į šonkaulius ir trenkė kėde per galvą. 2023 m. gruodžio 9 d. ryte namo grįžo jos vyras J. M., kuris jai pasakė, kad jis su tėčiu apsistumdė ir tėtis trenkė jam į nosį. Apie tai, jog jis tėčiui kur nors trenktų, nieko nesakė, teigė, kad jie tik apsistumdė (1 t., b. l. 74–77).

Iš 2023 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. Č. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. gruodžio 9 d. 00.46 val. (duomenys neskelbtini), J. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,43 promilių neblaivumas) konflikto metu tyčia vieną kartą rankomis stūmė neblaivų tėvą A. M. (nustatytas 1,71 promilių neblaivumas) į krūtinės sritį, dėl to šis krito ir į kambaryje stovėjusią kėdę prasikirto galvos plaukuotąją sritį. Dėl sužalojimo pakaušio srityje A. M. greitosios medicinos pagalbos brigada pristatė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių (1 t., b. l. 6–13).

Iš 2023 m. gruodžio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad bendraujant su nukentėjusiuoju A. M., šis teigė, jog girtaudami sukonfliktavo ir susiginčijo su sūnumi dėl buto mokesčių. A. M. teigė, jog jį apvertė/pastūmė sūnus J. M. svetainėje, dėl to A. M., krisdamas ant žemės, su galva kliudė netoliese esančią kėdę ir prasiskėlė galvą. A. M. nustatytas 1,71 promilės girtumas. Bendraujant su J. M., šis paaiškino, jog girtaujant su tėvu A. M., šis galimai dėl girtumo suagresyvėjo ir užpuolė J. M.. Teigė, jog tėvas ant jo tiesiog užkrito visu savo kūno svoriu, o J. M. traukėsi. J. M. teigė, jog tėvas tiesiog paslydo ir krisdamas ant žemės, su galvos pakaušiu užkliuvo už netoliese esančios kėdės, dėl to tėvas A. M. prasiskėlė galvą. J. M. nustatytas 1,43 promilės girtumas. Bendraujant su liudininke K. M., ši nurodė, jog konflikto metu buvo balkone ir nematė viso konflikto, bet grįžusi iš balkono jau pamatė kruviną savo sugyventinį A. M.. K. M. teigė, jog J. M. dažnai būna agresyvus, piktas, nepatenkintas jos ir tėvo A. M. buvimu namuose. K. M. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 25–28).

Iš 2024 m. sausio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto D. T. išvados Nr. G 49/2024(02) matyti, kad galimai muštinė žaizda galvoje, dešinio VIII šonkaulio lūžimas A. M. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (kontaktais). Sužalojimai galėjo būti padaryti ir griuvimo metu atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2023 m. gruodžio 9 d. Šonkaulio lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o pagal pateiktus duomenis muštinė žaizda galvoje kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 87–88).

Iš 2024 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas BPC skambučio įrašas. Garso įraše girdėti, kaip J. M. skambina bendruoju pagalbos telefonu, nurodo, jog susistumdė su tėvu, jis tėvą pastūmė, tėvas krito ant peties ir pradėjo jam stipriai iš galvos bėgti kraujas (1 t., b. l. 94–97).

Iš 2024 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose matyti, kad į įvykio vietą, esančią daugiabutyje, atvyko du policijos pareigūnai. Bute yra A. M., K. M. ir J. M.. J. M. nurodo, kad kilo konfliktas tarp jo ir jo tėvo A. M., tėvas jį puolė pirmas. Tada jis bandė jį (tėvą) paguldyti, o tuo metu jo tėvas atsitrenkė į kėdės kampą. J. M. parodė tėvo jam galimai padarytus sužalojimus (1 t., b. l. 98–104).

Iš 2023 m. gruodžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Bute, kuriame įvyko įvykis, ant svetainės kambario grindų matomos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmes. Nustatyta, kad gyvenamasis namas daugiabutis, jo patalpos ir prieigos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimi. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 14–24).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas dar bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatęs, kad tyčinį nusikaltimą asmuo galimai padarė nepraėjus vieneriems metams nuo nuosprendžio, kuriuo šis asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, priėmimo momento ir priėmęs nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnis), turėtų išsireikalauti pirmąją bylą ir, vadovaudamasis BPK 295 straipsniu, atnaujinti joje įrodymų tyrimą tik tokiu atveju, jeigu minėta ankstesnė byla yra nutraukta nuosprendžiu, tai yra, asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės išnagrinėjus bylą teisme, bei, vadovaudamasis BPK 232 straipsnio 4 punktu, sujungti ją su antrąja byla. Toliau byla turėtų būti nagrinėjama vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami. Nuosprendyje teismas pirmiausia turėtų išspręsti kaltės klausimą dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, turi būti sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. jis turėtų būti pripažįstamas kaltu padaręs veikas, dėl kurių buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimų jam turėtų būti skiriamos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2006).

Šiuo atveju ištyrus įrodymus matyti, kad J. M. naują tyčinį nusikaltimą padarė 2025 m. sausio 12 d., o tai reiškia nepraėjus vieneriems metams nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1741-946/2024, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, priėmimo, todėl šioje byloje teismas sprendžia dėl J. M. baudžiamosios atsakomybės už abu nusikaltimus ir iš naujo pirmojoje byloje ištirtų ir išanalizuotų įrodymų bei teismo nustatytų faktinių aplinkybių išsamiau neanalizuoja, nes yra konstatuota, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą J. M. pripažinti kaltu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą ir už tai paskirti bausmę.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis J. M. panaudojo prieš šeimos narį fizinį smurtą, tai yra, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo šeimos nariui, tėvui A. M. į veidą po dešine akimi, po to jį pargriovė bei ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į abiejų pusių liemens šonus ir krūtinę, po to taburete sudavė nukentėjusiajam A. M. per galvą, tokie kaltinamojo veiksmai sukėlė padarinius – nukentėjusiajam A. M. padaryta muštinė žaizda galvoje bei dešiniojo VIII šonkaulio lūžimas, tai yra nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad nors savo šeimos nariui nesunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamasis sukėlė kilusio žodinio konflikto metu, abiem konflikto dalyviam esant neblaiviems, smurtiniai veiksmai pasireiškė suduodant smūgius kumščiu į veidą ir į šonkaulius, tęsdamas smurtinius veiksmus, kaltinamasis puolė savo šeimos narį toliau – smūgiavo taburete į galvą. Tai rodo, jog J. M. suvokė savo veiksmus bei jų pavojingumą, galimus padarinius, kurių savo aktyviais veiksmais siekė. Kaltinamojo kaltė šioje byloje įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, policijos pareigūno tarnybiniais pranešimais, kitų objektų apžiūros protokolais bei teismo medicinos specialisto D. T. išvada Nr. G 49/2024(02), kurioje nustatyti nukentėjusiajam A. M. padaryti sužalojimai ir įvertintas sveikatos sutrikdymo mastas.

Įvertinus paminėta, bei tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (BPK 38 straipsnis), darytina išvada, kad kaltinamojo J. M. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamas J. M. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkų nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, todėl tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad J. M. praeityje buvo teistas vieną kartą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (3 t., b. l. 102–106). Iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus pateiktos informacijos matyti, kad J. M. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, šiuo metu galiojančių nuobaudų nėra (3 t., b. l. 91–101). Kaltinamasis vedęs, turi du mažamečius vaikus, nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 85) bei planuoja pradėti dirbti pagal individualią veiklą. Bylos duomenimis, dėl konsultacijų ir gydymo į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metus dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (3 t., b. l. 87, 90).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 5 metų. Atsižvelgtina į tyčinį padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamų veikos stadiją – baigti nusikaltimai, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog J. M. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus 1 metams po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir byla nutraukta. Kaltinamasis vėl smurtavo artimoje aplinkoje, savo šeimos nario (sutuoktinės) atžvilgiu. Šie duomenys leidžia spręsti apie kaltinamojo polinkį artimoje aplinkoje kylančius konfliktus spręsti fiziniu smurtu. Pažymėtina ir tai, kad ne primą kartą kaltinamajam yra taikoma baudžiamoji atsakomybė dėl nusikaltimų, padarytų esant neblaiviam. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu asmuo buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kai būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Pažymėtina ir tai, kad J. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukus bylą, buvo paskirtas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuriose, kaip teigė pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu – dalyvavo. Tačiau pakartotinis smurto artimoje aplinkoje atvejis suponuoja pagrindą išvadai, kad dalyvavimas minėtoje programoje teigiamos įtakos nepadarė ir kaltinamasis savo elgesio nepakeitė.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgus į tai, kad iki šioje byloje vertinamų nusikaltimų, už smurtines nusikalstamas veikas J. M. teistas nebuvo, už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą jam skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, kaltinamasis padarė nepraėjus metams po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurtinio nusikaltimo, taip pat padaryto artimoje aplinkoje, todėl už šį nusikaltimą jam skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos kaltinamajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl to byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą galutinę subendrintą bausmę dar sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, paaiškino, kad šių nusikalstamų veikų padarymo priežastis – alkoholio vartojimas, todėl šiuo metu alkoholio nebevartoja ir imasi priemonių spręsti turimas problemas. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, į tai, kad praeityje už smurtinius nusikaltimus J. M. neteistas, duomenų apie tai, kad po šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, negauta, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ne realiai atliekant bausmę, o, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant bausmės vykdymą terminui, kuris artimas vidurkiui pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas bus proporcingas padarytų nusikalstamų veikų ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui teisinė priemonė ir ne tik nubaus nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir skatins jį laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikalsti, užtikrins teisingą pusiausvyrą tarp siekio nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir taikomų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Įvertinus tai, kad J. M. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus, kaip minėta, kaltinamasis pripažino, kad alkoholio vartojimas yra nusikalstamų veikų padarymo priežastis, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Kadangi asmuo padarė du smurtinius nusikalimus, abi nusikalstamas veikas padarė prieš savo šeimos narius, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat skirtini BK 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 10 punktuose numatyti įpareigojimai: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

IV. Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Dėl 2023 m. gruodžio 9 d. nusikalstamos veikos, civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 149,58 civilinį ieškinį (1 t., b. l. 53–55). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo A. M. gydymu. Kaltinamasis J. M. atlygino civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą – 149,58 Eur (2 t., b. l. 8). Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendyje šis klausimas buvo išspręstas, tai yra, procesas dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio buvo nutrauktas (2 t., b. l. 14–19). Klausimą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio išspręsti kitaip, nei jis buvo išspręstas 2024 m. liepos 4 d. nuosprendyje, nėra pagrindo.

Dėl 2025 m. sausio 12 d. nusikalstamos veikos civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Taip pat Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. sausio 14 d. nutartimi kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi ir nesiartinti prie nukentėjusiosios S. M. (3 t., 153–156). Kardomoji priemonė buvo skirta iki 2025 m. balandžio 13 d., jos taikymo terminas vėliau procese nebuvo tęsiamas, taigi spręsti klausimą dėl jos tolesnio taikymo nebėra pagrindo.

Kaltinamasis J. M. buvo laikinai sulaikytas, todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas jo suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 12 d. 20.20 val. iki 2025 m. sausio 13 d. 15.43 val., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (3 t., 131–133).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, esantys vokuose baudžiamojoje byloje (3 t., b. l. 18, 25, 142, 155) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeistos 45 (keturiasdešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausme, dalį – 30 (trisdešimt) dienų ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti J. M. suėmime išbūtą laiką, tai yra nuo 2025 m. sausio 12 d. iki 2025 m. sausio 13 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus:

– pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktais, J. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

– įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Kardomąją priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau, nei nustatytu atstumu – klausimo nespręsti, kadangi šios kardomosios priemonės taikymo terminas yra pasibaigęs (galiojo iki 2025 m. balandžio 13 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, esančius vokuose baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.